Civilinė byla Nr. e2A-881-430/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02705-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rositos Patackienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. K. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo ir sumokėto avanso priteisimo ir pagal atsakovės A. K. individualios įmonės priešieškinį ieškovui A. K. dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. K. pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės A. K. individualios įmonės 1000,00 Eur negrąžinto avanso, 7 679,60 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.       Tarp ieškovo ir atsakovės A. K. IĮ 2020 m. vasario mėn. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medinių laiptų ieškovo rąstiniam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas) pagaminimo ir montavimo. Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Šiam sandoriui patvirtinti ieškovas atsakovui sumokėjo 1 000,00 Eur dydžio avansą, tačiau laiptai ieškovui taip ir nebuvo pagaminti.

1.2.       2020 m. rugsėjo mėn. tarp jo ir atsakovės buvo sudarytas dar vienas žodinis susitarimas dėl langų gyvenamajam namui pagaminimo ir jų sumontavimo. Rašytinė sutartis tarp šalių taip pat nebuvo sudaryta. Ieškovas atsakovei už langų pagaminimą ir montavimą sumokėjo 4500,00 Eur. Mokėjimai buvo atliekami grynaisiais. Atsakovė kasos pajamų orderius išdavė tik dviem ieškovo atliktoms piniginėms operacijoms patvirtinti, t. y. 2020 m. rugsėjo 24 d. 800,00 Eur ir 2021 m. balandžio 19 d. 700,00 Eur, iš viso 1 500,00 Eur sumai. 3 000,00 Eur sumai pinigų gavimo operaciją patvirtinantis apskaitos dokumentas atsakovės ieškovui išrašytas nebuvo.

1.3.       Teigė, kad atsakovei ieškovo gyvenamajame name sumontavus langus, ieškovas po tam tikro laiko pastebėjo, kad atsakovės pagaminti ir sumontuoti langai yra nekokybiški, t. y. prastai atsidarė ir užsidarė, tam tiktos langų dalys atrodė neestetiškai, tarp langų ir sienų buvo likę tarpai, pro kuriuos šaltuoju metu laiku galimai bus patiriamas šilumos nuostolis. Siekdamas nustatyti jam sumontuotų langų kokybę, ieškovas kreipėsi į statybų ekspertą Darių Kalibatą, kuris nustatė, kad langai yra pagaminti ir sumontuoti nekokybiškai. D. Kalibato pastaboms fiksuoti buvo iškviestas antstolis D. K.. Atlikus sumontuotų langų apžiūrą buvo surašytas D. Kalibato vertinimo aktas Nr. A-21-06-1206.

1.4.       Statybų ekspertas savo akte nurodė, kad jo nustatytiems trūkumams pašalinti reikia gyvenamajame name sumontuotus langus visiškai perdaryti, t. y. pagaminti iš naujo. Trūkumų pašalinimui yra būtina demontuoti atsakovo jau sumontuotus langus prieš tai demontuojant terasą ir kitus jau įrengtus apdailos elementus, trukdančius šiuos langus demontuoti. Nurodytų darbų, t. y. sudėtų langų, bei juos išimti trukdančių apdailos elementų demontavimo ir sumontavimo, taip pat naujų langų pagaminimo kaina statybų eksperto yra įvertinta 6 041,84 Eur suma, kurią ekspertas perskaičiavo remdamasis aktualiomis, 2022 m. kainomis, ir nustatė, kad ieškovui atsakovės padarytos žalos dydis dėl netinkamai sumontuotų langų padidėjo ir sudaro 7 679,70 Eur.

1.5.       Ieškovas, gavęs specialisto patvirtinimą apie tai, kad atsakovės pagaminti ir gyvenamajame name sumontuoti langai yra nekokybiški, kreipėsi į atsakovę, reikšdamas pretenziją, kuria nutraukė tarp jo ir atsakovės sudarytus susitarimus dėl langų bei dėl laiptų pagaminimo ir montavimo. Nutraukus sutartis ieškovas pareikalavo atsakovės atstatyti iki sandorių sudarymo buvusią padėtį, t. y. grąžinti už laiptus sumokėtą 1 000,00 Eur avansą, už langus sumokėtą 4 500,00 Eur sumą bei pačiam išmontuoti sumontuotus langus arba atlyginti langų demontavimo išlaidas, t. y. 6 042,00 Eur sumą. Atsakovė pateikė 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakymą, kuriame pripažino, kad iš ieškovo gavo 4500,00 Eur sumą už langų gamybą ir montavimą, tačiau su ieškovo pretenzija kategoriškai nesutiko bei ją tenkinti atsisakė.

2.       Atsakovė A. K. individualios įmonė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.       Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medinių langų pagaminimo ir sumontavimo ieškovo rąstiniame name bei dėl medinių laiptų pagaminimo ir sumontavimo tame pačiame name. Pagal šiuos susitarimus atsakovė įsipareigojo pagaminti individualiai ieškovo namui pritaikytus medinius langus bei medinius laiptus ir juos sumontuoti.

2.2.       Nurodė, jog atsakovė gamina medinius langų rėmus, tačiau negamina stiklo paketų – jie yra perkami iš kito gamintojo. Dėl šios priežasties ieškovas 2020 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo atsakovei 800,00 Eur už stiklo paketus, kas ir yra įvardinta tos pačios datos kasos pajamų orderyje. Tuo tarpu kita suma – 700,00 Eur – buvo sumokėti daug vėliau, jau praėjus kuriam laikui po langų sumontavimo ir naudojimo – 2021 m. balandžio 19 d.

2.3.       Atkreipė dėmesį, kad, jei 2020 m. rugsėjo 24 d. kasos pajamų orderyje nurodyta „užstatas už stiklo paketus“, tai 2021 m. balandžio 19 d.  kasos pajamų orderyje nurodyta „paketų keitimas“. Po langų sumontavimo ieškovui pradėjus juos eksploatuoti, langų paketai pradėjo „verkti“, t. y. ant jų pradėjo formuotis taškeliai. To priežastis atsakovei nebuvo žinoma, kadangi ji negamino langų paketų, tačiau, siekdama bendradarbiauti su ieškovu, atsakovė sutiko pakeisti langų stiklo paketus savo sąskaita. Kadangi stiklo paketams reikėjo pinigų, šalys susitarė, kad ieškovas sumokės už naujus stiklo paketus, o vėliau ši suma bus išminusuota iš galutinės langų kainos. Taigi tokiu būdu ieškovas už langus yra sumokėjęs 1500,00 Eur.

2.4.       Atsakovė nesutiko, kad ieškovas yra sumokėjęs dar papildomai 3 000,00 Eur langus. Atsakovė nurodė, kad ieškovas po langų sumontavimo pradėjo „kabinėtis“ prie atsakovės atliktų darbų rezultato, taip siekdamas nemokėti likusios darbų kainos arba ją ženkliai sumažinti, dėl ko likusi darbų kaina nebebuvo sumokėta.

2.5.       Pažymėjo, kad atsakovė visais atvejais gaudama lėšas tai įformina kasos pajamų orderiais, kas matyti ir šiuo atveju – atsakovė ieškovui yra išrašiusi net tris kasos pajamų orderius skirtingomis datomis, kas rodo, jog kiekvieną kartą gaunant lėšas, tai buvo įforminama oficialiai.

2.6.       Dėl šalių susitarimo dėl laiptų pagaminimo ir sumontavimo atsakovė nurodė, jog šalys nebuvo įvardinusios konkretaus laiptų pagaminimo termino. Šalys buvo sutarusios, jog mediniai laiptai bus baigti gaminti ir montuoti po to, kai bus užbaigti ir sumontuoti langai (ir tai yra visiškai logiška, kadangi vidaus įrengimo darbų negalima vykdyti nesant langų, o laiptų nebuvimas netrukdo pradėti įrengimo darbus), kas ir paaiškina susitarimo dėl konkretaus termino nebuvimą.

2.7.       Atsakovės įsitikinimu, ieškovas sutartį dėl laiptų pagaminimo ir montavimo nutraukė nesilaikydamas CK reikalavimų. Atsakovės atsakyme į ieškovo pretenziją yra aiškiai nurodyta, kad nesutinkama su sutarties nutraukimu. Atsakovė pažymėjo, kad laiptai yra pagaminti ir paruošti montavimui ieškovo pastate.

2.8.       Atsakovė nesutiko ir laikė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovės pagaminti langai yra nekokybiški.

2.9.       Pažymėjo, kad naujas pastatas ir taip natūraliai „juda“ jį pastačius – turi „susitupėti“ pamatai, atsiranda naujos apkrovos ir t.t. Tokie procesai vyksta bet kokiame pastate, tačiau šiuo atveju tokie procesai vyksta dar didesniu mastu, kadangi rąstai yra mediniai, o medis kaip statybinė medžiaga yra „gyvas“, t. y. jį daug labiau nei betoną ar mūrą veikia drėgmė, temperatūriniai pokyčiai ir kitos sąlygos. Taigi medinis namas itin stipriai „vaikšto“.

2.10.       Teigė, kad būtinybės keisti visus langus neįrodo ir „išbėgusios tarpinės“ – net jei tai ir būtų stiklo paketo gamintojo brokas, užtektų pakeisti stiklo paketą. Jokios būtinybės keisti rėmą ir staktą nėra ir jos ieškovas nepagrindė, lygiai kaip ir neįrodė, kad šiuo atveju egzistuoja stiklo paketo brokas (deklaratyvus teiginys nėra defekto įrodymas). Taip pat niekuo nepagrįstas kaltinimas dėl neva kreivų ir su tarpais rėmų.

2.11.       Atsakovė nurodė, jog paprastai langai yra hermetizuojami iš vidaus, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovas kategoriškai reikalavo hermetiką dėti iš namo išorės. Tačiau kadangi dėl to tepėsi stiklas, šie darbai nebuvo užbaigti, o vėliau ieškovas nebeleido užbaigti darbų bei atsisakė mokėti už langus. Atsakovė nesutinka ir su kaltinimu, kad stiklo paketai įstatyti kreivai. Montuojant medinius langus turi būti paliekami 5-7 mm plyšeliai tarp rėmo ir paketo, todėl kreivai įstatyti stiklo paketo neįmanoma. Kaip jau minėta, juda ne tik langų rėmas, bet ir namas, todėl atsakovė negali būti atsakinga už poveikį langams, jei tokį sukėlė pernelyg didelis namo judėjimas.

2.12.       Atsakovė taip pat nepriima kaip defekto ir langų neatsidarymo. Dar kartą akcentuoja, jog naujas namas, ypač medinis, juda, todėl būtina reguliariai reguliuoti langus (net ir plastikinius), todėl langų neatsidarymo priežastis yra netinkama langų priežiūra.

2.13.       Atkreipė dėmesį, jog pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad tariami defektai atsirado „po tam tikro laiko“, kas rodo, kad visa tai buvo nulemta jau aukščiau aptartų priežasčių dėl medžio kaip statybinės medžiagos savybių. Taip pat tokia ieškovo pripažįstama aplinkybė reiškia ir tai, kad ieškovas faktiškai priėmė darbų rezultatą ir jį naudojo, todėl nepagrįsta ieškovo pozicija, kad jis nėra priėmęs darbų rezultato.

3.       Ieškovas A. K. dubliku ieškinį palaikė. Nurodė, kad:

3.1.       Atsakovas deklaratyviai svarsto, kad jo pagaminti ir ieškovo name sumontuoti langai yra pagaminti ir sumontuoti kokybiškai.

3.2.       Atsakovės teiginiai apie neva D. Kalibato netinkamą kompetenciją ir atsakovo pagamintus ir sumontuotus langus yra paneigti – šiuo atveju yra laikoma įrodyta aplinkybė, kad atsakovo pagaminti ir ieškovo name sumontuoti langai yra nekokybiški.

3.3.       Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad neva ieškovas atsakovui nesumokėjo visos už langų pagaminimą turėtos sumokėti sumos šiuo atveju ieškovo reiškiamam reikalavimui neturi reikšmės.

3.4.       Šią aplinkybę atsakovas pripažino 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakyme į ieškovo pretenziją.

3.5.       Ieškovas pareiškė, kad šalims tariantis dėl laiptų pagaminimo, atsakovas pareiškė ir patikino, kad laiptai bus pagaminti per 2 mėnesius. Atsižvelgiant, kad susitarimas tarp šalių buvo sudarytas 2020 m. vasario mėn., tačiau ne vėliau kaip 2020 m. vasario 27 d., ką patvirtina kasos pajamų orderis, laiptai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti iki 2020 m. balandžio 27 d.. Tačiau laiptai iš viso nebuvo sumontuoti, dėl to ieškovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu, t. y. praėjus pus antrų metų nuo susitarimo sudarymo dienos, nutraukė su ieškovu sudarytą susitarimą dėl laiptų gamybos ir montavimo

4.       Atsakovė A. K. individualios įmonė tripliku ieškinį prašė atmeti. Nurodė, kad:

4.1.       Langai ir laiptai buvo gaminami pagal individualų ieškovo užsakymą ir buvo pritaikyti individualiai ieškovo namui,  todėl sutarties dėl langų gamybos ir montavimo nutraukimas ir reikalavimas atlyginti 6541,84 Eur dydžio nuostolius būtų akivaizdžiai neproporcingas padarytam atsakovės (paslaugos teikėjo) pažeidimo mastui, jei toks pažeidimas visgi būtų nustatytas ir jį būtų įmanoma pašalinti.

4.2.       5. Pažymėjo, kad doc. dr. D. Kalibato atlikta langų apžiūra bei pateiktas vertinimo aktas yra neprivalomi teismui, neturi aukštesnės įrodomosios galios ir vertintinas kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas. Antstolis D. K. neturi kompetencijos vertinti, ar egzistuoja langų defektai.

4.3.       Aplinkybė, kad atsakovės pagaminti ir ieškovo name sumontuoti langai yra nekokybiški, nelaikytina įrodyta. Atsakovo gimtoji kalba yra lenkų kalba, todėl lietuviškas pretenzijos tekstas jam yra sunkiai suprantamas.

4.4.       Atsakovas visais atvejais gaudamas lėšas tai įformina atitinkamais kasos pajamų orderiais.

4.5.       Ieškovas dublike nurodo, kad neva šalims tariantis dėl laiptų pagaminimo, atsakovė neva pareiškė ir patikino, kad laiptai bus pagaminti per du mėnesius, tačiau šio teiginio nepatvirtina įrodymai.

4.6.       Atsakovė į civilinę bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį yra pateikusi laiptų fotonuotraukas bei nurodžiusi, kad laiptai yra pagaminti ir paruošti montavimui ieškovo pastate, todėl ieškovas arba turi priimti laiptus ir už juos atsiskaityti, arba kompensuoti atsakovei visas išlaidas ir darbo sąnaudas.

5.       Atsakovė A. K. individuali įmonė priešieškiniu prašė pripažinti ieškovo atliktą šalių sutarties dėl langų pagaminimo ir sumontavimo nutraukimą neteisėtu ir priteisti atsakovei iš ieškovo 3000 Eur skolą už pagamintus ir sumontuotus langus, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, pripažinti ieškovo atliktą šalių sutarties dėl laiptų pagaminimo ir sumontavimo nutraukimą neteisėtu, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Atsakovė laiko, jog ieškovas neįrodė langų trūkumų, todėl darytina išvada, kad sutartis tarp šalių dėl langų pagaminimo ir sumontavimo ieškovo vienašališkai nutraukta neteisėtai, kadangi neegzistuoja pagrindas, kuriuo rėmėsi ieškovas nutraukdamas sutartį.

5.2.       Kadangi ieškovas atsakovės atliktus darbus naudoja, jų nedemontavo, t. y. faktiškai naudojasi atsakovės darbo rezultatu, atitinkamai darytina išvada, jog ieškovas turi atsiskaityti už gautą ir naudojamą rezultatą. Atsakovės teigimu, ieškovas už langų pagaminimą ir sumontavimą atsakovei yra sumokėjęs 1500 Eur. Kadangi šalių suderinta kaina už langų pagaminimą ir sumontavimą buvo 4500 Eur, iš ieškovo atsakovei priteistina suma sudaro 3000 Eur.

5.3.       Dėl laiptų pagaminimo susitarimo nutraukimo neteisėtumo atsakovė pažymėjo, jog ieškovas, norėdamas nutraukti sutartį, turėjo atsakovei nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, o atsakovei nesilaikant ir papildomo termino – apie sutarties nutraukimą įspėti mažiausiai prieš 30 dienų. Ieškovas byloje neįrodinėja, kad jis savo pretenzijoje buvo nustatęs papildomą terminą sutarčiai dėl laiptų įvykdyti. Atsakovė pažymėjo, kad laiptai yra pagaminti ir paruošti montavimui ieškovo pastate. Kadangi ieškovas byloje neįrodinėja, kad laiptus jo pastatui jau yra pagaminęs ir sumontavęs koks nors kitas gamintojas, teismui pripažinus sutarties dėl laiptų gaminimo ir montavimo nutraukimą neteisėtu, atsakovė baigs vykdyti sutartį, t. y. sumontuos laiptus, kai tik ieškovas sudarys tam sąlygas.

6.       Ieškovas A. K. atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad:

6.1.       Ieškovas laiko, jog atsakovės teiginiai, kad pagaminti ir sumontuoti langai buvo kokybiški, yra nepagrįsti. Atsakovės pagamintų langų trūkumai yra nustatyti D. Kalibato vertinimo akte ir užfiksuoti antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tuo tarpu atsakovė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė.

6.2.       Pažymėjo, kad ieškovas yra sumokėjęs atsakovei už langus visą 4 500 Eur sumą ir ne kartą prašė tiek atsakovo vadovo A. K., tiek jo sutuoktinės – atsakovo buhalterės, kad jam būtų išrašyti apskaitos dokumentai, patvirtinantys šių pinigų sumokėjimo faktą, tačiau apskaitos dokumentai buvo išrašyti tik 1 500 Eur sumai. Likusiai ieškovo sumokėtai 3000 Eur sumai dokumentai taip ir nebuvo išrašyti. Šias aplinkybes taip pat pagrindžia padaryti ir į bylą pateikti telefono pokalbių tarp jo ir atsakovo vadovo A. K. garso įrašai (2021 m. gegužės ir birželio mėn.) bei jų išklotinė, išverstą į lietuvių kalbą. Tarp šalių vykusiose pokalbiuose yra girdima, kad ieškovas ne kartą prašė atsakovo išrašyti jam apskaitos dokumentus jo sumokėtai 3000 Eur sumai. Atsakovės vadovas pokalbių metu neneigė fakto, kad ieškovas jam yra sumokėjęs 3000 Eur sumą, taip pat nuolat žadėjo jam išrašyti apskaitos dokumentus šiai sumai, tačiau taip jų ir neišrašė, o gavęs procesinius dokumentus iš teismo pradėjo teigti, kad atsakovė iš viso iš ieškovo šios 3000 Eur sumos negavo, nors aplinkybę dėl 4500 Eur sumos iš ieškovo gavimo atsakovė yra pripažinusi 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakyme į ieškovo pretenziją.

6.3.       Nurodė, kad šalims tariantis dėl laiptų pagaminimo, atsakovė pareiškė ir patikino, kad laiptai bus pagaminti per 2 mėnesius. Atsižvelgiant, kad susitarimas tarp šalių buvo sudarytas 2020 m. vasario mėn., tačiau ne vėliau kaip 2020 m. vasario 27 d., ką patvirtina kasos pajamų orderis, laiptai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti iki 2020 m. balandžio 27 d. Tačiau laiptai iš viso nebuvo sumontuoti, dėl to ieškovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu, t. y. praėjus pusantrų metų nuo susitarimo sudarymo dienos, nutraukė su ieškovu sudarytą susitarimą dėl laiptų gamybos ir montavimo.

6.4.       Pabrėžė, kad atsakovės nepagrįstas delsimas vykdyti susitarimą yra laikomas akivaizdžiu ir esminiu susitarimo pažeidimu, kadangi laiptai ieškovo name nebuvo sumontuoti per pusantrų metų laikotarpį ir netgi ieškovui pareiškus apie susitarimo nutraukimą atsakovė neapreiškė noro ir pageidavimo vykdyti sutartį. Šiuo atveju akivaizdu, kad pusantrų metų terminas laiptų gamybai iš esmės yra pripažįstamas neprotingu ir nepagrįstu terminu, kas yra laikoma esminiu susitarimo pažeidimu. Dėl to ieškovas susitarimą su atsakove nutraukė. Nutraukus sutartį viena šalis turi grąžinti kitai šaliai viską, ką ji iš tos šalies yra gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovas laiko, kad jis teisėtai ir pagrįstai nutraukė susitarimą dėl laiptų pagaminimo ir reikalauja iš atsakovės jo naudai priteisti 1000 Eur dydžio avansą.

6.5.       Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad laiptai į ieškovo namą atsakovės yra pagaminti ir paruošti montavimui, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė yra pateikusi į bylą per pusę perpjautų rąstų nuotraukas. Pareiga įrodyti, kad nuotraukoje pavaizduoti elementai iš viso yra laiptai, o ne malkos, o juo labiau, kad tai yra laiptai, skirti ieškovo namui, tenka būtent atsakovei, tačiau atsakovė šios jos atsiliepime nurodytos aplinkybės neįrodė. Ieškovo teigimu, šalys tarėsi dėl kitokių laiptų konstrukcijos ir elementų, dėl to nuotraukoje pavaizduoti rąstai negali būti laikomi į ieškovo namą paruoštais montuoti laiptais.

6.6.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė byloje priešieškinį su reikalavimu priteisti jos naudai iš ieškovo neva negautą 3000 Eur skolą už langų gamybą ir montavimą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji iš ieškovo 3000 Eur sumos negavo. Tokie atsakovės teiginiai bei reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi ieškovas su atsakove už langų gamybą ir montavimą yra atsiskaitęs visiškai, tačiau pati atsakovė neišrašė ieškovui apskaitos dokumentų pagrindžiančių grynųjų pinigų priėmimo faktą, t. y. šiuo atveju atsakovė jos neteisėtus veiksmus – grynųjų pinigų priėmimo ir apskaitos tvarkos nesilaikymą, šioje byloje siekia paversti į jo tariamą teisę iš ieškovo reikalauti neva negautą 3000 Eur sumą. Ieškovo įsitikinimu, tokie akivaizdžiai nesąžiningi atsakovės veiksmai laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl to ieškovas, remdamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, prašo teismo skirti atsakovei 5000 Eur baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant ieškovo naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 20223 m. sausio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės A. K. individualios įmonės 1000,00 Eur avanso, 7 679,60 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (8 679,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2373,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K., civilinę bylą dalyje pagal priešieškinio reikalavimą dėl sutarties dėl laiptų pagaminimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu nutraukė, likusioje dalyje priešieškinį atmetė, ieškovo prašymą dėl baudos atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmetė.

8.       Nustatė, kad šalių paaiškinimai dėl sutarto termino laiptams pagaminti ir sumontuoti yra prieštaringi, tuo tarpu rašytinio susitarimo, kuriuo būtų nustatytas konkretus terminas laiptams pagaminti ir sumontuoti šalys nebuvo sudariusios. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pretenzija ieškovas nurodė nutraukiantis 2020 m. vasario mėn. su atsakove sudarytą susitarimą dėl nepagrįstai ilgo sutarties vykdymo termino ir prašė atsakovės grąžinti ieškovo už laiptų gamybą ir montavimą sumokėtą 1000 eurų avansą. Atsakovė byloje neginčijo, kad pretenzijos surašymo metu laiptai nebuvo pagaminti. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakyme į ieškovo pretenziją dėl laiptų pagaminimo nurodė, kad užsakymas yra vykdomas ir prašo duoti 30 dienų terminą laiptų pagaminimo sutarčiai įvykdyti. Ieškovas į teismą su ieškiniu, kurio vienas reikalavimų yra grąžinti 1 000,00 Eur avansą, sumokėtą pagal laiptų gamybos sutartį, kreipėsi 2022 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus pusei metų nuo minėtos pretenzijos surašymo dienos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu būtų informavusi ieškovą, kad laiptai yra pagaminti, apie būtinybę suderinti pagamintų laiptų montavimo datą ieškovo name ar duomenų apie aplinkybes, trukdančias atlikti laiptų montavimo darbus ieškovo name. 

9.       Sprendė, kad byloje nesant pateikto su ieškovu (vartotoju) suderinto laiptų projekto, pagal kurį turėjo būti gaminami laiptai ieškovo namui, teismas darė išvadą, kad negalima nustatyti šalių susitarimo dalyko, t. y. kokį užsakymą buvo pateikęs ieškovas ir kokį darbų rezultatą turėjo pasiekti atsakovė. Teismas šalių sutartį dėl laiptų pagaminimo ir montavimo pripažino nesudaryta, nes iš bylos medžiagos negalima nustatyti ir apibrėžti šalių susitarimo dalyko. Tokiu atveju tampa nebeaktualus atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl sutarties dėl laiptų pagaminimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu nagrinėjimas, nes nutraukta gali būti tik galiojanti (sudaryta) sutartis, taigi tokio reikalavimo išsprendimas negali sukelti atsakovei jos norimų teisinių pasekmių – tolesnio sutarties vykdymo, todėl civilinė byla šioje priešieškinio dalyje nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

10.       Nustatė, kad tarp šalių – atsakovės (rangovės) ir ieškovo (užsakovo, vartotojo) - susiklostė sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl langų gamybos bei jų sumontavimo. Tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini vartojimo rangos teisiniais santykiais, kuriems kaip specialiosios, visų pirma, taikytinos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) nuostatos.

11.       Sprendė, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės pagamintų langų atitikimo kokybės reikalavimams, taip pat dėl šalių sutartos kainos už atliktus darbus sumokėjimo (galutinio atsiskaitymo), t. y. iš esmės ginčas tarp ieškovo ir atsakovės kilo dėl abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo.

12.       Nurodė, kad ieškovas atsakovės pagamintų langų defektus įrodinėja į bylą pateiktu antstolio D. K. 2021 m. birželio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/21/053 ir eksperto D. Kalibato vertinimo aktu Nr. A-21-06-1206. Teismo ekspertas nustatė, kad esamiems defektams ištaisyti reikia atlikti darbų už 6 042 Eur sumą. 2022 m. gegužės 12 d. vertinimo akto papildymu Nr. A-21-0008 ekspertas D. Kalibatas atliko nustatytų defektų perskaičiavimą pagal 2022 metų kainas ir nustatė, kad anksčiau konstatuotiems langų defektams ištaisyti reikalinga 7 679,60 Eur suma.

13.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog visus langų pagaminimo ir montavimo darbus ji atliko kokybiškai, tačiau bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovės savininkas A. K., duodamas paaiškinimus teisme, pripažino, jog tam tikri defektai egzistuoja, tačiau vertina kaip mažareikšmius, kurie gali būti nesunkiai pašalinami. Nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kiek kainuotų pašalinti atsakovės pripažįstamus atskirus defektus.

14.       Nurodė, kad atsakovė pateikė į bylą MB „Laupetra“ specialisto vertinimo išvadą, kuri, kaip matyti iš jos turinio, nėra skirta defektų nustatymui. Iš minėtos išvados turinio matyti, kad ja buvo siekta įvertinti antstolio faktinių aplinkybių protokole ir eksperto D. Kalibato vertinimo akte padarytas išvadas, todėl minėtos išvados nėra pagrindo vertinti kaip patvirtinančios atsakovės pagamintų ir sumontuotų langų kokybę ar savaime paneigiančios D. Kalibato padarytas išvadas.

15.       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju medinius langus atsakovė turėjo pagaminti pagal individualų ieškovo užsakymą. MB „Laupreta“ išvadoje pažymėta, kad neaišku, kokios kokybės gaminių pagaminimas buvo aptartas sudarant žodinį susitarimą tarp šalių. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šalims sudarant žodinį susitarimą tarp šalių buvo aptarta ir patvirtinta langų specifikacija, jų savybės, montavimo būdas ir montavimui bei savybėms keliami reikalavimai. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė būtų paaiškinusi ir pateikusi ieškovui konkrečią informaciją apie langų gaminimo technologiją, t. y. kad langai bus pagaminti iš gabaliukų.

16.       Teismas pažymėjo, kad atsakovei, kaip verslininkei, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi atsakovė turėjo išsiaiškinti, kokių savybių langų pagaminimo tikisi ieškovas (vartotojas) ir suteikti vartotojui visą informaciją, turinčią įtakos atsakovės atliekamo darbo kokybei. Tai yra atsakovė turėjo įsitikinti, kokio tiksliai darbų rezultato siekia ieškovas bei siekdama išvengti dėl to galinčių kilti ginčų raštu apibrėžti sutartą rezultatą, tačiau to padaryta nebuvo, todėl pareiga įrodyti, kad atliktų darbų rezultatas atitiko ieškovo užsakymą tenka atsakovei. Nors atsakovė kvestionavo ieškovo pateiktas eksperto išvadas dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų dydžio, tačiau nepateikė į bylą jokių duomenų ir įrodymų dėl kitokių, nei nurodyta eksperto D. Kalibato vertinimo akte ir jo papildyme trūkumų (jų nebuvimo) ir sumos, reikalingos nustatytiems langų trūkumams pašalinti (savo/pasitelktų profesionalių rangovų šioje srityje lokalinių sąmatų, skaičiavimų, pasiūlymų, defektams pašalinti reikalingų medžiagų ir darbų kainų), neprašė teismo skirti ekspertizės darbų defektams bei jų kainai nustatyti.

17.       Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad atsakovės atlikti darbai turi trūkumų, kuriems pašalinti reikalinga 7 679,60 Eur suma, nes atsakovė, įgyvendindama įrodinėjimo pareigą, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl langų trūkumų ir jiems pašalinti reikalingų išlaidų dydžio paneigiančių įrodymų ir galinčių patvirtinti mažesnį nei prašo ieškovas trūkumų šalinimo išlaidų dydį, nepateikė.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyta bei jo pateiktais rašytiniais įrodymai įrodyta atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina vertintina kaip galimas ir objektyvus kriterijus nuostolių dydžiui apskaičiuoti.

19.       Nurodė, kad ieškovė savo pažeistų teisių gynybos būdu pasirinko sutarties nutraukimą ir pareikalavo atsakovės atlyginti dėl netinkamos kokybės langų pagaminimo ir montavimo padarytus nuostolius, kuriuos apskaičiuoja kaip sumą, reikalingą langų defektams ištaisyti. Teismas dėl atsakovės argumentų, jog pagamintų langų trūkumai yra mažareikšmiai, pažymi, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir ne visai esminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas trūkumų nepašalina ir užsakovas neturi pagrindo manyti, jog jis tuos trūkumus pašalins. Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, ieškovas jau buvo sudaręs galimybę atsakovei pašalinti trūkumus, tačiau nors atsakovė keitė stiklo paketus, tačiau trūkumų pašalinti nepavyko, tai patvirtina eksperto D. Kalibato vertinimo aktas. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovo pasirinktas jo teisių gynybos būdas yra neproporcingas ir negalimas esamoje situacijoje, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl langų pagaminimo ir sumontavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina, kaip pagrįsta ir įrodyta, 7679,60 Eur nuostolių suma.

20.       Pažymėjo, kad vien tai, jog buvo konstatuota, kad darbai atlikti su trūkumais, nereiškia, jog rangovas praranda teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Užsakovas savo teises dėl netinkamos darbų kokybės gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą (jos nemokėti), arba atlyginti nuostolius (šie užsakovo teisių gynybos būdai yra alternatyvūs). Kaip matyti, ieškovas byloje nereiškė atsakovei reikalavimų dėl sumokėtos darbų kainos sumažinimo. Tačiau ieškovas byloje teigė, jog jis už atliktus darbus su atsakove yra visiškai atsiskaitęs, t. y. sumokėjo atsakovei visą sutartą darbų kainą – 4500 eurų. Tuo tarpu atsakovė byloje teigė, jog iš ieškovo yra gavusi už darbus tik 1500 eurų sumą, todėl pareikštu priešieškiniu reikalavo likusios – 3000 eurų sumos – už darbus priteisimo iš ieškovo.

21.       Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakyme į šią pretenziją, atsakovė net kelis kartus patvirtino, kad ieškovas rangovei (atsakovei) už darbus yra sumokėjęs sutartą 4500 Eur kainą. Nors atsakovės savininkas ir nurodė, kad minėtą pretenziją ruošė teisininkė, tačiau pretenzijoje nurodyta aplinkybė dėl atlygio už darbus gavimo yra faktinio pobūdžio aplinkybė, kurią teisininkė galėjo sužinoti ir į paruoštą atsakymą įrašyti tik iš pačios ginčo šalies, nagrinėjamu atveju – iš A. K., kuris teisininkės paruoštą atsakymą yra pasirašęs ant kiekvieno šio atsakymo lapo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės savininkas A. K. nagrinėjant bylą dalyvavo teismo posėdžiuose be vertėjo, paaiškinimus davė lietuvių kalba, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. teisininkės ruoštas atsakovės atsakymas nebuvo suderintas su atsakove, neatitiko atsakovės (jos savininko) valios ar jame galėjo būti nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės.

22.       Teismo vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės atsakyme pateiktos informacijos, ieškovo pateiktų telefoninių pokalbių turinio, iš kurių nustatyta, kad ieškovas prašė atsakovės išrašyti jam dokumentus, patvirtinančius 3 000,00 Eur sumos sumokėjimą, taip pat atsakovės elgesio, kuomet ji, gavusi ieškovo pretenziją ir su ja nesutikdama, laikydama, jog darbai atlikti kokybiškai ir ieškovas nėra pilnai atsiskaitęs už darbus, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ar reikalavimų sumokėti likusį įsiskolinimą, ir pradėjo teigti, kad ieškovas yra neatsiskaitęs su atsakove tik gavusi ieškovo teisme pareikštą ieškinį, pakanka įrodyti, kad ieškovas su atsakove už langus yra atsiskaitęs visiškai, t. y. sumokėjęs 4 500,00 Eur sumą, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl šios sumos priteisimo iš ieškovo atmestinas (CPK 185 straipsnis).

23.       Nurodė, kad ieškovas atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto reikalavimo dėl 3 000,00 Eur  skolos už darbus priteisimo, kai nurodytą sumą ieškovas buvo sumokėjęs, pareiškimą – prašė skirti 5 000,00 Eur baudą. Teismas laikė, kad atsakovės veiksmus pareiškiant šį priešieškinio reikalavimą galima vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (atsakovė, žinodama, jog nėra ieškovui išdavusi 3 000,00 Eur sumos sumokėjimą patvirtinančio dokumento, bandė įrodyti, jog šios sumos iš ieškovo nėra gavusi). Atsižvelgė į išimtinį CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas laikė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimų atmetimu yra apgintos ieškovo teisės ir nėra pakankamo pagrindo papildomai atsakovei už jos procesinį elgesį (nepagrįstą priešieškinį) skirti baudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Atsakovė A. K. individuali įmonė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.       Nurodė, kad vartojimo rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Žodinis susitarimas šalims apsunkina savo teisių gynybą, kadangi žodžiu išreikšti pageidavimai bei reikalavimai negali būti vertinami taip pat, kaip rašytinės vartojimo rangos sutarties atveju. Nesant rašytinei vartojimo rangos sutarčiai, rizika dėl ginčo sprendimo dėl kokybės, terminų ir kt. tenka abiems šalims.

24.2.       Mano, kad nagrinėjant bylą teisme, atsakovė davė išsamius paaiškinimus dėl langų rėmų kokybės, langų paketų kokybės. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė, kad pagaminti langai yra nekokybiški. Atsakovė teismui paaiškino, kad langai buvo montuojami rąstiniame name, kuris natūraliai juda, todėl teismas turėjo tinkamai įvertinti šią aplinkybę, kad galbūt ieškovas paskubėjo įstatyti langus, kol namas galutinai nenusistovėjo.

24.3.       Nurodė, kad atsakydama į A. K. 2021 m. rugpjūčio 20 d. pretenziją, atsakovė paaiškino, kad pristačius produkciją į vietą bei montuojant, ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų, leido atlikti darbus bei įstatyti langus. Atliekant darbus, ieškovą tenkino ir langų ir darbo kokybė. Ieškovas pripažįsta, kad tariami defektai atsirado tik po kurio laiko, t. y. jau priėmus darbų rezultatą ir jį naudojus. Atsakovei geranoriškai sutikus pakeisti stiklo paketus, ieškovas pradėjo ieškoti būdų kaip išvengti tolesnio apmokėjimo už gaminius bei atliktus darbus, pasipelnyti iš susidariusios situacijos.

24.4.       Teigia, kad tiek ieškinyje, tiek nagrinėjant bylą teisme ieškovas nenurodė realių langų rėmų defektų, kurie negalėjo būti pašalinti.

24.5.       Nurodė, kad teismas sprendime konstatuoja, kad „Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės pagamintų langų atitikimo kokybės reikalavimams, taip pat dėl šalių sutartos kainos už atliktus darbus sumokėjimo (galutinio atsiskaitymo), t. y. iš esmės ginčas tarp ieškovo ir atsakovės kilo dėl abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo“. Tačiau teismas darė prielaidą, kad abi šalys netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, ieškinį tenkina pilnai, o priešieškinis atmetamas. 

25.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-527-925/2023, skirti atsakovei A. K. IĮ 5 000,00 Eur baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant ieškovo A. K. naudai, iš atsakovės A. K. IĮ, ieškovo A. K. naudai priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

25.1.       Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir teigia, kad jis neva pateikė išsamius paaiškinimus apie jo pagamintų langų kokybę, tačiau tai neatitinka tikrovės. Atsakovo paaiškinimai buvo prieštaringi ir nelogiški, atsakovo atstovas duodamas paaiškinimus painiojosi, bet kas yra svarbiausia, atsakovo paaiškinimai nepaneigė ieškovo įrodymais pagrįsto fakto, kad atsakovo pagaminti ir ieškovo name sumontuoti langai buvo pagaminti ir sumontuoti nekokybiškai. Atsakovui buvo pasiūlyta atlikti teismo statybos techninę ekspertizę, tačiau atsakovas šios įrodinėjimo priemonės atsisakė.

25.2.       Pažymėjo, kad būtent atsakovui, kaip verslininkui ir savo srities specialistui kilo pareiga prieš statant langus įvertinti aplinkybę ar namas yra pakankamai nusistovėjęs ir ar tai neturės įtakos statomų langų kokybei. Dėl to aukščiau nurodytas atsakovo argumentas šiam ginčui yra teisiškai nereikšmingas.

25.3.       Nurodė, kad tam tikri defektai atsirado po langų sumontavimo, kaip antai hermetiko nutekėjimai stiklo paketuose. Tuo tarpu kiti trūkumai jau buvo montuojant langus tik ieškovas juos pastebėjo vėliau, t. y. kad langai yra pagaminti iš medžio gabaliukų, sumontuoti nelygiai. O tam tikrus trūkumus, apie kuriuos ieškovas nežinojo, jam nurodė specialistas atvykęs apžiūrėti langų. Atsakovas teismo posėdžio metu bandė įtikinti teismą, kad jo atliktiems darbams bei gaminiams nėra taikoma kokybės garantija, tačiau tai neatitinka tikrovės.

25.4.       Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu darbų rezultatas ieškovui perduotas nebuvo. Dėl to iš esmės negalima teigti, kad ieškovas atsakovo darbų rezultatu naudojosi. Pažymėjo, kad nors atsakovas ir bando teigti, kad jis languose stiklo paketus keitė gera valia, kadangi kaip teigia atsakovas jo pagamintiems gaminiams garantija nėra suteikiama, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi kaip yra nurodyta CK 6.666 straipsnio 2 dalyje minimalus kokybės garantijos terminas yra 2 metai. Dėl to vertintina, kad keisdamas stiklo paketus atsakovas tiesiog vykdė jam įstatyme numatytą pareigą remontuoti jo pagaminta gaminį garantinio laikotarpio metu.

25.5.       Priešingai negu savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, teismas nepadarė išvados, kad abi šalys netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartį.

25.6.       Dėl baudos skyrimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – aiškiai nepagrįsto reikalavimo dėl 3000 eurų skolos už darbus priteisimo, kai nurodytą sumą ieškovas buvo sumokėjęs, pareiškimą – prašė skirti 5000 eurų baudą. Tačiau teismas, nors ir konstatavo atsakovo ieškovui pareikštą reikalavimą kaip piktnaudžiavimą procesu, tačiau laikė jog nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinio reikalavimų atmetimu yra apgintos ieškovo teisės ir nėra pakankamo pagrindo papildomai atsakovui už jo procesinį elgesį (nepagrįstą priešieškinį) skirti baudą.

25.7.       Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo procesinius veiksmus reiškiant byloje priešieškinį ieškovui vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsakovas pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkini jo ieškovui pareikšto priešieškinio reikalavimą. Taip pat šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovo pateiktas apeliacinis skundas yra deklaratyvus ir akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovas pažymi, kad atsakovo priešieškinio pareiškimas atsakovui bei akivaizdžiai nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas byloje, kuriuo be kitą ko yra prašoma tenkinti atsakovo ieškovui pareikšto priešieškinio tenkinimą, yra vertinama kaip piktnaudžiavimas atsakovo procesinėmis teisėmis. Tokie akivaizdžiai nesąžiningi atsakovo veiksmai laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

27.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

28.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

29.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, o apeliantės priešieškinį atmetė. Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

30.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo dalies, kuria nustatyta, jog apeliantės pagaminti ir sumontuoti langai nekokybiški bei ieškovui priteistas nuostolių atlyginimas.

31.       Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo, kokias konkrečiai pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiąsias ar proceso teisės normas, kokias teisės normas netinkami aiškino ar taikė, nenurodo, pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriomis apeliantė nesutinka, o tik dėsto apeliantės pozicija dėl kilusio ginčo byloje.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, šalių ginčo pobūdį ir esmę. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus vertina kaip nereikšmingus nagrinėjamo ginčo ribose. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi atsakovė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

34.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydama tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

35.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog vartojimo rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau apeliantė nenurodo jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių nurodytą argumentą ir kaip šis argumentas pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien rašytinės sutarties nebuvimo faktas, esant žodiniam šalių susitarimui ir šalims su tuo sutinkant, nepaneigia, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rango sutarties santykiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys yra laisvos pasirinkti, kokią rašytinę ar žodinę sutartį sudaryti, tačiau sutarties formos pasirinkimas apsunkina šalių įrodinėjimo galimybes, kilus ginčui dėl sutarties tinkamo vykdymo ir aiškinimo.

36.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad žodžiu išreikšti pageidavimai bei reikalavimai negali būti vertinami taip pat, kaip rašytinės vartojimo rangos sutarties atveju. Akcentuotina, kad, kilus ginčui dėl sutarties, jos sąlygose nustatyti šalių įsipareigojimai aiškintini pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartys tiek žodinės, tiek rašytinės yra aiškinamos pirmiausia nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus. Pažymėtina, kad apeliantė skunde nenurodė, kokias sutarties sąlygas teismas netinkamai aiškino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir aiškino šalių sudaryto žodinio susitarimo (sutarties) sąlygas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šalių sudarytos sutarties formos ir aiškinimo, nenurodžius teisinių motyvų, pagrindžiančių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sudarytos sutarties sąlygas atmetami kaip nepagrįsti.

37.       Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, kad apeliantės paaiškinimai, duodi pirmosios instancijos teisme, patvirtina, jog langai buvo kokybiški, o ieškovas neįrodė, kad pagaminti langai yra nekokybiški. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės argumentai laikytini tik subjektyvia apeliantės nuomone, todėl, nenurodžius teisinių argumentų bei konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų, su kuriais nesutinka apeliantas, teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo motyvų nepasisako, pažymėdama, jog šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo išeiti iš apeliacinio skundo ribų. 

38.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

39.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo ir apeliantės pateiktų įrodymų visumą, kuria šalys įrodinėjo langų neatitikimą kokybės reikalavimams, sprendžia, jog ieškovė įrodė, jog langai neatitinka kokybės reikalavimų, dėl kurių apeliantei kyla pareiga atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia apeliantės nurodytų aplinkybių, kad pagaminti langai kokybiški, atitiko kokybės reikalavimus, yra be defektų ir yra tinkami naudoti ir nepaneigia ieškovės argumentų bei pateiktų įrodymų.

41.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

44.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Ieškovas pateikė duomenis, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 780 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, grįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė Advokatų profesinė bendrijos Law Firm NOILEX 2023 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NLX-2023-091, kuri išrašyta 780 Eur sumai ir 2023 m. balandžio 6 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad ieškovas advokato padėjėjui Albertui Barkovskiui sumokėjo 780,00 Eur 2023 m. balandžio 6 d. Iš 2023 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. NLX-2023-091 nustatyta, kad 780,0 Eur sumą sudaro 54,00 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 600,00 Eur plius 126,00 Eur PVM už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui ieškovas nėra teikęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, toks prašymas yra teiktas pirmosios instancijos teismui 2023 m. kovo 8 d., t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir atsakovei pateikus apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, kuriuos patirtos apeliacinio proceso metu.

45.       Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi suteiktų teisinių paslaugų kiekį (vienas procesinis dokumentas), pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį – atsiliepimą sudaro ne pilni 5 (penki) puslapiai, iš kurių tik du puslapiai sudaro argumentai dėl apeliacinio skundo, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas ypač nedidelės apimties ir savo turiniu nesudėtingas, jame nekeliami teisės klausimai, todėl rengiant atsiliepimą nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos, sprendžia, kad byloje kilęs ginčas nebuvo sudėtingas, reikalaujantis specifinių žinių, byloje nėra keliami sudėtingi teisės klausimai, todėl šiuo atveju ieškovui  priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 500 Eur.

Dėl baudos skyrimo

47.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo paskirti apeliantei 5 000 Eur baudą, pusę paskirtos baudos priteisiant ieškovui. Prašymas dėl baudos grindžiamas tuo, kad ieškovo vertinimu atsakovo priešieškinio pareiškimas atsakovui bei akivaizdžiai nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimas byloje, kuriuo be kitą ko yra prašoma tenkinti atsakovo ieškovui pareikšto priešieškinio tenkinimą, yra piktnaudžiavimas atsakovo procesinėmis teisėmis.

48.       CPK

49.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).Teisėjų kolegijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningi siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus vykstant bylos nagrinėjimui. Atsižvelgus į tai, atmetamas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei.

50.       Nagrinėjamu atveju ieškovas baudos skyrimą atsakovui grindžia apeliacinio skundo pateikimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien apeliacinio skundo pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą – apeliacinis skundas pateiktas savalaikiai, įstatyme nustatytais terminais. Tai, kad atsakovas apskundė procesinį sprendimą bei patikrinus šio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuota, kad nėra pagrindo jo panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais, patvirtina tik tai, kad atsakovas pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis įstatyme. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti ieškovo A. K. prašymą dėl baudos skyrimo.

Priteisti ieškovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K. individualios įmonės, j. a. k. 181614562, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Loreta Braždienė

  Virginijus Kairevičius

Rosita Patackienė