Civilinė byla Nr. e2-19165-1044/2020 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13851-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui G. P. (G. P.) dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Bendras finansavimas“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo G. P. (toliau ir atsakovas) 201,42 Eur negrąžintos paskolos, 42,16 Eur palūkanų, 28,56 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,52 Eur mokėjimo palūkanų, 4,35 Eur delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas UAB „Bendras finansavimas“ administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.lt (toliau ir platforma), kurioje asmenys (kredito gavėjai) gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą ar paskolą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys (skolintojai) gali dalyvauti aukcione ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovas, kaip vartojimo kredito gavėjas, platformoje elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_317035 (2018-10-04), siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais asmenimis. Atsakovui pateikus ofertą, tarpusavio skolinimo platformoje tarp platformoje registruotų skolintojų įvyko aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, iš skolintojų sąskaitų į atsakovo sąskaitą organizatorius įskaitė atsakovui skolinamas lėšas, t. y. tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 317035, kurios pagrindu skolintojai suteikė atsakovui 300 Eur vartojimo paskolą 24 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma 28 proc., o atsakovas paskolą įsipareigojo grąžinti grafike numatyta tvarka. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl 2020-01-28 pranešimu ieškovas skolintojų vardu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas su ieškovu nėra atsiskaitęs.
Ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui G. P. asmeniškai įteikti 2020 m. birželio 4 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas platformoje elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_317035 tikslu sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais asmenimis portale www.gosavy.com, kurį administruoja ieškovas. Šios paraiškos pagrindu su atsakovu 2018-10-13 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui buvo paskolinta 300 Eur 24 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma 28 proc., o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafikus ir sumokėti sutartimi nustatytas palūkanas už naudojimąsi kreditu bei tarpininkavimo mokestį. Ieškovas 2020-01-28 pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo nedelsiant grąžinti pagal sutartį mokėtinas sumas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas kreditą, palūkanas, tarpininkavimo mokestį, delspinigius būtų sumokėjęs ieškovui (CPK 176, 185 straipsniai).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškovu dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartimi prisiimtų numatytų, ieškovo reikalavimas priteisti 201,42 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų – paraiškos (ofertos) 2.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui vienkartinį 24,30 Eur dydžio vartojimo kredito sutarties sudarymo mokestį ir mokėti 2,04 Eur dydžio mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 28,56 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 42,16 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d. Iš kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo iki 2020 m. spalio 15 d. Kaip minėta, 2020 m. sausio 28 d. pranešimu kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį.
Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48-49, 52-53 p.).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 24,43 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki sutarties nutraukimo 2020 m. sausio 28 d., o reikalavimas dėl likusios palūkanų dalies atmestinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4,52 Eur mokėjimo palūkanų. Iš ginčo šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų darytina išvada, jog šalys pavėluotų įmokų mokėjimo atveju susitarė dėl vėlavimo palūkanų (kompensacinių palūkanų, delspinigių) mokėjimo. Pastaroji sutarties sąlyga yra galiojanti ir atsakovui jo nenuginčijus kreditorius turi teisę reikalauti kartu tiek mokėjimo, tiek kompensacinių palūkanų (CK 6.872 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-331-881/2017). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4,52 Eur mokėjimo palūkanų laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 6.71, 6.874 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais pagal galiojančią vartojimo kredito sutartį nuo pradelstos įmokos paskolos dalies gali būti skaičiuojami ne didesni nei 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau 180 dienų (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl 4,35 Eur delspinigių priteisimo už vėlavimą mokėti už 180 dienų, tenkintinas (CK 6.71 straipsnio, 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo atveju nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas praleido. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų – paraiškos (ofertos) 2.21 punkte įsipareigojo mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 18 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas patyrė 177 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis ir 162 Eur už advokato teisines paslaugas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 93,69 proc. reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 165,83 Eur dydžio dalis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“ (j. a. k. 303259527) iš atsakovo G. P. (G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 201,42 Eur (du šimtai vienas euras, 42 ct) negrąžintos paskolos, 24,43 Eur (dvidešimt keturi eurai, 43 ct) palūkanų, 28,56 Eur (dvidešimt aštuoni eurai, 56 ct) tarpininkavimo mokesčio, 4,52 Eur (keturi eurai, 52 ct) mokėjimo palūkanų, 4,35 Eur (keturi eurai, 35 ct) delspinigių, 18 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (263,28 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,83 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai, 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gerda Sinkevičienė