Civilinė byla Nr. 2-62-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01196-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.1; 2.6.1.6.1; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė,

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės Almipex Swiss GmbH ieškinį atsakovams K. B., uždarajai akcinei bendrovei „Argensta“, uždarajai akcinei bendrovei Light Technology, antstoliui S. U., notarui D. G., tretiesiems asmenims AIG Europe Limited (Finland Branch), AAS „BTA B. I. Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei „Interchemic werken De Adelaar“ LT ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus,  dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo ir turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, rašytinio proceso tvarka

nustatė:

        ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti atsakovių BUAB Light Technology ir UAB „Argensta" 2016-01-14 sudarytą hipotekos sutartį negaliojančia ab initio; panaikinti Kauno miesto 18- ojo notarų biuro notaro D. G. atliktą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio hipoteka užtikrinto 962 387,57 Eur skolinio įsipareigojimo išieškojimo; panaikinti antstolio S. U. 2016-09-09 sudarytą turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. B-1600040 ir taikyti restituciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (Šveicarijoje įregistruota įmonė) ir atsakovas K. B., veikdamas per savo vadovaujamą bendrovę „Light Technology“, susitarė bendrai veikti tam, kad būtų įgyvendintas nekilnojamojo turto vystymo projektas, susijęs su naujo gamybinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir gamybinis pastatas, pastatas, projektas), sukūrimu – statybos darbų atlikimu. Ieškovės įnašą į bendrą veiklą sudarė statybos darbų finansinės išlaidos. Šios šalys susitarė, kad, atlikus gamybinio pastato statybos darbus, ieškovei nuosavybės teise priklausys naujai sukurto pastato ploto dalis, kurios dydis nustatytinas proporcingai ieškovės investuotų lėšų į statybos darbus vertę pinigais. Atsakovo K. B. įnašą į bendrą veiklą sudarė projekto organizacinė veikla ir visų su pastato statybos darbais susijusių darbų bei paslaugų užsakovo funkcijų vykdymas. Prieš pradedant statybos darbus K. B. informavo ieškovę apie tai, jog statybos darbų atlikimui yra sudaryta 2014-12-05 rangos darbų sutartis Nr. 14/11- 27, kurioje nurodyta statybos darbų kaina 3 818 181,82 Lt (1 105 821, 89 Eur). Ši kaina ieškovę tenkino, todėl ji į statybą investavo 377 768, 19 Eur sumą, ką patvirtina tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Ieškovė nuolatos domėjosi projekto vykdymo eiga ir investuotų piniginių lėšų tiksliniu panaudojimu, o K. B. nuolatos ją tikino, kad jos investuotos piniginės lėšos yra naudojamos tik gamybinio pastato statybai, atsiskaitymas su statybos rangovais vyksta sklandžiai. Siekdamas įtikinti ieškovę, kad statybos finansavimas vyksta sklandžiai, o jos investuotos lėšos yra naudojamos tinkamai, K. B. ieškovei yra perdavęs šiuos dokumentus: 2016-08-04 mokėjimo nurodymą, kuriame pateikiama informacija apie jo rangovei UAB „Argensta" sumokėtą pinigų sumą; AB Šiaulių banko pranešimą apie tai, kad UAB „Light Techonology“ su AB Šiaulių banku yra sudariusi 2016-02-15 kredito sutartį Nr. EIF-2016-2918-09, kurios pagrindu suteiktas 855 000,00 Eur ilgalaikis kreditas, iš kurio 500 000,00 Eur yra skirti projekto statybos darbų finansavimui. Ieškovei šios informacijos nepakako. Jai pradėjus domėtis statybos darbų rezultatais tapo žinoma, kad 2015-06-08 tarp UAB „Light Techonology“ (užsakovės) ir UAB „Argensta“ (rangovės) buvo pasirašyta dar viena rangos darbų sutartis Nr. 15/06-08 dėl gamybinio pastato rangos, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo savo darbo jėga ir priemonėmis atlikti gamybinio pastato statybos darbus. Sutarties šalys susitarė, kad statybos darbų suma 1 302 000,00 Eur (be PVM) yra laikoma paskola, kurią rangovė suteikia užsakovei iki 2016-01- 30. Skolinių įsipareigojimų pagal antrąją rangos darbų sutartį užtikrinimui tarp šalių buvo pasirašyta 2016-01-14 hipotekos sutartis (toliau – ir hipotekos sutartis), kurios pagrindu rangovės naudai buvo įkeistas šis užsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas (turtinė teisė): gamybinis pastatas, užsakovės turima subnuomos teisė (toliau – ir subnuomos teisė) į 4999,00 kv. m. ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau bendrai – turtas). Hipotekos sutarties 7.2. p. šalys susitarė, kad piniginės prievolės įvykdymo terminas baigiasi 2016-01-30. Užsakovė savo skolinių įsipareigojimų sumokėti rangovei visą  paskolos sumą pagal iki 2016-01-30 neįvykdė ir liko skolinga 962 387,57 Eur. Kadangi užsakovė praleido hipotekos sutartimi nustatytą terminą visai paskolos sumai grąžinti, rangovė 2016-04-26 kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaras D. G. išdavė vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipotekos sutartimi užtikrinto nesumokėto skolinio įsipareigojimo sumą rangovės naudai iš hipotekos sutartimi įkeisto turto. Notaro vykdomasis įrašas antstolio S. U. kontoroje gautas 2016-05-18, tą pačią dieną priimtas vykdyti patvarkymu Nr. S-16-34-7939 vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/00710. Antstoliui vykdomojoje byloje atlikus gamybinio pastato individualų vertinimą, buvo nustatyta turto rinkos vertė 1 100 000,00 Eur (gamybinio pastato 1 099 999,00 Eur, subnuomos teisės 1,00 Eur). Pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą,  turtas po neįvykusių varžytynių buvo perduotas UAB „Argensta“ 2016-09-09 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. B-1600040 (toliau – turto perdavimo aktas) už nepagrįstai mažą 880 000,00 Eur sumą. Susidariusi faktinė situacija yra tokia, kad K. B., būdamas nesąžiningas, neinformavo ieškovės apie savo  vadovaujamos bendrovės skolinius įsipareigojimus, susijusius su gamybinio pastato statyba. Hipotekos sutartimi ir turto perdavimo aktu buvo pažeisti ieškovės turtiniai interesai, nes UAB „Argensta“ už nepagrįstai mažą sumą 880 000 Eur buvo perleistas gamybinis pastatas, kurio statybos darbus savo lėšomis net 377 768, 19 Eur finansavo ieškovė. 

Reikalavimą dėl hipotekos sandorio nuginčijimo reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str. numatytu pagrindu (actio Pauliana). Ieškovė turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į UAB „Light Technology“ turtą. Ji yra jos kreditorė, kurios finansinis reikalavimas sudaro 377 768, 19 Eur, o šios atsakovės bankroto byloje 2018-10-17 nutartimi buvo patvirtintas 391 112,30 Eur kreditorinis reikalavimas (buvo perskaičiuoti delspinigiai). Hipotekos sandoris pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Jos pagrindu UAB „Argensta“ buvo perleistas visas gamybinis pastatas, kurio statybos darbus finansavo ieškovė, taip  įgydama nuosavybės teises į šio pastato dalį, kurios vertė proporcinga finansavimui suteiktai sumai. Hipotekos sutartimi buvo sutrukdyta galimybė ieškovei bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus bendrovei „Light Technology“ iš šio turto, o UAB „Argensta“ jos pagrindu tapo privilegijuota „Light Technology“ kreditore, kurios reikalavimai visa apimtimi ir pirmenybės teise buvo patenkinti iš bendrovės turto pirmiau, nei kitų kreditorių reikalavimai. Esant galiojančiam hipotekos sandoriui, ieškovė neturi jokių teisių į šį turtą. Teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje tokia situacija pripažįstama kitų skolininko kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu per se (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 65- 219/2016). UAB „Light Technology“ į projekto vystymą turėjo investuoti ir ženklias sumas savo piniginių lėšų, tai patvirtina 2016-08-04 SEPA mokėjimo nurodymas, kuriame pateikiama informacija apie jos  vardu UAB „Argensta“ sumokėtus 462 387,57 Eur, skirtus statybos darbų finansavimui. Hipotekos sutarties sudarymu buvo neleistinai pažeista UAB „Light Technology“ kreditorių interesų pusiausvyra, UAB „Argensta“ atsidūrė akivaizdžiai pranašesnėje pozicijoje prieš visus kitus kreditorius, juos palikdama be galimybės patenkinti savo reikalavimus. UAB „Light technology“ neprivalėjo sudaryti hipotekos sandorio, nes dėl to nebuvo priimtas teismo sprendimas ar koks nors kitas privalomas imperatyvaus pobūdžio valstybės aktas. Hipotekos sutarties sudarymo metu UAB „Light Technology“ ir UAB „Argensta“ buvo nesąžiningos. K. B. ir jo vadovaujama bendrovė žinojo bendrovės kreditorius ir savo finansinę padėtį (turimo turto apimtis, galimybę jo pagrindu patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus) – šie duomenys tiesiogiai susiję su bendrove ir buvo jos valdomi, to nebuvo galima nežinoti. Tai reiškia, kad sudarant hipotekos sutartį abi atsakovės žinojo, kokią neigiamą įtaką skolininkės kreditorei ieškovei padarys hipotekos sutartis  ir jos pagrindu atliktas UAB „Light Technology“ turto įkeitimas. Teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra išaiškinta, kad sąžiningu gali būti laikomas tik tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. UAB „Argensta“, kaip profesionalaus verslininko, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų, ar nėra daugiau kreditorių, kuriems įsipareigojimai dėl sudaryto kredito nebus vykdomi arba jų vykdymas iš esmės pasunkės. Jeigu ji iš jai prieinamų informacijos šaltinių tuo būtų pasidomėjusi, būtų identifikavusi neigiamą hipotekos sutarties įtaką skolininkės kreditoriams ir ieškovės teisių pažeidimo faktą. Tai reiškia, kad UAB „Argensta“ bet kokiu atveju laikytina nesąžininga dėl savo neveikimo.

Hipotekos sutartis negalioja ir CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu. Dėl jos prieštaringumo UAB „Light technology“ veiklos tikslams nurodė, kad šios bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti pelno siekiančią ūkinę komercinę veiklą (įstatų 2.1. p.). Hipotekos sandoris negali būti pripažintas normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo kriterijus, nes UAB „Light Technology“ daiktinės teisės į gamybinį pastatą buvo suvaržytos nesant tam objektyvaus pagrindo.         Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, naujo statinio statybai gali būti rengiamas tik vienas statybos projektas. Tai reiškia, jog pirmosios ir antrosios rangos darbų sutarčių 2.1.1 punktuose nurodytas sutarties objektas (gamybos ir sandėliavimo paskirties pastato statybos darbai pagal darbo projektą) iš esmės sutampa. Nepaisant to, jo rangos darbų kaina nurodyta skirtingai. Dėl to daro išvadą, kad tikroji jo  statybos darbų kaina yra daug mažesnė, nei nurodyta antroje rangos darbų sutartyje, ir sudaro 1 105 821, 89 Eur (be PVM). Dėl to UAB „Light Technology“ daiktinės teisės į gamybinį pastatą buvo suvaržytos nesant tam objektyvaus pagrindo bei turint tikslą hipotekos sutartimi suteikti rangovei neadekvačią ir išimtinai jos interesus atitinkančią prievolių užtikrinimo priemonę. Veiksmai, kuriais buvo nustatyti UAB „Light Technology“ priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai, yra nesuderinami su pelno siekimu, šiam tikslui prieštarauja, todėl hipotekos sutartis prieštarauja skolininkės įstatuose įvirtintiems veiklos tikslams. Ieškovės vertinimu, UAB „Argensta“ nesąžiningumas yra įrodytas, kadangi jai turėjo būti žinomas hipotekos sutarties turinys bei tai, jog turto įkeitimu, objektyviai nesant jokio ekonominio ar kitokio poreikio, buvo užtikrintas ženkliai didesnių UAB „Light Technology“ skolinių įsipareigojimų (1 302 000,00 Eur (be PVM) vietoje 1 105 821,89 Eur (be PVM)), nei buvo numatyta pirmojoje rangos darbų sutartyje, įvykdymas, kad šis sandoris neteikia įkaito davėjai jokios ekonominės naudos ir prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Skolininkės turtas buvo įkeistas neatlygintinai, pažeidžiant jos įstatų, viešai prieinamų LR Juridinių asmenų registre, 2.1. p. nuostatas, ir juose nurodomus veiklos tikslus, todėl tokie „Argenstos“ veiksmai neturėtų būti laikomi normalia verslo praktika. Hipotekos sutartimi ji nepagrįstai ir nesąžiningai užsitikrino savo interesus, tuo pažeisdama ieškovės, kaip UAB „Light Technology“ kreditorės, interesus. Hipotekos sutarties pagrindu ji tapo privilegijuota kreditore, kurios reikalavimai visa apimtimi ir pirmenybės teise patenkinti iš įkeisto UAB „Light Technology“ turto, tokiu būdu eliminuojant ieškovės galimybes iš šio turto patenkinti savo reikalavimus. Hipotekos sandorio sudarymu jai buvo suteiktas nepagrįstas ir neteisėtas pranašumas prieš kitus bendrovės kreditorius.

Dėl hipotekos sandorio prieštaringumo imperatyvaus pobūdžio bendriesiems teisės principams (CK 1.5, 1.80, 6.4, 6.158 straipsniai) nurodė, kad, atsižvelgiant į bendraisiais teisės principais saugomus visuomenės interesus, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniuose įtvirtinti bendrieji teisės principai laikytini teisinių imperatyvų išraiškos forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015, kt.). Dėl to  jų pažeidimas gali būti savarankišku pagrindu pripažinti negaliojančiu konkretų sandorį pagal CK 1.80 straipsnį. Hipotekos sandoris iš esmės pažeidžia nurodytuose straipsniuose įtvirtintus bendruosius teisės principus (teisingumą, protingumą ir sąžiningumą), nes jis ir jo pagrindu atliktas turto perleidimas sudarė visas sąlygas hipotekos kreditorei tapti privilegijuota UAB „Light technology“ kreditore, taip paneigiant kitų bendrovės kreditorių turtines teises ir teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą iš hipotekos sutartimi įkeisto turto. Ja neleistinai pažeista UAB „Light technology“ kreditorių interesų pusiausvyra, nes „Argenstos“ bendrovei perleistas gamybinis pastatas, kurio statybos darbus finansavo ieškovė savo lėšomis.

Dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pripažintina negaliojančia hipotekos sutartis, yra neteisėti ir kiti jog pagrindu atlikti veiksmai. Šis aktas negalioja ir vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010, kt.). Asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių (perdavimo išieškotojui) aktą tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583- 421/2015). Turto perdavimo aktas pripažintinas negaliojančiu remiantis ir kitais savarankiškais pagrindais. Sudarius juo įformintą sandorį, buvo pažeistas CK 4.1941 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvus reguliavimas, draudžiantis nepagrįstą kreditoriaus praturtėjimą skolininko (įkaito davėjo) sąskaita, kadangi turto perdavimo akto pagrindu išieškotojai buvo perduotas turtas, kurio vertė (1 100 000,00 Eur) yra žymiai didesnė, nei likusi neišmokėta UAB „Light Technology“ suteiktos paskolos suma (962 387,57 Eur) pagal antrąją rangos darbų sutartį. Antra, remiantis CPK 719 straipsnio 1 dalimi, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Šioje normoje nurodyta, kad, pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitų privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą. Turto perdavimo akto pagrindu buvo atliktas turto perdavimas išieškotojai UAB „Argensta“, tokiu būdu neleistinai pažeidžiant imperatyvias civilinio proceso teisės normas ir jose nustatytą turto perdavimo išieškotojui tvarką. Antroje rangos darbų sutartyje nurodyta gamybos pastato statybos darbų kaina buvo žymiai didesnė nei ta, kuri nurodyta pirmoje rangos darbų sutartyje, kas reiškia, jog hipotekos sutartyje nurodyta UAB „Light Technology“ skolinių įsipareigojimų suma (1 302 000,00 Eur) nėra pagrįsta, nes antroje rangos darbų sutartyje nurodytas šio dydžio finansavimas užsakovei  nebuvo suteiktas. Nepaisant šių skirtumų, antstolio kontoroje buvo pradėta išieškojimo iš hipotekos sutartimi įkeisto turto procedūra. Turto perdavimo aktu perleidus „Argenstai“ 1 100 000,00 Eur vertės turtą, į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta suma, neatitinkanti realaus perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumo, kas patvirtina ginčijamų veiksmų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Palaikydama ieškinyje nurodytus argumentus ieškovės atstovė 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdyje ir baigiamojoje kalboje papildomai nurodė, jog ieškovė ir K. B. buvo numatę bendrą verslą – apšvietimo įrangos gamybą ir surinkimą, o tam buvo reikalingos patalpos. Detalius duomenis apie ieškovės suteiktas investicijas pagrindžia ne tik tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuris nebuvo nuginčytas, bet ir paskolos sutartis, sąskaitų išrašai, reikalavimo teisių perleidimo sutartis (t. 1 b. l. 20, t. 3 b. l. 3-5, 8, 76-79). UAB „Light Technology" turėjo kreditorę Greatmor Solutions LP pagal 2015-05-04 paskolos sutartį Nr. 04/05-15. Paskolos pinigai buvo gauti ir didžioji dalis jų pervesta UAB „Argensta". Ta kreditorė finansavo statybos darbus nuo 2015-05-04, o jos teises ir pareigas perėmė ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. UAB „Argensta" nurodė, jog antra rangos darbų sutartis buvo pasirašyta todėl, kad UAB „Light Technology" neatsiskaitė už darbus. Tačiau pagal pirmos rangos darbų sutarties 5.1 p. už darbus užsakovas atsiskaito per 10 kalendorinių dienų po tinkamo darbų atlikimo akto įforminimo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Už statybos darbus sąskaita išrašyta tik 2015-07-01 (424 468,53 Eur), todėl UAB „Argensta" neteisingai nurodo priežastį, dėl ko buvo pasirašyta antra rangos darbų sutartis. Antros rangos darbų sutarties 3.1 p. nurodyta darbų pradžia 2015-06-08, pabaiga 2016-01-30. Pasirašant antrą rangos darbų sutartį UAB „Light Technology" neturėjo jokių skolų, kurias būtų reikėję užtikrinti paskolos sutartimi ar hipoteka. Ją pasirašant K. B. nebuvo paaiškintas skirtumas tarp rangos ir paskolos sutarčių bei pasekmės. Teisme jis paaiškino supratęs, kad padidėjusi statybų kaina buvo procentas UAB „Argenstai" už tai, kad ji statys statinį savo lėšomis. Akivaizdu, kad buvo naudojamasi kitakalbių asmenų patiklumu. 2016-01-20 tarp UAB „Argensta" ir UAB „Light Technology" sudaromas papildomas susitarimas, kuriuo statybos darbų užbaigimas nukeliamas 2016- 04-01, o tai reiškia, kad tik po statybų užbaigimo, perdavimo - priėmimo turėjo būti išrašytos sąskaitos faktūros už darbus. Ieškovė tik 2016 m. rugsėjo mėnesį sužinojo, kad buvo pasirašyta 2016- 01- 14 hipotekos sutartis. Šios sutarties 7.2. p. šalys susitarė, kad UAB „Light Technology" piniginės prievolės sumokėti UAB „Argensta" 1 302 000,00 Eur paskolos sumą pagal antrą rangos darbų sutartį įvykdymo terminas baigiasi 2016-01-30, nors byloje nėra jokių dokumentų, kiek statybos darbų buvo atlikta iki 2015-06-08 ir už kiek buvo neatsiskaityta. Statybos darbų perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas 2016-02-01, nors darbai užbaigti tik 2016 m. balandžio mėnesį. Antros rangos darbų sutarties 5.1 p. nurodyta, kad užsakovas apmoka už atliktus darbus pagal tinkamai įformintus aktus, pažymas ir pagal jas išrašytą PVM sąskaitą faktūrą per 30 kalendorinių dienų, todėl ją pasirašant UAB „Light Technology" neturėjo skolų, kurias būtų reikėję užtikrinti paskolos sutartimi ar hipoteka. Hipotekos sutartimi užtikrinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors darbų užbaigimo dar nėra ir pagal antros rangos darbų sutarties 5.1. punktą skolos nėra. Šiuo sandoriu įkeičiamas vienintelis UAB „Light Technology" turtas ir tai akivaizdus kitų kreditorių teisių pažeidimas. Sudarant hipotekos sutartį subnuomos teisė šalių susitarimu įvertinama 1 Eur. Jei K. B. būtų informuotas apie šią sutarties sąlygą, jis būtų negalėjęs su ja sutikti, nes UAB „Light technology" už subnuomos teisę buvo sumokėjusi 175 000 Eur, todėl 1 Eur įvertinimas neatitiko abiejų šalių valios. Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą gavo UAB „Argensta“ per savo pažintis. Faktas, kad hipotekos sutartis 1 302 000 Eur sumai (pasirašymo metu skola buvo tik 962 387,57 Eur) sudaroma 16 dienų, t. y. iki 2016-01-30, patvirtina, kad K. B. ją pasirašė nesuprasdamas. Po jos pasirašymo tarp UAB „Argensta" ir UAB „Light Technology" toliau vyko bendradarbiavimas, buvo ieškomas finansavimas, kartu einama per visus bankus, galinčius suteikti kreditą. 2016-02-15 UAB „Light Technology" ir AB Šiaulių bankas sudarė kredito sutartį Nr. EIF-2016-2918-09, kurios pagrindu bendrovei yra suteiktas 855 000,00 Eur ilgalaikis kreditas, iš kurio 500 000,00 Eur yra skirti gamybinio pastato statybos darbų finansavimui, tačiau bankas prašė hipoteka įkeisti UAB „Light Technology" turimą turtą. UAB „Argensta" tam nedavė sutikimo. Jos atstovai lydėjo K. B. visose derybose su bankais dėl statybų finansavimo, suprato, kad reikės įkeitimo, todėl paskubėjo pirmi sudaryti hipotekos sutartį ir užkirsti kelią UAB „Light Technology kreditavimui iš banko. Apie pradėtą varžytynių procedūrą ieškovė nebuvo informuota, o K. B. nesuprato pasekmių, nes bet kokiu atveju siekė išsaugoti nekilnojamąjį turtą. Jis Baltarusijoje užstatė savo turtą, gavo paskolą ir atvykęs į Lietuvą, vykstant varžytynėms 2016-08-04 UAB „Argensta" pervedė 462 287,57 Eur tikėdamas, kad varžytynės bus sustabdytos, o UAB „Argensta" sutiks leisti bankui įkeisti UAB „Light Technology" nekilnojamąjį turtą ir galutinai atsiskaityti už statybos darbus. 2016-08-05 jis dar apmokėjo 600 Eur turto draudimą (draudimo laikotarpis 2016-08-08 - 2017-08-07, t. 2. b. l 97). 2016 m. rugsėjo mėnesį UAB „Light Technology" LEZ už žemės subnuomos teisę sumoka dar 60 000 Eur, o tai reiškia nesuvokimą, jog turtas jau nebe jų. Visi šie veiksmai rodo UAB „Argensta" nesąžiningumą tampant privilegijuota kreditore ir yra pagrindas panaikinti hipotekos sutartį.

Atsakovė UAB „Light Technology“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.

Palaikydama jame išdėstytus argumentus šios atsakovės atstovė bankroto administratorė 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdyje pripažino ieškovės nurodytas faktines aplinkybes dėl susitarimo bendrai veikti tam, kad būtų įgyvendintas projektas, susijęs su gamybinio pastato statybos darbų atlikimu, ieškovės investavimo į statybos darbus 377 768,19 Eur ir rangos sutarties sudarymo šio projekto įgyvendinimui. UAB „Light Technology“ atsiskaitinėjo iš Greatmor Solutions LP paskolintų pinigų už projektavimo darbus, mokėjo avansą rangovei, už komunikacijas žemės sklype LEZ, tiksliai mokėjimų nurodyti negali, prašo remtis rašytiniais įrodymais t. 6 b. l. 6-15. Antrosios rangos sutarties 5.4 punktu jos šalys susitarė, kad rangos darbų sutarties suma 1 302 000,00 Eur ir ji yra laikoma paskola, kurią rangovė suteikia užsakovei (apie šią sutartį K. B. ieškovės neinformavo). Žodžiu su rangove buvo sutarta, kad K. B. pasirašys garantinį raštą dėl paskolos bei sutartį apie statybos darbų užbaigimą. UAB „Argensta“ pasiūlė nuvykti pas jos nurodytą notarą D. G., kuris jau buvo paruošęs dokumentus pasirašymui. Vėliau paaiškėjo, kad skolinių įsipareigojimų pagal rangos darbų sutartį užtikrinimui tarp šalių buvo pasirašyta 2016-01-14 hipotekos sutartis. Ši sutartis sudaryta labai trumpam laikui, tik 16 dienų. K. B. nesupranta lietuvių kalbos, pasirašant nesigilino į sutarties aplinkybes ir terminus, nes pilnai pasitikėjo „Argenstos“ nurodymu, kad tokia sutartis būtina. Sutarties tekstas į rusų kalbą nebuvo išverstas, jos sudarymo metu vertėjas nedalyvavo. Su rangove ketino atsiskaityti iš Šiaulių banko paskolintų lėšų, K. B. pardavė savo asmeninį turtą, ieškojo investitorių. Savo skolinių įsipareigojimų sumokėti rangovei visą paskolos sumą pagal antrą rangos darbų sutartį iki 2016-01-30 bei darbų pabaigimo neįvykdė, liko skolinga 962 387,57 Eur. Su rangove buvo sutarę, kad apmokėjimas už atliktus darbus bus atliktas  per tris mėnesius. Darbus rangovė pabaigė iki 2016-04-01. Siekdama pilnai atsiskaityti su UAB „Argensta“, dėl kredito suteikimo ji kreipėsi į AB Šiaulių banką, kuris 2016-02-15 kredito sutartimi Nr. EIF-2016-2918-09 suteikė 855 000,00 Eur ilgalaikį kreditą, iš kurio 500 000 Eur buvo skirti gamybinio pastato statybos darbų finansavimui. Kauno laisvosios ekonominės zonos UAB davė sutikimą, kad UAB „Light Technology“ įkeistų subnuomos teisę Šiaulių bankui. Pagal kredito sutarties sąlygas kredito gavėja privalėjo įkeisti gamybinį pastatą ir subnuomos teisę, tačiau UAB „Argensta“ nedavė sutikimo antrinei hipotekai (elgėsi nesąžiningai, nes žinojo, kad bankas prašys antrinio įkeitimo) ir 2016-04-26 kreipėsi į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo priverstinai išieškoti skolinio įsipareigojimo sumą 962 387,57 Eur iš įkeisto turto. Taip elgdamasi buvo nesąžininga kitų UAB „Light Technology“ kreditorių atžvilgiu (kreditorių sąrašą žinojo iš tarpusavio bendravimo ir Šiaulių banko). UAB „Light Technology“ apie varžytynes ir turto perdavimą nebuvo informuota, negalėjo pasinaudoti teise skųsti antstolio veiksmus. Vykdymo proceso metu vyko jos ir „Argenstos“ derybos dėl apmokėjimo už darbus terminų, pasitikėdama rangove 2016-08-05 UAB „Light Technology“ turtą apdraudė AAS „BTA B. I. Company“ įmonių turto draudimu. Antstoliui atliko individualų gamybinio pastato vertinimą, nustatyta jo rinkos vertė 1 100 000,00 Eur, iš kurios 1 Eur sudaro žemės subnuomos teisės rinkos vertė. Po neįvykusių varžytynių turtas rangovei buvo perduotas už nepagrįstai mažą 880 000, 00 Eur sumą. Atsiliepime į ieškinį pritariama ieškovės argumentams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais visais nurodytais pagrindais.

Baigiamojoje kalboje ši atsakovė papildomai nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2018-10-17 nutartimi bankroto byloje konstatavo, jog „naujoji kreditorė (ieškovė) įgijo teisę reikalauti iš UAB „Light Technology “ 2015 m. gegužės 4 d. sutarties 2.3 punkte numatytų 2 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos“, kas patvirtina, jog ieškovė yra laikoma UAB „Lihgt technology“ kreditore ne nuo 2016-03-23 reikalavimo perleidimo sutarties, bet nuo paskolos sudarymo sutarties (2015-05-04). Pritarė ieškovės argumentams, kad hipotekos sandorį pasirašęs K. B. jo sudarymo metu nesuprato ir nežinojo tikrosios sandorio esmės ir iš jo kilsiančių pasekmių, kad hipotekos sandoris buvo sudarytas nesant jokio tokią prievolę numatančio įpareigojimo ar sandorio, kad bendrovės daiktinės teisės į gamybinį pastatą buvo suvaržytos nesant tam objektyvaus pagrindo, šios sutarties sudarymas prieštarauja bendrovės įstatuose įvirtintiems jos veiklos tikslams. Hipotekos sandoriu UAB „Argensta“ buvo suteikta išskirtinė ir privilegijuota padėtis – pirmenybės teisė į gamybinį pastatą, kuomet ieškovė, nepaisant didelių investicijų, neteko teisių į šį turtą. Nors neapdairus ginčo sutarties pasirašymas nesuprantant jos turinio nenaikina susiklosčiusių pasekmių, UAB „Light Technology“ laiko, jog jos atsirado ne dėl direktoriaus K. B. kryptingo ir sąmoningo siekio pakenkti ieškovei ar kitiems kreditoriams, o dėl UAB „Argensta“ nesąžiningumo – kryptingų ir sąmoningų veiksmų, pasinaudojant asmens nepatyrimu Lietuvos rinkoje bei esama situacija. Nebuvo pagrindo statybos darbų kainą padidinti beveik 200 000 Eur (nebuvo pakeistas pastato projektas, statybos darbų apimtis, nepriimta UAB „Argensta“ vykdomų statybų sąlygų korekcijų ar pageidavimų, nepakeista statybų sąmata, medžiagos ar darbų kiekis). Užsakovės daiktinės teisės į pastatą buvo suvaržytos turint tikslą suteikti UAB „Argensta” neadekvačią ir išimtinai tik jos interesus atitinkančią prievolių užtikrinimo priemonę. Bendrovės direktoriaus paaiškinimai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog apie hipotekos sandorį nei iki rangos sutarties pasirašymo 2015-06-08, nei ją pasirašant „Argensta“ nekalbėjo ir jo tiesiogiai sudaryti nereikalavo, tik hipotekos pasirašymo dieną pateikė direktoriui lietuvišką sutarties tekstą, nepaaiškindami šio dokumento padarinių. Tai sudaro pagrindą manyti, kad rangos sutarties sąlyga dėl padidintos sutarties sumos laikymu paskola buvo įtraukta nesąžiningai ir specifiškai tam, kad atsirastų teisinis pagrindas „Argenstai“ įkeisti pastatą. UAB „Argensta“ iniciatyva rangos teisinių santykių apmokėjimas buvo nepagrįstai ir neteisėtai sutapatintas su paskolos teisiniais santykiais, suteikusiais teisę įkeisti statomą turtą. Ji savo teikiamas paslaugas (kainą, už kurią yra pastatomas gamybinis pastatas) neteisėtai sutapatino su paskolos davimu. Prievolės įvykdymo terminas 16 dienų nuo hipotekos sandorio pasirašymo dienos duoda pagrindą laikyti, jog UAB „Argensta“ rangos sutarties galiojimo metu stebėjo ir vertino skolininkės turtinę padėtį, buvo informuota apie finansinius sunkumus, žinojo, jog ji nesėkmingai ieško būdų gauti lėšų statybos darbams finansuoti, tad galėjo nuspėti, kad jai nepavyks laiku atsiskaityti panaudojant turimus išteklius. Supratusi, jog skolininkė nespės laiku įvykdyti savo įsipareigojimų, inicijavo papildomo susitarimo prie 2015-06-08 rangos sutarties sudarymą, kuriuo dviem mėnesiais pavėlino darbų pabaigos datą bei 5 613 Eur sumažino bendrą sutarties kainą. Sudarius papildomą susitarimą dėl rangos darbų termino pavėlinimo, hipotekos sutartis nebuvo koreguota. Faktą, jog UAB „Argensta“ nebuvo suinteresuota skolininkės piniginių įsipareigojimų įvykdymu, patvirtina sutikimo antriniam įkeitimui nedavimas.  UAB „Argensta“ nesąžiningumą įrodo ir tai, jog hipotekos sandoryje neva šalių susitarimu nustatyta įkeičiamo turto vertė buvo itin maža – 223 000 Eur už negyvenamąjį pastatą ir 1 Eur už subnuomos teisę į žemės sklypą, kuomet iš tiesų pastato įkainavimą patvirtino rangos sutarties suma 1 302 000 Eur, o žemės subnuomos kaina buvo 175 000 Eur. K. B. nebuvo pagrindo sutikti su tokiu minimaliu įkeičiamo turto įvertinimu, kas papildomai patvirtina, jog hipotekos sandorio sąlygas UAB „Argensta“ patvirtino vienašališkai, kitai šaliai nesuprantant nei jų esmės, nei įkeitimo padarinių. UAB „Argensta“ nesąžiningumą patvirtino ir tai, jog žinodama, kad AB Šiaulių bankas buvo sutikęs išduoti skolininkei finansavimą 500 000 Eur statybos darbams finansuoti, vos pabaigusi darbus pagal 2015-06-08 pakeistą rangos sutartį, ji iškart kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesiėmė realių veiksmų varžytynių sustabdymui ir, nors vykstant išieškojimo procesui jai buvo pervesta 462 387,57 Eur, ji perėmė turtą už 880 000 Eur (nepagrįstai mažą sumą). 

Atsakovas K. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdyje paaiškino, jog su A. A. (ieškovės savininku) yra pažįstamas apie 20 metų. A. A. dirbo su LED produkcija, ieškojo galimybės Europos Sąjungoje pastatyti pastatą apšvietimo įrenginių gamybai. Su juo susitarė Lietuvoje pastatyti gamyklą, tam įsteigė UAB „Light Technology“ (įstatinis kapitalas jiems abiem priklausė per pusę). Projekto investitoriai buvo K. B., ieškovė ir Greatmor Solutions (pažinojo pastarosios įmonės savininką, kurį sudomino tas biznis, jis norėjo jame dalyvauti). Pagal susitarimą vėliau galėjo atsirasti kiti investitoriai, tuomet būtų sprendę, kas kokią dalį gamyklos įgys (nesitarė, kiek konkrečiai įgytų, kalbėjo apie 30-40 procentų, buvo daug neišspręstų klausimų, pastatą būtų dalijęsi UAB „Light Technology“, ieškovė ir Greatmor Solutions, be garantijų niekas nebūtų investavęs). Paskolas užsakovei teikė jis su A. A. ir Greatmor Solutions, kuri vėliau panoro išeiti iš susitarimo dėl investavimo, prašė kažką surasti, radęs A. A. Iš pradžių su ieškove buvo susitarimas tik dėl investicijų. Žemės įgijimui ir projektams buvo reikalingi pinigai, kuriuos abu įnešė į UAB „Light Technology“ sąskaitą: 2014-01-01 A. A. pervedė 40 000 Eur, taip pat 2014-05-16 (to pagrindu patvirtinti jo finansiniai reikalavimai UAB „Light Technology“ bankroto byloje). Ar tai buvo jo, ar Almipex įmonės pinigai, pasakyti negali. Greatmor Solutions  turėjo įnešti apie 500 000-600 000 Eur, tačiau 2015 m. jos planai nežinia kodėl pasikeitė, A. A. tada suorganizavo reikalavimo perleidimo sutartį. Šios sutarties pagrindu laiko, kad investicijos į projektą buvo ieškovės. Tie pinigai buvo naudoti tik statybai, kuri prasidėjo 2014 m. pabaigoje –  2015 m. pradžioje. Tuo metu turėjo apie 500 000-600 000 Eur. Iš kur gaus kitus pinigus, neturėjo reikšmės (į visus bankus kreipėsi dėl finansavimo, jo negavo neatitikę sąlygų; tikėjosi gauti pagal Europos Sąjungos programas, iš investitorių). Projekto sąmatinė vertė buvo apie 1 600 000 Eur. Darbai pagal pirmąją rangos sutartį buvo atlikti. Antrąją rangos sutartį sudarė todėl, kad, 2014 m. rangovei pervedus kažkokią dalį (apie 370 000 Eur) pinigų, kilo klausimas dėl tolimesnio statybos darbų apmokėjimo. Su rangove susitarė peržiūrėti susitarimą dėl rangos darbų. 2015 m. ji užsakovę kreditavo, kad pabaigtume statyti, nes tuo metu UAB „Light Technology“ reikiamos pinigų sumos tam neturėjo. Iš viso pagal projektą rangovei buvo sumokėję apie 800 000 Eur. 2014 m. rangos sutartį rengė ir UAB „Light Technology“ advokatas, ir UAB „Argensta“, antrą rangos sutartį – UAB „Argensta“. Antros sutarties 5.4 punkto esmę nelabai suprato, gal į rusų kalbą ji buvo neversta, tačiau jam buvo svarbiausia laikas ir pinigų sumos, o tai galima suprasti ir be vertimo. Derybose viską aptardavę rusiškai (bendrovė sutarčių rusų kalba nesudarinėjo, jas rengdavo advokatas R. R., reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta irgi lietuviškai, nors jos dalyviai yra užsienio asmenys). Kai pasirašinėjo antrąją rangos sutartį, UAB „Argensta“ žinojo apie Šiaulių banko sutikimą suteikti užsakovei paskolą. Dėl įsipareigojimų rangovei užtikrinimo įkeitimu jis su A. A. pasirašė kaip UAB „Light Technology“ steigėjai. Į  Šiaulių banką dėl finansavimo kreipėsi 2015 m. vasarą, preliminariai susitarė, derino keturis mėnesius, 2016 m. sausio mėnesį sužinojo, kad paskolą gaus, panašiai tuo pačiu laiku pasirašyta hipotekos sutartis. Ši sutartis buvo UAB „Light Technology“ garantija skolos rangovei grąžinimui. Apie ją sužinojo tik tada, kai į gamyklą 2016 m. balandžio mėn. atėjo antstolis ir parodė dokumentus, iki tol apie ją nežinojo ir A. A. (pastarasis sutarties kopijos neturėjo ir nežino, kaip ieškovė ją gavo pateikti į bylą). Atėjus antstoliui susisiekė su advokatu R. R. ir sužinojo apie hipotekos sutartį. Antroji rangos sutartis buvo sudaryta susitarus, kad rangovė pati kredituoja užsakovę, kuri mokės procentus už naudojimąsi rangovės pinigais. Su ja būtų atsiskaitę gavę paskolą iš Šiaulių banko, tačiau bankas reikalavo statomo objekto antrinio įkeitimo, o rangovė su tuo nesutiko. A. A. hipotekos sutarties sudaryme nedalyvavo, laukė gatvėje. Notaras nepasakė tos sutarties sąlygų, nebuvo vertėjo. Neginčija, kad su A. A. pasirašė UAB „Light Technology“ akcininkų sprendimą turtą įkeisti, tačiau tai buvo jų asmeninė garantija kaip fizinių asmenų rangovei. To sprendimo tikslas buvo tas, kad įsipareigojimą rangovei įvykdys jie asmeniškai. A. A. jokio turto neturi, K. B. turto turėjo, tačiau tas turtas nebuvo įvardintas; jų abiejų turtu rangovei negarantavo. Pas notarą nežinojo, kad pasirašoma hipotekos sutartis. Jam buvo pasakyta: „ką pasirašėt su A. A., reikia patvirtinti notariškai“. Notaras sutarties nevertė, tik paklausė, ar supratom esmę, kad garantuojat sutarties įvykdymą. Klausimo dėl išvertimo nekėlęs, nes ne jis tai turėjęs daryti. Pasitikėjo rangove, su ja pasirašinėjo daug dokumentų, problemų nebuvo. Su advokatu nesikonsultavo todėl, kad nežinojo, jog sudaroma hipotekos sutartis. Šiaip santykiuose su UAB „Argensta“ su advokatu konsultuodavosi,  bet ne šiuo atveju. Kai jau buvo varžytynės, jis arba A. A. asmeniškai susitikę su rangove parodė Šiaulių banko atsiųstą 2016-08-24 raštą ir paprašė, kad nedingtų pastatas, kad rangovė pasiimtų savo pinigus ir pastatą paliktų. Su ja laiku neatsiskaitė, bet uždelsimas buvo nežymus. Vykdymo proceso metu įsiskolinimas buvo 962 000 Eur. Įsiskolinimas pastato statybai nebuvo padengtas.

Baigiamąja kalba šis atsakovas prašė laikyti jo komentarus, kuriuos pateikė laiškuose teismui nuo 2020 m. spalio 9 d. (t. 8 b. l. 41, t. 7 b. l. 177-185). Juose iš esmės palaikė paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad UAB „Light Technology“ sutiko padidinti rangos sutarties sumą tam, kad rangovė pastatytų pastatą savo lėšomis, tuomet užsakovė turėtų daugiau laiko gauti lėšas ir grąžinti skolą.

Atsakovė UAB „Argensta“ su ieškiniu nesutiko.

Palaikydama atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus jos atstovė paaiškino, kad hipotekos sandoris negali būti nuginčytas CK 1.82 str. numatytu pagrindu, nes ieškovė nėra tinkamas asmuo pareikšti tokį ieškinį, be to, nėra nurodyta šio instituto taikymo pagrindų. Antroji rangos sutartis buvo sudaryta UAB „Light Technology“ neatsiskaičius už pastato statybą, todėl šalys susitarė, jog rangos sutarties kaina laikytina paskola, kurios išmokų dydį einamam laikotarpiui sudaro pinigų sumos, nurodytos sąskaitose faktūrose, išrašytose už atliktus darbus (5.4 p.). Rangos sutarties 13.6 punktu šalys susitarė, jog anksčiau pasirašytos rangos sutartys nebegalioja, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad nėra aiški tikroji (reali) rangos kaina ir dėl to hipotekos sandoris turi būti nuginčytas. Užsakovei su rangove neatsiskaičius už statybos darbus, skolos suma laikoma paskola užsakovei. Hipotekos sandoris buvo sudarytas tam, kad būtų užtikrintas užsakovės skolinis įsipareigojimas.  Nesuprantama kuo remiantis ieškovė teigia, jog hipotekos sandoris sudarytas nesant tam objektyvaus pagrindo ir kaip šios aplinkybės susijusios su užsakovės teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimu. UAB Argensta tariamo nesąžiningumo neįrodo juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas (CK 1.82 straipsnio 1 dalis, 2.74, 2.83-2.85 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad LR CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Hipotekos sandoris buvo sudarytas UAB „Light Technology“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad visos rizikos ir tokio sandorio sudarymo tikslingumas ir naudingumas buvo įvertintas. Hipotekos sandoris negali būti nuginčytas ir actio Pauliana pagrindu. Nei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, nei kiti ieškovės į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės reikalavimo teisės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu nuosavybės teisė į gamybinio pastato dalį galėjo jai pereiti, apsiribojo abstrakčiais pamąstymais. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos nurodomą susitarimą, nenurodė, kada toks sandoris buvo sudarytas ir koks jo turinys. Susitarimui dėl nuosavybės teisiu į pastatą (ar jo dalį) yra privaloma notarinė forma, jos nesilaikymas bet kokį susitarimą tarp jų daro negaliojantį (CK 1.74 straipsnio 1 d. 1 p.,  6.393 straipsnio 1 d.,  CK 1.93 straipsnio 3 d.). UAB „Argensta“ teisėms ir pareigoms negali turėti įtakos tiek pastato statybai panaudotų UAB „Light Technology“ lėšų šaltiniai, tiek ir tariami jos sandoriai su ieškove ar kitais asmenimis, kurių šalimi UAB „Argensta“ nebuvo. Svarbi aplinkybė, kad hipotekos sandorio 7.1. punktu įkaito davėja patvirtino, jog įkeičiami daiktai (turtas) priklauso jai nuosavybės teise, jie kitiems asmenims neperleisti, neareštuoti, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamais daiktais, išskyrus numatytus atvejus. Šiuo punktu ji pareiškė ir patvirtino, kad hipotekos sandorio sudarymas nepažeidžia jokios sutarties, kurios šalimi yra įkaito davėja, ir jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, yra gauti visi šiam sandoriui sudaryti pagal taikytinus teisės aktus privalomi trečiųjų asmenų sutikimai. Hipotekos sandorio 4.1 p. nurodo, kad įkeičiamus daiktus draudžiama apsunkinti paskesne hipoteka, juos bet kokiu būdu perleisti nuosavybės teise ar bet kokiu kitu būdu apriboti įkaito davėjo teises. Todėl ieškovės tariamai teisei ateityje įgyti nuosavybės teisės dalį į pastatą pagal tariamą susitarimą su UAB „Light Technology“ atsirasti reikėtų bent jau UAB „Argensta“ sutikimo, o jo ši nėra davusi. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nepagrindžia ieškovės reikalavimo teisės. Skolos suderinimas atliktas pagal 2016-08-04 skolos perėmimą už važtaraštį (nėra duomenų, kad skola suderinta pagal suteiktą investiciją pastato statybai). Aktas sudarytas 2016-08-04, kai pastato statyba jau buvo baigta ir pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto. Aktas iš UAB „Light Technology“ pusės pasirašytas UAB „Frondita“ įgalioto asmens Ž. M., o kas pasirašė aktą iš ieškovės pusės, duomenų nėra (nei pareigų, vardo bei pavardės, tik parašas). Nėra jokių duomenų apie skolos perėmimo užtikrinimą pastatu. Aktas nepagrindžia ne tik ieškovės teisių į pastatą, bet ir apskritai nepagrindžia UAB „Light Technology“ skolos ieškovei. Atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu „Argenstos“ turėtame UAB „Light Technology“ kreditorių sąraše ieškovės kaip kreditorės nėra, o UAB „Argensta“ turima informacija apie UAB „Light Technology“ skolas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31, gauta iš UAB „Light Technology“  tuometinio advokato, apskritai paneigia jos skolos ieškovei egzistavimą. Iš šio dokumento matyti, kad minėtu laikotarpiu UAB „Light Technology“ bendra skola sudarė 565 675,61 Eur, iš kurių 500 000,00 Eur yra skola UAB „Argensta“. Dėl to yra pagrindo manyti, kad aktas suklastotas. Kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu, todėl jį nebūtina pripažinti negaliojančiu. Teismų praktikoje taip pat laikoma, kad, jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, jie negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Nėra tiesioginių įrodymų apie ieškovės piniginių lėšų perdavimą (finansavimą) bendrovei „Light technology“ ir jos skolos susidarymo aplinkybes, nes tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas yra išvestinis dokumentas, savaime nepatvirtinantis ieškovės nurodomo finansavimo fakto. Ieškovė,  UAB „Light Technology“ bei atsakovas K. B., kuris taip pat yra UAB „Light technology“ akcininkas, yra susiję asmenys, turintys bendrą interesą veikti prieš UAB „Argensta“, kad pastatas būtų sugrąžintas UAB „Light Technology“ neatsiskaičius už jo statybą, prisidengiant tariamai sudarytais tarpusavio susitarimais bei suklastotu aktu. Ieškovės ir UAB „Light Technology“ nesąžiningumas preziumuojamas vadovaujantis LR CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Jei ieškovė teigia, kad UAB „Light Technology“ neva buvo jos atstovė pastato statybos procese, prieš sudarant sandorius su UAB „Argensta“ atstovavimo faktas privalėjo būti jai atskleistas (CK 2.133 straipsnio 3 dalis). Atstovavimo fakto rangovei neatskleidimas nesukūrė teisių ir pareigų ieškovei pagal atstovės sudarytus sandorius. UAB „Argensta“ turėjo esminės reikšmės tai, su kuo yra sudaromas sandoris, nes būtent su UAB „Light Technology“ buvo sudaryta rangos sutartis dėl didelės 1 302 000,00 Eur sumos, kurią rangovei turėjo sumokėti užsakovė, o ne kitas rangovei nežinomas asmuo. Sudarant sandorius su UAB „Argensta“ nei ieškovė, nei UAB „Light Technology“ jokiomis priemonėmis nenurodė, kad UAB „Light Technology“ veikia kaip ieškovės atstovė, todėl daro išvadą, kad atstovavimo santykių tarp minimų asmenų nebuvo, o jeigu ir buvo – dėl neatskleidimo tai neturi teisinės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui. Iš UAB „Light Technology“ sudarytų sandorių teisės ir pareigos kilo tik jai pačiai, o ne ieškovei. Sudarydama hipotekos sandorį UAB „Argensta“ buvo sąžininga. Šio sandorio 7.1 punktu įkaito davėjas patvirtino, jog įkeičiamas turtas priklauso jam nuosavybės teise, jis kitiems asmenims neperleisti, neareštuotas, taip pat nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamais daiktais, išskyrus numatytus atvejus, kad šio sandorio sudarymas nepažeidžia jokios sutarties, kurios šalimi yra bendrovė ir jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat jog yra gauti visi šiam sandoriui sudaryti pagal taikytinus teisės aktus privalomi trečiųjų asmenų sutikimai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija. Vertinant trečiojo asmens sąžiningumą CK 6.66 straipsnio pagrindu, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). UAB „Argensta“ duomenis apie UAB „Light Technology“ kreditorius gavo iš jos pačios sudarant hipotekos sandorį, ji patvirtino, kad hipotekos sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisėtų interesų. Teismų praktika pažymi ir tai, kad iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). UAB „Argensta“ nei iki ginčijamo sandorio, nei vėliau niekada nežinojo ir negalėjo žinoti apie tariamus įsipareigojimus ieškovei. UAB „Argensta“ atstovė 2020-06-17 teismo posėdyje paneigė ieškovės ir atsakovų K. B. bei UAB „Light Technology“ teiginius apie rangovės dalyvavimą pokalbiuose Šiaulių banke dėl paskolos užsakovei. Jei ir būtų pateikti tiesioginiai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės reikalavimo teisę, nebūtų galima laikyti, kad jos buvo pažeistos, kadangi po ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Argensta“ bendrovei „Light Technology“ pervedė 342 183,91 Eur už pastato įsigijimą, t. y. skirtumą tarp perimamo turto vertės (880 000,00 Eur) bei tuo metu buvusios bendrovės skolos (537 816,09 Eur), taigi ji turėjo iš ko atsiskaityti su savo kreditoriais. Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytą sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises (CK 6.66 str. 1 d.). Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Argensta“ turtui 2016-10-03, kai buvo atliktas paskutinis antstolio mokėjimas bendrovei „Light Technology“. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio pavedimai jai buvo atlikti beveik tuo pačiu metu, kaip ir ieškovės keliami reikalavimai, ieškovė savo tariamai investuotas sumas galėjo susigrąžinti tiesiogiai reiškiant reikalavimą UAB „Light Technology“. Siekdama pripažinti hipotekos sandorį negaliojančiu, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir, tikėtina, bendrai veikdama su ja, nesant teisinio pagrindo, siekia sugrąžinti pastatą bendrovei bei neatsiskaityti už jo statybą, nors savo reikalavimus gali patenkinti tiesiogiai iš UAB „Light technology“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų kreipusis į ją su reikalavimu sugrąžinti tariamai investuotas sumas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). UAB „Light Technology“ su UAB „Argensta“ sudarytas hipotekos sandoris įstatymų leidžiamas ir nėra savaime nepagrįstas. Nėra pagrindo teigti, kad hipotekos sandoris šalims buvo neprivalomas. Teismų praktikoje nurodoma, jog tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandori gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Hipotekos sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti net 1 302 000,00 Eur užsakovės skolinį įsipareigojimą rangovei pagal rangos sutartį. Jo nesudarius, užsakovės įsiskolinimas už pastato statybą būtų niekuo neužtikrintas, rangovei būtų pernelyg rizikingas tolimesnis rangos sutarties vykdymas. Nesant skolos užtikrinimo, UAB Argensta būtų galėjusi pasinaudoti rangos sutartyje numatyta sąlyga vienašališkai ją nutraukti dėl vėlavimo atsiskaityti už darbus, dėl to  darbai nebūtų tęsiami, o užsakovė turėtų sumokėti rangovei 100 000 Eur dydžio baudą. Hipotekos sandoris atitinka protingo asmens elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Jo sudarymą lėmė svarbios susidariusios faktinės aplinkybės, t. y. šalys siekė realizuoti užsakovės įsipareigojimus, prisiimtus tarpusavio susitarimais pagal rangos sutartį, tuo pačiu pabaigti statinio statybą. Nereikšmingi ieškovės samprotavimai apie tai, kad galėjo būti ir įkeista tik pastato dalis; ne jai spręsti, kokia apimtimi turėjo būti pateiktas užsakovės prievolių užtikrinimas. Turto perdavimo aktas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes turto vertė buvo nustatyta tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. CK 4.1941 straipsnio 4 dalis numato, kad kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko (įkaito davėjo) sąskaita. CPK 602 straipsnis numato atvejus, kai turto perdavimo išieškotojui aktas gali būti pripažintas negaliojančiu. CPK 681 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto įkainojimą, 4 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis S. U. 2016-06-21 patvarkymu Nr. S-l 6001329 pavedė UAB „OBER-HAUS nekilnojamas turtas“ atlikti turto ekspertizę. 2016-06-28 dokumentu Nr. S-16-34-10440 antstolis nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, areštuotą turtą įkainoja 1 100 000,00 Eur. Ieškovė pateikė į bylą 2016-05-19 turto vertės nustatymo pažymą, kurioje turto vertė nustatyta 1 100 000,00 Eur. Kadangi pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, antstoliui pagal CPK 681 straipsnį įkainojus turtą 1 100 000,00 Eur sumai, 80 procentų šios vertės sudaro būtent 880 000,00 Eur. t. y. tiek, už kiek turto perdavimo aktu buvo perduotas turtas išieškotojai. Ieškovės į bylą pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje apskaičiuota turto priverstinio pardavimo vertė 770 000,00 Eur. Taigi, antstolis nepažeidė CPK 718 straipsnio ir turto pardavimo iš varžytynių kainą nustatė tinkamai. Be to, kadangi pirminės varžytinės neįvyko, antstolis vadovavosi CPK 719 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 p.), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Šiuo atveju pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina ir buvo 880 000,00 Eur. CPK 721 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu išieškotojas atsisako paimti CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Tokiu atveju pagal CPK 722 straipsnį antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir pirmosios varžytynės, tačiau antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pirmosioms varžytynėms neįvykus bei išieškotojai atsisakius perimti turtą pagal ginčijamą aktą, turtas būtų pardavinėjamas antrosiose varžytynėse, tačiau ne už 880 000,00 Eur, bet ženkliai mažesnę kainą, t. y. 660 000,00 Eur. Tiksliai pagal įstatymo raidę vykdžius išieškojimą, ieškovės bandymas ginčyti turto perdavimo aktą dėl per mažos vertės yra nepagrįstas bei prieštaraujantis bendriesiems protingumo principams.

Baigiamoje kalboje ši atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje ir baigiamojoje kalboje pateikė dvi skirtingas tapimo UAB „Light Technology“ versijas. Grįsdama finansinį reikalavimą UAB „Light Technology“ bankroto byloje, ji rėmėsi ne šioje civilinėje byloje nurodytomis aplinkybėmis, o naujomis, anksčiau neatskleistomis, t. y. kad perėmė Greatmor Sulotions LP reikalavimą. Aiškinantis, kodėl buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, ieškovė ir K. B. nurodė, kad tai padaryta siekiant sumažinti investuotojų skaičių, nors po jos sudarymo investuotojų skaičius padidėjo (jais tapo ieškovė ir A. A.). Ginčijamas sandoris negalėjo pažeisti ieškovės teisių, nes jo sudarymo metu reikalavimo teisės skolininkei ji neturėjo. Ieškovės akcininkas A. A. žinojo arba turėjo žinoti apie hipotekos sandorį, nes pats kaip UAB „Light Technology“ akcininkas priėmė 2016-01-11 sprendimą turtą įkeisti. Jei sandoris iš tikrųjų būtų pažeidęs ieškovės interesus, jis tam nebūtų pritaręs. Jei užsakovės netenkino rangovės sąlygos, ji buvo laisva pasirinkti kitą statytoją. K. B. teismo posėdyje pripažino, kad pinigų statyboms neturėjo ir su rangove laiku neatsiskaitė. Rangovės nesąžiningumas neįrodytas. Ji neturėjo jokio pagrindo nesutikti su nepagrįstu reikalavimu atsisakyti išieškojimo iš sutartinės hipotekos. Notaras 2020-06-17 teismo posėdžio metu patvirtino, jog pasirašant hipotekos sandorį K. B. pareiškė viską supratęs, kad jam žinomos sandorio pasekmės, jog turtas bus parduotas iš varžytynių nevykdžius jame numatytų prievolių, raštu patvirtino, kad buvo išversta į jam suprantamą kalbą. Net ir tuo atveju, jei 2016-01-30 statybos darbai nebuvo pilnai užbaigti, vykdomoji byla užvesta tik 2016- 05- 18, taigi rangovė nepiktnaudžiavo hipotekos sutarties jai suteikta teise. Tai, kad ji nesidomėjo užsakovės kreditoriais, paneigia užsakovės advokato R. R. 2016-09-07 elektroninis laiškas rangovės advokatui.  Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo nurodė, jog užsakovės įstatuose nėra numatyta, kad ji turi sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Tai, kad rangovė perėmė turtą už 880 000 Eur, o pardavė už 1 400 000 Eur, rodo, jog ieškovė nesupranta, jog statybos kaštai neretai būna didesni už pastato vertę. Ieškovės tikslas yra ne teisėtų interesų gynimas, o siekis pakenkti UAB „Argensta“ – K. B. ir A. A. yra susiję asmenys, ieškinį grindžia tik deklaratyviais pasisakymais, ieškovė į projekto vystymą neinvestavo nei vieno euro, o reikalavimo teisę iš Greatmor Solutions LP įgijo neatlygintinai. Restitucijos taikymo atveju UAB „Light technology“ atsidurtų geresnėje padėtyje, nei iki hipotekos sandorio sudarymo.         

Atsakovas antstolis S. U. su ieškiniu nesutiko.

Palaikydama atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus jo atstovė 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės nurodytas tarpusavio atsiskaitymo aktas ne patvirtina, o paneigia jos teiginius apie tai, kad ieškovė hipotekos sutarties sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2016-08-04 ji perėmė atsakovės UAB „Light Technology“ skolą pagal kažkokį nežinomą važtaraštį, kas patvirtina, kad ieškovė atsakovės UAB Light Technology“ kreditore tapo tik 2016-08-04. Tai, kad hipotekos sandoris nepažeidė ieškovės teisių, patvirtina ir aplinkybė, jog po išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto į atsakovės UAB „Light Technology“ sąskaitą buvo pervesta 2016-09-14 235 422,51 Eur, 2016-10-03 – 106 761,40 Eur (iš viso 342 183,91 Eur). Įrodymais nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad hipotekos sutarties pagrindu UAB „Argensta“ buvo perleistas visas gamybinis pastatas, kurio statybos darbus iš esmės finansavo ieškovė savo lėšomis, tokiu būdu įgydama nuosavybės teises į šio pastato dalį. Turtas išieškotojai buvo perduotas vadovaujantis procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymą, nes nebuvo įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Ieškovės argumentai, kad buvo pažeistos jos kaip kreditorės teisės, prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje akcentuojamas kreditorių teisių pažeidimo, kaip vienos actio Pauliana sąlygų, aiškinimas. Svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė neturi teisės reikšti pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį (CK 1.82 straipsnio 3 dalis). Nepagrįsti jos argumentai, kad tikroji gamybinio pastato statybos darbų kaina yra daug mažesnė, nei nurodyta antroje rangos darbų sutartyje, nes ieškovė šių teiginių pagrindimui nepateikė jokių įrodymų. Nepagrįsti argumentai, kad turto perdavimo akto pagrindu atliktas turto perdavimas išieškotojai pažeidžiant imperatyvias civilinio proceso teisės normas ir jose nustatytą turto perdavimo išieškotojui tvarką. Šie argumentai prieštarauja ieškovės nurodytoms teisės normoms. CPK 719 straipsnio 1 d. nustato, kad, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. CPK 720 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą į antstolio depozitinę sąskaitą privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą. Turtas išieškotojai buvo perduotas laikantis šių imperatyvių reikalavimų. Pradinė turto pardavimo varžytinėse kaina buvo 880 000 Eur, todėl pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį turtas buvo perduotas už pradinę kainą. Turto perdavimo išieškotojai metu atsakovė UAB „Argensta“ buvo vienintelė išieškotoja, tai patvirtina išrašas iš antstolių programos. Pagal CPK 720 straipsnio 1 dalį išieškotoja sumokėjo skirtumą, kuris buvo pervestas skolininkei atsakovei UAB „Light Technology“. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad turto perdavimo aktas pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 4.1941 str. 4 d. Jis gali būti pripažintas tik specialioje normoje CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Nepagrįstas argumentas, kad į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta suma, neatitinkanti realaus perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumo. Pagal CPK 719 straipsnį, turtas išieškotojui perduodamas 20 procentų mažesne rinkos verte, nes perduodamas už sumą, kuri buvo nurodyta pirmose varžytynėse, o pirmose varžytynėse skelbiamo parduodamo kaina yra 20 procentų mažesnė negu rinkos vertė ir tai nustatyta CPK 718 straipsnyje. Veiksmai, atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, negali būti laikomi nepagrįstais ar neteisėtais. Nepagrįstas argumentas, kad turto perdavimo aktas yra negaliojantis vadovaujantis bendruoju teisės principu, jog iš neteisės teisė neatsiranda. Tai prieštarauja nurodytai kasacinio teismo praktikai, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010 priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.

Baigiamojoje kalboje šis atsakovas papildomai pažymėjo, jog ieškovė neteisingai teigia, kad apie hipotekos sutartį UAB „Light Technology“ sužinojo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį (tai paneigia jos savininko ir UAB „Light Technology“ savininkų sąsajumas). Taip teigdama, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad apie pradėtą varžytynių procedūrą ji nebuvo informuota, o K. B. nesuprato pasekmių, nes siekė  išsaugoti turtą. Tai paneigia antstolio pranešimas elektroniniu paštu apie ekspertizės atlikimą, skelbimas apie pirmąsias varžytynes, patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių, ieškovės pateiktas 2016-05-18 patvarkymas (t. 1 b. l. 36), K. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad turto perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje normoje (CPK 602 straipsnyje) numatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019). Turtą natūra buvo pasiūlyta perimti vadovaujantis CPK 719 straipsnio 1 dalimi ir 717 straipsnio 1 dalimi, kaina nustatyta pagal civilinio proceso normų reikalavimus (CPK 681, 718 straipsniai). Ieškovės teiginius apie CK 4.1941 straipsnio 4 dalies pažeidimą paneigia tai, kad kreditorė, perimdama turtą, sumokėjo skirtumą tarp įstatymo numatytos perimamo turto vertės ir nesumokėtos skolos (t. 2 b. l. 173). Vadovaujantis CPK 720 straipsniu, kainos skirtumas sumokamas ne nuo įkainuoto turto vertės, o nuo perimamo turto kainos, paskelbtos pirmose varžytynėse. Turto perdavimo išieškotojui aktas negalėjo pažeisti esminių ieškovės teisių, nes jai sudarant 2016-03-23 reikalavimo teisių perleidimo sutartį buvo žinoma, jog UAB „Argensta“ yra hipotekos kreditorė (paskolos reikalavimo teisių dalies perleidimo sutartį pasirašė A. A., kuris priėmė ir 2016-01-11 akcininkų sprendimą dėl hipotekos „Argenstos“ naudai). Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo papildomai nurodė, kad hipoteka leidžiama užtikrinti ne tik esamą, bet ir būsimą prievolę (CK 4.170 straipsnis). Vykdomajame įraše nurodyta 962 387,57 Eur skola ir 0,02 procento netesybos už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos bei kitos išlaidos. Ieškovės pateiktas turto vertinimas yra 1 100 000 Eur, taigi esant nurodytoms sąlygoms hipoteka atitinka normalią verslo praktiką. Pauliano ieškinio sąlygos neįrodytos: nors šiuo metu ieškovė yra UAB „Light Technology“ kreditorė, ja nebuvo ginčo sandorio sudarymo metu; ieškovės savininkas priėmė sprendimą įkeisti UAB „Light Technology“ turtą, ieškovė pati neinvestavo į pastato statybą ir jokių nuostolių nepatyrė, nes kreditore tapo pagal reikalavimo teisės į paskolą perėmimo sutartį; hipotekos sandoris atitiko įprastą verslo praktiką; bendriesiems teisės principams hipotekos sandoris neprieštarauja; nepateikta įrodymų, kad hipotekos sandorio sudarymo metu UAB „Argensta“ žinojo apie kredito sutartį, užsakovės sudarytą su Greatmor Solutions. Atsakovo K. B. paaiškinimai ginčo klausimais yra prieštaringi.

Atsakovas notaras D. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patvirtinant hipotekos sutartį ir UAB „Argensta“ prašymu išduodant pagal ją vykdomąjį įrašą, jam nebuvo žinoma apie jokių trečiųjų asmenų teisių ar suvaržymų ir/ar kitų kreditorinių reikalavimų, turinčių įtakos notarinių veiksmų atlikimui, buvimą. 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdyje paaiškino neprisimenantis, kas užsakė hipotekos sandorio sudarymą ir pateikė tam reikalingus dokumentus (sutarties priedus). Darbą jis atliko tinkamai, nes tokiu atveju svarbiausia, ar šalys norėjo patvirtinti sutartį ir ar ją suprato. Sutartį į rusų kalbą išvertė žodžiu, apie tai pažymėta prieraše 6-me puslapyje. K. B. pasakė, kad viską suprato – žinojo, jog pasirašo hipotekos sutartį, žinojo prievolės įvykdymo terminą, šalims visada yra išaiškinamos sandorio neįvykdymo pasekmės. Turto vertė įrašoma arba šalių sutarta, ar nurodyta turto vertintojo; šiuo atveju vertintojo nebuvo, remtasi VĮ Registrų centre užfiksuota vidutine rinkos verte. Apie vykdomojo rašo išdavimą šalims praneša prieš 20 dienų, prieštaravimų negauta. K. B. nepageidavo, kad sutartis būtų rašoma dviem kalbomis, tai daroma šalies prašymu. Atskiras to patvirtinimas nebūtinas, patvirtinimą rodo šalies parašas. Notarui suteikta teisė susikalbėti su žmogumi. Jei jis nesupranta – turi teisę kviestis vertėją (tai nėra notaro pareiga). Asmens valia neprašyti vertėjo nėra sudėtinė sutarties dalis. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, jie atiduoti šalims.

Tretieji asmenys prašė ieškinio netenkinti.

AIG Europe Limited (Finland Branch) (notaro civilinės atsakomybės draudikas) atsiliepime į ieškinį ir baigiamojoje kalboje nurodė, kad nei vienas iš ieškovės įrodinėjamų hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia teisinių pagrindų nėra niekaip susijęs su notaro veiksmais (ar neveikimu) tvirtinant šį sandorį. Notaras neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų sudarę sąlygas sudaryti hipotekos sutartį tariamai pažeidžiant LR CK 6.66 straipsnio nuostatas. Notaras neturėjo jokių objektyvių galimybių numatyti ar įžvelgti tokias aplinkybes, jog skolininkė (UAB „Light Technology“) galimai pažeidžia savo kreditorės (ieškovės) teises. Aplinkybės, jog jos buvo susitarę, kad užbaigus statybos darbus ieškovei nuosavybės teise bus perleista dalis naujo statinio, kurios vertė atitiks investuotų lėšų sumą, nepatvirtino jokie leistini rašytiniai įrodymai. Ieškovė neįrodė, jog ji ir atsakovė UAB „Light Technology“ vykdė bendrą veiklą (turėjo tikslą kooperuodami savo lėšas, patirtį ir kitus resursus pastatyti naują statinį). Nesutinka, kad hipotekos sutarties sudarymas yra nesuderinamas su UAB „Light Technology“ pagrindiniu veiklos tikslu siekti pelno ar kad šiam sandoriui nebuvo objektyvaus pagrindo. Notarui prieš hipotekos sutarties sudarymą, be visų kitų dokumentų, buvo pateikta ir atsakovių BAB „Light Technology“ ir UAB „Argensta“ 2015-06-08 sudaryta rangos darbų sutartis, kurioje buvo numatyta, kad hipotekos sutartis sudaroma būtent iš jos kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimui, pateiktas ir UAB „Light Technology“ akcininkų sprendimas dėl hipotekos  sandorio sudarymo. Nei rangos sutartis, nei akcininkų sprendimas ar atskiros jų nuostatos, dalys dėl hipotekos sutarties sudarymo nėra pripažinti negaliojančiais ar ginčijami. Hipotekos sutarties sudarymui buvo visos faktinės ir teisinės prielaidos. Notaras neturėjo pagrindo nei atsisakyti, nei atidėti tokio notarinio veiksmo atlikimo. Dėl bendrųjų imperatyviu pobūdžiu pasižyminčių teisės principų nurodė, kad vien tai, jog UAB „Argensta“ savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui (priešingai, nei ieškovė) pareikalavo iš UAB „Light Technology“ sudaryti hipotekos sandorį ir įkeisti konkretų nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, nereiškia, jog tokie veiksmai yra savaime (per se) nesąžiningi, neprotingi ir neteisėti ar sudarantys savarankišką pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškovė, jei ji sutiko finansuoti UAB „Light Technology“ vykdomas naujo statinio statybas, tačiau nesiėmė jokių protingų priemonių turimų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui (hipotekos, laidavimo, garantijos), kartu prisiėmė ir iš tokių veiksmų (neveikimo) visą kylančią riziką. Pati elgdamasi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, savo neveikimo neigiamas pasekmes nepagrįstai siekia perkelti UAB „Argensta“. Ieškovės pozicija dėl atsakovo K. B., kaip UAB „Light Technology“ atstovo, sąžiningumo baigiamojoje kalboje yra prieštaringa. Baigiamosios kalbos 18 punkte ji nurodo, kad K. B. hipotekos sutartį pasirašė jos nesuprasdamas, jam nebuvo paaiškinta, kad neįvykdžius sąlygų turtas bus atimtas, vertėjavo notaras, nebuvo vertėjo, dokumentai buvo suruošti lietuviškai, viską tvarkė UAB „Argensta“. Baigiamosios kalbos 57-59 p. ieškovė nurodo kitą poziciją dėl šio atsakovo sąžiningumo: hipotekos sutarties sudarymo metu ir K. B. ir UAB „Argensta“ buvo nesąžiningi, K. B. ir UAB „Ligtht Technology“ neabejotinai žinojo bendrovės turimus kreditorius ir jos finansinę padėtį, tai reiškia, kad K. B. neabejotinai žinojo, kokią neigiamą įtaką bendrovės kreditoriams sudarys hipotekos sutarties sudarymas ir jos pagrindu atliktas turto įkeitimas. Trečiojo asmens vertinimu, tai parodo ieškinio nepagrįstumą, t. y. jog faktinės aplinkybės yra iškraipomos ir siekiamos pritaikyti prie CK numatytų sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinių pagrindų, nors tam nėra jokio realaus faktinio pagrindo. Jeigu ieškovė teigia, jog atsakovas K. B. neabejotinai žinojo, kad hipotekos sutartis neabejotinai pažeis kitų UAB „Light Technology“ kreditorių interesus, tame tarpe ir ieškovės, tampa nesuprantami ieškovės teiginiai, jog K. B. nesuprato, kokį sandorį sudaro pas notarą, kokios galimos jo teisinės pasekmės. K. B. paaiškinimai, neva jis pasirašė sandorį dėl savo asmeninės garantijos/laidavimo rašto išdavimo, yra nepagrįsti ir neįrodyti, prieštaraujantys kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovės reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Light Technology“ teikė, o notaras gavo UAB „Light Technology“ prieštaravimų dėl vykdomojo įrašo atlikimo po to, kai šiai įmonei buvo pateiktas notaro pranešimas su raginimu atsiskaityti. Ieškinyje nėra nurodytų jokių savarankiškų vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu faktiniu ir/ar teisinių pagrindų.

AAS „BTA B. I. Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo teisės ginčyti vykdymo procesinius dokumentus ir savo teisių pažeidimo. Turto perdavimo aktas buvo surašytas pagal vykdymo proceso taisykles. Ieškovė nėra šiuo aktu patvirtinto sandorio šalis, todėl nepagrįstai prašo taikyti restituciją. Antstolio pareiga atlyginti žalą tretiesiems asmenims kyla iš delikto, todėl draudikui sutartinė prievolė gali atsirasti tik tada, jei būtų įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kadangi ieškovė teisių gynimo būdu pasirinko restituciją, antstoliui (ir draudikui) civilinė atsakomybė neatsiranda.

UAB „Interchemie werken de Adelaar LT“ procesiniuose dokumentuose ir 2020-06-17 teismo posėdyje nurodė, jog jai nėra žinomos aplinkybės, susiję su hipotekos sandorio sudarymu, vykdomojo įrašo padarymu ir turto perdavimo išieškotojui akto surašymu. 2017-02-28 ji sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsigijo pastatą-gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) už 1 476 200 Eur. Po įsigijimo į jį papildomai investuojant pritaikė savo poreikiams (287 884,18 Eur), buvo sumontuoti įrenginiai, mašinos, įranga už 439 378,43 Eur, sumokėtas 65 000 Eur mokestis už subnuomos ir veiklos sutarčių sudarymą, todėl restitucija natūra neįmanoma (CK 6.146 str.), be to, trečiasis asmuo yra sąžiningas įgijėjas. Daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 34 punktas). Ieškovė niekada nebuvo pastato-gamybinio pastato savininke. Palaiko atsakovų UAB „Argensta“, notaro D. G. ir antstolio S. U. atsiliepimų į ieškinį argumentus, kurie patvirtina, jog ieškinys yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus, atsiliepime į dėl ieškinio pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra. VĮ Registrų Centro duomenimis, ginčo objektas stovi ant Nacionalinės žemės tarnybos valstybinės žemės patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas yra išnuomotas Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, tarp kurios ir UAB „Interchemie werken De Adelaar LT“ yra sudaryta subnuomos sutartis. NŽT nuomone, ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą pagal LR CK 1.82 str.

Bylos procesinės aplinkybės

Byla buvo išnagrinėta teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka. 2021 m. sausio 14 d. 13.00 val. paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas (baigiamosios kalbos) buvo negalimas dėl bylos dalyvių skaičiaus, specifikos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija nuo 2021 m. sausio 4 d.) nustatytos karantino režimo trukmės nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Atsižvelgiant į bylos proceso stadiją ir visų jos dalyvių sutikimus baigiamąsias kalbas pateikti raštu, pereita prie rašytinio bylos proceso.

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu iš rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2013-11-14 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „Light Technology“, kurios ūkinės-komercinės veiklos pobūdis yra paslaugos, komercija, gamyba. Iš jos įstatų matyti, kad bendrovės įstatinį kapitalą tuomet sudarė 43 440 Eur, jis padalintas į 1500 paprastųjų vardinių akcijų. Nuo 2013-10-11 atsakovas K. B. yra jos direktorius. Bendrovėje yra su akcininkai – Baltarusijos pilietis K. B. ir A. A., turintys po 50 procentų akcijų.

 Iš Šveicarijos Tičino kantono Įmonių registro duomenų matyti, kad 2009-01-09 jame buvo įregistruota ribotos atsakomybės bendrovė „Almipex Swiss GmbH“, kurios akcininkas yra Vokietijos pilietis A. A. (t. 5 b. l. 105-110).

         Atsakovės UAB „Light Technology“ (užsakovė) ir UAB „Argensta“ (rangovė) 2014-12-05 sudarė rangos darbų sutartį Nr. 14/11-27 (pirmąją rangos sutartį), pagal kurią rangovė savo rizika, darbo jėga ir priemonėmis įsipareigojo atlikti gamybos ir sandėliavimo paskirties pastato Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje (duomenys neskelbtini), sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal darbo projektą. Sutarties kaina be PVM 3 818 181,82 litai (1 105 821,89 Eur). Darbų pradžia 2014-12-05, pabaiga 2015-08-05. Šalys susitarė, kad darbų pabaiga keičiama, be kita ko, abipusiu šalių rašytiniu susitarimu tiek dienų, kiek užsakovė vėluoja tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus rangovei.

2015-06-08 šios šalys sudarė to paties objekto statybos darbų rangos sutartį Nr. 15/06-08 (antrąją rangos sutartį), kurioje sutarties kaina be PVM 1 302 000 Eur pagal prie sutarties pridėtas objektinę sąmatą ir lokalines sąmatas, darbų pradžia 2015-06-08, pabaiga 2016-01-30. Pagal šios sutarties 5.4 punktą, šalių susitarimu 1 302 000 Eur be PVM yra laikoma paskola, kurią rangovė suteikia užsakovei iki 2016 m. sausio 30 dienos, kurios išmokų dydį einamam laikotarpiui sudaro pinigų sumos, nurodytos sąskaitose faktūrose, išrašytose už atliktus darbus, nurodytus šioje sutartyje. Sutarties 13.6 punktu jos šalys susitarė, kad anksčiau pasirašytos rangos darbų sutartys (2014-12-05 Nr. 14/11-27 ir 2015-06-05 Nr. 15/06-05) tampa negaliojančiomis (pažymėtina, kad 2015-06-05 Nr. 15/06-05 sutartimi byloje šalys nesirėmė).

2016-01-20 šios šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1P prie 2015-06-08 rangos darbų sutarties, kuriuo darbų pabaigos datą pakeitė į 2016-04-01, bendrą sutarties kainą be PVM nurodė 1 296 387,57 Eur.

 2016-01-11 visuotinis UAB „Light Technology“ akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo abu akcininkai, svarstė pastato įkeitimo, užtikrinant prievolių įvykdymą pagal 2015-06-08 rangos darbų sutartį Nr. 15/06-08, klausimą ir nutarė gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini) bei žemės nuomos teisę įkeisti UAB „Argensta“, užtikrinant prievolių įvykdymą pagal minėtą sutartį, pastato įkeitime įgaliojant atstovauti direktorių K. B. (t. 3 b. l. 128-130).

2016-01-14 hipotekos sandoriu (sutartinė hipoteka Nr. 2-178) UAB „Light Technology“ (skolininkė) kreditorės UAB „Argensta“ naudai įkeitė minėtu adresu esantį negyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei subnuomos teisę į 0,4999 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Hipoteka buvo užtikrintas 1 302 000,00 Eur skolininkės įsipareigojimas kreditorei pagal 2015-06-08 rangos darbų sutartį Nr. 15/06-08.

UAB „Light technology“ pripažino, kad statybos darbai buvo pabaigti iki 2016-04-01. Bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų sumokėti visą hipotekos sandoryje numatytą prievolės dydį iki statybos darbų pabaigos (hipotekos sandorio 7.2. p.) ir likus skolingai 962 711,77 Eur, UAB „Argensta“ naudai 2016-04-26 buvo išduotas vykdomasis įrašas šios sumos priverstiniam išieškojimui. 2016-05-18 antstolio S. U. patvarkymu vykdomasis įrašas priimtas vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/16/00710, kurioje buvo vykdomas išieškojimas iš skolininkės  įkeisto turto. Vykdomojoje byloje pripažinus pirmąsias varžytynes neįvykusiomis (nedalyvavus nei vienam varžytinių dalyviui) bei antstoliui pasiūlius išieškotojai perimti areštuotą turtą už pirmųjų varžytynių kainą (880 000,00 Eur), 2016-09-09 buvo pasirašytas turto perdavimo išieškotojai aktas Nr. B-1600040, kuriuo nuosavybės teisė į turtą perėjo UAB „Argensta“, padengiant tuo metu buvusią 537 816,09 Eur UAB „Light Technology“ skolą išieškotojai UAB „Argensta“ bei pastarajai sumokėjus skolininkei 342 183,91 Eur, t. y. skirtumą tarp perimamo turto vertės (880 000,00 Eur) bei tuo metu buvusio skolos dydžio (537 816,09 Eur).

2017-12-15 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Light Technology“ buvo iškelta bankroto byla.

2018-02-06 ieškovė pateikė prašymą UAB „Light Technology“ bankroto byloje patvirtinti jos 391 397,98 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 350 982 Eur ir 18 366,03 Eur palūkanų pagal 2016- 03-23 paskolos dalies perleidimo sutartį, kuria ji iš įmonės Greatmor Solutions LP perėmė teisę reikalauti iš UAB „Light Technology“ dalies – 350 982 Eur – grąžinimo pagal 2015-05-04 paskolos sutartį Nr. 04/05-15 (nurodytą paskolą Greatmor Solutions LP buvo suteikusi bendrovei „Light technology“), bendra suma 369 348,03 Eur; taip pat pagal 2017-01-31 sąskaitą Nr. RAD 141016 už pateiktas prekes nesumokėtos sumos 22 049,95 Eur. Kauno apygardos teismas 2018-10-17 nutartimi, be kita ko, patvirtino Almipex Swiss GmbH 391 112,3 Eur finansinius reikalavimus UAB „Light Technology“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad 2015-05-04 paskolos sutartimi Nr. 04/05-15 Greatmor Solutions LP suteikė UAB „Light Technology“ iki 2020-05-05 450 000 Eur paskolą. Sutarties 2.3 punkte numatytos 2 procentų palūkanos, skaičiuojamos nuo paskolos gavimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Paskolos suteikimą patvirtina Greatmor Solutions LP atlikti pavedimai. 2016-03-23 Greatmor Solutions LP reikalavimo teisę pagal 2015-05-04 paskolos sutartį į UAB „Light Technology“ 350 982 Eur sumai perleido Almipex Swiss GmbH. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad visos kitos 2015- 05-04 paskolos sutarties sąlygos lieka galioti. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad naujoji kreditorė (Almipex Swiss GmbH) įgijo teisę reikalauti iš UAB „Light Technology“ 2015-05-04 sutarties 2.3 punkte numatytų 2 procentų dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos (18 080,35 Eur).  UAB „Light Technology“ 2016-10-16 Almipex Swiss GmbH pagal sutartį LT 03-16 pervedė 5 600 Eur ir 76 770,52 Eur. Trišalė skolos perleidimo sutartis tarp Kinijos įmonės High Hope INT L Group, Almipex Swiss GmbH ir UAB „Light Technology“ sudaryta 2016-07-21. Šios sutarties sudarymo, prekių pristatymo aplinkybes paaiškino A. L.A, K. B.; kad prekės, už kurias apmokėta, yra gautos, patvirtina rašytiniai įrodymai. 2016-10-16 Almipex Swiss GmbH išrašė sąskaitą UAB „Light Technology“ už prekes 76 212,80 JAV dolerių (71 695,95 Eur) sumai; 2016-10-21 UAB „Light Technology“ pervedė 49 646 Eur Almipex Swiss GmbH. Prekės pagal sąskaitą RAO141016, kurių kaina 76 212,80 JAV dolerių (71 695,95 Eur), gautos 2017-01-31, todėl neapmokėta 22 049,95 Eur (71 695,95 Eur - 49 646 Eur). Teismas sprendė, kad byloje pagrįstas ir įrodytas kreditorės Almipex Swiss GmbH 391 112,3 Eur finansinis reikalavimas (350 982 Eur pagrindinė skola + 18 080,35 Eur palūkanos + 22 049,95 skola už prekes). (t. 6 b. l. 28, 44-48).

Ieškovė ginčija hipotekos sutartį remdamasi trimis argumentų grupėmis: CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu (actio Pauliana); CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu; dėl prieštaringumo imperatyvaus pobūdžio bendriesiems teisės principams (CK 1.5, 1.80, 6.4 str., 6.158 straipsniai). Turto perdavimo aktą kvestionuoja remdamasi imperatyvių teisės normų pažeidimu – per maža perleisto turto kaina (CK 4.1944 straipsnio 4 dalis), civilinio proceso teisės normų nustatytu turto perdavimo išieškotojui tvarkos pažeidimu. Vykdomąjį įrašą prašo pripažinti negaliojančiu kaip neteisėtos hipotekos sutarties teisinę pasekmę.

Dėl actio Pauliana

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė nei vienos CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos.

Kreditorius, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiamais savo teisių gynybos būdais, tam turi įrodyti teisinį pagrindą – turimą neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Atsakovai UAB „Argensta“, antstolis ir jų pusėje esantys tretieji asmenys pagrįstai teigia, kad nei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, nei kiti ieškovės į bylą pateikti įrodymai ieškovės reikalavimo teisės nepagrindžia.

Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų apie jos nurodomą susitarimą sukurti bendrą nuosavybę į nekilnojamąjį turtą su UAB „Light Technology“ ir Greatmor Solutions LP. Atsakovo K. B. teiginiai apie susitarimą dėl nuosavybės teisės yra nekonkretūs, neišsamūs, nukreipti į ateitį, kuomet, jo teigimu, pastatas turėjo būti dalijamas tarp susitarimo dalyvių iš anksto aiškiai neapibrėžtomis dalimis, o iš Greatmor Solutions LP pusės duomenų apie tokį susitarimą apskritai nėra. 2015-05-04 jos ir UAB „Light tecnology“ sudarytoje paskolos sutartyje apie minėtą susitarimą neužsimenama (t. 6 b. l. 23-24). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 209 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009). Ieškovės atstovės ir K. B. paaiškinimai šių reikalavimų neatitinka.

Ieškovės nurodytam susitarimui yra privaloma notarinė forma, jos nesilaikymas bet kokį susitarimą daro negaliojančiu (CK 1.74 straipsnio 1 d. 1 p., 6.393 straipsnio 1 d., CK 1.93 straipsnio 3 d.). Sutiktina su atsakove UAB „Argensta“, kad susitarimas ir ieškovės nurodyti lėšų statybai šaltiniai yra ne tik neįrodyti, bet ir negalintys turėti įtakos jos kaip rangovės ir įkaito turėtojos teisėms ir pareigoms: hipotekos sandorio 7.1. punktu įkaito davėja patvirtino, kad hipotekos sandorio sudarymas nepažeidžia jokios sutarties, kurios šalimi yra įkaito davėja, ir jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, yra gauti visi šiam sandoriui sudaryti pagal taikytinus teisės aktus privalomi trečiųjų asmenų sutikimai.

Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ieškovės reikalavimo teisės nepagrindžia. Skolos suderinimas atliktas pagal 2016-08-04 skolos perėmimą už važtaraštį neįvardintu numeriu (nėra duomenų, kad skola suderinta pagal suteiktą investiciją pastato statybai). Aktas sudarytas 2016-08-04, kai pastato statyba jau buvo baigta ir pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto. Aktas iš UAB „Light Technology“ pusės pasirašytas UAB „Frondita“ įgalioto asmens Ž. M., o kas pasirašė aktą iš ieškovės pusės, duomenų nėra (nei pareigų, nei vardo bei pavardės, tik parašas). Nėra jokių duomenų apie skolos perėmimo užtikrinimą pastatu. Nėra įrodymų apie ieškovės  (juridinio asmens) piniginių lėšų perdavimą statybos finansavimui. Be to, atsakovės „Light Technology“ bankroto byloje ieškovė nurodė kitas UAB „Light Technology“ skolos susidarymo aplinkybes, kuriomis kaip naujomis faktinėmis aplinkybėmis rėmėsi nagrinėjamoje byloje, t. y. kad reikalavimo teisę įgijo ją perėmusi iš Greatmor Solutions LP. Tačiau pažymėtina, kad hipotekos sandorio sudarymo metu (2016-01-14) ieškovė nebuvo atsakovės kreditorė, nes reikalavimo teisę perėmė 2015-05-04, t. y. vėliau, nei buvo patvirtinta hipotekos sutartis. Ieškovė nurodo, kad Greatmor Solutions LP paskola buvo suteikta nuo 2015 metų, todėl pasirašant hipotekos sutartį kreditorės interesai buvo pažeisti, nes UAB „Argensta” tą dieną skolos nebuvo, jai buvo suteikta pirmumo teisė gauti atsiskaitymą, ji tapo privilegijuota. Vertindamas šį argumentą teismas pritaria atsakovo antstolio S. U. nurodytiems motyvams, jog ieškovė nepagrįstai tapatina savo kaip kreditorės teises su 2015 m. sudaryta paskolos sutartimi. Pagal CK 1.136 straipsnio 2 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš šio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių. Dėl to ieškovė kreditore tapo tik po 2016-03-23 paskolos dalies perleidimo sutarties sudarymo. Teismas sprendžia, jog tai, kad į UAB „Light Techology“ bankroto byloje patvirtinto ieškovės finansinio reikalavimo sudėtį įtraukti delspinigiai, šios išvados nepaneigia – jie aktualūs tik skolos dydžiui. Iki 2016-03-23 sudaryti sandoriai negali pažeisti jos teisių, nes 2016-01-14 ieškovė nebuvo UAB „Light technology“ kreditore, o sudarydama skolos perleidimo sutartį apie hipotekos sandorį žinojo. Ieškovės argumentus apie jos teisių pažeidimą dėl to, kad hipotekos sandorio sudarymo metu nebuvo užsakovės skolos rangovei, paneigia antroji rangos sutartis ir UAB „Light Technology“ bankroto administratorės bei K. B. paaiškinimai.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas yra svarbus vertinant jo teisių pažeidimo faktą, nes ginčijamas sandoris negali pažeisti kreditoriaus teisių, jei kreditorius tokio sandorio sudarymo metu neturi reikalavimo teisės skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2017). Skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, nes priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Ginčijamas hipotekos sandoris negalėjo pažeisti ieškovės teisių, nes jo sudarymo metu reikalavimo teisės skolininkei UAB „Light Technology“ ji neturėjo. Ieškovės akcininkas A. A. žinojo arba negalėjo nežinoti apie hipotekos sandorį, nes pats kaip UAB „Light Technology“ akcininkas priėmė 2016-01-11 sprendimą turtą įkeisti. Logiška manyti, kad, jei sandoris iš tikrųjų būtų pažeidęs ieškovės interesus, jos savininkas tam nebūtų pritaręs (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

Atmestini ieškovės ir jos pusėje esančių atsakovų argumentai, jog hipotekos sandorio šalys jo sudaryti neprivalėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 pažymėjo, kad actio Pauliana nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Šiuo atveju hipotekos sandoris buvo sudarytas siekiant užtikrinti didelės apimties – 1 302 000 Eur – užsakovės įsiskolinimą rangovei už statybos darbus pagal rangos sutartį. Nors byloje nėra konkretų užsakovės įsiskolinimą rangovei pagrindžiančių įrodymų hipotekos sutarties sudarymo momentu, šį faktą pripažino tuometinis užsakovės vadovas (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovas K. B. 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pinigų statyboms neturėjo. Projekto sąmatinė vertė buvo apie 1 600 000 Eur, trūko apie milijono eurų. Antrąją rangos sutartį sudarė todėl, kad, pervedus rangovei apie 370 000 Eur, kilo klausimas dėl tolimesnio rangos darbų apmokėjimo. Dėl to su rangove peržiūrėjo susitarimą dėl rangos darbų, rangovę ją kreditavo, kad pabaigtų statyti, taip pat pripažino, kad su rangove laiku nebuvo atsiskaitęs. UAB „Argensta“ pagrįstai teigia, kad nesant hipotekos sandorio susidarytų situacija, kuomet rangovė pernelyg daug rizikuotų tolimesniu rangos sutarties vykdymu (pagal 2015-06-08 rangos sutarties 4.5 punktą, rangovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti užsakovės sumokėti 100 000 Eur baudą, jei ji vėluoja tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 30 dienų). Paskola yra suteikta antrąja rangos sutartimi, kurios užsakovė nenuginčijo ir netgi neginčijo. Pati užsakovė nagrinėjamoje byloje pripažino, jog įkeitimas suteikiant paskolą yra įprastas sandoris verslo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2017, 68 punktas ( t. 8 b. l. 56)). Tuo remiantis teismas konstatuoja, kad hipotekos sandoris yra sudarytas turint tikslą užtikrinti atsiskaitymą už statybos darbus, jį sudaryti buvo būtina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018 47 punktą).

Ieškovė neįrodė, kad sudarydamos hipotekos sandorį UAB „Light Technology“ ir UAB „Argensta“ buvo nesąžiningos.

Pastato statybos darbų užsakymas rangos būdu yra protinga verslo rizika. Minėta, kad rangos sutarčių užsakovė neginčija, o hipotekos sandoris nagrinėjamu atveju buvo įprastas tokio verslo praktikoje. Šio sandorio 7.1 punktu įkaito davėja patvirtino, jog įkeičiami daiktai priklauso jai nuosavybės teise, jie kitiems asmenims neperleisti, neareštuoti, nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamais daiktais, išskyrus numatytus atvejus, kad šio sandorio sudarymas nepažeidžia jokios sutarties, kurios šalimi yra UAB „Light Technology“ ir jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat jog yra gauti visi šiam sandoriui sudaryti pagal taikytinus teisės aktus privalomi trečiųjų asmenų sutikimai. Ieškovei neįrodžius investicijų pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, susitarimo sukurti bendrą nuosavybę bei reikalavimo teisės apskritai, taip pat esant nenuginčytai antrajai rangos sutarčiai, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Light Technology“ jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai.

Teismų praktika pažymi, kad iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). UAB „Argensta“ nei iki ginčijamo sandorio, nei vėliau nežinojo ir negalėjo žinoti apie tariamus įsipareigojimus ieškovei. Civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta. UAB „Argensta“ duomenis apie UAB „Light Technology“ kreditorius gavo iš jos pačios sudarant hipotekos sandorį, ji patvirtino, kad hipotekos sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisėtų interesų. 

UAB „Argensta“ nesąžiningumą ieškovė motyvuoja tuo, kad ji nesutiko atsisakyti sutartinės hipotekos tikslu pastatą įkeisti Šiaulių bankui, kad K. B. nesuprato hipotekos sutarties, UAB „Argensta“ tapo vienintele privilegijuota kreditore, nesidomėjo kitais kreditoriais, hipotekos sandorį sudarė po 14 dienų, kad sandoris buvo pasirašytas iki 2016-01-30, nors darbai pagal rangos sutartį dar nebuvo atlikti. Teismas pritaria atsakovės UAB „Argensta“ argumentams, jog šie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti. Rangovė neturėjo jokio pagrindo nesutikti su nepagrįstu užsakovės reikalavimu atsisakyti išieškojimo iš sutartinės hipotekos (tai, kad buvo reikalaujama pirminės hipotekos, patvirtina ieškovės pateiktas 2016-08-24 AB Šiaulių banko pranešimas t. 1 b. l. 22. Užsakovė beveik aštuonis mėnesius po hipotekos sandorio pasirašymo neįvykdė savo įsipareigojimų grąžinti skolą, turto perdavimo akto pasirašymo metu ji siekė 537 816,09 Eur. Sutikdama su skolininkės pasiūlymu vykdymo proceso stadijoje, kuomet antstolis išieškotojai siūlo išpirkti varžytynėse neparduotą turtą, ji liktų be užtikrinimo, kad skola jai bus grąžinta. Toks sutikimas neatitiktų protingumo principo, be to, prieštarautų rangovės tikslui siekti pelno. Notaras 2020-06-17 teismo posėdžio metu patvirtino, jog pasirašant hipotekos sandorį K. B. pareiškė viską supratęs, kad jam žinomos sandorio pasekmės, jog turtas bus parduotas iš varžytynių nevykdžius jame numatytų prievolių, raštu patvirtino, kad sutartis buvo išversta į jam suprantamą kalbą. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012). Nagrinėjamu atveju hipotekos sandoris nebuvo draudžiamas, jis buvo būtinas dėl jau minėtų priežasčių pačios užsakovės tikslo pastatyti pastatą įgyvendinimui. Net ir tuo atveju, jei 2016-01-30 statybos darbai nebuvo pilnai užbaigti, vykdomoji byla užvesta iki 2016-05-18, taigi rangovė nepiktnaudžiavo jai hipotekos sutarties suteikta teise. Tai, kad ji nesidomėjo užsakovės kreditoriais, paneigia užsakovės advokato R. R. 2016-09-07 elektroninis laiškas rangovės advokatui, kuriuo jis persiuntė užsakovės kreditorių sąrašą 2016-01-01 – 2019-08-31 laikotarpiu (t. 2 b. l. 166-167). Remiantis šiuo sąrašu, rangovė UAB „Argensta“ buvo pagrindinė užsakovės kreditorė. Tai paneigia ieškovės argumentą, kad rangovė nesidomėjo užsakovės skolomis ir kreditoriais (pastebėtina, jog ieškovės tame sąraše nebuvo).

Dėl hipotekos sandorio nuginčijimo CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu

 Pagal CK 1.82 straipsnio 3 dalį, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai gali nustatyti ir kitus asmenis, turinčius teisę pareikšti tokį ieškinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tą ieškinį reiškiantys asmenys (pvz., tam tikro akcijų skaičiaus turėjimas).

Ieškovė tokio statuso UAB „Light Technology“ atžvilgiu neturi, todėl neegzistuoja jos reikalavimo teisė šiuo pagrindu ginčyti hipotekos sandorį. Dėl to neanalizuotini su šios normos taikymu susiję ieškinio pagrindai. Teismas pažymi, kad pritaria atsakovų UAB „Argensta“, antstolio S. U. ir jų pusėje esančių trečiųjų asmenų argumentams, kuriais jie motyvuoja šio ieškovės reikalavimo nepagrįstumą.

Dėl turto perdavimo akto ir vykdomojo įrašo nuginčijimo

Atmestini ieškovės argumentai, kad turto perdavimo aktas negalioja vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda. Atvejus, kuomet toks aktas gali būti nuginčytas, numato CPK 602 straipsnis.  Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-578/2014, 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-684/2017, kt.). Ieškovės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai (2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-7-262/2010) yra priimti byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje (byloje Nr. 3K-7-262/2010 buvo nagrinėjamas ginčas dėl netinkamos kokybės statybos rangos darbais padarytų nuostolių atlyginimo, taikant kokybės garantiją; nutartyje išaiškinta, kad įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė jokių neteisėtų antstolio veiksmų, kitų CPK 602 straipsnyje įtvirtintų sąlygų ar nepagrįsto kreditorės praturtėjimo kaip pagrindų turto perdavimo aktui nuginčyti.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad išieškotojai buvo perduotas turtas, kurio vertė 1 100 000,00 Eur yra žymiai didesnė, nei likusi neišmokėta skolininkei suteiktos paskolos suma pagal antrąją rangos darbų sutartį.

Hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo išdavimo reglamentuoja LR CK 4.192 straipsnis, pagal kurio pirmąją dalį, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Pagal šio straipsnio 4 dalį notaras, patikrinęs, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą skolininkui išsiunčia pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko hipotekos kreditoriaus nurodytą per hipotekos sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis.

Nagrinėjamoje byloje vykdomasis įrašas atliktas 2016-05-18, jame nurodyta skolinio įsipareigojimo suma 962 387,57 Eur , 0, 02 proc. netesybų už kiekvieną praleistą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, pašto siuntimo išlaidos 0,97 Eur, notaro atlyginimas už prašymą įforminti vykdomąjį įrašą 5,79 Eur, notaro atlyginimas 289,62 Eur, už patikrą registruose 13,04 Eur, pranešimą Hipotekos registrui 8,69 Eur, nuorašų liudijimą 6,09 Eur (t. 1 b. l. 25).  2016-05-19 skolininkės atstovui K. B. pasirašytinai buvo įteiktas raginimas skolą sumokėti geruoju. Varžytynės paskelbtos 2016-07-20, jų paskelbimo metu neišieškota skola buvo 962 387,57 Eur ir kitos sumos, nurodytos vykdomajame įraše, delspinigiai sudarė 37 491,89 Eur. Ieškovės teiginius apie CK 4.1941 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą paneigia tai, kad kreditorė, perimdama turtą, sumokėjo skirtumą tarp įstatymo nustatytos perimamo turto vertės ir nesumokėtos skolos 342 183,91 Eur (vykdymo procedūrą patvirtinantys duomenys pateikti t. 2 nuo b. l. 168). Turtas išieškotojai buvo perduotas nepažeidžiant šią procedūrą bei turto įkainavimą nustatančių procesinių teisės normų. Pagal CPK 718 straipsnį, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Turto vertės nustatymui buvo paskirta ekspertizė. Remiantis ekspertize aktu, areštuotas turtas  – gamybinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su subnuomos teise – buvo įkainuotas 1 100 000 Eur, todėl pagal CPK 718 straipsnio nuostatas pradinė pardavimo kaina teisingai nustatyta 880 000 Eur. CPK 719 straipsnyje nustatyti turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių teisiniai padariniai. Pagal CPK 719 straipsnio 1 dalį, jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, jog jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (CPK 717 straipsnio 1 punktas), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę kainą. Nagrinėjamu atveju 2016-07-20 buvo paskelbtos varžytynės, kurios vyko iki 2016-08-19 11:25:59 val., skelbime nurodyta pradinė pardavimo kaina 880 000 Eur. Skelbimas skolininkei buvo išsisiųstas elektroniniu paštu ( t. 2 b. l. 171) Varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis, todėl 2016-08-16 patvarkymu dėl neįvykusių varžytynių išieškotojai buvo pasiūlyta perimti neparduotą turtą, sumokant skirtumą tarp neparduotos turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos. 2016-08-19 išieškotoja išreiškė sutikimą perimti neparduotą turtą. 2016-08-19 mokėjimo nurodymu ji pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą skirtumą 342 183,91 Eur. 2016-09-09 surašytas turto perdavimo išieškotojai aktas. 2016-09-14 skolininkei į jos sąskaitą AB Šiaulių banke atliktas mokėjimas 235 422,51 Eur, 2016-10-03 sumokėta 106 761,40 Eur ( t. 2 b. l. 175-176).

Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta suma, neatitinkanti realaus perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumo. Iš minėtų CPK 719 straipsnio 1 dalies, 717 straipsnio 1 punkto, 718, 681 straipsnių nuostatų seka, kad  turtas, iš kurio yra išieškoma skola, yra perduodamas išieškotojui 20 procentų mažesne verte. Pagal CPK 720 straipsnio 1 dalį, į antstolio depozitinę sąskaitą išieškotojas privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą. Todėl skirtumas sumokamas ne nuo turto vertės pagal jo įkainavimą, o nuo perimamo turto kainos, paskelbtos pirmosiose varžytynėse. 

Pagal įstatymų nuostatas atlikti vykdymo veiksmai paneigia ieškovės teiginį, kad turto perdavimo aktas naikintinas dėl imperatyviai draudžiamo nepagrįsto kreditorės praturtėjimo (CK 4.1941 straipsnio 4 dalis).

Turto perdavimas negali būti pripažintas negaliojančiu ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nes ieškovė neįrodė savo teisių esminių pažeidimų. Pagal CPK 665 straipsnio 1 dalį, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Turto perdavimo aktas negalėjo pažeisti esminių ieškovės teisių, nes sudarant 2016-03-23 paskolos dalies perleidimo sutartį ieškovei buvo žinoma, jog UAB „Argensta“ yra hipotekos kreditorė (paskolos dalies perleidimo sutartį pasirašė A. A., kuris priėmė 2016-01-11 skolininkės akcininkų sprendimą dėl hipotekos UAB „Argensta“ naudai). Turtas įkainuotas vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi rinkos kaina, kainą nustatė ekspertas, jos ieškovė nenuginčijo (CPK 178 straipsnis). Eksperto nustatyta kaina atitinka 1 100 000 Eur atitinka skolininkės atliktą turto vertinimą 1 100 000 Eur ( t.1 b. l. 37). Skolininkei buvo pervesta 342 183,91 Eur, o jos  2016-03-23 perimta reikalavimo teisė ieškovei sudarė 350 000 Eur.

Savarankiškų vykdomojo įrašo nuginčijimo pagrindų ieškovė nenurodė.

Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.5, 1.80, 6.4, 6.158 straipsniuose numatytais pagrindais 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-6-915/2015, išaiškino, kad CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių nuostatos, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). 

Ieškovei neįrodžius jokių jos kaip kreditorės, kurios reikalavimo teisė bendrovei „Light Technology“ atsirado po hipotekos sandorio sudarymo, teisių pažeidimo, nėra pagrindo laikyti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei atsakovių pareigą elgtis pagal šiuos principus (teismo vertinimu, kadangi kitos actio Pauliana sąlygos bei kiti ieškinio pagrindai irgi neįrodyti, analogiška išvada darytina ir sprendžiant, jog reikalavimo teisė hipotekos sandorio sudarymo metu egzistavo). Teismas pritaria trečiojo asmens notaro civilinės atsakomybės draudiko argumentams, kad vien tai, jog UAB „Argensta“ savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pareikalavo iš UAB „Light Technology“ sudaryti hipotekos sandorį, nereiškia, jog tokie veiksmai yra savaime nesąžiningi, neprotingi ir neteisėti ar sudarantys savarankišką pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškovė savo neveikimo neigiamas pasekmes nepagrįstai siekia perkelti UAB „Argensta“. K. B. paaiškinimai, neva jis pasirašė sandorį dėl savo asmeninės garantijos/laidavimo rašto išdavimo, yra nepagrįsti ir neįrodyti, prieštaraujantys kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems rašytiniams įrodymams: K. B. yra verslininkas, kuris iki ginčijamos sutarties sudarymo yra turėjęs daugybę kitų komercinių sandorių sudarymo patirties; didžioji dalis UAB „Light Technology“ sudaromų sandorių, kuriuos pasirašė K. B., buvo sudaromi tik lietuvių kalba; byloje yra duomenys, kurie patvirtina, jog K. B. vedė derybas su AB „Šiaulių banku“ dėl kredito suteikimo ir žinojo, jog viena iš būtinų sąlygų gauti kreditą bus reikalavimas įkeisti UAB „Light Technology“ nekilnojamąjį turtą ir turtines teises, todėl teigti, jog nesuprato, dėl kokio sandorio buvo tariamasi ir susitarta su UAB „Argensta“, nėra pagrindo; byloje nustatyta, jog prieš sudarant hipotekos sutartį ir jos sudarymo metu UAB „Light Technology“ buvo atstovaujama/konsultuojamas teisininkų (advokato R. R.), todėl neįtikėtini teiginiai apie nežinojimą, dėl ko susitarė; net jei UAB „Light Technology“ atstovaujantys teisininkai tinkamai neišaiškino hipotekos sutarties sudarymo tikslo ir pasekmių, tai atsakovams K. B. ir UAB „Light Technology“ tinkamai išaiškino notaras prieš sutarties notarinį patvirtinimą; hipotekos sutarties tekstas atsakovui K. B. buvo žodžiu notaro išverstas į jam suprantamą rusų kalbą, išvertimo faktas pažymėtas sutartyje, K. B. ją pasirašydamas patvirtino, jog sandorio turinys ir pasekmės yra suprantamos, sutartis atitinka jo atstovaujamos bendrovės tikrąją valią; notarui prieš sutarties patvirtinimą buvo pateiktas UAB „Light Technology“ akcininkų sprendimas dėl nekilnojamojo turto ir turtinių teisių įkeitimo, kurį pasirašė K. B. ir A. A.; šie akcininkai, patyrę verslininkai, negalėjo nesuprasti, kokį dokumentą pasirašo, juolab konsultuojami teisininkų; tai reiškia, jog ieškovė pati davė pritarimą ginčo sandorio sudarymui; akcininkų sprendimas nėra nuginčytas ar ginčijamas; ieškovės ir K. B., teiginiai, jog K. B. pasitikėjo UAB „Argensta“ ir buvo jos apgautas arba iš esmės suklydo yra nepagrįsti ir dėl to, jog nei K. B., nei UAB „Light Technology“ neginčija hipotekos sutarties nei CK 1.90 straipsnyje, nei 1.91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.         

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovams ir tretiesiems asmenims, išskyrus ieškovės pusėje esančius atsakovus UAB „Light Technology“ ir K. B., priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovams UAB „Light Technology“ ir K. B. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys buvo pareikštas faktiškai ginant ne savo, o jų interesus (hipotekos sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo actio Pauliana reikalavimo teisės, taigi iš esmės ir teisės kvestionuoti vykdymo veiksmus; neturi reikalavimo teisės ginčyti sandorius pagal CK 1.82 straipsnį,  o ieškinio reikalavimo grindimas bendrojo pobūdžio imperatyvų pažeidimu irgi kyla iš minėtųjų ieškinio pagrindų), taigi dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovė faktiškai nėra atsakinga (pažymėtina, jog duomenų apie bylinėjimosi išlaidas K. B. nepateikė) (CPK 93 straipsnio 4 dalis).  

Atsakovė UAB „Argensta“ patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 

2016-10-19 sumokėjo 21 Eur už atskirąjį skundą dėl 2016-10-07 ir 2016-10-10 nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2017-02-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atskirasis skundas patenkintas, nutartys panaikintos;  

2016-10-28 sumokėjo 21 Eur už atskirąjį skundą dėl 2016-10-21 nutarties dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, 2017-03-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas paaiškėjus, kad apeliacinis teismas panaikino 2016-10-07 ir 2016-10-10 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių;

2016-12-06 sumokėjo 21 Eur už atskirąjį skundą dėl 2016-11-29 nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, 2017-03-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi procesas nutrauktas nustačius, kad apeliacinis teismas panaikino 2016- 10- 07 ir 2016-10-10 nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones;

už atskirąjį skundą dėl 2017-01-20 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, nutartis palikta nepakeista 2017-04-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi;

už atskirąjį skundą dėl 2017-01-04 nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, apeliacinis procesas nutrauktas 2017-04-06 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, žyminį mokestį nutarta grąžinti;

už atskirąjį skundą dėl 2016-10-21 ir 2016-11-29 nutarčių, kuriomis netenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos pritaikymo, sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio, 2017-02-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teismas panaikino nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių (iš viso už atskiruosius skundus sumokėtas priteistinas žyminis mokestis sudaro 84 Eur (21x4));

pagal 2017-04-26 pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiančius dokumentus sumokėjo 5471,82 Eur advokato pagalbos išlaidų; pagal 2017-12-20 prašymą 3647 Eur; pagal 2018-03-02 prašymą 2000,00 Eur, pagal 2018-04-17 prašymą 1833,04 Eur; pagal 2019-09-04 prašymą 1171,28 Eur, pagal 2020-02-12 prašymą 919,60 Eur; pagal 2020-06-17 prašymą  774,40 Eur (duomenys iš bylos dalių, suformuotų pagal atskiruosius skundus, taip pat t. 1 b. l. 90, 161, t. 2 b. l. 143, t. 4 b. l. 146-147, 165-168, 181-182, t. 6 b. l. 18-21, 108-110, t. 7 b. l. 104-106, 146). Bendra bylinėjimosi išlaidų suma 15 817,14 Eur+84 Eur sudaro 15 901,14 Eur.

Trečiasis asmuo AIG Europe Limited (Finland Branch) patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: pagal 2017-06-15 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiančius dokumentus sumokėjo 1782,0 Eur; pagal 2017-12-19 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bendra suma nuo bylos proceso pradžios 2410,5 Eur; pagal 2018-04-19 prašymą bendra suma 3324,0 Eur; pagal 2019-04-15 prašymą bendra suma 4474,00 Eur; pagal 2019-05-02 pavedimą ir sąskaitą Invoice no 10288 1150,00 Eur, pagal 2019-09-04 prašymą bendra suma 5049,00 Eur, pagal 2020-06-16 prašymą bendra suma 5624,00 Eur; pagal 2020-09-08 prašymą bendra suma 6239,00 Eur (t. 5 b. l. 90-95, 159-163, t. 6 b. l 40-43, 81-82, 106, 112-113, t. 7 b.l. 143-145, 158-160).

Trečiasis asmuo UAB „Interchemie werken De Adelaar“ sumokėjo 1800 Eur advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (t. 7 b. l. 161-163).

Atsižvelgiantį į bylos apimtį, sudėtingumą ir trukmę, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2 punkto nuostatas, todėl atsakovei ir tretiesiems asmenims iš ieškovės priteistinos.

Valstybei iš ieškovės priteistinos 11,78 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).  

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės Almipex Swiss GmbH, juridinio asmens kodas CHE-114.665.608, 15 901,14 (penkiolika tūkstančių devynis šimtus vieną Eur 14 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei benrovei „Argensta“, juridinio asmens kodas 301545558, 6239,00 (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui AIG Europe Limited (Finland Branch), juridinio asmens kodas 300665654, ir 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Interchemie werken De Adelaar“, juridinio asmens kodas 304297986.

Priteisti iš ieškovės ribotos atsakomybės bendrovės Almipex Swiss GmbH, juridinio asmens kodas CHE-114.665.608, 11,78 (vienuolika Eur 78 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Virginija Gudynienė