Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-898/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20415-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.1; 2.4.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
sekretoriaujant Gabijai Alsytei,
dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui,
nuteistajam P. G. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Abraičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais P. G. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m . gegužės 17 d. (viena para) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. P. G. nuteistas už tai, jog visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2019 m. gegužės 16 d., apie 16.50 val., būdamas bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antro aukšto bendro naudojimo virtuvėje, išpildamas ant grindų skiediklį ir žiebtuvėliu jas padegdamas, dėl ko kilus gaisrui galėjo nukentėti kiti žmonės, sugadino bendrabučio bendrojo naudojimo paskirties turtą – virtuvės grindis. Šie P. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – P. G. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindinius baudžiamosios teisės principus (nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principus), neteisingai vertino surinktus įrodymus.
2.2. Tariamas P. G. prisipažinimas, kuriuo vadovavosi teismas, buvo išgautas pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą. Byloje yra surinkti duomenys apie P. G. asmenybę, pasižyminčią tendencingu nuteistojo polinkiu save apkalbėti, tačiau ikiteisminio tyrimo tyrėja į šią aplinkybę neatsižvelgė. 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus teismo Psichiatrinės tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje pažymėta, kad P. G. 2002 m. gydytas psichiatrijos įstaigoje, diagnozė – nesocializuoto elgesio sutrikimas, socialinio nerimo sutrikimas. 2006 m. lapkričio 3-10 d. nustatytas adaptacijos sutrikimas, mišraus nerimo ir depresinė reakcija. P. G. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuria buvo patvirtinta diagnozė – mišrus asmenybės sutrikimas. P. G. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo liguistos vaizduotės padariniai, atvaizduojantys sveiku protu nesuvokiamą elgesį. 2019 m. fiksuoti epizodai dėl P. G. melagingų pranešimų (nuteistasis 2019 m. gegužės 6 d. pranešė apie tariamai apvogtą automašiną, 2019 m. gegužės 1 d. melagingai iškvietė policiją, kad perdurta jo koja; 2019 m. balandžio 20 d. pranešė, jog jam perpjauta gerklė; 2019 m. balandžio 8 d. melagingai pranešė, kad sumuštas; 2019 m. kovo 5 d. pranešė, kad vagiamas automobilis). Skundu nuteistasis netvirtina, kad jis įvykių metu nesuprato savo veiksmų ir nesugebėjo jų valdyti, tačiau pabrėžia, jog yra linkęs save apkalbėti. Taigi tyrėja privalėjo laikydamasi baudžiamojo proceso įstatymo, išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką, atlikti tyrimą. Tačiau tyrėja laikino sulaikymo įstaigoje galimai neblaivų P. G. apklausė (sulaikymo metu nustatyta 1.07 prom. girtumas) be advokato, prieš tai įtariamajam (neturinčiam teisinio išsilavinimo) liepdama pasirašyti procesiniame dokumente dėl gynėjo atsisakymo.
2.3. P. G. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų negalima laikyti nuosekliais ir patikimais, nes tyrėja nepaklausė P. G. kur stovėjo buteliukas, kokios jis buvo talpos, koks buvo užrašas ir iš kokių objektyvių požymių įtariamasis suprato, jog talpoje yra degusis skystis, iš kur paėmė žiebtuvėlį ir pan. Tyrėja nesistengė išsamiai išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybių. Tyrėja žinodama, jog nuteistasis praeityje buvo nuteistas, dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, sąmoningai neatliko savo pareigos ištirti nusikaltimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, ir pan., taip pat tiesioginius ir netiesioginius nusikaltimo įrodymus.
2.4. Teismas šališkai akcentavo liudytojo V. P. parodymus, jog šis pamatęs dūmus sutiko P. G., bandė jį sulaikyti, o P. G. bandė pabėgti bei nepatikslino, jog V. P. nuteistąjį sutiko besileidžiantį laiptais iš antro aukšto, o ne nusikaltimo vietoje. Teisiamojo posėdžio metu į teismo klausimą V. P. parodė, jog nuo P. G. dūmų kvapo nesijautė, P. G. pradėjo bėgti, ne jį pamatęs, o tada, kai V. P. mėgino P. G. sulaikyti. Teismas visiškai nevertino P. G. parodymų, jog jis bėgo tik tada, kai jam V. P. smūgiavo į galvos sritį, taip sužalodamas nuteistąjį. Teismas kritiškai nevertino galimai suinteresuoto liudytojo V. P. parodymų, nors jis turėjo pagrindą apkalbėti P. G.. Jų santykiai itin blogi dar nuo to tada, kai P. G. gyveno gaisro kilimo vietoje (bendrabutyje). Kitas liudytojas T. V. nematė įvykio, o tik girdėjo priešgaisrinės signalizacijos garsą. Nematė P. G. pastate ir nuteistąjį matė tik per langą – lauke besistumdant su V. P.. Šių liudytojų parodymai vienas kitą papildo tik, dėl užuostų dūmų kvapo ir P. G. sulaikymo epizodo lauke. Faktas, kad V. P. ir P. G. stumdėsi lauke niekaip neįrodo, jog dėl kilusio gaisro yra kaltas nuteistasis.
2.5. Nuteistasis P. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš tiesų tą dieną buvo bendrabučio antrame aukšte, tačiau ten lankėsi norėdamas vaikystės draugui D. V. pasiūlyti išgerti. P. G. į teismo klausimą atsakė, jog D. V. nebuvo sutikęs daugiau negu 10 metų, apie norą atvykti jam nepranešė, tačiau aiškiai įvardino (duomenys neskelbtini) butą. P. G. nežinojo, jog D. V. gyvena užsienyje. K. V. patvirtino, jog jos šeima gyvena (duomenys neskelbtini) bute, nuteistasis P. G. ir jos sūnus D. V. buvo draugai, kartu augę, anksčiau kartu išgėrinėjo. Nenustebo, jog nuteistasis galėjo važiuoti į bendrabutį tikslu išgerti su jos sūnumi. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog P. G. turėjo motyvą lankytis bendrabutyje.
2.6. Teismas galimai šališkai nevertino 2019 m. birželio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, kurioje užfiksuota, kad ant tirti pateiktų P. G. kelnių, striukės, džemperio ir batų degių skysčių pėdsakų nėra. Ši kompetentingos institucijos išvada patvirtina, nuteistojo P. G. parodymus, jog jis nebuvo gaisro vietoje. Netiesiogiai P. G. nekaltumą dėl kilusio gaisro patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2019 m. birželio 4 d. išvada, kurioje teigiama, kad ant butelio, paimto įvykio vietos apžiūros metu 2019 m. gegužės 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta. Taigi teismas, nesurinkęs P. G. kaltės įrodymų, nepašalinęs daugybės abejonių, nepatikrinęs visos eilės faktų, apeliantą pripažino kaltu remdamasis tik prielaidomis.
3. Atsiliepimų į skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės ir P. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
6. Apylinkės teismas įvertino, kad P. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu ir nuosekliai išdėstė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisme nuteistasis davė visiškai kitokius parodymus ir apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringa P. G. pozicija, nes teisme duoti parodymai prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms ir buvo paneigti kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais (liudytojų parodymais). Pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje surinktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, jog P. G. sugadino turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra įvykio vietoje padegė virtuvės grindis ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Dėl šios veikos buvo sugadintas svetimas turtas, kilus gaisrui galėjo nukentėti žmonės.
7. Skunde teigiama, kad P. G. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo išgautas pažeidžiant nuteistojo teisę į gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Teismo posėdyje apklausta tyrėja N. B. nurodė, kad P. G. prisipažino ir pasirašė po savo parodymais. Nuteistasis pats pasakojo apie įvykį, ji užrašė parodymus ir pateikė tikslinančius klausimus. Bendraujant su P. G. jis buvo prasiblaivęs, adekvatus ir suprato situaciją. Bendraujant buvo malonus, neišreiškė jokių priekaištų dėl pateikiamų pasirašyti dokumentų. Paskambinus geranoriškai atvykdavo ir pasirašydavo dokumentus, įtaka nebuvo daroma. Apylinkės teismas vadovavosi tyrėjos paaiškinimais, o jais abejoti neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl tyrėjos, neva, netinkamų veiksmų, t. y., kad liepė pasirašyti dėl advokato nedalyvavimo bei neištyrė aplinkybių, nuteistasis nurodė tik bylą nagrinėjant teisme, kai pakeitė savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neturėjo jokių priekaištų ar pastabų dėl atliktų procesinių veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, jog įtariamojo apklausą tyrėja atliko tinkamai ir priešingai nei teigiama skunde, neapklausinėjo P. G., kai šis buvo neblaivus. Byloje esančiame neblaivumo tikrinimo rezultate nurodyta, kad 2019 m. gegužės 16 d., 19.29 val. P. G. buvo nustatytas 1,07 promilių girtumas (b. l. 76). Įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad apklausos data yra 2019 m. gegužės 17 d. ir apklausa pradėta 14.31, o baigta 14.47 (b. l. 70). Apklausa atlikta tik kitą dieną po sulaikymo ir neblaivumo patikrinimo, todėl akivaizdu, kad apklausos metu P. G. buvo blaivus.
8. Skundo argumentai, jog dėl savo psichinės būklės nuteistasis yra linkęs save apkalbėti ir ikiteisminio tyrimo metu galėjo duoti jį nepagrįstai kaltinančius parodymus, yra nepagrįsti. P. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką grindžiama ne vien jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojų parodymais). Svarbu tai, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės atitinka liudytojų V. P. ir T. V. parodymus (dėl bendrabučio gyventojo atlikto sulaikymo), o teisme duoti nuteistojo parodymai prieštarauja visoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Tai, kad nuteistasis P. G., kaip kad pats nurodo yra linkęs save apkalbėti ar anksčiau yra melagingai kvietęs policijos pareigūnus, šiuo atveju niekaip nepatvirtina aplinkybių, jog jis save apkalbėjo. Šiuo konkrečiu atveju, skirtingai nei ankstesniais atvejais, jis pareigūnams neskambino ir nepranešė, jog tyčia padegė virtuvės grindis, o bandant jį sulaikyti bėgo nuo laiptinėje buvusio gyventojo V. P..
9. Skunde pabrėžiama, kad P. G. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų negalima laikyti nuosekliais ir patikimais, nes tyrėja nepaklausė, kur stovėjo buteliukas, kokios jis buvo talpos, koks buvo užrašas ir iš kokių objektyvių požymių įtariamasis suprato, jog talpoje yra degusis skystis, iš kur paėmė žiebtuvėlį. Teismo vertinimu, išvardintų aplinkybių patikslinimas nėra reikšmingas. Anot tyrėjos, P. G. pats pasakojo apie įvykį, o patikslinti, kur stovėjo buteliukas, iš kokių objektyvių požymių įtariamasis suprato, jog talpoje yra degusis skystis, nėra prasmės, nes šios aplinkybės ir taip atsispindi P. G. ikiteisminio tyrimo metu duotuose paaiškinimuose. Jis teigė, kad ant spintelės pamatė buteliuką su skiedikliu. Šio skysčio buvo pusė butelio. Skiediklį išpylęs ant grindų žiebtuvėliu padegė. Aplinkybės, kokios talpos buvo skiediklio butelis, koks užrašas buvo ant jo ir iš kur nuteistasis gavo žiebtuvėlį, neturi jokios prasmės sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, jog tyrėjas neprivalo įtariamajam užduoti visų įmanomų klausimų, kurie neturi jokios įtakos tyrimo rezultatui ir neatskleidžia reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tyrėja tinkamai apklausė P. G., įgyvendino savo funkcijas ir nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes.
10. Skunde pažymima, kad teismas šališkai vertino liudytojo V. P. parodymus bei nepatikslino, jog V. P. nuteistąjį sutiko besileidžiantį laiptais iš antro aukšto, o ne nusikaltimo vietoje. Tai, jog apylinkės teismas nesukonkretino, kurioje vietoje V. P. įvykio metu sutiko P. G., nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendį ir negali būti priežastis išteisinti P. G., nes detalios nuteistojo sutikimo aplinkybės teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos. Byloje niekada nebuvo tvirtinama, kad V. P. matė kaltininką nusikaltimo vietoje (virtuvėje). Duodamas parodymus teisme V. P. paaiškino, jog P. G. pamatė įeidamas į laiptinę, nuteistasis buvo jau pirmame aukšte ir ėjo nuo antro aukšto, jį pamatė laiptinėje, o ne einantį iš buto. Tai, jog V. P. nematė nuteistojo nusikaltimo vietoje (virtuvėje) nesumenkina jo parodymų reikšmingumo. Priešingai nei teigiama skunde aplinkybė, kur liudytojas pamatė P. G., labiau patvirtina, nei paneigia faktą, jog P. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad virtuvė, kurios grindis padegė nuteistasis, yra antrame namo aukšte. V. P. sutiko P. G. besileidžiantį iš antro aukšto tuo metu, kai virtuvėje grindys jau buvo padegtos. Liudytojas patvirtino, kad dar lauke buvo pastebėjęs iš namo kylančius dūmus, vadinasi virtuvės grindys buvo padegtos dar prieš P. G. susitinkant su V. P.. Paklausus P. G., ką jis veikia name, pastarasis atsakė, kad atėjo pas draugą ir pradėjo bėgti, o V. P. nesėkmingai bandė jį sulaikyti. Skundo argumentas, kad teismas nevertino P. G. parodymų, jog jis bėgo tik tada, kai jam V. P. smūgiavo į galvos sritį, yra nepagrįstas, nes tokių duomenų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu P. G. apie jokius suduotus smūgius nenurodė ir teigė, kad lauke tik buvo sulaikytas kito namo gyventojo. Duodamas parodymus teisme teigė, jog išeidamas iš laiptinės visai su niekuo nesusitiko, jo sulaikyti niekas nebandė ir jis niekur nebėgo. Teisme duotus nuteistojo parodymus paneigia V. P. ir T. V. parodymai. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir gretinant juos kartu su byloje ištirtais įrodymais bei paties nuteistojo P. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jie siejasi į logišką grandinę, patvirtinančią, jog P. G. padegė skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, virtuvės grindis. Byloje liudytojų V. P., T. V. bei paties nuteistojo P. G. parodymais nustatyta, jog bėgantį iš įvykio vietos pastarąjį nesėkmingai bandė sulaikyti V. P.. Nors skunde teigiama, kad liudytojas T. V. nematė nuteistojo pastate, o tik per langą, tačiau šio liudytojo parodymai itin svarbūs, nes jis patvirtino V. P. pateiktą įvykio versiją dėl P. G. bandymo sulaikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės kai kilus gaisrui P. G. nebando padėti užgesinti jo, nekviečia pagalbos, o bėga iš įvykio vietos pro jį nesėkmingai bandantį sulaikyti V. P. bei pabėgęs nuo pastarojo po 11 min. (pranešimas apie gaisrą gautas 2019 m. gegužės 16 d., 17.04 val. b. l. 3; pranešimas apie plėšimą gautas 2019 m. gegužės 16 d., 17 val. 15 min., b. l. 4) melagingai policijai praneša apie neva iš jo pavogtą telefoną, tam kad išvengtų atsakomybės už gaisro sukėlimą, priešingai atskleidžia tikruosius P. G. ketinimus ? siekį nebūti sulaikytam už nusikalstamos veikos padarymą.
11. Skunde teigiama, jog P. G. įvykio dieną lankėsi bendrabučio antrame aukšte norėdamas susitikti su vaikystės draugu. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad P. G. iš antro namo aukšto leidosi būtent tuo metu, kai vyko gaisras, nuteistasis pats patvirtino, kad buvo antrame aukšte, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neradęs draugo su kuriuo norėjo išgerti užėjo į antro aukšto virtuvę ir ją padegė, nes buvo girtas ir negalėjo savęs kontroliuoti. Skunde pateikiama nuteistojo versija dėl draugo lankymo, buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji niekaip nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
12. Skundo argumentas dėl 2019 m. birželio 10 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, kurioje užfiksuota, kad ant tirti pateiktų P. G. kelnių, striukės, džemperio ir batų degių skysčių pėdsakų nėra, neleidžia tvirtinti, jog P. G. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad vien tai, jog ant nuteistojo pateiktų rūbų nėra degaus skysčio pėdsakų, nepaneigia aplinkybės, kad asmuo negalėjo padegti virtuvės, nes tokio tipo skysčiai yra labai lakūs ir galimai tokie degūs skysčiai iki objektų supakavimo, tyrimo atlikimo iš objektų (rūbų) galėjo visiškai išgaruoti. Teismas spręsdamas dėl P. G. kaltės šia specialisto išvada iš esmės nesirėmė, nes ji nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes reikšmingas sprendimo priėmimui ir P. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką grindė kitais byloje surinktais įrodymais. Tokia pati situacija nustatyta ir dėl specialisto išvados, kurioje ant degaus skysčio butelio rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta. Šie įrodymai tiesiogiai nepatvirtina P. G. padarius nusikalstamą veiką, tačiau jie ir nepaneigia, jog jis šios nusikalstamos veikos nepadarė (pavyzdžiui, ant degaus skysčio butelio nebuvo rastas ir identifikuotas kito asmens rankos antspaudas).
13. Įvertinęs nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Arūnas Budrys
Jurgita Kolyčienė
Ugnius Trumpulis