Civilinė byla Nr. e2-981-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00372-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trustcom Financial“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Avere“, ir kreditorės Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės ,,Foxos Limited“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos ,,MADA MANAGEMENT Limited“ (šiuo metu ? ,,DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD“) prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trustcom Financial“ nemokumo (bankroto) byloje.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Trustcom Financial“ (toliau – atsakovė arba bendrovė) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Avere“ (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Trustcom Financial“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 16 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. gegužės 10 d. ir 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis.
3. Teisme 2024 m. balandžio 29 d. gautas pareiškėjų ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX GROUP Limited“, ,,MADA MANAGEMENT Limited“ (šiuo metu ? ,,DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD“ (toliau – ir pareiškėja)) ir ,,KARMA RE SIA“ (šiuo metu ? ,,Karma Real Estates LTD“) prašymas atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą finansiniams reikalavimas pareikšti, įtraukti pareiškėjas į BUAB „Trustcom Financial“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jų finansinius reikalavimus. Teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino ir išaiškino, kad jos su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo ir finansinių reikalavimų patvirtinimo turi kreiptis į nemokumo administratorę.
4. Nemokumo administratorė pateikė nuomonę dėl pareiškėjų prašymo patvirtinti finansinius reikalavimus, kurioje nurodė, kad prašo: ,,MADA MANAGEMENT Limited“ ir ,,Karma Real Estates LTD“ reikalavimų tvirtinimo klausimo nagrinėjimą sustabdyti iki bus užbaigtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal pareiškėjų paduotą pareiškimą dėl galimai neteisėtų BUAB „Trustcom Financial“ veiksmų.
5. Teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi kreditorių ,,Capital Solutions Ltd.”, ,,DBX GROUP Limited”, ,,MADA MANAGEMENT Limited” ir ,,KARMA RE SIA” finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai išskirti į atskiras civilines bylas.
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pasiūlė nemokumo administratorei bei ,,MADA MANAGEMENT Limited” pateikti rašytinius paaiškinimus ir (ar) įrodymus, pagrindžiančius 74 680 Eur finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumą.
7. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė: 1) atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti; 2) įtraukti į BUAB ,,Trustcom Financial“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 74 680 Eur finansinį reikalavimą; 3) atmesti nemokumo administratorės prašymą sustabdyti finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
8. Nurodė, kad buvo elektroninių pinigų įstaigos BUAB ,,Trustcom Financial“ klientė. 2018 m. gruodžio 19 d. BUAB ,,Trustcom Financial“ informavo, kad jos prieiga prie turimos sąskaitos yra apribota, nes vykdomas tyrimas dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimo. Iš pareiškėjos sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atliktas 74 680 Eur pavedimas ,,WAVECREST HOLDING B.V.“, nenurodant mokėjimo paskirties. Lėšos buvo pervestos ne pareiškėjos iniciatyva, jai nežinant. Mokėjimo operacija nėra autorizuota, nes pareiškėja nėra davusi sutikimo BUAB ,,Trustcom Financial” ją įvykdyti. Taigi, pareiškėja turi neabejotiną reikalavimo teisę į BUAB ,,Trustcom Financial” dėl jai priklausančių lėšų grąžinimo ir ši reikalavimo teisė privalo būti įgyvendinta, kadangi lėšų grąžinimas yra privalomas ne iš bendro jos turto, o iš sąskaitų, kuriose pastaroji laikė elektroninių pinigų turėtojų lėšas ir kurios yra ne BUAB ,,Trustcom Financial“, o elektroninių pinigų turėtojų nuosavybė.
9. BUAB „Trustcom Financial“ atsiliepime prašė pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą sustabdyti iki bus užbaigtas FNTT ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad nors aplinkybę, jog 74 680 Eur buvo pervesta ,,WAVECREST HOLDING B. V.”, pareiškėja įrodinėja pateikdama sąskaitos išrašą, tačiau šie duomenys savaime neįrodo, jog mokėjimo operacija buvo inicijuota ne pačios pareiškėjos. Aplinkybė, kas konkrečiai atliko bankinį pavedimą į ,,WAVECREST HOLDING B. V.“ sąskaitą yra fakto klausimas, kurio įrodinėjimo našta tenka kreditoriui. Nesant duomenų apie atsakovės (jos vadovų, ar dalyvių) neteisėtus veiksmus, pareikštas reikalavimas negali būti tvirtinamas remiantis vien pervedimo faktu. Pažymėjo, kad šioje byloje nėra galimybės nustatyti esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės – 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos bankinės operacijos neteisėtumo, kadangi tai yra šiuo metu FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo dalykas, todėl finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė patvirtinti pareiškėjos 74 680 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Trustcom Financial“ nemokumo (bankroto) byloje, tenkintiną antrąja kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eile pirmuoju etapu.
11. Nustatė, kad terminas finansiniams reikalavimams pareikšti buvo praleistas 1 metus ir 4 mėnesius, tačiau nusprendė, jog kreditorė šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja yra registruota Pietų Afrikos Respublikoje, o jos vadovas, G. L., (duomenys neskelbtini) pilietis. Taigi, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto puslapyje skelbiama informacija apie Lietuvoje vykstančius juridinių asmenų nemokumo procesus nėra lengvai ir suprantamai prieinama bendrovei ar jos vadovui. Be to, pareiškėja nebuvo pasyvi, nes gindama savo teises BUAB „Trustcom Financial“ atžvilgiu 2020 m. inicijavo ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atnaujino terminą finansiniam reikalavimui pareikšti.
12. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjai priklausančios lėšos (74 680 Eur), buvusios elektroninių pinigų sąskaitoje, pervestos kitai bendrovei ne pareiškėjos iniciatyva. Nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja neturėjo prieigos prie savo sąskaitos, taigi, ji negalėjo disponuoti joje esančiomis piniginėmis lėšomis 2018 m. gruodžio 20 d., kai buvo padarytas pavedimas.
13. Nurodė, kad išvadą, jog piniginės lėšos buvo pervestos be pareiškėjos žinios taip pat patvirtina jos aktyvūs veiksmai aiškinantis susiklosčiusią situaciją. Pareiškėja 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. vasario 4 d. pateikė prašymus atsakovei pateikti informaciją, kokiu pagrindu apribotos pareiškėjos nuosavybės teisės į lėšas, esančias BUAB „Trustcom Financial“ sąskaitoje, pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, 2018 m. paskutinių šešių mėnesių sąskaitos išrašą ir sąskaitos balansą. BUAB „Trustcom Financial“ 2019 m. sausio 29 d. atsakyme nurodė, kad, vadovaujantis jos bendrosiomis sąlygomis bei vidinėmis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūromis, pradėtas tyrimas, todėl pareiškėjos prieiga prie jos sąskaitos yra apribota. Be kita ko, atsisakė pateikti sąskaitų išrašus bei informavo, kad yra nutraukusi dalykinius santykius su pareiškėja, nurodė, jog pareiškėjos sąskaitos likutis 2018 m. gruodžio 20 d. buvo nulis ir kad ji nepažeidė pareiškėjos nuosavybės neliečiamumo principo. Pareiškėja, siekdama gauti informaciją kreipėsi tiek į FNTT, tiek ir į Lietuvos banką. Galiausiai pagal pareiškėjos ir kitų bendrovių 2020 m. gegužės 27 d. pareiškimą 2020 m. birželio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris tęsiamas iki šiol.
14. Pažymėjo, kad pareiškėjai teigiant, jog ji nėra davusi sutikimo 2018 m. gruodžio 20 d. finansinei operacijai, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog minėta finansinė operacija buvo tinkamai autorizuota, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė iki šiol pareiškėjai nėra grąžinusi neautorizuotos mokėjimo operacijos sumos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos sąskaitoje 2018 m. gruodžio 19 d. buvo 74 680 Eur, kurie, esant pareiškėjos apribotai prieigai, 2018 m. gruodžio 20 d. buvo pervesti ,,WAVECREST HOLDING B. V”. Tai sudaro pagrindą pareiškėjos 74 680 Eur finansinį reikalavimą patvirtinti.
15. Teismo vertinimu, sustabdyti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo, kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas ne kiekvienu atveju baigiamas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos perdavimu teismui, galima ir kitokia jo baigtis. Tik baudžiamojoje byloje teismas tiesiogiai tiria įrodymus ir nustatinėja prejudicinius faktus, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios. Be to, FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas tęsiamas jau ketverius metus, t. y. nuo 2020 m. birželio 8 d. Duomenų apie pareikštus įtarimus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nėra. Atitinkamai civilinės bylos sustabdymas, ypatingai bankroto bylos, neapibrėžtam laikui neatitiktų proceso koncentruotumo principo. Kita vertus, jei po atlikto ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos išnagrinėjimo paaiškėtų svarbios aplinkybės, susijusios su pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumu ar dydžiu, teismas turi teisę jį patikslinti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
16. Atsakovė BUAB ,,Trustcom Financial“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos prašymo dėl 74 680 Eur antros eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovė nesutinka su teismo motyvais ir argumentais. Teigia, kad sprendimas patvirtinti finansinį reikalavimą priimtas neįvertinus byloje esančių įrodymų bei aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) nuostatas.
16.2. Spręsdamas dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, teismas vadovavosi vien proceso rungimosi principu, tačiau nepaisė šios kategorijos bylose teismui taikomų pareigų, susijusių su jo aktyviu vaidmeniu tiriant finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą. Teismas patvirtino finansinį reikalavimą, faktiškai neįsitikinęs jo pagrįstumu. Iškeldamas abejones dėl 2018 m. gruodžio 20 d. operacijos tinkamo autorizavimo, bet tuo pačiu nerinkdamas papildomų duomenų ir nesustabdydamas bylos iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
16.3. Teismo prielaidos dėl to, kad 2018 m. gruodžio 20 d. operacija nebuvo autorizuota, daromos neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad prašymas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo buvo teikiamas keturių užsienio juridinių asmenų. Visų jų reikalavimo pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės yra identiškos – 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos finansinės operacijos jų sąskaitose yra atliktos neteisėtai, t. y. nebuvo jų autorizuotos, skiriasi tik sumos. Visos bendrovės teigia, kad autorizuoti operacijų negalėjo, nes nuo 2018 m. gruodžio 19 d. joms buvo apribota prieiga prie sąskaitų. Visos bendrovės tarpusavyje susijusios, nes joms visoms vadovauja tas pats asmuo – G. L., kuris ir laikytinas asmeniu, galėjusiu autorizuoti mokėjimus. Kiekvienos iš bendrovių nurodytos aplinkybės negalėjo būti vertinamos atsietai, kadangi jų visų vardu veikė tas pats asmuo.
16.4. Iš į bylą pateikto vienos iš bendrovių ,,Capital Solutions Ltd.“ elektroninių pinigų sąskaitos išrašo matyti, kad tą pačią 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atlikta ir kita bankinė operacija – 43 900 Eur pervedimas gavėjui ,,Across Srl“. Šios operacijos neteisėtumo ,,Capital Solutions Ltd.“ neįrodinėja, tai atitinkamai reiškia, kad šis kreditorius pripažįsta, jog 2018 m. gruodžio 20 d. atlikta operacija buvo tinkamai autorizuota.
16.5. Iš pareiškėjos pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 19–20 d. buvo atliktos iš viso 4 finansinės operacijos, nors ginčijama tik viena. Šie duomenys savaime paneigia kreditorių grupės teikiamo finansinio reikalavimo esminį argumentą, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. operacijų savo sąskaitoje bendrovės negalėjo atlikti.
16.6. G. L. turėjo draugiškus santykius su tuometiniais atsakovės atstovais – generaliniu direktoriumi M. S. ir valdybos nariu M. S. Iš pateikto G. L. susirašinėjimo su M. S., matyti, kaip 2018 m. gruodžio 19 d. jie sprendė prieigos prie kreditorių sąskaitos apribojimo problemą, t. y. siekė apeiti pritaikytus ribojimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuo 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėja savo sąskaitose mokėjimų nebegalėjo kontroliuoti. G. L. kontroliavo bendrovėms priklausančių piniginių lėšų judėjimus per kitą asmenį (M. S.), kuriam davė konkrečius nurodymus kokias bankines operacijas reikia atlikti. Ar buvo duotas nurodymas pervesti lėšas į ,,WAVECREST HOLDING B.V.” sąskaitą, iš susirašinėjimo nėra galimybės nustatyti, tačiau susirašinėjimo turinys patvirtina faktą, kad 2018 m. gruodžio 19-20 d. G. L. leido M. S. disponuoti elektroninių pinigų sąskaitose esančiomis lėšomis.
16.7. Pareiškėja jai palankaus procesinio sprendimo atveju negalėtų įgyti kreditorės statuso ir jos reikalavimas negalėtų būti traukiamas į jokią kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilę, kadangi jos reikalavimas turėtų būti įtrauktas į atskirą sąrašą, įvardijant pareiškėjos teisę į grąžintiną sumą bei nurodant, kad iš šios sumos negali būti dengiami atsakovės įsiskolinimai, t. y. tenkinami kreditorių reikalavimai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir eiliškumu.
17. Kreditorė ,,Foxos limited“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį arba grąžinti pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat, sujungti civilines bylas Nr. eB2-2661-880/2024, eB2-2662-880/2024, eB2-2664-880/2024 ir eB2-2665-880/2024 dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo į vieną bylą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, t. y. patvirtino finansinius reikalavimus ne tik nepašalinęs esminių abejonių dėl jų pagrįstumo, tačiau net ir nepabandęs tų abejonių pašalinti, nesurinkęs visų ginčo sprendimui reikšmingų duomenų net ir esant aiškiam faktui, kad tokie duomenys egzistuoja (pvz. duomenų, kurie yra pateikti tariamo kreditoriaus ,,Capital Solutions Ltd” reikalavimo tvirtinimo byloje, susijusių su vykdytų operacijų užfiksavimu programose Forpost, Trustcom ir kt.).
17.2. Vienintelė aplinkybė, kurią teismas vertino kaip reikšmingą, yra ta, kad pareiškėjos prieiga prie savo sąskaitų buvo apribota 2018 m. gruodžio 19 d. Teismo pasyvumas ir skundžiamos nutarties pagrindimas vienintele prielaida (tikimybe), yra nesuderinamas nei su teismo pareiga būti aktyviu nemokumo byloje, kuri nepriskiriama dispozityvių bylų kategorijai, nei su draudimu teismo sprendimą grįsti prielaidomis.
17.3. Teismas neįvertino ir netyrė byloje esančių įrodymų, kurie iš esmės prieštarauja teismo išvadoms, neva ginčo operaciją autorizavo ne pareiškėjos įgaliotas asmuo: 100 000 Eur mokėjimas sau, t. y. į kitą pareiškėjos sąskaitą ir pavedimas ,,Wavecrest Holding G.V.“. Dėl visiškai neaiškių priežasčių nagrinėjant bylą buvo vertinama tik viena iš tuo pačiu metu atliktų operacijų. Mokėjimo į kitą savo sąskaitą pareiškėja neginčijo, t. y. šio mokėjimo autorizavimo neneigė, o teismas jo įvykdymo fakto visų kitų bylos aplinkybių kontekste nevertino.
17.4. Teismas privalėjo nustatyti ir išsiaiškinti, kodėl iš vienu metu atliktų dviejų mokėjimų yra kvestionuojamas tik vienas, juolab kad vienintelis argumentas, kuriuo pareiškėja grindžia savo poziciją, yra tas, neva ji neturėjo techninių galimybių šios dienos mokėjimus autorizuoti ir įvykdyti (akivaizdu, kad jei ji nebūtų galėjusi vykdyti mokėjimų, ji nebūtų galėjusi persivesti lėšų į kitą savo sąskaitą).
17.5. Be to, teismas keturių susijusių juridinių asmenų finansinių reikalavimų tvirtinimą išskyręs į atskiras bylas, neatliko sisteminio visų susijusių asmenų veiksmų (jų atliktų pervedimų) vertinimo, t. y. teismas nevertino, kad tuo pačiu metu (2018 m. gruodžio 20 d.) buvo atlikti keturių bendrovių, valdomų to paties asmens, pavedimai. Iš visų vienu metu vykdytų 8 pavedimų, 4 buvo atlikti susijusiems asmenims (t. y. pervesti į kitą to paties asmens sąskaitą arba susijusiam asmeniui) ir nėra kvestionuojami. Taigi, pavedimai neabejotai buvo kontroliuojami G. L., tačiau teismas to neįvertino.
17.6. Iš sąskaitų išrašų matyti, kad pareiškėjos pavedimų numeriai yra 2881 ir 2882, kai susijusio asmens ,,DBX GROUP Limited“ pavedimų numeriai yra 2880 ir 2878, ,,SIA KARMA RE“ pavedimų numeriai yra 2874, 2875, ,,Capital Solution LTD“ – 2909, 2910. Taigi, pavedimų numeriai įrodo, kad jie daryti vienu metu (dažniausiai paeiliui). Susijusio asmens ,,Capital Solution LTD“ finansinio reikalavimo tvirtinimo byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys, kad pavedimai iš šio asmens sąskaitos buvo atlikti prie sąskaitos prisijungus telefono numeriu, kuriuo prie sąskaitos būdavo jungiamasi ir kitais laikotarpiais, be to, buvo jungtasi iš to paties IP adreso, t. y. byloje yra duomenų, kad pavedimai yra autorizuoti pačios pareiškėjos.
17.7. Iš byloje esančios ekrano kopijos „prisijungimai“ matyti ,,Capital Solutions Ltd.“ jungimaisi prie savo sąskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. naudojant jos pačios atidarant sąskaitą nurodytu telefono numeriu. Juo buvo atsiųsti unikalūs kodai, kurie buvo įvesti į BUAB ,,Trustcom Financial“ sistemą, o tai galėjo padaryti išimtinai tik kliento atstovas (telefoną su nurodytu numeriu naudojantis asmuo). Taigi, teismas privalėjo įvertinti, tačiau neįvertino, kad pavedimai tiek iš ,,Capital Solution LTD“, tiek iš pareiškėjos, tiek iš kitų susijusių juridinių asmenų sąskaitų, buvo inicijuoti tuo pačiu metu, lėšos pervestos tiek tarp susijusių asmenų, tiek ,,Wavecrest Holding B.V.“.
17.8. Skundžiamoje nutartyje taip pat nėra motyvų ir paaiškinimų, dėl kokių priežasčių du vienu metu iš pareiškėjos sąskaitos atlikti mokėjimai, t. y. ginčijamas mokėjimas ,,Wavecrest Holding B.V.“ ir mokėjimas į kitą savo sąskaitą yra vertinami iš esmės skirtingai nors abu jie užbaigti 2018 m. gruodžio 20 d., kai pareiškėja tariamai nebeturėjo prieigos prie savo sąskaitos.
17.9. Aplinkybė, kad mokėjimo operacijos buvo autorizuotos 2018 m. gruodžio 18 d., o faktiškai įvykdytos 2018 m. gruodžio 20 d. nėra pagrindas išvadai, jog operacijas inicijavo ne pati pareiškėja. Abi mokėjimo operacijos buvo atliktos 2018 m. gruodžio 18 d. po 17 val., t. y. po darbo valandų, todėl jos laikomos inicijuotomis 2018 m. gruodžio 19 d. ir įvykdytos 2018 m. gruodžio 20 d. Tai paneigia vienintelį skundžiamos nutarties argumentą, neva vien aplinkybė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. pareiškėjos prieiga prie jos sąskaitos buvo apribota, savaime patvirtina, kad ginčo operaciją atliko ne ji.
17.10. Teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, kurios nemokumo administratorė nėra tas asmuo, kuris galėtų įrodyti prieš 6 metus vykusias aplinkybes. Taigi, ne BUAB „Trustcom Financial“ privalėjo įrodyti, kad ginčo pavedimo autentiškumas buvo patikrintas ir jo nepaveikė techniniai trikdžiai ir (ar) sukčiavimas, o būtent pareiškėja privalėjo paneigti įrodymus, jog prie savo sąskaitos jungėsi ir ginčo operaciją atliko ne ji.
17.11. Sąskaitos atidarymo taisyklės įpareigoja bendrovės klientus saugoti ir neatskleisti kitiems asmenims savo sąskaitos prisijungimo duomenų, todėl tuo atveju, jei pareiškėja ar jos įgalioti asmenys gaunamų duomenų saugumo neužtikrino, ir (ar), tuos duomenis perdavė tretiesiems asmenims, tai jai tenka tokio neatsakingo savo elgesio rizika.
17.12. Nors pareiškėjos finansinis reikalavimas iš esmės yra patvirtintas kaip nuostolių atlyginimas (antros eilės kreditorių reikalavimas), tačiau neįvertintos ir nenustatytos BUAB „Trustcom Financial“ civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų neteisėti veiksmai.
17.13. Apie tai, kad ginčo operacija buvo atlikta pareiškėjos atstovo G. L. valia, patvirtina šio asmens susirašinėjimas su atsakovės atstovu M. S. Nors susirašinėjimų autentiškumas nepatikrintas ir nenustatytas, tačiau jei susirašinėjimas yra tikras, galima spręsti, kad pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d. inicijuotų ir autorizuotų operacijų vykdymą BUAB „Trustcom Financial“ turėjo sustabdyti 2018 m. gruodžio 19 d., bet to nepadarė, o padėjo jas užbaigti 2018 m. gruodžio 20 d. Pasitvirtinus šiam faktui būtų galima spręsti dėl procedūrų pažeidimo ir priežiūros institucijų nurodymų nevykdymo, tačiau ne dėl atsakovės civilinės atsakomybės pareiškėjos atžvilgiu sąlygų.
18. Pareiškėja ,,MADA MANAGEMENT Limited“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino 74 680 Eur finansinį reikalavimą. Mokėjimo paslaugų teikėja ? BUAB ,,Trustcom Financial” ? turi pareigą įrodyti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. atlikta mokėjimo operacija buvo teisėta, t. y. inicijuota ir autorizuota kreditorės, tačiau to nepadarė, t. y. neįrodė nurodytos mokėjimo operacijos teisėtumo.
18.2. Pareiškėja nesutinka su atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais, kad jos finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismui pritrūkus duomenų ir (ar) įrodymų apie 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo operacijos teisėtumą. Nagrinėjamu atveju teismui jų nebuvo pateikta. Be to, įrodymų apie ginčijamos mokėjimo operacijos teisėtumą, kuriuos galėtų ir turėtų pateikti pati atsakovė, privalėjusi užtikrinti tinkamą savo veiklos dokumentacijos tvarkymą ir išsaugojimą, neįmanoma gauti dėl FNTT pradėto bei šiuo metu neapibrėžtam laikui sustabdyto ikiteisminio tyrimo.
18.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai teigiant, jog ji nėra davusi sutikimo 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo operacijai, vadovaujantis MĮ nuostatomis, būtent BUAB ,,Trustcom Financial“ kilo pareiga įrodyti, kad nurodyta mokėjimo operacija buvo tinkamai autorizuota, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taigi, atsakovė neįrodė, kad mokėjimo operaciją atlikto tinkamai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė ištirtais įrodymais pagrįstą ir loginę įvykių seką atitinkančią išvadą, kad pareiškėjos sąskaitoje buvusi 74 680 Eur suma buvo pervesta ,,Wavecrest Holding B.V.“ ne pačios pareiškėjos.
18.4. Aplinkybė, kad pagal teismui pateiktų sąskaitų išrašus nėra ginčijami tos pačios dienos pareiškėjos 100 000 Eur mokėjimo pavedimas į kitą jos sąskaitą, kreditorės ,,DBX GROUP Limited“ 100 000 Eur mokėjimo pavedimas ,,SIA KARMA RE“, kreditorės ,,KARMA RE SIA“ 19 000 Eur mokėjimo pavedimas į kitą kreditorės ,,KARMA RE SIA“ sąskaitą, taip pat, kreditorės ,,Capital Solutions Ltd.“ 43 900 Eur mokėjimo pavedimas ,,Across Srl“, nepaneigia to, kad atsakovė nepateikė būtent pareiškėjos 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo operacijos teisėtumą patvirtinančių įrodymų. Atliktų mokėjimų ginčijimas yra kreditoriaus teisė, o ne pareiga. Kreditorius turi teisę pasirinkti, kokias būdais ir kokiose jurisdikcijose kiekvienu konkrečiu atvejus jis gina savo teises.
18.5. Nemokumo administratorės teismui pateikti G. L. susirašinėjimai su atsakovės akcininku M. S., patvirtina, kad pareiškėjos mokėjimo operacijas galėjęs inicijuoti ir autorizuoti asmuo G. L. 2018 m. gruodžio 20 d. neturėjo prieigos prie sąskaitos, t. y. negalėjo inicijuoti mokėjimo operacijų, jų neinicijavo ir neautorizavo. Nemokumo administratorė pripažino, kad atsakovės akcininkas, tačiau ne už mokėjimo operacijų atlikimą atsakingas asmuo, turėjo prieigą prie pareiškėjos sąskaitos, prie kurios prieiga kreditorei buvo apribota, ir atliko ginčo mokėjimo operaciją, kas visiškai prieštarauja elektroninių pinigų įstaigų veiklos taisyklėms, ir iš esmės patvirtino, kad tokia mokėjimo operacija buvo atlikta neteisėtai. Tačiau tokia susirašinėjimo interpretacija neįrodo ginčo mokėjimo operacijos teisėtumo ir nepašalina atsakovės atsakomybės ? pareigos grąžinti neteisėtai atliktos mokėjimo operacijos sumos. Teismui pateikti susirašinėjimai buvo analizuoti FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iki šiol duomenų apie pareikštus įtarimus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nėra, o ikiteisminis tyrimas neapibrėžtam laikui sustabdytas.
18.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo iki bus užbaigtas FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas, t. y. pasinaudojo diskrecija ir netaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nurodyto, šiuo atveju, fakultatyvaus civilinės bylos sustabdymo pagrindo, nes civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
18.7. Pareiškėja turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovę dėl jai priklausančių lėšų grąžinimo ir ši reikalavimo teisė privalo būti įgyvendinta, kadangi šių lėšų grąžinimas yra privalomas ne iš bendro atsakovės turto, o iš jos sąskaitų, kuriose pastaroji laikė elektroninių pinigų turėtojų lėšas ir kurios yra ne atsakovės, o elektroninių pinigų turėtojų nuosavybė. Visose elektroninių pinigų įstaigų bankroto procesuose elektroninius pinigus turėję ir nesusigrąžinę asmenys pripažįstami šių bankrutuojančių įmonių kreditoriais, t. y., jų finansiniai reikalavimai patvirtinami ir jie įtraukiami į bendrus bankrutuojančių įmonių kreditorių sąrašus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos ,,MADA MANAGEMENT Limited“ finansinis reikalavimas BUAB ,,Trustcom Financial“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
22. Pareiškėja ,,MADA MANAGEMENT Limited“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. birželio 27 d. nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į bylos pobūdį, prašomo priimti įrodymo sąsajumą su ginčo dalyku, nenustačiusi piktnaudžiavimo teise fakto bei siekdama teisingai išnagrinėti bylą, nutaria apeliantės naujai pateiktą įrodymą priimti ir esant poreikiui vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).
Dėl pareiškėjos, kaip kreditorės, statuso, reikalavimo teisės ir finansinio reikalavimo (ne)pagrindimo
26. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas (JANĮ 41, 42 straipsniai).
27. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
28. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018).
29. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024).
30. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos 74 680 Eur finansinio reikalavimo, grindžiamo tuo, kad be pareiškėjos sutikimo iš jos sąskaitos 2018 m. gruodžio 20 d. pervesta 74 680 Eur į ,,WAVECREST HOLDING B.V.“ sąskaitą.
31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, kad labiau tikėtina, jog pareiškėja pati nepervedė piniginių lėšų, buvusių jai priklausančioje elektroninių pinigų sąskaitoje, kadangi nuo 2018 m. gruodžio 19 d. buvo apribota prieiga prie sąskaitos.
32. Apeliantės atskiruosiuose skunduose su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, be kita ko, teigdamos, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino esminių abejonių dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, kreditoriaus statuso, nesilaikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nebuvo aktyvus, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliančių argumentais.
33. Pirma, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą, nurodė, kad jeigu mokėtojas neigia autorizavęs įvykdytą mokėjimo operaciją, jo mokėjimo paslaugų teikėjas turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji buvo tinkamai užregistruota, įrašyta į sąskaitas ir jos nepaveikė techniniai trikdžiai arba kiti mokėjimo paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos trūkumai (MĮ 37 straipsnio 1 dalis). Teismas iš esmės teisingai pacitavo MĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau neatsižvelgė į MĮ 3 straipsnio 7 dalį, kuri numato, kad mokėjimo paslaugų teikėjas ir klientas (juridinis asmuo) turi teisę susitarti MĮ 37 straipsnio nuostatų netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023).
34. Taigi, teismas nesiaiškino, ar šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo MĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, juolab kad apeliantės įrodinėja, jog viešai paskelbtų BUAB „Trustcom Financial“ Sąskaitų atidarymo taisyklių 9.7 punkte buvo susitarta Mokėjimų įstatymo 37 straipsnį taikyti tik klientams, kurie yra vartotojai.
35. Antra, apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl pareiškėjos, kaip potencialios bendrovės kreditorės, statuso ir reikalavimo teisės kilmės.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. pareiškėja, kartu su kitomis kreditorėmis (,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX GROUP Limited“ ir ,,KARMA RE SIA“), pateikė prašymą patvirtinti jų finansinius reikalavimus BUAB „Trustcom Financial“ nemokumo (bankroto) byloje (DOK-15240). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja buvo licencijuotos finansų įstaigos BUAB ,,Trustcom Financial“ klientė, šioje įstaigoje atidariusi sąskaitą ir laikiusi joje elektronines pinigines lėšas.
37. Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad elektroninių pinigų įstaigos iš elektroninių pinigų turėtojų gautos lėšos nedelsiant, kai tik tai techniškai įmanoma, turi būti iškeičiamos į elektroninius pinigus. Šios lėšos ir lėšos, gautos iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis. EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas. EPEPĮĮ 47 straipsnio 1 dalį elektroninių pinigų įstaigų bankroto procedūras reglamentuoja ir JANĮ, jeigu šis įstatymas ir Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip, o 4 dalis numato, jog nemokumo administratorius elektroninių pinigų turėtojų lėšas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal įstaigos prievoles, grąžina elektroninių pinigų turėtojams. Taigi, iš aparto reglamentavimo matyti, kad elektroninių pinigų įstaiga valdo savo klientams nuosavybės teise priklausančias lėšas, atitinkamai tokios lėšos nėra elektroninių pinigų įstaigos turtas ir į jį negali būti nukreipti kreditorių reikalavimai įstaigos nemokumo atveju.
38. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė. Dėl šios priežasties elektroninių pinigų įstaiga, saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios priemonės pirmiausia yra klientų lėšų atskyrimas ir aiškus lėšų nuosavybės teisinio statuso apibrėžimas, t. y. nurodymas, kad konkrečios lėšos yra klientų, o ne pačios elektroninių pinigų įstaigos nuosavybė. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad elektroninių pinigų įstaigos turimos lėšos neapsiriboja vien tik iš klientų už išleistus elektroninius pinigus gaunamomis lėšomis (minėta įstaiga paprastai turi ir kitų lėšų, kurios jai priklauso nuosavybės teise). Įstatyme įtvirtintas lėšų atskyrimo principas skirtas elektroninių pinigų įstaigos ir jos klientų santykiams reguliuoti, taip pat elektroninių pinigų įstaigos klientams elektroninių pinigų įstaigos bankroto atveju apsaugoti, kad nebūtų nukreipti išieškojimai pagal elektroninių pinigų įstaigos prievoles į elektroninių pinigų įstaigos klientų lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-512-687/2018).
39. JANĮ 1 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja EPEPIĮ nuostatoms. JANĮ 93 straipsnyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kurį sudaro: 1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną; 2) bankroto proceso metu iš juridinio asmens skolininkų išieškotas turtas; 3) kitas teisėtai bankroto proceso metu įgytas turtas.
40. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėja, kaip elektroninių pinigų turėtoja, savo finansinį reikalavimą ir reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto bendrovę kildina iš santykių su šia bendrove, kaip elektroninių pinigų įstaiga, kurios sąskaitoje buvo saugomi pareiškėjai priklausantys elektroniniai pinigai, bei elektorinių pinigų išieškojimo ypatumus, prieina prie išvados, jog siekiant nuspręsti dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, pirmiausia, atsižvelgiant į elektroninių pinigų įstaigos statusą, elektroninės pinigų įstaigos ir jos klientų (elektroninių pinigų turėtojų) turto atskyrimą, būtina atsakyti į klausimą, ar pareiškėja gali būti kreditore JANĮ prasme. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės nepasisakė ir nevertino pareiškėjos, kaip potencialios bendrovės kreditorės, statuso ir reikalavimo teisės kilmės aptarto teisinio reguliavimo kontekste (žr. šios nutarties 37–39 punktus).
41. Trečia, apeliantės nurodė, kad byloje pateiktas pareiškėjos sąskaitos išrašas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrodo, jog iš jos sąskaitos 2018 m. gruodžio 20 d. buvo atlikti du mokėjimo pavedimai, tačiau ji ginčija tik vieną mokėjimo pavedimą ,,Wavercrest Holding B. V.“. Be kita ko, abi nurodytos mokėjimo operacijos atliktos 2018 m. gruodžio 18 d. po 17.00 val., t. y. po darbo valandų, todėl jos laikomos inicijuotomis (mokėjimo nurodymas laikomas gautu) 2018 m. gruodžio 19 d. ir galėjo būti įvykdytos 2018 m. gruodžio 20 d.
42. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, susijusių su pavedimo atlikimu, jo inicijavimu (pvz., kada faktiškai inicijuotas pavedimas ir kada atliktas, kokiu identifikuojančiu būdu prisijungta prie pareiškėjos elektroninių pinigų sąskaitos bendrovėje 2018 m. gruodžio 18–20 d., kas iš pareiškėjos atstovų turėjo prieigą prie elektroninių pinigų sąskaitų ir pan.), taip pat aplinkybių, susijusių su vienu metu galimai atliktais mokėjimais, jų autorizavimu. Todėl teismo išvada, kad pareiškėja pati negalėjo autorizuoti (patvirtinti) pavedimų dėl taikytų apribojimų, neišsiaiškinus ir neįvertinus abiejų mokėjimo operacijų atlikimo aplinkybių, stokoja pagrįstumo, juolab kad abu mokėjimai galėjo būti užbaigti tuo pačiu metu (2018 m. gruodžio 20 d.), kai pareiškėjai buvo taikyti apribojimai.
43. Ketvirta, apeliantės nurodė, kad buvo atlikti ir mokėjimo pavedimai iš ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX GROUP Limited“ bei ,,KARMA RE SIA“ sąskaitų, kurios yra susijusios, nes joms atstovauja tas pats asmuo – G. L. Apeliančių teigimu, operacijų numeriai iš esmės eina paeiliui arba yra artimi, o tai įrodo, jog mokėjimo operacijos vykdytos tuo pačiu metu. Tačiau ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX GROUP Limited“ bei ,,KARMA RE SIA“, kaip ir pareiškėja, ginčija ne visas tuo pačiu metu vykdytas finansines operacijas. Be kita ko, nurodo, kad ,,Capital Solutions Ltd.“ finansinio reikalavimo tvirtinimo byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys, jog pavedimai yra autorizuoti pačios ,,Capital Solutions Ltd.“ (prisijungimui 2018 m. gruodžio 19 d. naudotas tas pats telefono numeris, jungtasi iš to paties IP adreso).
44. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino pareiškėjos, ,,Capital Solutions Ltd.“, ,,DBX GROUP Limited“ bei ,,KARMA RE SIA“ ginčijamų mokėjimų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Taip pat nebuvo vertinta, ar G. L. kontroliavo pareiškėjos ir kitų jam priklausančių įmonių piniginių lėšų judėjimą bendrovės sąskaitose per kitą asmenį (galbūt M. S.), ar jam davė ar galėjo duoti nurodymus dėl banko operacijų atlikimo.
45. Penkta, pareiškėjos finansinis reikalavimas iš esmės yra patvirtintas kaip nuostolių atlyginimas (antrosios kreditorių grupės reikalavimas), tačiau iš esmės nepasisakyta dėl BUAB ,,Trustcom Financial“ civilinės atsakomybės sąlygų (tarp jų – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys, kaltė), todėl ir šiuo aspektu skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
46. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 33–45 punktus), jas vertindama formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 27–29 punktus) bei atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo apimtį ir pobūdį, taip pat į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tirtos ir vertintos aplinkybės, kurios gali būti reikšmingi sprendžiant finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, konstatuoja, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo. Byloje nustatytas procesinės teisės pažeidimas, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
Dėl civilinės bylos (ne)sustabdymo
47. Atskiruosiuose skunduose apeliantės nurodė, kad dėl 2018 m. gruodžio 20 d. atliktos finansinės operacijos teisėtumo FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti pareiškėjos reiškiamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki jis bus pabaigtas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliančių argumentais.
48. Pagal CPK nuostatas yra skiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis).
49. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008).
50. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, tačiau tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
51. Vienas iš pagrindinių bankroto proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad bankroto procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad būtų užtikrinta bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsauga, teismo tvarka vykdomas bankroto procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas.
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, proceso operatyvumo svarbą nemokumo procese bei įvertinusi pareiškėjos pateiktus duomenis dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo (žr. šios nutarties 22 punktą), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nemokumo (bankroto) bylos sustabdymas neapibrėžtam laikui sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso operatyvumo principą. Taigi, nenustačius tiek privalomojo, tiek fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo, pirmosios instancijos iš esmės teisingai nutarė nestabdyti bylos nagrinėjimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. Apibendrindama nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs finansinį reikalavimą, neišsiaiškino ir neįvertino ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (žr. šios nutarties 46 punktą) (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
54. Teisėjų kolegijai nutarus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas civilinių bylų (Nr. eB2-2661-880/2024, eB2-2662-880/2024, eB2-2664-880/2024 ir eB2-2665-880/2024) sujungimo klausimas, tačiau tai neužkerta kelio teismui, iš naujo įvertinus keliamų klausimų apimtį ir ginčo dalyką, nuspręsti dėl jų sujungimo.
55. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliančių atskirieji skundai vertinami kaip iš esmės patenkinti, todėl apeliantei ,,Foxos Limited“ grąžinamas už atskirąjį skundą jos atstovo sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3, 5 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą dėl ,,MADA MANAGEMENT Limited“ (šiuo metu ? ,,DREAM BIG INVESTING ZA (PTY) LTD“) 74 680 Eur finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Trustcom Financial“ nemokumo (bankroto) byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei ,,Foxos Limited“, juridinio asmens kodas 11798583, AB ,,Swedbank“ 2024 m. spalio 17 d. jos atstovo mokėjimo nurodymu sumokėtą 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Žilvinas Terebeiza