Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-35-478-2013
Teisėja Aksinija Žemantauskienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00212-2011-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Vaidui Paltanavičiui, Onai Dirsienei, Ramučiui Mickui, gynėjoms advokatėms Alvydai Medišauskienei, Ramutei Budrytei, nuteistajam T. U., specialistei Rūtai Švagždienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-08-24 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1d. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
T. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė 0,097 gramo narkotinės medžiagos heroino tikslu platinti iki 2011-04-11, kurią išmirkinęs ir išdžiovinęs kryžiažodžių žurnalo lapuose ir ant voko klaidingai užrašęs A. V., gyv. (duomenys neskelbtini), kaip siuntėjos adresą, 2011-04-11 paštu tikslu platinti išsiuntė į (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ten terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančiam S. M., tačiau 2011-04-14 apie 10.00 val. ši narkotinė medžiaga 0,097 g heroino buvo surasta ir paimta (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų.
Apeliaciniu skundu nuteistojo T. U. gynėja advokatė Nijolė Raulušaitienė prašo panaikinti 2012-07-04 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir T. U. išteisinti, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliantė taip pat prašo į teismo posėdį iškvieti nuteistąjį T. U. ir apklausti liudytoją M. B..
Apeliantė skunde teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, nes neteisingai pritaikytas įstatymas ir paskirta bausmė. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vertino T. U. paaiškinimus kaip gynybinę versiją ir laikė neginčijamai įrodytą narkotinių medžiagų platinimą, pagrinde vadovaudamasis M. B. liudijimu, specialistų išvadomis. Iš to neginčijamai galima daryti tik išvadą, kad T. U. kontaktavo su vienu iš objektų, atsiųstų į pataisos namus, t. y. siuntė voką ir jam perduotus žurnalus, atvirukus, užrašė ant voko adresą. Skundo autorės teigimu, liudytojo V. P. aiškinimas, kad akivaizdžiai matėsi sulieti kryžiažodžių lapai, nereiškia, kad T. U. galėjęs suprasti, kad ten yra narkotinės medžiagos. Toks aiškinimas yra subjektyvus, nes išvadą dėl suliejimo kilmės, medžiagų gali duoti tik specialistas. Skunde taip pat teigiama, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad T. U. suprato siuntęs narkotikus į pataisos namus, to siekė, pats slėpė lapuose narkotines medžiagas. Apeliantė taip pat nurodo, kad M. B. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, jo parodymai skelbti LR BPK 276 str. tvarka. Skunde teigiama, kad S. M. apklaustas liudytoju dėl bendravimo su T. U., nepatvirtino pažįstąs tokį asmenį, nenurodė jokių susitarimo aplinkybių. Skunde taip pat nurodoma, kad surastų medžiagų kiekis nėra didelis, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių bet kokį T. U. susitarimą dėl narkotinių medžiagų perdavimo kitiems asmenims.
Skunde nurodoma, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta, nepagrįstai skirta didesnė nei bausmės vidurkis bausmė, nes byloje nenustatyta T. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantė teigia, kad paskirta bausmė galėtų būti švelninama vadovaujantis LR BK 61 str., 54 str. nuostatomis, taip pat nurodo, kad taikant bausmių sudėjimo taisykles pagal LR BK 63 str. 4, 9 d. yra pažeistas teisingumo, bausmės individualizavimo principas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo T. U. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantė teigia, kad nuteistasis T. U. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., ir nepripažįsta kaltės, t. y. nesutinka su įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad jis padarė šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme numatytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenumatytu būdu, įrodymais nepripažįstami, todėl ir apkaltinamasis nuosprendis jais negali būti grindžiamas. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančius ir papildančius įrodymus, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 str.). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.
LR BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nuteistojo ir liudytojų parodymais, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, taip pat atlikus įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. U. pripažino kaltu ir nuteisė už nusikaltimą, numatytą LR BK 206 str. 1 d. Nuteistojo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei kita rašytine bylos medžiaga.
Pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. U. parodė, kad laiškų, siuntinių į (duomenys neskelbtini) PN niekam nėra siuntęs. Kaip atsiųstame pakete į (duomenys neskelbtini) PN atsirado jo pirštų antspaudai parodyti negali. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlieka jo draugas P. A.. Gali būti tik vienas variantas – gal prieš kokius penkis mėnesius (tiksliai nepamena) jis ėjo pas draugą P. A., kuris paskambino ir paprašė nueiti į paštą ir nupirkti du kryžiažodžius, voką ir dvi atvirutes. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) paštą, nupirko prašytus daiktus ir juos atidavė P. (b. l. 8-9, t. 2). Kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pakeitė parodymus ir nurodė, kad išsiuntęs voką iš pašto į (duomenys neskelbtini) PN yra tik vieną kartą, kai jo tai paprašė padaryti M. B.. Pats kryžiažodžių žurnalų ir atviručių nepirko, juos padavė M. B.. M. B. padavė 5 Lt ir pasakė kryžiažodžius ir atvirutes išsiųsti registruotu paštu. Tą pačią diena, maždaug po valandos M. B. atsiuntė SMS pranešimą, kuriame buvo nurodytas gavėjo – vyriškio vardas, pavardė ir (duomenys neskelbtini) PN adresas. Kaip siuntėją M. B. nurodė užrašyti kažkokios tai merginos vardą, pavardę ir adresą. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini)pašte nupirko voką, ant kurio savo ranka užrašė M. B. nurodytus laiško gavėją, siuntėją ir voką išsiuntė registruotu paštu (b. l. 11-12, t. 2). Pakeistus parodymus nuteistasis patvirtino ir kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15, t. 2), bei duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodė, kad jo pravardė yra ,,B.“ ir tuo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikinėjo jo draugas P. A. (b. l. 56-57, t. 2). Nuteistojo T. U. parodymų keitimą ir paaiškinimus, kad M. B. jam davė kryžiažodžių žurnalus ir atvirutes, kuriuos išsiuntė į (duomenys neskelbtini) PN, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nuteistojo gynybinę versiją, nes šios nuteistojo versijos nepatvirtina nei liudytojų parodymai, nei rašytiniai byloje esantys įrodymai. Teisiamojo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. B. paneigė T. U. duotus parodymus ir parodė, kad nuteistojo nepažįsta, mato pirmą kartą. 2011 metais dirbo miške. Vakare prie laužo P., kurio pavardės neprisimena, paprašė prisipažinti dėl banderolės siuntimo, sakė, kad žmogų pasodino į areštinę, prašė pasakyti, kad jis davė banderolę į rankas. P. paaiškino, kad kryžiažodžius ar laikraščius, spaudos banderolę pareigūnai rado (duomenys neskelbtini) PN, minėjo, kad už „B.“ iš (duomenys neskelbtini) reikia prisiimti kaltę, atsiųs už tai kas mėnesį po 500 Lt. Jis atsakė, kad neprisipažins ir už kitą asmenį bausmės neatlikinės. P. susiskambino į įkalinimo įstaigą, pasakė jo pavardę, gimimo metus. Kartu mokėsi su A. S., gyvena kaimynystėje, jis žino jo gimimo datą (b. l. 120, t.2). Liudytojo M. B. duoti parodymai atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37-38, t. 1) ir pagarsintus pirmosios instancijos teisme. Šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitų liudytojų nurodytoms aplinkybėms ir rašytiniams įrodymas, todėl netikėti jais nėra pagrindo.
Nuteistojo T. U. kaltė taip pat patvirtinama liudytojo V. P. parodymais. Šis liudytojas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011 metų balandžio mėnesį dirbant (duomenys neskelbtini) PN buvo tikrinami nuteistajam S. M. atsiųsti kryžiažodžiai. Vieni lapai buvo su rudos spalvos dėmėmis ir buvo įtarta, kad tai gali būti narkotikai. Pataisos namuose nuteistieji, kurie siunčiasi narkotikus, ieško kitų nuteistųjų, kurie už atlygį sutinka gauti siuntinius, nepasitaiko, kad būtų siųsta tam, kam ir yra skirta. Nuteistasis S. M. sakė, kad siuntėjo nepažįsta ir siuntinio nelaukė (b. l. 57-58, t. 2). Šio liudytojo parodymus patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo S. M. parodymai, kad jo duomenimis galėjo būti pasinaudota, siuntinio siuntėjo jis nepažįsta, siuntinio nelaukė, kryžiažodžių nesprendžia, nes yra rusas, narkotikų nevartoja ir už juos nėra baustas (b. l. 58, t. 2), daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 9, t. 1) ir apžiūros protokolas (b. l. 10-13, t. 1), iš kurių matyti, kad V. P. pateikė voką, dvi atvirutes, tris kryžiažodžių knygutes, šie daiktai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai.
Nuteistojo T. U. kaltę taip pat patvirtina ir byloje esančios ir pirmosios instancijos teisme ištirtos specialisto išvados: 2011-05-02 specialisto išvadoje (b. l. 19-20, t. 1) nustatyta, kad išdžiovintame žurnalo (duomenys neskelbtini), rasto (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, lape (psl. 17-18) yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,097 g.; 2011-05-04 specialisto išvada (b. l. 22-23, t. 1) ir 2011-10-07 specialisto išvada (b. l. 34, t. 1) patvirtina, kad ant voko, paimto 2011-04-14 (duomenys neskelbtini) pataisos namuose tikrinant nuteistajam S. M. atsiųstą laišką, rasti trys pirštų pėdsakai, tinkami asmeniui identifikuoti, ant kitų objektų rasti rankų pėdsakai, kurie netinkami asmeniui identifikuoti. Rankos piršto pėdsakas, aprašytas 2011-05-04 specialisto išvadoje, yra paliktas T. U. dešinės rankos nykščiu; 2011-12-21 specialisto išvada ( b. l. 75-76, t. 1) nustatyta, kad rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)ant voko užrašė T. U.. Specialisto išvadomis (b. l. 43, t. 1) nustatyta, kad rankų pirštų pėdsakai, aprašyti 2011-05-04 specialisto išvadoje yra palikti ne P. A., ne M. B., ir tai paneigia nuteistojo teiginius, kad jis nupirko du kryžiažodžius, voką ir dvi atvirutes ir šiuos daiktus atidavė P. A., bei kad šiuos daiktus jam perdavė M. B..
Nuteistojo kaltę patvirtina ir byloje esanti nuteistojo P. A. apskaitos kortelė (b. l. 113-119, t. 1), iš kurios matyti, kad P. A. bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo nuo 2011-03-14 iki 2012-12-13 už nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, bei paties T. U. 2011-08-24 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis (b. l. 20-22, t. 2), kuriuo nustatyta, kad T. U. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2011-03-16 neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas – metamfetaminą, jas neteisėtai laikė savo namuose, supakavo į folijos lankstinuką, paslėpė kečupo ,,Sodžiaus“ indelyje, kurį su kitais daiktais 2011-03-21 siekdamas, kad šie daiktai būtų perduoti sulaikytam bausmės atlikimui P. A., pateikė pastarojo broliui P. A., kuris Varėnos rajono PK patalpose perdavė siuntinį per policijos pareigūnus P. A., tokiu būdu neteisėtai platino psichotropines medžiagas.
Tokiu būdu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina nuteistojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., bei paneigiami nuteistojo T. U. parodymai, kad siuntinį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – heroinas, jis siuntė kito asmens paprašytas bei nežinojo, kad šiame siuntinyje yra narkotinės medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad iš surinktų įrodymų galima neginčytinai konstatuoti faktą, kad T. U. laikotarpiu iki 2011-04-11 neteisėtai laikė 0,097 gramo narkotinės medžiagos heroino ir siuntė šias narkotines medžiagas tikslu platinti, t. y. jo veiksmai buvo susiję su šių medžiagų disponavimu, turėjimu savo žinioje ir jo tyčia buvo nukreipta narkotines medžiagas perduoti į pataisos namus, kitam nuteistajam.
Apeliantė nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu apskirta bausme, taip pat su galutine subendrinta bausme. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad T. U. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, anksčiau teistas, atlieka bausmę už psichotropinių medžiagų disponavimą, turint tikslą jas platinti, baustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė LR BK 61 str. nuostatas ir už padarytą nusikaltimą pagrįstai T. U. skyrė LR BK 260 str. 1 d. sankcijos vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę. Bausmė yra tinkamai individualizuota, švelninti jos nėra pagrindo. Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę LR BK 63 str. 9 d., 4 d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2011-08-24 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu T. U. paskirta bausme, ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę T. U., apylinkės teismas įstatymų reikalavimų taip pat nepažeidė. Galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam sušvelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, kadangi nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 1 d., t. y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
nuteistojo T. U. gynėjos advokatės Nijolės Raulušaitienės apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Jūratė Jakubonienė
Teisėjai: Egidijus Jonas Grigaravičius
Algirdas Jaliniauskas