Civilinė byla Nr. 3K-3-340-421/2015                                                                  

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00152-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 126.3; 126.5;114.11  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lankstinys“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Judringė“ bankroto byloje Nr. B2-498-253/2014 dėl bankroto administratoriaus prašymo pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą negaliojančiu, peržiūrėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių bankrutavusios įmonės finansinių ataskaitų teikimo tvirtinti kreditorių susirinkimui tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimai.

              Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Judringė“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Bankroto administravimo kontorą (toliau – ir bankroto administratorius); 2013 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

              2014 m. balandžio 30 d. BUAB „Judringė” penktasis kreditorių susirinkimas, kuriame 80,53 proc. visų balsų priklauso kreditoriui UAB „Lankstinys“, antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Judringė“ 2013 m. metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo“ nepatvirtino administratoriaus pateiktų 2013 m. finansinių ataskaitų, motyvuodamas tuo, kad tvirtinimui pateiktas ne visas finansinės atskaitomybės ataskaitų komplektas, parengta finansinė atskaitomybė neatitinka verslo apskaitos standartų, o vien tik iš pateiktos tvirtinti sutrumpintos formos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos negalima nustatyti faktinės BUAB „Judringė“ finansinės veiklos ir kt.

              Bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 30 d. BUAB „Judringė“ penktojo kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti BUAB „Judringė“ 2013 m. finansinę atskaitomybę pagal bankroto administratoriaus pateiktus 2 priedus (2013 m. gruodžio 31 d. balansą ir 2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi BUAB „Judringė“ administratoriaus prašymą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „Judringė“ 2014 m. balandžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl 2013 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir šį klausimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą ir 23 straipsnio 5 punktą administratorius teikia metinių finansinių ataskaitų rinkinius, o kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administratoriaus sudarytas metines finansines ataskaitas (balanso ir pelno (nuostolių), todėl kreditorius UAB „Lankstinys“ nepagrįstai reikalauja iš administratoriaus finansinės atskaitomybės dokumentų, atitinkančių visus verslo apskaitos standartus; pažymėjo, jog įmonės finansinės atskaitomybės tikslas – pateikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, todėl teisėtu ir pagrįstu bankrutavusios įmonės metinės finansinės ataskaitos netvirtinimo pagrindu galėtų būti joje nurodytų duomenų neatitiktis tikrovei. Teismas nesutiko su kreditoriaus UAB „Lankstinys“ argumentais, kad iš pateiktos finansinės atskaitomybės negalima nustatyti BUAB „Judringė“ finansinės veiklos, nes, bendrovė, iškėlus bankroto bylą, nevykdė tokios veiklos. Teismas, nustatęs šias aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą; pažymėjo, jog finansinės atskaitomybės patvirtinimo klausimo išsprendimas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, todėl perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; išaiškino, kad kreditoriai turi teisę susipažinti su įmonės dokumentais, pareikalauti iš administratoriaus išsamesnės informacijos ir duomenų ar siūlyti susirinkimui atidėti šį klausimą spręsti kitame kreditorių susirinkime ir pan.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ atskirąjį skundą, 2014 m. spalio 14 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą.

Teismas nurodė, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą ir įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės statusą, už finansinės atskaitomybės bei kitų apskaitos dokumentų ir atitinkamų mokesčių deklaracijų sudarymą atsakingas bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktą bankroto administratorius teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių bei tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Vyriausybės įgaliota institucija yra Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Bankroto departamentas). Šio departamento direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakyme Nr. V-16 „Dėl bankrutuojančios ir bankrutavusios bei restruktūrizuojamos įmonės ataskaitų formų patvirtinimo” nustatyta, kad bankroto administratorius teikia Bankroto departamentui įmonės finansinių duomenų ataskaitas, sudarytas pagal įmonės finansines atskaitomybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir VĮ Audito ir apskaitos tarnybos patvirtintais verslo apskaitos standartais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus teikiamos finansinės ataskaitos turi atitikti verslo apskaitos standartus, tačiau pažymėjo, jog šie teisės aktų reikalavimai negali būti taikomi besąlygiškai.

              Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju BUAB „Judringė“ nevykdė ūkinės komercinės veiklos, todėl kreditorius, turintis net 80,53 proc. visų BUAB „Judringė“ kreditorių balsų ir lemiantis nutarimų priėmimą, nepagrįstai iš bankroto administratoriaus reikalauja viso finansinių ataskaitų rinkinio ir aiškinamojo rašto (ĮBĮ 11 straipsnio 16 punktas, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 22 straipsnio 1 dalis), kaip finansinių ataskaitų nedalomos visumos (ĮFAĮ 22 straipsnio 2 dalis). Kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (ĮBĮ 23 straipsnio 5, 6 dalys). Tiek Įmonės balansas, tiek pelno (nuostolių) ataskaita yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Juose pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti įmonės duomenys (ĮFAĮ 3 straipsnio 3, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas        2014 m. balandžio 30 d. susirinkimo metu, spręsdamas dėl BUAB „Judringė” 2013 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo, nenurodė, kad ji netvirtinama dėl ataskaitose nurodytų duomenų neatitikties 2012 m. finansinėms ataskaitoms. Šiuos argumentus kreditorius nurodė tik teismui pateiktame atskirajame skunde. Dėl to teismas, įvertinęs aplinkybę, kad BUAB „Judringė” 2013 m. finansinė atskaitomybė nepatvirtinta remiantis vieninteliu argumentu – jos neatitiktimi verslo apskaitos standartams, nors įmonė nevykdė jokios ūkinės veiklos, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą nutarimą ir perdavė klausimą iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui; sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad kreditoriai turi teisę pareikalauti iš administratoriaus išsamesnės informacijos ir duomenų apie bankroto procesą, siūlyti atidėti finansinės ataskaitos tvirtinimo klausimą ir pan., o ne atsisakyti tvirtinti administratoriaus parengtą įmonės finansinę ataskaitą, remdamiesi formaliais argumentais ar teisės aktų nuostatomis, kurios reglamentuoja mokios ir pelno siekiančios ar likviduojamos ne dėl bankroto įmonės buhalterinę apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, pažymėjo, kad šiuo atveju kreditorių susirinkimas net nevertino 2013 m. BUAB „Judringė“ finansinės ataskaitos turinio, tik nurodė, jog reikalinga finansinių ataskaitų visuma.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Lankstinys“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 14 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – bankroto administratoriaus prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, panaikindami 2014 m. balandžio 30 d. BUAB „Judringė“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju klausimu, netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkto, 23 straipsnio 5 punkto nuostatas, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Bankroto proceso metu įmonės bankroto administratorius turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ir teikti metinių bei tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktas). Šių rinkinių sąvoka ir jų sudarymo tvarka reglamentuojamos ĮFAĮ ir VĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos patvirtintame 1-ajame verslo apskaitos standarte „Finansinė atskaitomybė“. Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis (ĮFAĮ 3 straipsnio 8 dalis). Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas (ĮFAĮ 22 straipsnio 1 dalis). Visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą. Įmonės, atsižvelgdamos į ĮFAĮ nustatytus rodiklių dydžius, gali pasirinkti finansinių ataskaitų formas arba sutrumpintų finansinių ataskaitų formas, pateikiamas verslo apskaitos prieduose, t. y. sudaryti sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą aiškinamąjį raštą ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos. Sutrumpintų finansinių ataskaitų reikalavimai taip pat nustatomi verslo apskaitos standartuose (ĮFAĮ 24 straipsnis). Verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 5 punkte nustatyta, kad finansinėje ataskaitoje turi būti pateikiama informacija, susijusi su įmonės turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimais, pajamomis ir sąnaudomis, pinigų srautais; 8 punkte įtvirtintas dokumentų sąrašas, sudarantis sutrumpintų finansinių ataskaitų rinkinį; 4.8 punkte nurodyta, kad įmonės finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas taip pat yra finansinė ataskaita, kurioje paaiškinamos įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytos sumos ir pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodyta kitose finansinėse ataskaitose. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami byloje kilusį ginčą, rėmėsi tik ĮBĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonės finansų apskaitos tvarkymą po to, kai jai iškelta bankroto byla, tačiau visai nesirėmė (arba rėmėsi labai mažai) konkrečius reikalavimus finansų apskaitos tvarkymui nustatančiais teisės aktais – ĮFAĮ ir verslo apskaitos standartais. Kasatorius pažymi, kad nei ĮBĮ, nei ĮFAĮ neįtvirtinta galimybė bankroto administratoriui rengti ne visą finansinių ataskaitų rinkinį ir kreditorių susirinkimui pateikti atskiras jo dalis. Metinės finansinės ataskaitos gali būti parengtos, nesilaikant verslo apskaitos standartų, tik tuo atveju, jeigu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomos atitinkamos pilno finansų ataskaitų rinkinio nepateikimo priežastys (verslo apskaitos standartų „Finansinė atskaitomybė“ 24 punktas), tačiau šiuo atveju bankroto administratorius, pateikdamas sutrumpintą balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą, tokio aiškinamojo rašto nepateikė.

Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, pažeisdami įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, sprendė, kad BUAB „Judringė“ po bankroto bylos iškėlimo nevykdė jokios veiklos. Iš byloje pateiktų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad finansinė veikla buvo vykdoma: pelno (nuostolių) ataskaitos VII dalyje nurodyta, kad 2012 m. BUAB „Judringė“ iš finansinės ir investicinės veiklos turėjo 181 016 Lt (52 425,86 Eur) pelno, o 2013 m. – 434 746 Lt (125 911,14 Eur) nuostolį, balanso E dalyje II punkte nurodyta, kad BUAB „Judringė“ neva turi įsipareigojimų apmokėti nepareikštus kreditorių reikalavimus, kurių dydis –  90 000 Lt (26 065,80 Eur); šių duomenų pokyčiai nepaaiškinti. Dėl to kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad panaikintas nutarimas buvo priimtas remiantis vieninteliu argumentu – finansinių ataskaitų neatitiktimi verslo apskaitos standartams. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neįvertino to, kad į finansinę atskaitomybę įtraukti nepatvirtinti kreditorių reikalavimai, nes jeigu jie nepatvirtinti, vadinasi, kasatoriaus nuomone, jų nėra; neaišku, kokiais duomenimis remdamasis bankroto administratorius sprendė apie jų buvimą. Kadangi finansinės atskaitomybės dokumentai buvo netinkamai parengti, tai, kasatoriaus nuomone, kreditorių susirinkimas turėjo pagrindą atsisakyti tvirtinti finansinę atskaitomybę, o bankroto administratorius privalėjo parengti kitam kreditorių susirinkimui teisės aktus atitinkančius finansinės atskaitomybės dokumentus. Kasatorius pažymi, kad iš neteisingai sudarytų ir netinkamai pateiktų metinių finansinių ataskaitų rinkinio negalima objektyviai nustatyti įmonės ūkinės komercinės ir finansinės veiklos pokyčių, o tai reiškia, kad kreditorių susirinkimas negali tinkamai įgyvendinti ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytų teisių ir spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus bei ginti savo interesus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados, kad kreditoriai turi teisę pareikalauti iš administratoriaus išsamesnės informacijos ir duomenų apie bankroto procesą, siūlyti atidėti finansinės ataskaitos tvirtinimo klausimą ir pan., prieštarauja imperatyviesiems teisės aktų reikalavimams, kuriais bankroto administratorius įpareigojamas teikti teisės aktus atitinkančius finansinių ataskaitų rinkinius.

BUAB „Judringė“ atsiliepimą, kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio reikalavimų, atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareigos rengti ir teikti kreditorių susirinkimui finansines ataskaitas (jų rinkinius)

Bankroto bylos įmonei iškėlimas sukelia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytų padarinių (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Vienas jų – įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės valdymo funkcijos perduodamos ĮBĮ nustatyta tvarka paskirtam bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnis). Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas), užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas), vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktas), priima ir atleidžia darbuotojus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punktas) ir kt. Kaip bankrutuojančios įmonės vadovas, bankroto administratorius turi, be kita ko, vykdyti pareigas, susijusias su įmonės finansinės atskaitomybės ir kitų įmonės veiklos apskaitos dokumentų sudarymu bei jų pateikimu ĮBĮ nustatyta tvarka jame nurodytiems subjektams. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kokias finansines ataskaitas (ar jų rinkinius) bankroto administratorius turi pareigą parengti ir pateikti tvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui.

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatyta, kad administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais; 16 punkte nustatyta, kad administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Taigi ĮBĮ įtvirtinta, kad bankroto administratorius teikia informaciją ir nustatytos formos ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai (Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.1 punktas), teismui, teikia informaciją apie bankroto bylos eigą įmonės kreditoriams ir akcininkams, taip pat turi pareigą sudaryti ir teikti metinių bei tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas (1 punktas), pelno (nuostolių) ataskaita (2 punktas), pinigų srautų ataskaita (3 punktas), nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita (4 punktas), aiškinamasis raštas (5 punktas). Iš esmės taip pat apibrėžiamas finansinių ataskaitų rinkinys, kuris turi būti rengiamas, kai įmonė likviduojama (Bankroto departamento direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtinto 28-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių likvidavimas“ 22 punktas), kaip yra nagrinėjamu atveju. Kasatoriaus teigimu, tokie finansinių ataskaitų rinkiniai turi būti pateikiami tvirtinti kreditorių susirinkimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte nedetalizuojama, kam bankroto administratorius turi pateikti sudarytus (metinių ir tarpinių) finansinių ataskaitų rinkinius. Atsižvelgiant į ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10, 15, 16 punktų nuostatas, taip pat į Bankroto departamento direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtintų Įmonės bankroto ataskaitų pildymo rekomendacijų nuostatas, pagal kurias bankroto administratorius turi teikti Bankroto departamentui bankroto ataskaitą, kurioje nurodomi įmonės finansiniai duomenys pagal įmonės finansinės atskaitomybės, sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos patvirtintais verslo apskaitos standartais, duomenis, darytina išvada, kad finansinių ataskaitų rinkiniai visų pirma turėtų būti pateikiami Bankroto departamentui. Sprendžiant, ar jie, inter alia, turėtų būti pateikiami tvirtinti kreditorių susirinkimui, aktuali ĮBĮ 23 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių susirinkimo teises, 5 punkto nuostata, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Šioje nuostatoje aiškiai nurodoma, kokias finansines ataskaitas turi teisę tvirtinti kreditorių susirinkimas, atitinkamai – administratorius turi pareigą jas sudaryti ir pateikti, t. y. už finansinių metų laikotarpį sudarytą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Taigi sistemiškai aiškinant ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10, 15, 16 punktų, 23 straipsnio 5 punkto nuostatas, darytina išvada, kad bankroto administratorius neturi pareigos teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio (ĮFAĮ 22 straipsnio 1 dalis, 28-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių likvidavimas“ 22 punktas), o turi pareigą teikti  tik jį sudarančias konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Dėl to šiuo atveju atmestini kaip teisiškai nereikšmingi kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesirėmė finansinių ataskaitų rinkinių sampratą ir jų sudarymą reglamentuojančiomis ĮFAĮ ir verslo apskaitos standartų nuostatomis.

              Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2014 m. balandžio 30 d. BUAB „Judringė” kreditorių susirinkimui bankroto administratorius pateikė balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, t. y. suteikė kreditoriams galimybę įgyvendinti jiems ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte įtvirtintą teisę. Teisėjų kolegija pažymi, kad savaime šių finansinių ataskaitų kreditorių susirinkimui pateikimas nėra pagrindas jas tvirtinti. Kreditoriams susipažinus su pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, jiems gali kilti abejonių dėl pateiktų finansinių ataskaitų turinio, jose nurodytų duomenų teisingumo (pagrįstumo). Ar tokios abejonės gali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti pateiktas finansines ataskaitas, turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo galimybes šias abejones pašalinti. Kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, kreditoriai, be kitų jiems ĮBĮ nustatytų teisių, turi teisę kreditorių surinkimo nustatyta tvarka reikalauti iš bankroto administratoriaus pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktas, 23 straipsnio 11 punktas), taigi ir informaciją apie bankrutuojančios įmonės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis ir jų pagrįstumą, taip pat siūlyti atidėti finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimą, kol nebus pateikta kreditoriams sprendimui dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo priimti reikšminga informacija. Tik tuo atveju, kai iš finansinių ataskaitų turinio neįmanoma būtų nustatyti konkrečių duomenų atsiradimo pagrindo, dydžio ar kiltų kitų pagrįstų abejonių dėl jose pateiktų duomenų pagrįstumo (teisingumo) ir jeigu kreditoriai imtųsi ĮBĮ nustatytų priemonių trūkstamai informacijai iš administratoriaus gauti ar turimai informacijai patikslinti, o šis atsisakytų ją pateikti (patikslinti), kreditorių susirinkimo sprendimas atsisakyti tvirtinti pateiktas finansines ataskaitas galėtų būti pripažįstamas pagrįstu.

              Šiuo atveju 2014 m. balandžio 30 d. įvykęs BUAB „Judringė” kreditorių susirinkimas atsisakė patvirtinti administratoriaus pateiktas finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) tuo pagrindu, kad pateiktas ne visas finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys, parengta finansinė atskaitomybė neatitinka verslo apskaitos standartų, vien tik iš pateiktos tvirtinti sutrumpintos formos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos negalima nustatyti faktinės BUAB „Judringė“ finansinės veiklos ir kt. Šioje nutartyje konstatuota, kad bankroto administratoriui nei ĮBĮ, nei kituose teisės aktuose nenustatyta pareiga rengti ir teikti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinius, todėl kreditorių susirinkimas neturėjo teisinio pagrindo dėl finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo atsisakyti tvirtinti finansines ataskaitas. Kitas atsisakymo jas tvirtinti pagrindas – iš pateiktų finansinių ataskaitų neįmanoma nustatyti įmonės finansinės veiklos. Kaip nurodyta pirmiau, ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip pakankamas pagrindas atsisakyti tvirtinti bankroto administratoriaus pateiktas finansines ataskaitas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad kreditorių susirinkimas ėmėsi priemonių gauti papildomos informacijos apie įmonės finansinę veiklą iš administratoriaus, bet jam tokia informacija nepateikta. Šiuo atveju byloje tokių aplinkybių teismai nenustatė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog kreditorių susirinkimas turėjo objektyvių priežasčių netvirtinti jam pateiktų BUAB „Judringė” finansinių ataskaitų, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai panaikino 2014 m. balandžio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo sprendimą ir grąžino kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti finansinių ataskaitų tvirtinimo klausimą.

              Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečių finansinėse ataskaitose pateiktų duomenų teisingumo (pagrįstumo) vertinimas – fakto klausimai, kurie kasaciniame teisme nesprendžiami (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pasisako tik dėl tinkamo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, teismams nustatant ir vertinant faktines aplinkybes, taikymo, tačiau šiuo atveju kasacinio skundo argumentai, susiję su šių taisyklių pažeidimais, neturi esminės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties (CPK 346 straipsnis), todėl kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas turėjo 18,74 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), jų atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš trečiojo asmens UAB „Lankstinys“ (j. a. k. 141680679) 18,74 Eur (aštuoniolika Eur 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                              Virgilijus Grabinskas

Gintaras Kryževičius

                                                                      Donatas Šernas