Civilinė byla Nr. 3K-3-135/2006

          Procesinio sprendimo kategorijos:

          52.3, 44.6 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. vasario 22 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininko), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skala“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Jankausko ir V. Petraškevičiaus tikrosios ūkinės bendrijos „Vikensta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skala” dėl nuostolių atlyginimo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Ieškovas J. Jankausko ir V. Petraškevičiaus tikroji ūkinė bendrija „Vikensta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Skala“ 112 594 Lt atliktų statybos darbų trūkumams ištaisyti, 3377,82 Lt žyminio mokesčio, 3540 Lt ieškovo išlaidoms už ekspertizės atlikimą padengti, 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad 1998 m. birželio 1 d. jis su atsakovu sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti žemės, gyvenamojo namo pamatų, perdangos, mūro ir fasado sienų apdailos, stogo įrengimo darbus, o ieškovas – pateikti projektinę dokumentaciją ir užtikrinti finansavimą laiku. Ieškovas priėmė atsakovo atliktus darbus 2000 m. spalio ir 2001 m. liepos mėnesiais, o garantiniu laikotarpiu – 2002 m. balandžio mėnesį – pastebėjęs pastatyto namo broką, prašė atsakovą pašalinti statybos darbų trūkumus, tačiau šie nebuvo pašalinti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

            Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 112 594 Lt atliktų statybos darbų trūkumams ištaisyti, 3377,82 Lt žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad pagrindinės namo defektų priežastys yra savavališkas namo projekto pakeitimas, neturint projekto konstruktoriaus leidimo, neatlikus projekto ekspertizės, taip pat namo statybos techninės priežiūros nebuvimas. Statybos darbų atlikimas rangovui – statybos įmonei – yra verslas, todėl atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį jam taikoma be kaltės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad defektai objekte atsirado ne dėl jo kaltės. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį rangovas privalo įspėti užsakovą, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Užsakovui nevykdant rangovo prašymų pakeisti medžiagas, detales, konstrukcijas ar nurodymus, dėl kurių gali kilti grėsmė aplinkiniams ar būtų iš esmės pažeisti statybos dokumentuose nurodyti normatyvai, rangovas privalo sutartį nutraukti. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis reikalavo iš ieškovo pakeisti jo siūlomą stogo dangą į projekte numatytą, kad įspėjo dėl akmeninių sienų storio pakeitimo, todėl teismas padarė išvadą, kad defektai objekte atsirado dėl jo kaltės. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jo turėtas išlaidas apmokėti ekspertizės atlikimą ir advokato pagalbą, nes ieškovas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad namo defektai atsirado dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų, o ne dėl to, kad nebuvo tinkamos techninės priežiūros. Atsakovas turėjo veikti kaip profesionalas ir įspėti užsakovą, jei jo duodamų nurodymų laikymasis grėstų atliekamo darbo kokybei, o neįspėjęs jis atsako už atsiradusius daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis įspėjo ieškovą dėl projekto, medžiagų pakeitimo ir dėl to galimų neigiamų pasekmių, kad reikalavo atlikti projekto ekspertizę bei paskirti kompetentingą techninį prižiūrėtoją. Kolegija pažymėjo, kad statybos darbų trūkumams ištaisyti priteistina 112 594 Lt, o ne atsakovo apskaičiuota 23 174 Lt suma, nes ieškovas informavo atsakovą apie nekokybiškai atliktus darbus ir reikalavo, kad šis pašalintų nurodytus trūkumus, t. y. atsakovas turėjo galimybę pats ištaisyti esamus defektus savo apskaičiuotomis kainomis.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Skala” prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutartį – sumažinti ieškovui priteistą žalos atlyginimą iki 23 174 Lt. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

            1. TŪB „Vikensta“ narys R. J. buvo ne tik užsakovas, bet ir statinio techninės priežiūros vykdytojas. Pagal 1997 m. birželio 26 d. redakcijos Statybos įstatymo 13 straipsnio ir statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 56 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.09.03:1997 (toliau – Reglamentas) 1.2, 1.3, 5.1 punktų nuostatas statytojas (užsakovas) privalo organizuoti statomo namo techninę priežiūrą, kurios pagrindinis tikslas - tikrinti, kad statomas ir pastatytas statinys atitiktų statinio projektą, teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, ir kontroliuoti statybos darbų kokybę. Namo statybos metu galiojusio 1964 m. CK 394 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta užsakovo pareiga kontroliuoti ir techniškai prižiūrėti, ar atliekamų darbų apimtis, kaina ir kokybė atitinka projektus ir sąmatą.  Užsakovas priėmė atsakovo atliktus darbus, nepareiškęs pastabų  dėl jų apimties, kokybės. Prisiėmęs ir nevykdęs ar netinkamai vykdęs savo pareigas, užsakovas pažeidė Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatas. Pagal CK 6.259 straipsnį, kai prievolė neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė mažinama arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Už garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus kartu su rangovu turi atsakyti statybos techninis prižiūrėtojas, todėl teismai turėjo nustatyti ieškovo kaltės laipsnį ir sumažinti žalos atlyginimą ieškovui iki atsakovo siūlomos defektų ištaisymo kainos – 23 174 Lt.

2. Atsakovas siūlė pašalinti darbų defektus, tačiau ieškovas atsisakė šiuos pasiūlymus svarstyti. Teismai netaikė teisės normų, įpareigojančių ginčo šalis bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnis, 6.691 straipsnio 1 dalis).

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutartį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            1. Rangovas gali išvengti atsakomybės už defektus tik įrodęs, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba kitokių kaltų veiksmų. Atsakovui tokių aplinkybių šioje byloje neįrodžius, statinio statybos techninis prižiūrėtojas pagal Statybos įstatymo 13 straipsnio ir Reglamento nuostatas negali būti laikomas atsakingu. Pagal CK 6.664 ir 6.695 straipsnių nuostatas dėl statybos rangos darbų defektų atsakovui kyla vienašališka atsakomybė. CK 6.689 straipsnyje užsakovui nustatyta tik teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus. Šios teisės įgyvendinimo aplinkybių pagrindu negali kilti užsakovo atsakomybė dėl rangos darbų defektų.

            2. Statybos rangos sutartimi UAB ,,Skala” įsipareigojo atlikti darbus savo rizika pagal ieškovo užduotį, prisiimdama visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką bei tuo pagrindu kylančią atsakomybę prieš užsakovą. Atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį atsiranda be kaltės. Be to, atsakovas neįrodė užsakovo, kaip statybos techninio prižiūrėtojo kaltės, ir jo veiksmų priežastinio ryšio su nustatytais defektais.

            3. Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė ieškovo 2003 m. balandžio 29 d. prašymo pašalinti statybos darbų defektus, todėl jo teiginiai apie šalių nebendradarbiavimą yra nepagrįsti ir nesąžiningi.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

            Šalių rangos sutartimi buvo nustatytas penkerių metų garantinis laikas, per kurį atsirado namo defektai: plyšiai išorinėse ir vidinėse sienose, cokolinio aukšto perdengimuose, pirmojo aukšto grindyse, nesandari stogo danga, nepakankamai gera horizontali ir vertikali hidroizoliacija. Teismo statybinės ekspertizės metu nustatyta: statant namą buvo nukrypta nuo projekto, tai lėmė defektų atsiradimą; defektai name galėjo atsirasti dėl darbų, kuriuos vykdė UAB „Skala”; projektas pakeistas savavališkai, neturint projekto konstruktoriaus leidimo, nebuvo atlikta namo projekto ekspertizė; namo statybos neprižiūrėjo techninės priežiūros atstovas.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių rangos prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 1998 m. birželio 1 d. sutarties pagrindu. Atlikti darbai buvo priimti dviem aktais, kurių paskutinis surašytas  2001 m. liepos mėn. Statinio defektai konstatuoti 2002 m., todėl atsakomybė už defektus atsakovui taikoma pagal 2000 m. Civilinio kodekso normas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalys, 46 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis), išskyrus šalių sutartimi nustatytas kitokias sutartinės atsakomybės sąlygas (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartimi nustatytas penkerių metų garantijos terminas statinio defektams ir rangovo pareiga atlyginti užsakovo išlaidas, susijusias su defektų, nustatytų per garantinį terminą, šalinimu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu faktą ir jų pašalinimo darbų vertę. Atsakovas neginčijo defektų atsiradimo fakto, todėl atsako už statinio defektus pagal rangos sutartį ir įstatymą. CK 6.695 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo norminių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Projektuotojai, techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, jeigu jie atsirado dėl jų sutartimi su rangovu nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – Statybos įstatymo 26 straipsnio, Reglamento STR 1.09.03:1997 netinkamo vykdymo. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.   Statybos defektų priežasčių ekspertizės išvadoje nurodytos pagrindinės defektų priežastys – buvo nukrypta nuo projekto, t. y. pakeista stogo danga iš skardos į betonines čerpes, nors projekto konstruktorius nedavė sutikimo keisti stogo dangą. Už skardą gerokai sunkesnės masės betoninių čerpių danga lėmė pamatų nusėdimą, kuris sukėlė matomų deformacijų ir plyšių išorinėse ir vidinėse namo sienose atsiradimą. Nukrypimas nuo projekto įvyko užsakovo (ieškovo) pageidavimu. Teismai sprendė, kad tokių užsakovo pageidavimų pasekmės tenka rangovui, nes jis turėjo įspėti užsakovą, o to nepadaręs, atsako už darbo trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Kolegija sutinka su šia teismų išvada, tačiau pripažįsta, kad tokia rangovo, kaip statybos verslu užsiimančio subjekto, atsakomybė gali būti sumažinta (CK 6.259 straipsnio 1 dalis), nes CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo teisė kontroliuoti ir  prižiūrėti atliekamus statybos darbus, be to, ieškovas pats buvo techninis statybos prižiūrėtojas (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Užsakovo pageidavimu, neatlikus atitinkamos techninės ekspertizės, buvo nukrypta nuo projekto, o rangovas neįspėjo dėl galimų pasekmių ir įvykdė užsakovo pageidavimą, todėl už pasekmes atsako jie abu (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Teismo statybos ekspertizės išvados punktuose k, l nurodytos projektavimo klaidos, kurios komplikavo konstrukcinių sprendimų įgyvendinimą. Ieškovas projektuotojui pretenzijų dėl defektų nereiškė, nors jis yra subjektas, nurodytas CK 6.697 straipsnio 3 dalyje. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai užsakovas savo iniciatyva nukrypo nuo projekto, o pagal norminius aktus statinio techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė jo atstovas, rangovo atsakomybė už defektus gali būti mažinama (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukrypimas nuo projekto pasirenkant stogo dangą buvo viena iš pagrindinių statinio defektų atsiradimo priežasčių, laiko priteistą 112 594 Lt žalos atlyginimo sumą mažintina 40 proc. – 45 037,60 Lt suma (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnio 2 ir 4 dalys, 6.697 straipsnio 3 dalis).

            Kasacinis teismas, pakeisdamas ieškovui priteisto žalos atlyginimo dydį, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsakovas UAB ,,Skala”, ginčydamas dalies žalos atlyginimo – 89 420 Lt sumos – priteisimą, sumokėjo 5362,56 Lt žyminio mokesčio ir 1100 Lt už advokato pagalbą, iš viso – 6462,56 Lt. Iš dalies tenkinant atsakovo reikalavimą ir priteistą žalos atlyginimo sumą mažinant 45 037,60 Lt suma, jo naudai iš ieškovo TŪB „Vikensta“ priteistina 3255,08 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui vietoje jo reikalautos 112 594 Lt sumos priteisiant 67 556,40 Lt, proporcingai iki 2026,69 Lt mažintina jam iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio suma (ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3377,82 Lt). Atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, jų išanalizavimą advokato surašytame atsiliepime į kasacinį skundą, įvertinant, kad ieškinys tenkinamas tik iš dalies, ieškovui už advokato pagalbą atlygintina 500 Lt išlaidų suma. Vienos šalies kitai mokėtinos sumos įskaitomos, o likęs skirtumas – ieškovo atsakovui mokėtina 728,39 Lt suma – atimama iš ieškovui priteistinos 67 556,40 Lt sumos, todėl galutinė ieškovui priteisiama suma - 66 828,01 Lt.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, pakeisti – sumažinti iš UAB „Skala“   J. Jankausko ir V. Petraškevičiaus TŪB „Vikensta“ naudai priteisto žalos atlyginimo dydį iki 66 828,01 Lt (šešiasdešimt šeši tūkstančiai aštuoni šimtai dvidešimt aštuoni litai, vienas centas).

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                            Romualdas Čaika

 

Janina Stripeikienė

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys