Administracinė byla Nr. eI-2106-561/2017

Proceso Nr. 3-61-3-00119-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41; 53.1; 55.1.

 (S)

dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

        n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. L. pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. Nr. 3R-431(AG-362/05-2016),  kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas) atsisakymo tirti pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skundą; 2) Departamento Imuniteto valdybos 2016 m. spalio 24 d. raštą Nr. 5-S-8390, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skundą; 3) panaikinti Departamento Imuniteto valdybos 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 5-S-116, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skundą; 4) įpareigoti Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir ištirti 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK) KPS KPB vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi surašant oficialius dokumentus ir atliekant minėtus tarnybinius veiksmus.

Paaiškino, kad 2016 m. spalio 6 d. skunde nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes dėl policijos pareigūnų D. B. ir J. S. veiksmų 2015 m. spalio 14 d. fiksuojant greičio buvimo, kyšio davimo faktus, dėl kurių anksčiau nebuvo teikiami skundai, todėl Departamento atsisakymas nagrinėti naujai nurodytas aplinkybes tuo pagrindu, kad pateiktas skundas tuo pačiu klausimu, prieštarauja skundo turiniui ir negali būti nenagrinėjamas. Be to, Komisija nepagrįstai Departamento 2016 m. spalio 24 d. rašte nurodytą faktą dėl atsisakymo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundą įvertino kaip informacinio pobūdžio raštą.

Nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kad būtų patikrintas Telšių AVPK sprendimas dėl poveikio priemonių netaikymo pareigūnų J. S. ir D. B. atžvilgiu bei nurodytos papildomos aplinkybės prašant jas ištirti, nes Departamentas tą atlikti atsisakė. Nors ginčijami sprendimai nėra pagrįsti jokiomis teisės aktų normomis, juose iš esmės yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia – t. y. atsisakoma nagrinėti pareiškėjo skundus ir priimti sprendimus. Atsakymų turinys neatitinka pareiškėjo išdėstytų kreipimusi esmės, juose nepasisakyta dėl pareiškėjo dėstomų argumentų. Teikiant atsakymą į 2016 m. gruodžio 28 d. skundą, vadovautasi išgalvotais argumentais, nes nei administracinio teisės pažeidimo, nei baudžiamąją bylas nagrinėję teismai nenagrinėjo pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ir teisės aktais nustatytų reikalavimų laikymosi, t. y. nesprendė pareigūnų atsakomybės klausimų, nenagrinėjo pareiškėjo skunduose Departamentui nurodytų aplinkybių.

Teigė, kad 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. skunduose aiškiai nurodė, kokią konkrečią subjektinę teisę ir įstatymo saugomą interesą jis siekia apginti, kuo pasireiškia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Taigi, pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo instituciją su prašymu ištirti policijos pareigūnų 2015 m. spalio 14 d. veiksmus, įstatymo nustatyta tvarka nefiksuojant ir neišsaugant pareiškėjo vairuojamo automobilio greitį, jo filmavimo asmeniniu mobiliuoju telefonu bei policijos tarnybiniame automobilyje teisės aktais nustatytos tvarkos pažeidimą sąlygojusių svarbių įrodymų nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bei baudžiamąją bylas neišsaugojimą ar nuslėpimą, į kurį institucija turi pareigą atsakyti, remdamasi paminėtų teisės aktų nuostatomis. Minėtos faktinės aplinkybės ne tik patvirtina pareiškėjui įstatymais garantuotų teisių pažeidimą, jų įtaką priimtiems sprendimams, bet ir galimą jų įtaką galutiniams teismo sprendimams, t. y. jų ištyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės gali sudaryti prielaidas bei sąlygas pareiškėjo teisių ir pareigų, susijusių su nubaudimu, pakeitimu.

Šiuo atveju pareiškėjo pateikti prašymai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip prašymai priimti administracinį sprendimą, o atsakymai vertintini kaip nemotyvuoti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) numatytas pagrindines procedūras, neatitinkantys VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, todėl naikintini. Atsakovas, gavęs minėtus pareiškėjo prašymus, turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų išreikšta atsakovo valia dėl pareikšto prašymo.

Pabrėžė, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Komisijos išvada, kad atsakovo 2016 m. spalio 24 d. raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nėra tinkamai motyvuota, todėl sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodė, jog Departamentas skundžiamu 2016 m. spalio 24 d. raštu Nr. 5-S-8390 atsisakė nagrinėti skundą ir atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skunde buvo nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir pareiškėjo 2016 m. birželio 23 d. skunduose, kurios jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos Telšių AVPK 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 86-S-30581 „Dėl skundo tyrimo“. Iš skundžiamo Departamento 2016 m. spalio 24 d. rašto Nr. 5-S-8390 turinio matyti, kad jame nenurodoma, kad atsisakoma nagrinėti pateiktą skundą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog Departamentas priėmė sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo, nors pareiškėjas tai vertina kaip atsisakymą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti Departamento veiksmus kaip neveikimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė Departamentui ne skundą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą apie kito asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad skunduose atsakovui pareiškėjas iš esmės pranešė apie, jo manymu, esamus pareigūnų tarnybos tvarkos pažeidimus, o tuo gali būti pažeidžiamos tik tos institucijos teisės ir teisėti interesai, kurioje tokie pažeidimai daromi. Todėl darytina išvada, kad institucija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi tik pareigą pranešimą apie pažeidimus pateikusiam asmeniui pranešti, kaip buvo reaguota į jo pranešimą.

Tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo teisinio instituto prasme pareiškėjo kreipimasis nėra susijęs su paties pareiškėjo teisės ar teisėto intereso pažeidimu, todėl, kaip ir nurodyta Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime, skundžiamas Departamento raštas jam teisių ar pareigų nesukuria.

Pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodė, kad teisme, nagrinėjant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, nebuvo nagrinėjamas pareigūnų veiksmų, fiksuojant leistino greičio viršijimą, teisėtumo klausimas. Iš teismo procesinių sprendimų matyti, kad teismai tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek baudžiamojoje byloje nagrinėjo ir vertino šiose bylose surinktų įrodymų visumą.

Teigė, kad skundžiamas Departamento raštas nėra laikytinas individualiu administraciniu aktu ar administraciniu sprendimu VAĮ prasme, kadangi nepanaikino, nepakeitė, nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų, nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia būtent policijos pareigūnų 2015 m. spalio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio surašymo aplinkybes vertino teismai, nagrinėdami pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, administracinėje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo konstatuoti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisėti veiksmai, vykdant administracinių teisės pažeidimų tyrimo funkcijas. Esant galiojančiai teismo nutarčiai, nėra jokio pagrindo kvestionuoti policijos pareigūnų veiksmų ir tikrinti šioje teismo nutartyje konstatuotų faktų.

Paaiškino kad tarnybinio patikrinimo tikslas susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Toks patikrinimas sudaro valstybės valdymo institucijų vidaus valdymo ir darbo kokybės funkcijų dalį, taigi, jį gali įtakoti asmenų prašymai (skundai). Tačiau pats tokios funkcijos dalies atlikimo rezultatas siejamas su institucijos darbo gerinimu, o ne su konkretaus asmens teisinės padėties įtakojimu. Taigi, tarnybinio nusižengimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos pažeminimas, t. y. vidaus sistemos tarnybos autoritetas. Todėl tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo pareiškėjas neturi.

Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), Departamento Imuniteto valdybos 2016 m. spalio 24 d. rašto Nr. 5-S-8390 ir Departamento Imuniteto valdybos 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 5-S-116 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 23 d. pareiškėjas pateikė Vidaus reikalų ministerijai skundus dėl Telšių AVPK pareigūno D. B. galimo pareigūno vardo žeminimo ir skundą dėl Telšių AVPK pareigūno J. S. atitikimo užimamoms pareigoms (Komisijos byla Nr. A6-362/05-2016, b. l. 7–9).

2016 m. birželio 30 d. Vidaus reikalų ministerija raštu Nr. 1D-4120 informavo pareiškėją, kad jo skundai perduoti nagrinėti Departamentui (Komisijos byla Nr. A6-362/05-2016, b. l. 10).

2016 m. liepos 1 d. Departamento Imuniteto valdyba raštu Nr. 5-S-5497 skundus persiuntė tirti Telšių AVPK (Komisijos byla Nr. A6-362/05-2016, b. l. 11).

2016 m. rugpjūčio 10 d. Telšių AVPK raštu Nr. 86-S-30581 informavo, kad D. B. suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, todėl jo veiksmai tarnybiniame patikrinime nevertinti. D. B. grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, jo atžvilgiu bus užbaigtas tarnybinis patikrinimas ir apie rezultatus informuotas pareiškėjas. Tarnybinis patikrinimas dėl J. S. veiksmų nutrauktas (Komisijos byla Nr. A6-362/05-2016, b. l. 12–13).

2016 m. spalio 6 d. pareiškėjas pateikė skundą Vidaus reikalų ministrui, kuriame nurodė, kad Departamentas jo teiktų skundų nenagrinėjo ir atsisako juos nagrinėti (Komisijos byla Nr. A6-362/05-2016, b. l. 14–20).

2016 m. spalio 24 d. Departamentas raštu Nr. 5-S-8390 informavo pareiškėją, kad Vidaus reikalų ministerijai adresuotą pareiškėjo 2016 m. spalio 6 d. skundą pavesta išnagrinėti Departamento Imuniteto valdybai. Nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu susipažinus su Telšių AVPK atlikto tarybinio patikrinimo medžiaga dėl pareiškėjo 2016 m. birželio 23 d. skundų, nenustatyta duomenų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas ir pareigūnų veiksmai buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus (Komisijos byla Nr. A6-362/05-2016, b. l. 21).

2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją, kuriame prašė įpareigoti Departamentą ištirti 2016 m. spalio 6 d. pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Telšių AVPK KPS KPR vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi atliekant minėtus tarnybinius veiksmus (Komisijos byla Nr. A6-362/05-2016, b. l. 1–6).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2016 m. lapkričio 22 d. skundą, 2016 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė (Komisijos byla Nr. A6-362/05-2016, b. l. 43–44).

2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą ir Policijos Generalinį komisarą su skundu dėl Telšių AVPK pareigūnų veiksmų, kuriuo prašė iškelti jiems drausmines bylas ir taikyti jiems įstatymo numatytas poveikio priemones.

Departamentas 2017 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 5-S-116, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skundą, nurodė, kad joks tyrimas nebus atliekamas, nes tam nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas, ar Departamento 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. 5-S-8390 yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisinius padarinius.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas yra teisės normų taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2780/2011). Aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (LVAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009).

LVAT yra išaiškinęs, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad piliečiai, nurodydami policijos pareigūnų galimai padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio patikrinimo išvada yra vidaus administravimo dokumentas, kurio pagrindu gali būti priimamas sprendimas dėl tikrinamo pareigūno (ne) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes tik tikrinamam asmeniui ir įstaigos vadovui (LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2745/2012).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22 punkte nustatytos tikrinamųjų pareigūnų teisės, tarp jų ir teisė, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti jos kopiją (22.2 papunktis) bei apskųsti tikrintojo veiksmus (22.4 papunktis).

Taigi, šiose Tvarkos aprašo nuostatose išvardintas teises turi tikrinami pareigūnai, bet ne tarnybinį patikrinimą inicijavę asmenys. LVAT yra nurodęs, kad tarnybinį patikrinimą inicijavę asmenys pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja tik teisę būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2745/2012). 

Nagrinėjamu atveju, Komisija skundžiamame 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime nustatė, kad 2016 m. spalio 24 d. Departamento raštas Nr. 5-S-8390 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, kadangi jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, turinčių įtakos pareiškėjo teisėms ir teisiniam statusui, juo nėra nustatyta. Teismas neturi pagrindo tokia išvada abejoti, kadangi iš ginčijamo Departamento 2016 m. spalio 24 d. rašto matyti, kad jame yra pateikti tik informacinio pobūdžio duomenys apie atliktą tarnybinį patikrinimą, kurio pareiškėjas reikalavo 2016 m. birželio 23 d. skundais. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra Telšių AVPK pareigūnų, nagrinėjusių pareiškėjo 2016 m. birželio 23 d. skundus, atžvilgiu nebus pradedama. Jokių teisių ir pareigų pareiškėjui 2016 m. spalio 24 d. raštu sukurta nebuvo. Be to, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjas turėjo tik teisę būti informuotas apie jo inicijuotus tarnybinius patikrinimus, tokių patikrinimų atlikimas teisinius padarinius sukelia tik pareigūnams, kurių atžvilgiu jie yra atliekami.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pagal AGKĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Departamento 2016 m. spalio 24 d. raštas Nr. 5-S-8390 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, Komisija, remdamasi nurodytomis AGKĮ nuostatomis, turėjo pareiškėjo skundą ne atmesti, o bylą nutraukti, kadangi byla, šiuo atveju, nėra priskirtina Komisijos kompetencijai. Nepaisant to, teismas nemato pagrindo naikinti Komisijos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 3R-431(AG-362/05-2016), kadangi jis, nagrinėjamu atveju, laikytinas kaip neturintis įtakos pareiškėjo teisiniam statusui.

Taip pat pareiškėjas teismui pateiktame skunde ginčija Departamento 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 5-S-116.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Departamentas atsisakė atlikti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. skunde prašomus tyrimus dėl Telšių AVPK pareigūnų veiksmų, kadangi tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Toks atsakymas taip pat laikytinas informacinio pobūdžio ir nedarantis įtakos jo teisiniam statusui. Kaip jau nurodyta anksčiau, atliekami tarnybiniai patikrinimai teisinius padarinius sukelia tik tikrinamiems pareigūnams ir tik jie gali skųsti su tokiais patikrinimais susijusius sprendimus ir tikrintojų veiksmus. Patikrinimus inicijavę asmenys, turi tik teisę būti apie juos informuoti. Tokio informacinio pobūdžio sprendimo nagrinėjimas nėra priskirtinas teismo kompetencijai, todėl byla dalyje dėl Departamento 2017 m. sausio 5 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nutrauktina.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir ištirti 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes dėl Telšių AVPK KPS KPB vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi surašant oficialius dokumentus ir atliekant minėtus tarnybinius veiksmus yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti Departamento bei Komisijos sprendimus.

Teismui konstatavus, kad ginčijamus Departamento bei Komisijos sprendimus panaikinti nėra teisinio pagrindo, yra atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir ištirti 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes dėl Telšių AVPK KPS KPB vado J. S. ir policijos patrulio D. B. veiksmų, susijusių su pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, nusikaltimo fiksavimu greičio matavimo prietaisu, tarnybiniame automobilyje esančiu garso ir vaizdo registratoriumi bei įstatymais nustatytų reikalavimų laikymosi surašant oficialius dokumentus ir atliekant minėtus tarnybinius veiksmus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

                                                           n u s p r e n d ė:

Bylą dalyje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Departamento 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 5-S-116 panaikinimo nutraukti.

Kitą pareiškėjo D. L. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai        Bronius Januška

        Arūnas Kaminskas

        Irena Paulauskienė