Byla Nr. 1S-120-383/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. E. P. nuteistas 2007 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pritaikius BK 63 straipsnio 3 dalies 4 punktą, paskirta galutinė bausmė – 16 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. liepos 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi ši bausmė subendrinta su 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – 17 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2005 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) yra 4 metai 20 dienų. Anksčiau teistas du kartus.
2. Komisijos 2018 m. lapkričio 30 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam E. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė nesant pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad jis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Skunde nuteistasis E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde nurodo, jog teismas, vertindamas komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privalėjo vertinti, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi. Teismas nurodo, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, šių motyvų nepagrįsdamas konkrečiomis išvadomis. Pirmos instancijos teismas vieną iš pagrindinių netaikymo lygtinio paleidimo motyvų akcentuoja nuteistojo nusikaltimo sunkumą ir jo pobūdį (nusikaltimo sunkumas, padaryto nusikaltimo pobūdis, teistumai ir t.t.). Revizuoti bausmės tikslus, pakartotinai kelti šį klausimą po nuosprendžio įsiteisėjimo nėra nei tikslo, nei įstatymu suteiktos galios. Atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, motyvaciją, šios aplinkybės pilnai atitinka pataisos įstaigos pateiktą socialinio tyrimo išvadą, kurios pagrindu Komisija priėmė sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl skunde teigiama, kad į visus reikalingus lygtinio paleidimo taikymui esančius motyvus ir aplinkybes Komisija atsižvelgė.
3.2. Tiek įstatymu, tiek vadovaujantis suformuota teismų praktika nėra apibrėžta, kokia laisvės atėmimo bausmės dalis yra „pakankamai didelė“ bausmės atlikimo procese, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis atliko daugiau nei 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Šiuo atveju teismui vadovaujantis neapibrėžtu bausmės dalies dydžiu, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, akivaizdžiai pažeidžiamos įstatymu įtvirtintos nuostatos. Nuteistojo teigimu, esminis skundžiamos nutarties sprendimas prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos įstatymams, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) formuluojamai žmogaus teisių doktrinai, iškreipia įstatymo leidėjo įstatymuose išreikštą valią ir prieštarauja įstatymo nuostatoms, o tai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija.
3.3. Komisijos išvadose ir Pataisos įstaigos socialinio tyrimo, bei psichologines tarnybos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose. Komisijos nutarime konstatuojama, kad jis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, o tai patvirtina jo esminius pokyčius mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą, bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas 23 kartus, drausmine tvarka baustas nebuvo. Bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, bausmės atlikimo metu dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nusikalstamo elgesio rizika žema. Per bausmės atlikimo laiką padaryti du pažeidimai už kuriuos drausmine tvarka baustas nebuvo, nerodo nuteistojo akivaizdaus nepaklusimo nustatytai pataisos įstaigos vidaus tvarkai.
3.4. Teismas taip pat teigia, kad nuteistasis nesistengia atlyginti priteistų civilinių ieškinių. Tai deklaratyvus teiginys. Nuteistajam pataisos įstaigoje - atvirojoje kolonijoje dirbant, mokama iš darbo užmokesčio pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus. Nuteistojo teigimu, teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir Komisijos išvadas, bet iš bylos išskirtas tam tikras aplinkybes, joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų sprendimą.
4. Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – jo vertinimo balas yra 23 balai. Ir nors nuo paskutinio vertinimo nuteistojo rizikos balas sumažėjo, tačiau tik labai minimaliai, t. y. vos dviem balais.
8. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas tik turėjo įvertinti, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitus, šiam klausimui spręsti svarbias aspektus t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę, taikomas resocializacijos priemones ir kt.
9. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo E. P. elgesio pokyčiai: nuteistasis dalyvauja pataisos programose, dirba, neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.
10. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės už sunkias ir negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Paleidus nuteistąjį E. P. lygtinai jau šiuo metu, būtų neįgyvendintas vienas iš bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina ir tai, jog atlikdamas bausmę E. P. du kartus pažeidė pataisos namuose galiojančias taisykles. Paskutinį kartą – nuo bausmės atlikimo pradžios praėjus devyniems metamas, kada jau tikrai žinojo pataisos namuose galiojančią nustatytą tvarką. Ir nors nuobaudos jam skirtos nebuvo, o už gerą elgesį buvo skatintas, tačiau spręstina, kad nuteistasis nesistengė elgtis nepriekaištingai.
11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog E. P. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos rekomendacijomis, Kauno apygardos teismo praktika, pažeidė jo teises, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis E. P. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo E. P. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Darius Kantaravičius
Valdas Vitunskas