NUORAŠAS
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-56-190/2013 Teisėja Galina Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02767-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
teisėjų Reginos Pocienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,
sekretoriaujant Linai Žalaitei,
dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,
nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimą vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistųjų E. D. ir R. J. solidariai keturi tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi Lt 40 ct (4894,40 Lt) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš nuteistųjų E. D. ir R. J. solidariai šeši šimtai penkiasdešimt devyni (659) Lt turtinei žalai atlyginti ir du tūkstančiai (2000) Lt neturtinei žalai atlyginti D. S. naudai.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir E. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
R. J. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:
jis, 2011-11-11, apie 20.00 val., būdamas svečiuose (duomenys neskelbtini), pas D. S., veikdamas kartu su E. D., sudavė sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam D. S. ne daugiau 5 smūgių ranka į veidą, bei suėmęs šį už rūbų nutempė ant žemės ir spyrė koja ne daugiau 3 smūgių į kūną, bei pataikė į veidą ir korpusą, po to E. D. spyrė gulinčiam ant žemės D. S. vieną kartą į kūną ir pataikė į šoną, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes D. S. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam D. S. priešintis, pagrobė šiam priklausantį nešiojamą kompiuterį „HP“, 2300 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną NOKIA 7100SI, 250 litų vertės, su SIM kortele, 10 litų vertės, elektrinę skutimosi mašinėlę „PHILIPS“, 199 litų vertės. Tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam D. S. priklausančio turto viso už 2759 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, konstatavo, kad kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, jų nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 180 str. 1 d., nes jie panaudodami fizinį smurtą, atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą.
Teismas pažymėjo, jog kaltinamojo R. J. teiginys, kad nukentėjusysis D. S., priėmęs jį bei E. D. savo name ir pažadėjęs jiems suteikti nakvynę, namie elgėsi netinkamai jo atžvilgiu, tai yra demonstravo jam peilį, gulintį ant stalo bei peilį pristatęs jam prie kaklo, įpjovė, nuo ko jis pradėjo kraujuoti, ir dėl ko ir tapo labai piktas bei pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam, paneigiami kaltinamojo E. D. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l.71,72,77) ir teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis buvo ramus, nieko nesakė bei nieko neįžeidinėjo, bei nukentėjusiojo D. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l.6-9) ir teisiamajame posėdyje, kad jis nedemonstravo kaltinamiesiems peilio, jo nepridėjo R. J. prie kaklo, o esantį ant stalo peilį paėmė siekdamas paruošti užkandą.
Kaltinamojo E. D. bei nukentėjusiojo D. S. parodymai nuoseklūs, pastovūs teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl jie tikėtini. Kaltinamojo R. J. parodymai prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neparodė, kad jis buvo peiliu sužalotas, pasirodė kraujas, todėl, teismo manymu, R. J. parodymai dėl minėtos aplinkybės nėra tikėtini ir vertintini kaip siekimas sušvelninti atsakomybę.
Apeliaciniu skundu R. J. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti, nes jis turėjo būti nuteistas už D. S. sužalojimą bei sušvelninti paskirtą baumę.
R. J. pažymi, jog ne jis paėmė D. S. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį, o E. D.. Be to, jis bandė E. D. susutabdyti, bet jis neklausė.
Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, jog jis dirba UAB „Gelmesta“ ir sutinka sumokėti nuosprendžiu priteistus civilinius ieškinius.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
R. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptarti nuosprendyje.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs R. J. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą būtent Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., išsamiai išanalizavo tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus ir padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jam inkriminuoto plėšimo, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, teismas pripažindamas R. J. kaltu dėl to, jog jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė D. S. priklausantį turtą, vadovavosi tiek nuteistojo E. D., nukentėjusiojo D. S., liudytojų A. K., J. S., N. M. parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tiek ir paties R. J. parodymais.
Nors nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde neigia padaręs plėšimą ir mano, jog turėjo būti nuteistas už D. S. sužalojimą, tačiau toks apelianto teiginys yra paneigiamas aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Pats nuteistasis teisiamajame posėdyje patvirtino, jog D. S. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, t.y. sudavė sėdinčiam nukentėjusiajam smūgius ranka į veidą, po to nutempė jį ant žemės ir smūgiavo gulintį kojomis, po ko paliko jį gulėti. Be to, matė, kaip E. D. paėmė D. S. priklausantį kompiuterį, po to abu iš įvykio vietos pasišalino ir kartu ieškojo, kam galėtų pagrobtąjį kompiuterį parduoti bei jį pardavė nepažįstamam asmeniui (R. M.). Tokias pačias aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir kitas nuteistasis E. D. bei nukentėjusysis D. S.. R. J. teisiamajame posėdyje nurodytą aplinkybę, jog jis sumušė D. S., nes nukentėjusysis demonstravo peilį, kišo prie kaklo ir juo įpjovė, paneigia tiek E. D., tiek D. S., teigdami, jog R. J. nukentėjusįjį užsipuolė be jokios priežasties. Tai, jog būtent abu nuteistieji pardavinėjo kompiuterį patvirtino liudytojai A. K. bei N. M. (t. 2, b.l. 78-85).
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtina, jog R. J. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, suprato bendrai daromos veikos padarinius ir jų siekė, t.y. padarė plėšimą D. S. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos 180 str. 1 d.).
Nuteistajam R. J. bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirta tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas aštuonis kartus, paskutinį kartą taip pat už plėšimo padarymą, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. J. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog apeliantui nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis – 1 metai 3 mėnesiai – yra ženkliai mažesnis už šio nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl yra teisinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir negali būti pripažinta per griežta.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba UAB „Gelmesta“ ir sutinka sumokėti nuosprendžiu priteistą civilinį ieškinį, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Vladislavas Lenčikas
Teisėjai Regina Pocienė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuorašas tikras