Civilinė byla Nr. e2-605-904/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01751-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovei advokatei Audrai Betai Rekštienei,

atsakovui R. B., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl išlaikymo neįgaliam sutuoktiniui priteisimo, tretieji asmenys D. B., V. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

teisme 2018 m. spalio 10 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus (2019 m. vasario 26 d. patikslintus): 1) pakeisti 2006 m. kovo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006 patvirtintą sutarties sąlygą, kuria vaiko tėvai susitarė, jog atsakovas mokės I. B., gim. 2002 m. balandžio 5 d., išlaikymą po 36,20 Eur (125,00 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. B., gim. 2002 m. balandžio 5 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo R. B. 851,72 Eur papildomų vaiko priežiūros išlaidų; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė, kad su atsakovu buvo sudariusi santuoką, jiems gimė dukra I. B.. Santuoką 2016 m. kovo 15 d. teismo sprendimu, šalys nutraukė, susitardamos, kad atsakovas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokės po 36,20 Eur (125,00 Lt) išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas buvo informuojamas apie didėjančius vaiko poreikius, retsykiais jis pervesdavo didesnį išlaikymą dukrai, tačiau geranoriškai sutarti dėl pastovaus ir didesnio išlaikymo mokėjimo dukrai, nepavyko. Ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį skiria 769 Eur, tuo tarpu nustatytas išlaikymo dydis yra 36,20 Eur, kas rodo, kad didžioji dalis išlaikymo pareigos tenka tik ieškovei, be to, abiejų šalių sutarimu vaikas gyvena užsienyje, kur pragyvenimo lygis yra didesnis. Nurodė, kad kai vaikui buvo priteistas numatyto dydžio išlaikymas vaikui tebuvo 4 metai, o dabar 16 metų, todėl vaiko poreikiai yra ženkliai padidėję. Poreikių pasikeitimą ieškovė grindžia tuo, jog dukra mokosi vidurinėje mokykloje, yra gerai išsivysčiusi, perkami drabužiai, avalynė, lanko treniruotes, patiriamos transporto išlaidos, vaikui diagnozuota alergija, perkami vaistai, vitaminai, maisto papildai (dėl sporto), t. y. įsigyjamos paslaugos, prekės, kurios nebuvo perkamos (įsigyjamos) kai dukra buvo keturių metų amžiaus. Be to, ieškovei gimė antras vaikas, kurį ji taip pat išlaiko. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (už būstą, automobilį), ieškovės sutuoktinis prisideda prie ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymo, nors tokios pareigos neturi. Atsakovas dirba, yra sukūręs naują šeimą, įsigijęs turto. Tikslindama ieškinį ieškovė prašo iš atsakovo priteisti (padidinti iki) 200 Eur išlaikymą dukrai. Dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų nurodė, kad dukrai buvo taikytas ortodontinis gydymas laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. birželio 21 d., prašo priteisti pusę patirtų išlaidų – 851,72 Eur. Pažymėjo, kad atsakovo buvo prašoma prisidėti prie šių išlaidų padengimo, tačiau tai daryti atsakovas atsisakė.

Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo R. B. papildomas laikinas materialinis išlaikymas nepilnametei dukrai I. B., mokamas periodinėmis išmokomis po 163,80 Eur kas mėnesį, papildomas laikinas išlaikymas priteistas nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. spalio 9 d.), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodyti vaiko poreikiai yra labai dideli, kurių negali patenkinti.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą.

2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovo R. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintas. 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

2019 m. sausio 28 d. teisme priimtas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl išlaikymo neįgaliam sutuoktiniui priteisimo, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti 2006 m. kovo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006, nustatytą sutarties sąlygą, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja ir nuo ieškovės ieškinio pateikimo dienos priteisti atsakovo naudai iš ieškovės išlaikymą mokamą atsakovui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį; 2) atsakovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė, kad dėl negalios ir sunkios sveikatos būklės negali užsidirbti pajamų, kurios leistų jam pakankamai save išlaikyti. Nutraukiant santuoką ieškovei buvo žinoma apie atsakovo sunkią sveikatos būklę, bei su tuo susijusias problemas įsidarbinant, dėl ko ir buvo susitarta dėl minimalaus išlaikymo dukrai dydžio. Atsakovui neterminuotai nustatytas nedarbingumo lygis – 50 procentų, 2006 metais atsakovui diagnozuota lėtinė psichinė liga, dėl ko atsakovas yra gydomas ir stebimas gydytojų. Atsakovo gaunamos darbinės pajamos 300 – 350 Eur, jam mokama 127,40 Eur neįgalumo pensija. Nurodė, kad jis nėra įgijęs aukštojo išsilavinimo, negali dirbti fizinio darbo, gali dirbti nesudėtingą, aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Yra sukūręs naują šeimą, turi dar vieną vaiką. Skyrybos su ieškove jį labai sukrėtė ko pasėkoje pašlijo sveikata. Skyrybų su ieškove priežastis – ieškovės sprendimas, jog jai nėra reikalingas negalią turintis vyras. Atsakovo pajamos neleidžia gauti kredito, kredito gavėja – jo nauja sutuoktinė.

Ieškovė atsiliepimu prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad šalims nutraukiant santuoką išlaikymas atsakovui nebuvo priteistas, be to, pareiga išlaikyti buvusį sutuoktinį nutrūksta, buvusiam sutuoktiniui sudarius naują santuoką. Šiuo atveju atsakovas yra sudaręs naują santuoką su trečiuoju asmeniu – V. B.. Pagal atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį, atsakovas pripažintas iš dalies darbingu. Nėra žinoma ar atsakovas vykdė numatytas medikų reabilitacijos sąlygas, nepagrindė teiginių, jog dėjo pastangas surasti geriu apmokamą darbą.

Ieškovė D. B. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, kad dukros poreikiai yra pasikeitę, nes visa išlaikymo našta tenka ieškovei. Išvykusi į Norvegiją mokėsi, susirado darbą. Atsakovas žinojo kur dukra išvyksta, buvo reikalingas atsakovo sutikimas. Dėl padidėjusių dukros poreikių paaiškino, kad kai buvo nutraukta santuoka su atsakovu dukrai buvo 4 metai, išlaidos nurodytos pateiktoje lentelėje yra pagrįstos. Dukra lanko vidurinę mokyklą, į ją važiuoja autobusu, lanko būrelius. Kelionė į mokyklą nekainuoja, visa kita kainuoja. Sporto treniruotės kainuoja 200 Eur metams, 35 Eur apdovanojimams, jei vyksta į varžybas tai kainuoja dar 200 Eur. Mokslo tikslais reikėjo pirkti kompiuterį, kuris privalomas, kainavo apie 400 Eur (likusi dalis kompensuota), maitinimas kainuoja apie 3,5 Eur per dieną, per mėnesį maistui namuose išleidžia apie 120 Eur, tačiau dėl sportinės veiklos reikalingas specialus maistas, apranga (apsaugos, uniformos, šios lėšos nėra įtrauktos į lentelę), ¼ dalis būsto išlaidų (nuosavas namas, komunalinės išlaidos, santechninių tinklų priežiūra, kuri yra privaloma, šildymui, maistui gaminti naudojama elektra), dukra turi telefoną, kuris per mėnesį kainuoja apie 20 Eur, abi dukros turi atskirus kambarius, reikiamus baldus. Šeima turi kreditų, juos gavo iki jos vyro nedarbingumo. Sutuoktinis nuo 2014 metų iki dabar nedarbingas (100 procentų nedarbingas, nugaros trauma), gydymas mokamas. Iki 16 metų vaikams gydymas nemokamas. Darbo užmokestis sudaro apie 2500 Eur, gauna 97 Eur per mėnesį už vaiką, šeimą sudaro 4 asmenys. Šalių dukra alergiška žiedadulkėms, vaistai vaikams nuo 12 metų nekompensuojami. Dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų paaiškino, kad išlaidos patirtos dėl iškrypusio žandikaulio sukandimo. Dukra iki šiol nešioja specialią plokštelę, jos patirtos išlaidos dėl sukandimo gydymo apie 1700 Eur, 75 procentai išlaidų nekompensuotos, šis gydymas buvo neišvengiamas, ne dėl kosmetinių priežasčių. Gydymas buvo atliktas valstybinėje įstaigoje, siekiant sutaupyti lėšų. Ieškovė nurodė, kad nuo 2017 metų atsakovas pervesdavo 50 Eur kas mėnesį, pavadindamas dovana, juos vaikas ir taupė, pas antstolį šios išlaidos užskaitytos kaip išlaikymas. Ieškovė pažymėjo, jog dukrai buvo galimybė gauti apie 100 Eur stipendiją kas mėnesį, tačiau atsakovas atsisakė suteikti informaciją (rašytinius dokumentus) apie jo gaunamas pajamas ir jo sūnaus gimimą. Dėl šių priežasčių prašymas dėl stipendijos dukrai suteikimo nebuvo pateiktas. Šis atsakovo elgesys, paskatino ieškovę kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo). Dukra skambindavo tėčiui, nori bendrauti, tačiau tėvas nebendrauja. Dukrai grįžus į Lietuvą, net susitarus, kad vaikas susitiks su tėvu, jis neatvykdo. Ieškovė visada skatindavo bendravimą su tėvu. Su atsakovu gyvenant santuokoje, atsakovas klausos problemų neturėjo, telefonu visada su juo susikalba. Su atsakovo gimine nebendrauja. Dėl priešieškinio nurodė, kad abu buvę sutuoktiniai yra sukūrę naujas šeimas, nepagrįsta, jog ji turėtų išlaikyti naują buvusio sutuoktinio šeimą. Atsakovas dirbo statybose stogdengiu, vėliau dirbo ūkvedžiu. Dėl psichinės ligos paaiškino, kad iki judviejų vestuvių apie ligas nieko nežinojo, po santuokos sudarymo atsakovas gydėsi ligoninėje. Iš ūkvedžio pareigų atsakovą atleido dėl ligos, vėliau jis nebedirbo, dirbo tik ieškovė. Atsakovo liga ūmėdavo dėl alkoholio vartojimo. Ieškinio reikalavimą sumažino, atsižvelgdama į savo ir atsakovo padėtį, tačiau mano, jog atsakovas turi dukrai teikti bent minimalų išlaikymą.

Ieškovės atstovė advokatė Audra Beta Rekštienė posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinį grindžia, tuo jog iš esmės pasikeitė nepilnametės dukros poreikiai. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis nei teismų praktikoje priteisiamas orientacinis dydis, t. y. ne 215 Eur, o 200 Eur, o šis dydis neįrodinėtinas.

Atsakovas R. B. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo gaunamos pajamos yra mažos, turi 50 procentų nedarbingumą, dėl santuokos nutraukimo su ieškove susirgo psichine liga. Daugiau dirbti negali, neleidžia gydytojai. Išsilavinimas – vidurinis, naudoja klausos apartą, tačiau valstybės duotas jam labiau kenkia, naujo negali įsigyti, nes neturi tam lėšų. Yra dirbęs pagalbiniu darbininku statybose. Šiuo metu plauna automobilius. Vairuoja automobilį. Yra sukūręs naują šeimą, turi vaiką, jį išlaiko, tėvai padeda. Yra dirbęs ūkvedžiu (antras darbas) ir gamykloje (pirmas darbas). Dirbant ūkvedžiu nesirgo. Sutinka teikti 86 Eur (priteistas išlaikymas + 50 Eur išlaikymas). Dabar dirba 4 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę. Dėl priešieškinio reikalavimų paaiškino, kad reikalavimą grindžia tuo, jog ieškovė iš jo prašo 200 Eur išlaikymą, be to, gyvenant su ieškove jis susirgo, dėl ieškovės elgesio gyvenant kartu į policiją nesikreipė.

Atsakovo atstovas advokatas Laimonas Strauka posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas leistinais įrodymais. Pažymėjo, kad teismui ieškinio netekinus, atsakovas reikalavimo dėl priešieškinio nebereikš (teismui priešieškinį atmesti).

Liudytoja O. B. 2019 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovės uošvienė. Nurodė, kad šalių dukrą laiko anūke, labai gerai sutaria. Žino, kad I. B. norėdavo susitikti su tėčiu, tačiau tėvas nesilaikydavo žodžio, dukra labai dėl to pergyvena. Ieškovė ir jos sūnus rūpinasi I. B., pastarajai sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. Patvirtino, jog I. B. nešioja dantų plokštelę, kuri labai brangiai kainavo.

Liudytojas I. N. posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta abi šalis. Su ieškove yra pažįstami, su atsakovu buvo susitikęs keletą kartų. Nurodė, kad 2019 m. kovo 13 ir 14 d. matė atsakovą abi dienas dirbantį ir ryte (8 val.) ir vakare (16 val.) (plovėju ar užsakymų priėmėju).

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovei ir atsakovui 2002 m. balandžio 5 d. gimė dukra I. B..

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimu santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuos 2.3. punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja nepilnametei dukrai I. B. mokėti išlaikymą po 36,20 Eur (125 Lt) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo jo visų gaunamų pajamų (uždarbio) iki kol dukra sulauks pilnametystės. 2.5. punktu šalys susitarė, kad pareiškėjai patvirtina, kad vienas iš kito išlaikymo vienas kitam šiuo metu nereikalauja. 3.1. punktu numatė, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno kurio sutuoktinio liga, nedarbingumas, nepilnametes dukters liga ir pan.) kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Ištuokos liudijimas patvirtinta, kad įrašas apie santuokos tarp šalių nutraukimą įrašytas 2006 m. gegužės 4 d.

2007 m. gegužės 14 d. sutikimas patvirtina, kad atsakovas sutiko, jog jo dukros I. B. gyvenamoji vieta būtų registruota Norvegijoje.

2014 m. lapkričio 8 d. ieškovė su D. B. sudarė santuoką. Gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė ir D. B. augina dukrą D. B., gimusią 2009 m. balandžio 27 d.

Iš socialinio draudimo departamento šeimos reikalų biuro alimentų vaikui skaičiavimo nustatyta, kad vaikui (kuriam 15 m. arba vyresnis) tenkančios pragyvenimo sąnaudos (suvartojimo, pragyvenimo, priežiūros išlaidos) 2015 m. liepos 1 d. sudarė 6332 kronų, 2016 m. liepos 1 d. sudarė 6644 kronų, 2017 m. liepos 1 d. sudarė 6744 kronų, 2018 m. liepos 1 d. sudarė 6790 kronų.

Pateikta Hordalando apygardos savivaldybės Knarvik vidurinės mokyklos pažyma patvirtina, kad I. B. yra šios mokyklos mokinė, mokosi nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. birželio 20 d. I. B. lanko treniruotes nuo 2012 metų, dalyvio mokestis 1900 kronų, vieno testo kaina – 350 kronų (testai du kartus per metus). 2018 m. rugsėjo 11 d. gydytojo pažyma patvirtina, kad I. B. nustatyta alergija, pateikta kita sveikatos būklės analizė, I. B. išrašyta vaistai nuo alergijos, akių lašai. I. B. taikytas dantų gydymas, kaina 16317,75 kronų.

Pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba, gaunamas darbo užmokestis (iki mokesčių) sudaro 33216,65 kronų.

Pateikta informacija apie Norvegijos valstybėje nustatytas sveikatos paslaugų kainas, nurodyta, kad vaikai iki 20 metų (iki 18 metų nemokamai) turi teisę naudotis valstybinio dantų gydytojo pagrindinėmis paslaugomis. Nurodyta, kad už ortodonto paslaugas pacientas moka visą kainą arba, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę – dalį kainos.

Iš siuntimo žandikaulių ortopedo gydymui nustatyta, kad I. B. reikalingas ortodontinis žandikaulio gydymas. Nurodyta, kad konsultavimo ir gydymo išlaidas reikia padengti patiems. Tačiau galima kreiptis į teritorinį valstybinį socialinio draudimo skyrių dėl kompensavimo pagal nustatytus tarifus. Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad už I. B. dantų gydymą sumokėta 16317,75 kronų.

Iš pateiktų duomenų apie paskolą nustatyta, kad mėnesinė paskolos įmoka 2011,44 kronų, paskolos likutis – 35273,95 kronų, visa paskolos suma – 103123 kronų, paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. kovo 17 d.

Iš pateiktų duomenų apie paskolą nustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis paėmė paskolą – 2500000 kronų, mėnesinė įmoka – 12250 kronų, paskolos terminas – 25 metai.

Iš pateiktų duomenų apie paskolą nustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis paėmė paskolą – 250000 kronų, mėnesinė įmoka – 3326 kronų, paskolos terminas – 7 metai.

Iš pateiktų duomenų apie paskolą nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis paėmė paskolą – 137661kronų, mėnesinė įmoka – 3151 kronų, paskolos terminas – 4 metai.

2012 m. kovo 11 d. atsakovui ir V. R. (dabar B) gimė sūnus L. B.. 2014 m. gegužės 14 d. atsakovas ir V. R. sudarė santuoką.

Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtinta, kad atsakovas iki 2018 m. rugsėjo 3 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovas ir V. B. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė – automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Uždarosios akcinės bendrovės „BM Service“ pažyma apie dirbantį asmenį rodo, kad atsakovas įmonėje dirba 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę, pagal grafiką, gaunamas darbo užmokestis sudaro vidutiniškai per mėnesį – 287,73 Eur (iki mokesčių). Atsakovui mokama ir šalpos neįgalumo pensija: 2017 m. sausio mėnesį – 84 Eur, nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio – 109,76 Eur, nuo 2018 m. vasario mėnesio – 127,40 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie atsakovo valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d., iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Autodžinas“, draudžiamosios pajamos sudarė 262,13 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Pateikti atsakovo bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas mokėjo 36,20 Eur išlaikymą dukrai I. B., taip pat, kas mėnesį skyrė lėšas sūnui L. B., po 30 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie V. B. valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d., iki 2018 m. gruodžio 31 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Palink“, draudžiamosios pajamos sudaro 526,38 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

DNSB „Ramunė“ pažyma apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas rodo, kad už butą atsakovas moka vidutiniškai 30,99 Eur per mėnesį, už vandenį atsakovas moka vidutiniškai 9,72 Eur., už šilumą (vandens pašildymą) per keturis mėnesius vidutiniškai moka po 41,12 Eur, šiukšles (metams) 56,20 Eur, už dujas 2019 m. sausio mėnesį – 3,86 Eur.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „BM service“ darbo grafiko nustatyta, kad atsakovas dirba trečiadieniais – penktadieniais nuo 15 val. iki 19 val., šeštadieniais – sekmadieniais nuo 8 val. iki 12 val.

Neįgaliojo pažymėjimas, darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad atsakovui nuo 2016 m. gruodžio 27 d. neterminuotai nustatytas 50 procentų nedarbingumas (atsakovas iš dalies nedarbingas). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos II MDEK sprendimas dėl medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos priemonių patvirtina, kad atsakovas turi trečia invalidumo grupę, invalidumo priežastis – invalidumas nuo vaikystės.

Gargždų priminės sveikatos priežiūros centro pateikta informacija patvirtina, kad atsakovas serga lėtine psichine liga nuo 2006 metų, gydomas ambulatoriškai.

Iš 2018 m. lapkričio 9 d. antstolio G. J. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo nustatyta, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2018 m. lapkričio 9 d. yra 163,80 Eur.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad reikalavimui padidinti išlaikymą vaikui, pritaria, kadangi nustatytas išlaikymo dydis yra 6 kartus mažesnis už teismų praktikoje taikomą pusės minimalios algos išlaikymui kriterijų. Teismui nusprendus, jog yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių šalių turtinę padėtį, vaiko padidėjusius poreikius, siūlo tenkinti ieškovės reikalavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

Ieškovė, šalių dukros mama, įvertinusi pasikeitusius vaiko poreikius, kreipėsi į teismą siekdama, jog vaiko tėvas – atsakovas prisidėtų didesne dalimi prie padidėjusių vaiko poreikių. Ieškovės manymu, atsakovo teikiamas 36,20 Eur išlaikymas neatitinka šios dienos realybės. Ieškovė reikšdama ieškinį prašė padidinti atsakovo teikiamo išlaikymo dydį iki 334 Eur, tačiau patikslino reikalavimą ir prašo išlaikymą padidinti iki 200 Eur. Atsakovas iš esmės neginčijo, jog vaiko poreikiai yra padidėję, tačiau nesutinka mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur, mano, kad galimai 150 Eur išlaikymas būtų svarstytinas variantas. Byloje nustatytais duomenimis iš atsakovo šalių dukros išlaikymui priteista po 36,20 Eur (125 Lt). Šio priteisto išlaikymo dydis buvo nustatytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimu, t. y. šalių dukrai tuo metu buvo keturi metai. Šiuo metu šalių dukrai yra septyniolika metų. Ieškovė byloje pateikė skaičiavimus kiek išleidžia vaiko išlaikymui per mėnesį. Teismas pažymi, jog nėra abejonės, jog per trylika metų vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, be to, ir valstybės, nesvarbu, kurioje vaikas gyvena, ekonominė padėtis, prekių, paslaugų kainos yra pakitusios. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, lavinimasis ir kt., teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 769 Eur suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra reali ir būtina, siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jo gebėjimų tobulinimui, gyvenant Norvegijoje, todėl ši sumą, kurią mokėtų abu tėvai, vaikui išlaikyti yra būtina, todėl teismo sprendimu iš atsakovo priteistas 36,20 Eur (125 Lt) išlaikymo dydis nėra pakankamas augančio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur dukrai mokamo išlaikymo (reikalavimą sumažino nuo 334 Eur), nors pateikta vaiko išlaikymo išlaidų lentelė rodo, jog patiriamų išlaidų didesnioji dalis vis tiek tektų ieškovei (atsakovo dalis vaiko išlaikyme 200 Eur, tai yra 35 %, ieškovės dalis – 569 Eur, tai yra 65 %).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Atsakovas ir ieškovė turi nekilnojamo ir kilnojamojo turto. Abi šalys turi ir daugiau išlaikytinių – kiekviena turi po dar vieną vaiką, kuriuos augina naujai sukurtose šeimose. Ieškovė pateikė duomenis apie turimus kreditorinius įsipareigojimus bankams įsigyjant būstą, automobilį. Atsakovas pateikė duomenys apie kredito mokėjimo grafiką, tačiau nei kas kredito gavėjai, nei koks įsipareigojimų mąstąs byloje nepateikta. Ieškovė neneigia, kad jos turinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau kaip ji ir pati nurodė, jai ir tenka didesnė vaiko išlaikymo našta.

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne ateityje. Be to, dažniausiai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tokios išlaidos šiuo metu, kaip nurodyta aukščiau, tenka tik ieškovei, nes atsakovo teikiamo išlaikymo dydis sudaro tik 4,70 procento nuo išleidžiamo vaikui. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jam sveikatos problemos neleidžia dirbti ir uždirbti daugiau. Šiuo atveju atsakovas tokias aplinkybės turėjo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas yra iš dalies (50 procentų) nedarbingas, nurodytos darbo sąlygos, pagal kuria jis gali dirbti. Atsakovo teigimu jis gali dirbti tik 4 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, tačiau byloje pateikti įrodymai to nepatvirtina, priešingai, byloje pateikta nuotrauka, liudytojo paaiškinimai, verčia abejoti, kad atsakovas dirba tik pagal nurodytą darbo grafiką. Galimai atsakovas gauna dar papildomų pajamų.

Teismas pažymi, kad tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovo argumentai, jog išlaikymas yra reikalingas ir kitiems jo vaikams, ir jam pačiam nelieka pajamų pragyvenimui, nepaneigia atsakovo pareigos tinkamai prisidėti ir prie vaiko – dukros išlaikymo.

Atsižvelgiant į šalių dukros amžių ir padidėjusius jos poreikius; į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametę dukrą; vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais; teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jog išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, konstatuoja, jog yra pagrindas padidinti vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, jį padidinant iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų taip pat paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobūdžio.

Vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl: vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis); konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidų aukščiau nurodyta forma.

Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.

Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos, tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt.

Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 851,72 Eur papildomų vaiko priežiūros išlaidų patirtų I. B. dantų gydymui. Nurodyta suma yra pusė ieškovės patirtų išlaidų. Atsakovas su ieškovės pozicija nesutinka, nurodo, kad galimai byloje pateikti duomenys apie dantų gydymą yra suklastoti, kadangi išlaidos turėjo būti kompensuotos Norvegijos Karalystės. Teismas vertindamas ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus, pažymi, jog Norvegijos Karalystės institucijų pateiktų dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių objektyvumą teismo posėdžio metu, būdama įspėta už melagingų paaiškinimų davimą, patvirtino pati ieškovė. Atsakovui bei jo atstovui buvo sudaryta galimybė teismo posėdžio metu užduoti klausimus ieškovei, siekiant išsiaiškinti rašytiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių objektyvumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė rašytinių dokumentų bei reikšmingų paaiškinimų, kurie paneigtų ieškovės duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu. Vertinant aukščiau išdėstytą, teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė, kad ieškovė patyrė 851,72 Eur papildomų vaiko priežiūros išlaidų dėl dukros dantų gydymo.

Atsižvelgiant į tai, jog teismas pakeisdamas išlaikymą dydį periodinėmis išmokomis, išlaikymą I. B. paskirstė proporcingai tėvų turtinei padėčiai, ieškovei – 65 %, atsakovui – 35 %, tai šiomis proporcijomis priteistinos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tai yra iš atsakovo priteistina 298,10 Eur.

Dėl priešieškiniu reiškiamo reikalavimo.

CK 3.53 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas patikrina, ar sutarties sąlygos yra teisėtos: ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys). Nustatęs, kad sutartis neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas įtraukia ją į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas visa apimtimi, t. y. įskaitant ir sutarties sąlygas, yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Kartu minėto teisės akto 3.53 str. 3 d. nustatyta išimtis iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Tokio pobūdžio bylose teismas, turi įvertinti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kaip esminis aplinkybių pasikeitimas įtakoja sutarties sąlygas, ar sudaro pagrindą (būtinybę) jas keisti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti sutuoktinių nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų. Galimybė keisti sutarties sąlygas, kaip išimtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, į kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama intervuoti remiantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, kurioje paminėtos esminės aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.). Kadangi aptariamoje CK 3.53 straipsnio 3 dalis normoje nustatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, ji neturėtų būti plečiamai aiškinama.

Šiuo atveju atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl jo vertinimu iš esmės pasikeitusių aplinkybių, t. y. pablogėjusios sveikatos būklės. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo priešieškiniu reiškiamas reikalavimas yra susijęs ir su tuo, jog ieškovė iš jo prašo priteisti (padidinti) dukrai teikiamo išlaikymo dydį). Ieškovė atsikirsdama į pareikštus atsakovo reikalavimus iš esmės nurodė, kad šio reikalavimo atsakovas negali reikšti vien dėl to, kad jis yra sudaręs naują santuoką, yra sukūręs naują šeimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovo psichinė ligos požymių buvo ir jiems nutraukiant santuoką, tačiau liga paūmėdavo atsakovui vartojant alkoholį. Pažymėtina, kad šiuo atveju galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodo, kad šalių numatytas įsipareigojimas dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui nemokėjimo gali pasibaigti iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovas yra tik iš dalies darbingas, šios aplinkybės niekas neginčija, tą patvirtiną byloje pateikti įrodymai.

Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta 2006 m. kovo 15 d. teismo sprendimu, kuriuo vienas iš patvirtintų susitarimų buvo kad pareiškėjai (ieškovė ir atsakovas) patvirtina, kad vienas iš kito išlaikymo vienas kitam šiuo metu nereikalauja. Šis teismo sprendimas nebuvo skundžiamas.

Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su ieškove jam suprastėjo sveikata, sirgo depresija. Teigia, kad ieškovė prašydama padidinant išlaikymą dukrai, privalės teigti išlaikymą ir jam, kadangi jo turtinė padėtis bus itin prasta. Atsakovas iš esmės grįsdamas šiuo teiginius turėjo įrodyti aplinkybes, kurių pagrindu teismas turėtų padaryti išvadą, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė jo sveikatos būklė.

Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovui neterminuotai nustatytas 50 procentų nedarbingumas (atsakovas iš dalies nedarbingas). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos II MDEK sprendimas dėl medicininės, profesinės, socialinės reabilitacijos priemonių patvirtina, kad atsakovas turi trečia invalidumo grupę, invalidumo priežastis – invalidumas nuo vaikystės. Gargždų priminės sveikatos priežiūros centro pateikta informacija patvirtina, kad atsakovas serga lėtine psichine liga nuo 2006 metų, gydomas ambulatoriškai. 2014 m. gegužės 14 d. atsakovas ir V. R. sudarė santuoką (po santuokos B).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nei nutraukiant santuoką, nei po jos nutraukimo atsakovas tokio reikalavimo iki sudarydamas naują santuoką ieškovei nereiškė, į tai, kad toks reikalavimas atsirado tik to po tai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė savo reikalavimo priteisti jam iš buvusios sutuoktinės išlaikymą iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėms. Esant nurodytoms aplinkybėms priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Už teismo patenkintus ieškinio reikalavimus turi būti sumokėtas 69 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis, už reikalavimą priteisti papildomas vaiko priežiūros išlaidas (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies 69 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybei.

Byloje yra pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė patyrė 4749,67 Eur bylinėjimosi išlaidų kurias sudaro: 424 Eur vertimo paslaugos, 4325,67 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė byloje reiškė du atskirus ieškinio reikalavimus. Pirmas patikslintas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo patenkintas visiškai, antras reikalavimas dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų priteisimo buvo patenkintas iš dalies, tai yra 35 %. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004-04-02 Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 3000 Eur.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006, dalį dėl I. B., gimusios 2002 m. balandžio 5 d. išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., gimusiai 2002 m. balandžio 5 d., po 200 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 m. spalio 9 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 298,10 Eur papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, vertimo paslaugas.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Palikti galioti teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įsiteisėjimo.

Teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                         Mantas Ūsas