Civilinė byla Nr. e2-210-450/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00290-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo V. J. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020, atlyginimo užtikrinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai G. G. ir I. G. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu prašydami: 1) sumažinti atsakovo V. J. priskaičiuotus delspinigius pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis nuo 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį; 2) pripažinti ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus vekselius negaliojančiais: 2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai. Ieškovai taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.       Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose: Nr. 0034/19/00049, Nr. 0034/19/00031, Nr. 0034/19/00030, Nr. 0034/19/00029, Nr. 0034/18/01373, Nr. 0034/18/01372, Nr. 0034/18/01237, Nr. 0034/18/01152, Nr. 0034/18/01148. 

3.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi iš dalies panaikino 2019 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atlikti šiuos vykdymo veiksmus: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 leido iš ieškovų G. G. ir I. G. atsakovui V. J. išieškoti 110 000 Eur negrąžintos paskolos sumą; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 leido iš ieškovų G. G. ir I. G. atsakovui V. J. išieškoti 30 000 Eur negrąžintos paskolos sumą; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030 leido iš ieškovų G. G. ir I. G. atsakovui V. J. išieškoti 39 200 Eur negrąžintos paskolos sumą; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029 leido iš ieškovų G. G. ir I. G. atsakovui V. J. išieškoti 204 000 Eur negrąžintos paskolos sumą. Likusioje dalyje atsakovo V. J. prašymą atmetė.

4.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6-464/2020 Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartis palikta nepakeista.

5.       Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi atsakovo V. J. prašymą patenkino iš dalies – pakeitė 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atlikti šiuos vykdymo veiksmus: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, pagal 2019 m. sausio 9 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. ML-196, leido iš ieškovų atsakovui išieškoti notaro atlyginimą už prašymo dėl 2019 m. sausio 9 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. ML-196, atlikimo patvirtinimą – 10,43 Eur bei už vykdomojo įrašo išdavimą – 228,96 Eur, sumokėtą notarui kompensaciją už patikras registruose – 17,20 Eur, kompensaciją, kreditoriaus sumokėtą notarui už kitas kreditoriaus prašymu notaro atliktas paslaugas – 3,50 Eur, notaro iš kreditoriaus paimtą atlyginimą už duomenų perdavimą Hipotekos registrui – 8,69; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031, pagal 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. RK- 98, leido iš ieškovų atsakovui išieškoti notaro atlyginimą už 2019 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK- 98, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 78,54 Eur, kompensaciją už patikrą registruose – 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00030, pagal 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. RK- 94, leido iš ieškovų atsakovui išieškoti notaro atlyginimą už 2019 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK- 94, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 96,94 Eur, kompensaciją už patikrą registruose – 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00029, pagal 2019 m. sausio 8 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. RK- 96, leido iš ieškovų atsakovui išieškoti notaro atlyginimą už 2019 m. sausio 8 d. vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. RK- 96, atlikimą ir su jo išdavimu susijusius veiksmus – 308,16 Eur, kompensaciją už patikrą registruose 12,62 Eur, pašto išlaidas – 4,64 Eur; 5) kitą prašymo dalį atmetė.

6.       Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-256-464/2020 Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

7.       Atsakovas V. J. 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą pareikalauti iš ieškovų 9 203,91 Eur turtinių ir 2 000 Eur neturtinių nuostolių užtikrinimo bei panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tyčia didina atsakovo nuostolius, kurių jis negali įrodyti, todėl iš ieškovų išreikalautina jų iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mogo“ nuomojamo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentai; su bendrove sudaryta nuomos sutartis, kad atsakovas galėtų paneigti ieškovų blogą finansinę padėtį bei įrodytų, jog ieškovai atsakovo ir jo šeimos sąskaita prabangiai gyvena, slepia mokesčius ir dideles pajamas. Ieškovai pažeidžia ir UAB „Mineta“ teises dėl išieškojimo. Be to, ieškovai įpareigotini pranešti atsakovui bei antstoliui, automobilių (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvimo vietą ir leisti šiuos automobilius apžiūrėti bei juos įvertinti. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimas iš varžytynių yra būtinas bendros ieškovų įsipareigojimų UAB „Mineta“ ir atsakovui skolos sumažinimui. Išreikalautina ir ieškovų 2019 m. spalio 18 d. turto pasidalinimo sutartis, kuri patvirtina ieškovų veiksmus apie atsakovui daromą žalą. Tuo atveju, jei teismas trukdys trečiajam asmeniui E. G. įvykdyti prievolę ir sumokėti 9 203,91 Eur skolą, ši liks neįvykdyta dėl pablogėjusios E. G. sveikatos, jos ieškovui keliamų reikalavimų vaikų išlaikymui. Padarytą 2 000 Eur neturtinę žalą atsakovas įrodė pateiktais medicininiais dokumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl nuostolių užtikrinimo netenkino.

9.       Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atmesdamas atsakovo V. J. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atsakovui nurodė teisinį reglamentavimą bei apeliacinio teismo praktiką ir konstatavo, kad atsakovas neįrodė nuostolių užtikrinimo taikymui būtinų sąlygų visumos. Atsakovas nepagrindė nei galimų nuostolių dydžio, nei jų atsiradimo galimybės, priežastinio ryšio su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsakovas, prašydamas išreikalauti įrodymus, nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti ieškovams. Atsakovas neįrodė aplinkybių dėl ieškovų mokesčių slėpimo, apgaulingo įvaizdžio sudarymo, o paties atsakovo nurodyta aplinkybė dėl ieškovų geros finansinės padėties, eliminuoja tikėtiną nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių išieškojimo apsunkinimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Atsakovas V. J. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovo prašymo dėl nuostolių užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Ieškovų galimybės padengti dėl nepagrįstai jų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius yra labai mažos, nes patys ieškovai teigia, kad jų mėnesinių pajamų vos užtenka pragyvenimui, ieškovai neturi pinigų sumokėti žyminiam mokesčiui.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 146 straipsnio nuostatas bei Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012).

10.3.                      Padėtis po Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo pasikeitė, atsakovas įrodė nuostolių užtikrinimo taikymui būtinų sąlygų visumą, pateikė jo turimus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė išreikalauti prašomus rašytinius duomenis. Teismas pažeidė įrodymų paskirstymo taisyklę.

10.4.                      Aplinkybės dėl ieškovų mokesčių slėpimo, apgaulingo įvaizdžio sudarymo, yra susijusios su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

10.5.                      Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė išreikalauti duomenis apie E. G. finansinę padėtį; duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie ieškovų finansinę padėtį.

10.6.                      Bylą nagrinėjanti teisėja be pagrindo perspėja apeliantą dėl jo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis, daro žalą, kadangi iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad E. G. būtų sumokėjusi apeliantui bent dalį pinigų.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

12.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo

13.       CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Pažymėtina, kad gali būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017, kt.). CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatomos abi sąlygos: (1) realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei (2) tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba negalimumas netaikius jų užtikrinimo.

14.       CPK 146 straipsnyje įtvirtintas atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra skirtas užtikrinti tik tų nuostolių, kurie yra galimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašė galimų nuostolių užtikrinimo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau po 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, jau du kartus laikinosios apsaugos priemonės buvo keistos (nutartys apeliacine tvarka paliktos nepakeistos). Apeliantas neįrodinėja, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi, kuria iš dalies panaikinta 2019 m. balandžio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir leista atlikti nutartyje nurodytus vykdymo veiksmus bei Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi, kuria iš dalies patenkintas atsakovo V. J. prašymas – pakeistos 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir leista atlikti nurodytus vykdymo veiksmus, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai esama apimtimi galėtų padaryti jam nuostolius, kurių atlyginimo užtikrinimo jis prašo.

15.       Taigi, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių taikymo atsakovas prašė užtikrinti jo galimų nuostolių atlyginimą, pakeistos didesne dalimi. Kadangi atsakovo galimų nuostolių užtikrinimo taikymui būtina sąlyga – galiojančios ir teismo atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės neliko, nes pirminė nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių apeliantas įrodinėjo būsimų nuostolių galimą atsiradimą ir būtinybę užtikrinti šių nuostolių atlyginimą, iš esmės pakeista, o kad kiti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimai galėtų įtakoti nuostolius, apeliantas iš viso neįrodinėjo.

16.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista.

17.       Apeliacinės instancijos teismas išaiškina atsakovui, kad ši nutartis neužkerta jam galimybės kreiptis į teismą dėl realiai patirtų nuostolių (jeigu tokie buvo patirti) atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. 

18.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisako dėl kitų apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Pažymėtina, kad šalis turi teisę naudotis CPK 42 straipsnyje numatyta teise pareikšti nušalinimą teismui, jei yra įstatyme numatytas pagrindas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Asta Radzevičienė