Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-640-159-2012].doc
Bylos nr.: 2A-640-159/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

N U T A R T I S

Pranešėja Eugenija Morkūnienė                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-640-159/2012

Teisėja Giedrė Seselskytė              (Proceso Nr. 2-06-3-07090-2011-1)



Procesinio sprendimo kategorija   121.21; 11.9.10.8; 11.9.12; 13.2.1; 14.1; 14.3.11; 14.4; 14.5; 15.5

(S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. kovo 26 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo     2011 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8827-613/2011 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. neteisėtu ir grąžinti ją į pirmesnį darbą; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos – 2011-05-19 – iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 10 335,98 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo išleidimo į kasmetines atostogas dienos – 2010-11-04 – iki atleidimo iš darbo dienos 2011-05-19; 10 084,42 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 spalio mėn.; 2 035,46 Lt delspinigius nuo laiku neišmokėto atlyginimo už darbą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007-08-21 darbo sutartį pas atsakovę dirbo Finansų departamento buhaltere. 2011-05-19 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 114–p atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., išmokant 14,74 darbo dienų kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (už 9 mėn. ir 1 darbo d. laikotarpį).                  2010-11-04 išleista į kasmetines atostogas. Atsakovė privalėjo ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki atostogų pradžios išmokėti ieškovei darbo užmokestį už atostogas. Atsakovė neišmokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio už atostogas, todėl ieškovė 2010-12-03 atsakovei pateikė laišką, jame nurodė, kad pagal DK 176 str. atostogos turi būti pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, paprašė kuo skubiau išmokėti jai priklausančias pinigines sumas už atostogas. Atsakovė jai priklausančio darbo užmokesčio nesumokėjo. 2011-04-18 pranešimu Nr. 1.13-201-90 atsakovė nurodė, kad teismo 2011-04-05 nutartimi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, ieškovei nutraukiamos atostogos, ji privalo grįžti į darbą. Ieškovė raštu nurodė, kad įstatymai nenumato galimybės atšaukti darbuotoją iš atostogų be jo sutikimo, jeigu nesumokėtas darbo užmokestis už atostogas, prašė jį sumokėti, tada grįš į darbą. 2011-04-26 atsakovė sumokėjo ieškovei 733,52 Lt ir paragino 2011-04-27 grįžti į darbą. 2011-04-27 ieškovė pranešė, kad 733,52 Lt yra dalis priklausančio ir neišmokėto darbo užmokesčio, paprašė sumokėti visą jai priklausančią ir neišmokėtą pinigų sumą už kasmetines atostogas ir už pratęstą laiką, po to žadėjo grįžti į darbą. Atsakovė ieškovei viso priklausančio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas neišmokėjo. 2011-05-06 išdavė pažymą Nr. 5-11, kurioje nurodė, kad 2011-04-12 ieškovei neišmokėtą atlyginimą sudarė 18 173,09 Lt, priskaičiuoti delspinigiai – 244,98 Lt, bendrą skolą – 18 418,07 Lt. 2011-05-19 įsakymu Nr. 114–p ieškovė iš darbo atleista pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. Ieškovės atleidimas iš darbo neteisėtas, nes ginčijamame įsakyme atsakovė nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas sprendimas atleisti ieškovę iš darbo už pravaikštas, kokiomis dienomis ieškovė nebuvo darbe be svarbių priežasčių. Pagal DK 297 str. 3 d. ieškovė turi būti grąžinta į pirmesnį darbą, iš atsakovės ieškovei priteistas vidutinis darbo užmokestis nuo 2011-05-19 iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos, vidutinis darbo užmokestis nuo išleidimo į kasmetines atostogas dienos – 2010-11-04 – iki atleidimo iš darbo dienos – 2011-05-19, darbo užmokesčio įsiskolinimas bei delspinigiai (t. 1, b. l. 3–5).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ 2011-05-19 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 114–p ieškovei D. K. paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str.   3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p. – neteisėta ir ją panaikino. Pripažino, kad ieškovės D. K. ir atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ 2007-08-21 sudaryta darbo sutartis yra nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pagal DK 297 str. 4 d. Priteisė iš atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ ieškovei D. K. 18 173,09 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) darbo užmokesčio skolą nuo 2010 m. vasario iki 2011 m. gegužės 19 d.; 244,98 Lt delspinigius už laiku neišmokėtas išmokas; 2 262,76 Lt (atskaičius privalomus mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-05-19 iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 300 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė neatvyko į darbą dėl svarbios priežasties – dėl to, kad atsakovė sumokėjo visų jai priklausančių išmokų už kasmetines atostogas, atsakovės 2011-05-19 įsakymas atleisti ieškovę iš darbo DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytu pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, bankroto byla sustabdyta. Skyrius, kuriame dirbo ieškovė iki atleidimo iš darbo, pagal vykdomus restruktūrizavimo plano metmenis nebeegzistuos, nebėra atskiro tiekimo skyriaus bei pagalbinio medžiagų sandėlio, kuriam apskaityti būtų reikalingas atskiras apskaitos darbuotojas, ieškovės grąžinimą į darbą pripažino netikslingą. Ieškovės grąžinimas į darbą negalimas dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių. Teismas pripažinęs ieškovės 2011-05-19 atleidimą iš darbo neteisėtu, laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Atsakovė pripažino 18 173,09 Lt neišmokėto atlyginimo skolą, todėl ieškinio dalį dėl                18 173,09 Lt skolos priteisimo tenkino. Iš atsakovės ieškovei priteisė 244,98 Lt delspinigius už            180 dienų pagal atsakovės apskaičiavimą. Teismas pripažinęs, kad ieškovė atleista iš darbo nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pagal DK 297 str. 4 d. ieškovei priteisė 2 262,76 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo – 2011-05-19 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (t. 1, b. l. 134–138).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-13 papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ ieškovei D. K. 6 788,28 Lt išeitinę išmoką (atskaičius privalomus mokėjimus). Teismas pripažino, kad ieškovė atleista iš darbo nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atsižvelgė į ieškovės nepertraukiamąjį darbo stažą pas atsakovę, todėl ieškovei priteisė 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką (t. 1, b. l. 163–164).

Atsakovė UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ 2011-12-20 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-21 sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje aiškintinas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo ir Darbo kodekso santykis. Darbo kodekse nėra teisės normų, reglamentuojančių darbdavio veiksmus, įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą. Panašiausias santykis yra situacija, kai įmonei iškeliama bankroto byla. Artimiausia Darbo kodekso norma, reguliuojanti teisinius santykius nagrinėjamoje byloje, yra Darbo kodekso 137 str. Įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, taikomos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos. Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-05 nutartimi atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, pradėjo veikti ir galioti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, todėl įmonė pagrįstai pareikalavo, kad darbuotoja grįžtų į darbo vietą, darbuotojos atostogas nutraukė. 2011-05-19 įsakymu ieškovė atleista iš darbo, nes nevykdė teisėto darbdavio reikalavimo grįžti į darbą. Darbdaviui įrodžius, kad darbuotojas gavęs teisėtą nurodymą atvykti į darbą, tokio nurodymo nevykdė, darbuotojui tenka pareiga įrodyti neatvykimo priežasčių svarbumą. Tokių priežasčių ieškovė byloje neįrodė, teismui buvo pagrindas konstatuoti, kad buvo DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtis, ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 141–144).

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normos nenumato galimybės atšaukti darbuotoją iš atostogų be jo sutikimo, nesuteikia teisės atsakovei nevykdyti savo įsipareigojimų darbuotojams. Darbdavys tinkamai neužtikrino ieškovės teisių į atostogas įgyvendinimo galimybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovė informuota dėl ieškovės neatvykimo į darbą, jo priežasčių (t. 2, b. l. 4–6).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad ieškovė pagal 2007-08-21 darbo sutartį dirbo pas atsakovę UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ tiekimo departamente sandėlininke–apskaitininke (t. 1, b. l. 7); kad nuo 2010-05-28 atsakovės įsakymu Nr. 72-p perkelta į Finansų departamentą buhaltere (t. 1, b. l. 8); kad nuo 2010-11-04 iki 2010-11-12 ieškovė išleista kasmetinių atostogų (t. 1, b. l. 9); kad 2010-12-03 ieškovė pateikė atsakovei prašymą pagal DK 176 str. pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek bus delsiama sumokėti darbo užmokestį (t. 1; b. l. 12); kad 2011-04-18 pranešimu Nr. 1.13-201-90 atsakovė ieškovei pakartotinai pranešė, jog              2011-04-05 nutartimi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, kad ieškovei nutraukiamos atostogos ir ieškovė privalo grįžti į darbą, bei perspėjo, kad priešingu atveju nuo 2011-04-21 ieškovei bus skaičiuojamos pravaikštos (t. 1, b. l. 10); kad 2011-04-22 raštu ieškovė atsakovei nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato vienašalio darbuotojo atšaukimo iš kasmetinių atostogų be darbuotojo sutikimo ir paprašė sumokėti jai priklausantį darbo užmokestį (t. 1, b. l. 13); kad atsakovė 2011-05-06 įsakymu Nr. 112–p įsakė ieškovės neatvykimo į darbą dienas žymėti pravaikštas, iki ji atvyks į darbą, ir nemokėti darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 38); kad ieškovė į darbą neatvyko; kad atsakovės 2011-05-19 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 114–p atleista iš darbo pagal DK 136 str.       3 d .2 p.; 235 str. 2 d. 9 p. (t. 1, b. l. 84).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-05 nutartimi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, todėl šioje byloje pagal įstatymo analogiją taikytinos DK 137 str. nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius laiko nepagrįstus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, nustatyta, kad nutarties priėmimo dieną UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“ restruktūrizavimo byla neiškelta. Darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai remiasi restruktūrizuojamos įmonės statusu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 9 str. įtvirtinta įstatymo ir teisės analogija. Šios teisės normos 1 d. įtvirtinta, kad tuo atveju, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį. DK 9 str. 3 d. neleidžia taikyti pagal analogiją specialių teisės normų. Šiuo atveju Įmonių restruktūrizavimo ir Įmonių bankroto įstatymai yra specialieji įstatymai, reglamentuojantys skirtingas teisines situacijas. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslas sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veikos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str. 2 d.). Tuo tarpu bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius.

Teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju netaikytini specialieji įstatymai, bet turi būti taikomos DK normos (DK 9 str. 3 d.).

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Taip pat šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių. Tačiau DK 235 str. 2 d.    9 p. numato, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuojamas tik esant šių sąlygų visetui: darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną ir neatvyksta į darbą be priežasčių.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2010-11-04 išleista kasmetinių atostogų, apeliantė buvo raštu informuota apie ieškovės neatvykimo į darbą priežastis, kurios numatytos DK       176 str. 2 d. DK 176 str. 2 d. nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Atsakovė remiantis teisės aktų reikalavimais nustatytais terminais neišmokėjo ieškovei nustatyto darbo užmokesčio, todėl ieškovė turėjo teisę, įspėjusi atsakovę, pratęsti kasmetines atostogas tiek dienų, kiek buvo vėluojama sumokėti su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tik 2011-04-26 ieškovei sumokėjo dalį priklausančio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas – 733,52 Lt (t. 1, b. l. 37), tuo tarpu            2011-05-06 atsakovės pažymoje nurodyta, kad ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio skolą            2011-04-12 sudaro 18 417,07 Lt (t.1, b. l. 36). Remiantis tokiais rašytiniais įrodymais konstatuotina, kad ieškovei buvo sumokėta tik maža dalis atlyginimo už kasmetines atostogas, todėl atsakovė neturėjo teisės reikalauti ieškovės grįžti į darbą. Pagal DK 238 str. darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju pažeidimo padarymo aplinkybės nesudarė pagrindo taikyti pačios griežčiausios drausminės nuobaudos. Apeliantė neteigė, kad ieškovės neatvykimas į darbą sukėlė sunkias pasekmes, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių, nes atsakovė nesumokėjo priklausančių išmokų už kasmetines atostogas, todėl pagrįstai atsakovės 2011-05-19 įsakymą atleisti ieškovę iš darbo DK 235 str. 2 d. 9 p. nurodytu pagrindu pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, nes atsakovė skirdama drausminę nuobaudą ieškovei, nepagrįstai vadovavosi DK 235 str. 2 d. 9 p. bei 136 str. 3 d. 2 p. Analizuodama DK normų, reglamentuojančių kasmetinių atostogų darbuotojui suteikimo sąlygas ir tvarką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad darbdavys tinkamai neužtikrino ieškovei teisių į atostogas įgyvendinimo galimybių, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, ieškovės neatvykimas į darbą nevertintinas kaip neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių, nes buvo nulemtas netinkamo apeliantės elgesio, jos pareigų nevykdymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iki galo išaiškino faktines bylos aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms tinkamai taikė Darbo kodekso normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-28 nutartimi apeliantei atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (t. 1, b. l. 157). Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinas atidėtas 623 Lt žyminis mokestis (CPK         80 str. 1 d. 1 p. 4 d., 93 str. 1 d. ir 3 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „KLAIPĖDOS HIDROTECHNIKA“, įmonės kodas 140375913, buveinės adresas Nemuno g. 42, Klaipėda, 623 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Eugenija Morkūnienė

 

                                                            

Kolegijos teisėjai                                                                                                                Žydrūnas Bertašius

 

 

Irma Čuchraj