Civilinė byla Nr. e3K-3-49-916/2026
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01414-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.3.1.20.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų ir atsakovo R. A. priešieškinį ieškovei V. A. dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų, trečiasis asmuo „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo pareigą motyvuoti priimtą procesinį sprendimą ir įrodymų vertinimo taisykles, jeigu dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, aiškinimo ir taikymo.
2. Civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat santuokoje įgyto turto padalijimo.
3. Ieškovė ieškiniu prašė: panaikinti atsakovo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos įrašą (duomenys neskelbtini); palikti šalims A. ir B. pavardes; pripažinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir gyvenamasis namas) bendrąja jungtine šalių nuosavybe; pripažinus gyvenamąjį namą bendrąja jungtine šalių nuosavybe, šį namą asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant 56 710,50 Eur kompensaciją; netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo pripažinti namą bendrąja jungtine šalių nuosavybe, pripažinti, kad šalių santuokos metu buvo pastatyta ir įrengta 37 procentai namo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo kompensaciją už proporcingai santuokos metu pastatyto namo dalį – 41 965,77 Eur; nustatyti, kad prievolė bankui „Luminor Bank AS“ pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-150376 po santuokos nutraukimo lieka solidari, nustatant, kad kredito įmokas toliau mokės atsakovas; ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui 10 000 Eur, kurie buvo įnešti už ją 2022 m. gruodžio 19 d. kreditui dengti į banką „Luminor Bank AS“ pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-150376; nustatyti, kad automobilis „KIA Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka atsakovui valdymo teise, ieškovei priteisiant 12 860,41 Eur kompensaciją; nustatyti, kad prievolė UAB ,,Luminor Lizingas“ pagal 2023 m. rugsėjo 19 d. lizingo sutartį po santuokos nutraukimo lieka solidari, nustatant, kad lizingo įmokas toliau mokės atsakovas; nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nedalijami.
4. Atsakovas priešieškiniu prašė: priteisti atsakovui iš ieškovės 8194 Eur piniginę kompensaciją; skolinį įsipareigojimą pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-150376 palikti solidariąja atsakovo ir ieškovės prievole, nustatant, kad vidiniuose santykiuose tarp atsakovo ir ieškovės atsakovas ieškovei įsipareigoja toliau dengti kreditą ir vykdyti įsipareigojimus bankui, o tuo atveju, jei ieškovė įvykdytų prievolę bankui, atsakovas įsipareigoja ieškovei grąžinti sumokėtas sumas; ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (alternatyvų reikalavimą) atmesti, atsižvelgiant į priešieškinyje išdėstytus argumentus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: panaikino atsakovo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos apskaitos įrašą, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko atsakovui A., ieškovei – B. pavardes; pripažino gyvenamąjį namą bendrąja jungtine atsakovo ir ieškovės nuosavybe; pripažinęs namą bendrąja jungtine šalių nuosavybe, šį namą asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui, ieškovei priteisė 52 210,50 Eur kompensaciją; priteisė atsakovui iš ieškovės 10 000 Eur, kurie buvo įnešti už ieškovę 2022 m. gruodžio 19 d. kreditui dengti į banką „Luminor Bank AS“ pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-150376; nustatė, kad prievolė bankui „Luminor Bank AS“ pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-150376 po santuokos nutraukimo lieka solidariąja atsakovo ir ieškovės prievole, nustatė, kad vidiniuose santykiuose tarp atsakovo ir ieškovės atsakovas įsipareigoja ieškovei toliau dengti kreditą ir vykdyti įsipareigojimus bankui, o tuo atveju, jei ieškovė įvykdytų prievolę bankui, atsakovas įsipareigoja ieškovei grąžinti sumokėtas sumas; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 4708 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovo 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, atlyginimo valstybei.
6. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo, jog iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) tam tikra dalis gyvenamojo namo buvo pastatyta. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtina, jog gyvenamojo namo statyba užbaigta 2022 m. kovo 25 d. Gyvenamasis namas registruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas iki santuokos (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo vardu registruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokoje 2022 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartimi ir yra nedalijamas.
7. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčijo ieškovės argumentų dėl santuokos iširimo priežasčių, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ginčo tarp šalių dėl pavardžių nekilo, todėl, atsižvelgdamas į šalių prašymus, teismas po santuokos nutraukimo šalims paliko jų nurodytas pavardes.
8. Teismas, vertindamas ieškovės pateiktas fotonuotraukas, pripažino įrodytomis aplinkybes, jog iki santuokos sudarymo statomas gyvenamasis namas buvo be langų, be durų. Ieškovės pateiktose fotonuotraukose matyti plikos blokelių sienos ir stogas. Atsakovas pripažino, jog turi šių darbų perdavimo–priėmimo aktus, ir pažadėjo juos pateikti teismui, tačiau to nepadarė, nurodė, jog jų neišsaugojo. Atsakovas į bylą taip pat pateikė fotonuotraukas, kuriomis įrodinėjo, jog gyvenamojo namo langai ir durys buvo sumontuoti iki santuokos, t. y. (duomenys neskelbtini) mėnesį, tačiau teismas neturėjo galimybės įsitikinti, kad šios nuotraukos buvo padarytos šiuo atsakovo nurodytu laiku. Fotonuotraukose nenurodytos jų atlikimo datos, negalima patikrinti nurodytų faktų objektyvumo. Teismas nusprendė, jog yra labiau tikėtina, kad statomame gyvenamajame name langai ir durys buvo sumontuoti po šalių santuokos sudarymo. Atsakovas atsisakė teismui pateikti statybos darbų perdavimo–priėmimo aktus, kurie, kaip įprastai, būna pasirašomi dviem egzemplioriais ir saugomi tiek vartotojo (užsakovo), tiek rangovo. Atsakovas teismui nepateikė ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą už atliktus langų ir durų montavimo darbus. Byloje nustatyta, kad, prieš šalims gaunant bendrą kreditą, 2020 m. kovo 18 d. buvo atliktas turto vertinimas, kur fiksuotas 63 procentų faktinis namo baigtumas, toks pat 63 procentų baigtumas nustatytas praėjus pusmečiui nuo santuokos sudarymo, taigi santuokos sudarymo dieną gyvenamojo namo baigtumas buvo dar mažesnis nei 63 procentų.
9. Teismas pripažino įrodyta, kad santuokos metu buvo atlikta daugiau nei trečdalis statybos darbų ir gyvenamojo namo statyba buvo visiškai užbaigta, ir tai laikytina esminiu gyvenamojo namo pagerinimu. Turtas iš esmės buvo pagerintas santuokos metu, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis – bendrai santuokoje paimtu kreditu iš banko bei bendrai gautomis pajamomis. Atsakovo teismui teikti paaiškinimai apie tai, kad jis su ieškove neketino kraustytis kartu gyventi į būsimą gyvenamąjį namą, ir tai, kad gyvenamąjį namą statė kaip asmeninį turtą, neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių konteksto. Atsakovas prieš santuokos sudarymą su ieškove nesudarė vedybinės sutarties, kuria šalys būtų išreiškusios galimai kitokią savo valią dėl statomo gyvenamojo namo nuosavybės teisių ateityje.
10. Kadangi ieškovė iš namo yra išsikrausčiusi, name iki šios dienos gyvena atsakovas, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi didesnį interesą turėti namą. Namas stovi ant atsakovo asmeninio žemės sklypo, todėl teismas nusprendė, jog yra racionalu namą priteisti atsakovui, ieškovei išmokant kompensaciją. Teismas manė tikslinga dalytino gyvenamojo namo vertę nustatyti atsižvelgiant į šalių pateikto turto verčių vidurkį, t. y. 155 000 Eur (164 000 + 146 000) /2 = 155 000 Eur). Byloje nustatyta, kad grąžintino kredito likutis yra 50 579 Eur. Įvertinus tai, kad šiuo metu bankui abu sutuoktiniai solidariai skolingi 50 579,00 Eur, tai, kad kredito įmokas toliau mokės atsakovas, namui atitenkant atsakovui, iš namo vertės išskaičiuojamas kredito likutis ir ši suma dalytina per pusę. Tenkinus ieškovės reikalavimą ir priteisus atsakovui gyvenamąjį namą natūra, atsakovo mokėtina ieškovei kompensacija sudaro 52 210,50 Eur (155 000 Eur – 50 579 Eur) / 2 = 52 210,50 Eur).
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu sutiko atsakovui sumokėti 10 000 Eur, kurie buvo įnešti už ją 2022 m. gruodžio 19 d. kreditui dengti į banką „Luminor Bank AS“ pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-150376. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš jos nurodytą pinigų sumą, atsakovo priešieškinis dėl 10 000 Eur sumos priteisimo tenkintas.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13. Kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai nusprendė, jog šalių santuokos metu buvo atlikta daugiau nei trečdalis statybos darbų ir gyvenamojo namo statyba buvo visiškai užbaigta, o tai laikytina esminiu gyvenamojo namo pagerinimu. Šalims esant santuokoje, namas buvo visiškai užbaigtas, įregistruotas 100 procentų jo baigtumas. Šios aplinkybės patvirtina, kad daugiau nei 37 procentai namo statybos darbų buvo atlikta šalims būnant santuokoje, šalys namo statybai ėmė paskolą. Atsakovas neįrodė, jog namo statybos darbai būtų buvę atlikti už jo asmenines lėšas, gautas iki santuokos sudarymo, priešingai, šalių sudaryta kredito sutartis patvirtina, jog namas buvo statomas už skolintas lėšas, sutartį sudarė abu sutuoktiniai. Atsakovas, teigdamas, jog namas buvo statomas už jo tėvų lėšas, į bylą nepateikia šias aplinkybes aiškiai pagrindžiančių įrodymų.
14. Kolegija pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pagal tai, kokius šalys pateikė įrodymus, teismas tyrė ir analizavo, kokie darbai buvo atlikti iki santuokos sudarymo, o kokie – vėliau. Siekdamas išsamiai įvertinti darbų apimtį, teismas atsakovui buvo nustatęs terminą papildomiems įrodymams, susijusiems su langų ir durų sumontavimu, pateikti, tačiau atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Papildomai nurodė, kad šalys byloje neprašė skirti ekspertizės, teismas nenustatė pagrindų skirti ekspertizę teismo iniciatyva, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su byloje nepaskirta ekspertize, atmesti kaip nepagrįsti.
15. Kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendė, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kurios nors reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria buvo paliktas galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, solidariosios prievolės paskirstymo šalims vidiniuose santykiuose, šią ieškovės ieškinio dalį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir spręsdami dėl jo esminio pagerinimo, iš esmės vertino tik sutuoktinių 2020 m. balandžio 16 d. paimtą kreditą santuokos metu ir tai, jog namo statyba užbaigta šalims esant santuokoje. Nors bylą nagrinėję teismai sutiko, kad nėra ginčo, jog iki santuokos sudarymo tam tikra dalis gyvenamojo namo buvo pastatyta, tačiau 63 procentus atsakovo asmeninio turto pripažindami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, paneigė atsakovo teisę po santuokos nutraukimo neprarasti savo asmeninio turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16.2. Teismai, gyvenamąjį namą nepagrįstai pripažinę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neatsižvelgė į atsakovo asmeninio turto dalį, įeinančią į bendrą turtą, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
16.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl turto priklausymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise tik deklaratyviai nurodė CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą, tačiau šioje normoje nustatytų sąlygų, kurioms esant turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, detaliai neaptarė ir jų buvimo motyvuotai nepagrindė, iš esmės neanalizavo apeliacinio skundo argumentų dėl atsakovo asmeninio turto dalies, įeinančios į bendrą turtą. Objektyviai neištyrę visų bylos aplinkybių teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo iki santuokos įgytas gyvenamasis namas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės.
16.4. Teismai, spręsdami dėl gyvenamojo namo esminio pagerinimo, nevertino ir nepasisakė, kad atsakovas tiek pirmosios instancijos teismo metu, tiek ir apeliaciniame skunde prašė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į tai, kad 63 procentus gyvenamojo namo jis asmeniškai įgijo dar iki santuokos sudarymo (teismai iš esmės pripažino, kad atsakovas daugiau nei pusę turto įgijo iki santuokos). Šios aplinkybės turėjo būti vertinamos viso turto dalijimo sutuoktiniams metu. Bylą nagrinėję teismai pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nesprendė, nesiaiškino ir dėl jų nepasisakė.
16.5. Teismai, nusprendę, kad gyvenamasis namas gali būti priskirtas bendrajai sutuoktinių nuosavybei, privalėjo taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas, dalydami namą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Byloje buvo realus ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes byloje nėra ginčo, jog iki santuokos sudarymo tam tikra dalis namo buvo pastatyta. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos nevienodas sutuoktinių indėlis į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą ir kūrimą laikytinas svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
16.6. Pirmosios instancijos teismas, pakeitęs solidariosios prievolės pasiskirstymą šalims vidiniuose santykiuose, netinkamai taikė CK 3.118 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, nustatančias turto balanso ir kompensacijų balanso sudarymo taisykles.
16.7. Teismai, pakeitę solidariosios prievolės paskirstymą šalims vidiniuose santykiuose, nevertino, kokią įtaką toks perskirstymas daro bendram turto ir kompensacijų balansui. Solidariosios prievolės įvykdymą pripažįstant tik atsakovo pareiga, turėjo atitinkamai būti peržiūrėtas ir kompensacijų balansas.
16.8. Teismai, modifikuodami prievolę bankui „Luminor Bank AS“ šalių vidiniuose santykiuose, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę. Teismams nustačius, kad prievolė atsiskaityti pagal kredito sutartį tenka tik atsakovui, pasikeitė prievolių pagal kredito sutartį vidinė vykdymo tvarka ir atsakovas, atlikęs mokėjimus pagal kredito sutartį, nebeturėtų teisės iš ieškovės atgauti dalies sumokėtų įmokų.
16.9. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškovės reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė įrodinėjo reikalavimą dėl ginčo gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, – santuokos metu paimtas 75 000 Eur kreditas. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, kad gyvenamojo namo faktinis 63 procentų baigtumas buvo fiksuotas 2020 m. kovo 18 d., nors šis baigtumo procentas buvo fiksuotas 2019 m. gruodžio 18 d. Teismai nesivadovavo logikos dėsniais ir neįvertino, kad pinigus gyvenamajam namui užbaigti sutuoktiniai skolinosi ir kredito sutartį pasirašė tik 2020 m. balandžio 16 d., todėl, kaip minėta, šioje byloje aktualūs yra tik po kredito sutarties pasirašymo atlikti darbai.
16.10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai procesiniuose sprendimuose neaptarė ir nepasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta ir jų nevertina. Teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, byloje visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų: sąsiuvinio su gyvenamojo namo statybos užrašais, kuriame nurodyta, jog lauko durys ir langai įdėti 2019 m. liepos 18 d.; nuotraukų, kurios darytos 2019 m. liepos mėn.; 2019 m. spalio 26 d. susirašinėjimo su namą stačiusiu darbuotoju bei šiame susirašinėjime pridėtų nuotraukų; mokėjimo kortele kvito; susirašinėjimų su namą stačiusiais darbuotojais.
16.11. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą (nutartį), skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų: 1) nesiaiškinta, kokie darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo; 2) paneigta sutuoktinio teisė po santuokos nutraukimo neprarasti savo asmeninio turto (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 3) turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 18 d. fiksuotas 63 procentų namo baigtumas; 4) nukrypimas nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis); 5) netinkamas solidariosios prievolės paskirstymas sutuoktiniams vidiniuose santykiuose; 6) nesivadovauta suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat kompensacijos priteisimo.
17. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus palikti nepakeistus, priteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė, kad gyvenamasis namas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės. Atsakovas nenurodo argumentų, kodėl neturėtų būti vertinami per pusmetį nuo santuokos sudarymo iki kredito gavimo atlikti 11 500 Eur vertės darbai, kurie, pagal bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, atlikti iš bendrų santuokinių lėšų. Įrodymų, kad namo statybos darbai nuo santuokos sudarymo iki kredito gavimo būtų buvę atlikti atsakovo asmeninėmis lėšomis (pvz., paveldėtomis, dovanotomis), atsakovas byloje nepateikė.
17.2. Ieškovė neginčijo, kad namo statyba ir darbai iki santuokos sudarymo buvo atliekami asmeniškai atsakovo – kol nebuvo sudariusios santuokos, šalys nebuvo susietos bendru turtiniu režimu, todėl atsakovas teisingai nurodo, kad šioje byloje aktualūs yra tik po santuokos sudarymo atlikti darbai. Tačiau atsakovas netinkamai taiko CK 3.90 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, nustačius šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė gali būti pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, nors ta asmeninė nuosavybė iš dalies buvo sukurta iki santuokos. Priešingu atveju CK 3.90 straipsnio 1 dalis netektų prasmės – neįmanoma ir nelogiška būtų prašyti pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ne asmeninę, o bendrąją jungtinę nuosavybę.
17.3. Atsakovas byloje nenuginčijo bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, t. y. nepateikė duomenų, kad santuokoje namo statyba ir įrengimas buvo vykdomi jo asmeninėmis lėšomis, pavyzdžiui, jam asmeniškai dovanotomis, paveldėtomis ar kt. Be to, atsakovas prieš santuokos sudarymą su ieškove nesudarė vedybinės sutarties, kuria šalys būtų išreiškusios kitokią valią dėl pajamų atskyrimo ar statomo gyvenamojo namo nuosavybės teisių ateityje, nei tai reglamentuoja CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
17.4. Sutuoktinių turto lygių dalių principas yra prezumpcija, ir būtent tas sutuoktinis, kuris mano esant pagrindą šia prezumpcija nesivadovauti, turi teismui pareikšti atitinkamą reikalavimą ir sutuoktinių lygių dalių prezumpciją nuginčyti. Tačiau atsakovas tokio reikalavimo pareiškęs byloje nebuvo. Atsakovas priešieškiniu tik prašė priteisti iš ieškovės atitinkamą kompensaciją, bet neįrodinėjo, kokia būtent CK 3.123 straipsnio 1 dalies sąlyga yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
17.5. Kasaciniame skunde atsakovas iš esmės kelia naują reikalavimą byloje nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo tuo pagrindu, kad iki santuokos sudarymo ginčo namo statybos darbai buvo atlikti iš atsakovo asmeninių lėšų, o bylą nagrinėję teismai sutiko, kad nėra ginčo, jog iki santuokos sudarymo tam tikra dalis namo buvo pastatyta.
17.6. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį visiškai nesvarbu, kad iki santuokos dalis ginčo namo buvo pastatyta asmeninėmis lėšomis, nesvarbu ir atsakovo asmeniniai norai ir lūkesčiai, buvę iki santuokos, nes tai nepaneigia fakto, kad po santuokos sudarymo bendromis lėšomis atsakovo vardu registruotas namas buvo pagerintas iš esmės, t. y. daugiau nei trečdaliu. Jeigu nustatoma, kad vieno sutuoktinio asmeninis turtas santuokoje buvo pagerinamas iš esmės bendromis lėšomis, tai teismas ir turi pagrindą visą tą turto objektą, o ne pagerinimo dalį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.
17.7. Ieškovės vertinimu, atsakovo argumentai dėl prievolės vykdymo tvarkos nustatymo atmestini, kadangi atsakovas nepagrįstai kelia ginčą dėl prievolės vykdymo, nes pats priešieškiniu buvo pareiškęs reikalavimą ir šį reikalavimą abiejų instancijų teismai tenkino, t. y. atsakovas kasaciniame skunde keičia savo poziciją, buvusią byloje, ir iš esmės reiškia naują reikalavimą, ir pats sau prieštarauja. Solidarus prievolės pobūdis nėra kliūtis šalims susitarti tarpusavyje (šalys tai ir padarė), kas vykdys prievolę. Kadangi namas, kuris buvo pripažintas bendru, natūra liko atsakovui, abi šalys prašė nustatyti, jog atsakovas toliau mokės įmokas bankui. Nuo santuokos nutraukimo momento atsakovas asmeniškai naudojasi ginčo namu kaip asmenine nuosavybe ir tai yra teisėtas pagrindas jam toliau mokėti kreditoriui palūkanas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
18. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktu kasaciniu skundu kvestionuoja bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus dėl dalies klausimų, susijusių su santuokos nutraukimo byloje dalijamo turto priskyrimu sutuoktiniams bei sutuoktinių solidariosios prievolės vykdymo tvarka: 1) bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.90 straipsnio nuostatas. Spręsdami dėl šio ieškinio reikalavimo, atsakovo teigimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis): dėl dalies įrodymų nepasisakė, be to, pažeidė teismo pareigą šeimos bylose būti aktyviam (CPK 376 straipsnis) – nepatikslino šalių pareigos įrodinėti ir nepasiūlė šalims rinkti papildomų įrodymų, prašyti skirti ekspertizę; 2) teismai netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pripažįstamos aplinkybės, kad vienas iš sutuoktinių į bendrąją jungtinę nuosavybę įnešė daugiau asmeninio turto; 3) teismai nukrypo nuo teismų praktikos modifikuojant sutuoktinių solidariosios prievolės vykdymo šalių vidiniuose santykiuose tvarką; 4) apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti teismo nutartį, kadangi nepasisakė dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su nukrypimu nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, įrodymų vertinimo, solidariosios prievolės vykdymo tvarkos modifikavimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-415/2015; 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016 17 punktą; 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-823/2025 28 punktą, kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinės tų atsakovo kasacinio skundo argumentų, kuriais iš esmės siekiama kitokio, nei bylą nagrinėjusių teismų buvo atliktas, konkrečių įrodymų turinio vertinimo, tačiau nėra keliamas konkretus teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Su įrodymų vertinimu susijusius kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus teisėjų kolegija vertins tik tiek, kiek jais grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimas.
Dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose
21. Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).
22. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Sąlygos, sudarančios galimybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis, turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 27 punktą). Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014; 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 37 punktą).
23. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis 2 dalis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117, 3.123 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 27 punktas).
24. Taigi, sudarant turto balansą, pirmiausia turi būti nustatyta, koks turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kokia dalimi prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisidėjo kiekvienas iš sutuoktinių. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir pripažino gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, atsakovas teikė apeliacinį skundą, kuriame kėlė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo klausimus, tačiau, atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas dėl šių klausimų nepasisakė.
26. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas iki santuokos sudarymo iš asmeninių lėšų įsigijo žemės sklypą ir jame pradėjo gyvenamojo namo statybas. Iš byloje pateiktų įrodymų visumos teismai nusprendė, kad santuokos sudarymo metu dalis gyvenamojo namo jau buvo pastatyta ir tam buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos (statybos baigtumas buvo mažesnis nei 63 procentai). Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs pripažinti šį gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip pat nusprendė padalyti šį turtą lygiomis dalimis ir dėl atsakovo indėlio asmeninėmis lėšomis į teismo bendru pripažintą turtą, nepasisakė. Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovas teikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, kėlė klausimą dėl to, kad šiuo atveju byloje egzistavo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, tačiau, atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu taip pat nepasisakė.
27. Byloje taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo statyboms finansuoti ieškovė ir atsakovas 2020 m. balandžio 16 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 9502-2020-150376. Gyvenamajam namui statyti gauta paskola iki šiol negrąžinta. Taigi, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo metu ieškovė ir atsakovas turi solidarųjį iš paskolos sutarties kylantį finansinį įsipareigojimą. Šis įsipareigojimas, kaip šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turto pasyvas, taip pat turi būti įtrauktas į dalytino sutuoktinių turto balansą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 44 punktas).
30. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė prašymą minėtą prievolę palikti solidariąja sutuoktinių prievole, nustatant, kad vidiniuose santykiuose tarp ieškovės ir atsakovo, pastarasis įsipareigoja toliau dengti kreditą ir vykdyti įsipareigojimus bankui, o tuo atveju, jei ieškovė įvykdytų prievolę bankui, atsakovas įsipareigoja ieškovei grąžinti sumokėtas sumas. Tokį prašymą atsakovas teikė kartu su prašymu nepripažinti gyvenamojo namo bendrąja jungtine nuosavybe arba, pripažinus šį namą bendrąja jungtine nuosavybe, nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, t. y. atsakovas sutiko ir toliau mokėti įmokas bankui vidiniuose santykiuose su ieškove, jei gyvenamasis namas liktų asmeninė atsakovo nuosavybė arba jam būtų priteista didesnė šio turto dalis. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs gyvenamąjį namą bendrąja jungtine nuosavybe, padalijo jį lygiomis dalimis ir tenkino atsakovo prašymą dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos nustatymo. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame kėlė klausimą, kokią įtaką toks perskirstymas daro bendram turto ir kompensacijų balansui, tačiau, atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir šiuo klausimu nepasisakė.
31. Kadangi kasaciniame skunde keliami ir netinkamo apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo klausimai, pirmiausia teisėjų kolegija įvertins, ar byloje gali būti konstatuotas absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir ar byloje buvo netinkamai pritaikytos proceso teisės normos (CPK 185 ir 376 straipsniai) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl pareigos motyvuoti apeliacinės instancijos teismo nutartį
32. Kasaciniu skundu atsakovas teigia, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nutartis turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl šių apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų: 1) dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe – pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokie darbai buvo atlikti po santuokos sudarymo; netiksliai nustatytas namo statybos baigtumo momentas, kadangi turto vertinimo ataskaita patvirtina, kad 63 procentų namo baigtumas fiksuotas 2019 m. gruodžio 18 d., o ne 2020 m. kovo 18 d.; nesivadovauta suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat kompensacijos priteisimo; 2) dėl skundžiamu sprendimu paneigtos sutuoktinio teisės po santuokos nutraukimo neprarasti savo asmeninio turto (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat nepasisakyta dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis); 3) dėl netinkamo solidariosios prievolės paskirstymo sutuoktiniams vidiniuose santykiuose. Be to, bylą nagrinėję teismai įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus ir pažeidė teismo pareigą būti aktyviam šeimos teisinių santykių byloje. Šie kasacinio skundo argumentai iš dalies pripažįstami pagrįstais.
33. Teismo sprendimui proceso įstatyme keliami pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis).
34. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
35. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką, be kitų apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, sudarė ir klausimas dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinto turto padalijimo būdo ir nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sąlygų, sutuoktinių solidariosios prievolės vykdymo tvarkos.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau kartu teigė, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto konstatuotų, kad byloje yra pagrindas taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, kurie leido nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytą turtą dalijo lygiomis dalimis, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo asmeninio turto dalį, įeinančią į bendrą turtą, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta (apeliacinio skundo 29–32 punktai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje šių atsakovo argumentų nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė.
39. Pažymėtina, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu buvo ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo būdo, ši sprendimo dalis turėjo būti vertinama apeliacinės instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, nustatant, ar pirmosios instancijos teismas, padalydamas gyvenamąjį namą sutuoktiniams lygiomis dalimis, nepažeidė CK 3.98 ir 3.123 straipsniuose įtvirtintų teisės normų ir tinkamai apskaičiavo ieškovei tenkančią kompensaciją. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų visiškai nepasisakė, neatsakė į apeliaciniame skunde keliamą esminį klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki santuokos sudarymo atsakovo asmeninėmis lėšomis buvo pastatyta apie 63 procentai gyvenamojo namo, šį nekilnojamąjį turtą sutuoktiniams padalijo lygiomis dalimis, t. y. nesprendė, ar šiuo atveju neegzistuoja nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sąlygos.
40. Nepagrįstais laikytini ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad atsakovas priešieškiniu nereiškė reikalavimo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir neįrodinėjo CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodomų pagrindų, taigi kasaciniame skunde atsakovas iš esmės kelia naują reikalavimą byloje nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.
41. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė nepripažinti gyvenamojo namo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau jei toks ieškovės reikalavimas vis dėlto būtų tenkinamas, prašė dalyti tik 37 proc. namo, kadangi likusi dalis yra jo asmeninė nuosavybė. Taigi nors atskiras ir tikslus teisinis šio reikalavimo pagrindas (CK 3.123 straipsnis) suformuluotas nebuvo, tačiau iš esmės buvo prašoma atsakovui priteisti didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį nei ieškovei.
42. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 66 punktą).
43. Šiuo atveju, nors atsakovas nebuvo suformulavęs atskiro reikalavimo teismui nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, akivaizdu, kad savo pateiktu kompensacijos skaičiavimo variantu iš esmės to ir siekė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad gyvenamasis namas dalijamas lygiomis dalimis, dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepatikrino, t. y. neatsakė į atsakovo apeliaciniame skunde keliamus klausimus.
44. Papildomai pažymėtina, jog nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl sutuoktinių turto padalijimo atsakovas apeliaciniame skunde siejo ir su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta sutuoktinių solidariosios prievolės vykdymo tvarka. Šis apeliacinio skundo argumentas, pasak atsakovo, taip pat nebuvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo.
45. Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė nutraukus santuoką prievolę bankui „Luminor Bank AS“ pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 9502- 2020-150376 palikti solidariąja jo ir ieškovės prievole, nustatant, kad vidiniuose santykiuose tarp atsakovo ir ieškovės atsakovas ieškovei įsipareigoja toliau dengti kreditą ir vykdyti įsipareigojimus bankui, o tuo atveju, jei ieškovė įvykdytų prievolę bankui, atsakovas įsipareigoja ieškovei grąžinti sumokėtas sumas. Pažymėtina, kad šis atsakovo reikalavimas suformuluotas atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priešieškiniu prašė gyvenamąjį namą palikti jo asmenine nuosavybe, t. y. neįtraukti gyvenamojo namo į sutuoktinių bendro turto balansą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pripažinęs gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tenkino atsakovo reikalavimą dėl prievolės vykdymo būdo pakeitimo.
46. Apeliaciniame skunde atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijęs jį lygiomis dalimis, turėjo palikti solidariąją šalių prievolę ir vidinių šalių santykių nenustatyti (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas) arba vidiniuose šalių santykiuose nustatyti, kad kreditą ieškovė ir atsakovas dengia lygiomis dalimis, po 1/2 nuo skundžiamo sprendimo priėmimo (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (apeliacinio skundo II.5 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų visiškai nepasisakė. Taigi byloje liko nepatikrinta, ar pirmosios instancijos teismo nustatytas prievolės vykdymo būdas neiškreipia sutuoktinių bendro turto ir kompensacijų balanso.
47. Nors apeliacinės instancijos teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalių teiginio, tačiau apeliacinės instancijos teismui tenka pareiga atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus, be to, iš teismo pateikiamų motyvų turi būti aišku, kokios išvados ir kokių duomenų pagrindu yra daromos byloje. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas apskritai nepasisako dėl esminės dalies apeliacinio skundo argumentų arba pasisako pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 39 punktas).
48. Skundžiamos nutarties 34 punkte apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog dėl kitų argumentų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams.
49. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismo sutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ar jų dalimi netikrinant jų pagrįstumo yra galimas ne visais atvejais. Šiuo atveju pripažintina, kad toks sutikimas negalimas, kadangi apeliaciniame skunde dėstomais argumentais buvo siekiama įrodyti, jog pirmosios instancijos teismas padalijo gyvenamąjį namą, neatsižvelgdamas į aplinkybes, kad šiai bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, tai galimai turėjo įtakos tam, kad teismas netinkamai nustatė solidariosios sutuoktinių prievolės vykdymo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, turėjo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, pagrįstai laikėsi sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos, taip pat ar tinkamai sprendė dėl solidariosios prievolės vykdymo tvarkos, ir tokias išvadas pagrįsti teisiniais argumentais. Tačiau, kaip minėta, motyvų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu sutuoktinių turto ir įsipareigojimų padalijimu, sudarančiu dalį bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyko, ginčijamoje nutartyje apskritai nėra.
50. Taigi, atsižvelgiant į nutarties 32-49 punktuose nurodytus teisėjų kolegijos argumentus, dėl šios skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (teismo nutartis yra be motyvų, CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
51. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė ir dėl kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su gyvenamojo namo pripažinimu bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau teisėjų kolegija negali su šiais argumentais visiškai sutikti.
52. Ieškovė byloje prašė pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą ir po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino – pripažino gyvenamąjį namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šį namą asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė 52 210,50 Eur kompensaciją. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Jo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino santuokos metu atliktus gyvenamojo namo pagerinimus esminiais. Šias išvadas teismas padarė nepagrįstai suteikdamas pranašumą ieškovės pateiktiems įrodymams, taip pat nevertindamas dalies atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su langų ir durų montavimu. Detalūs atsakovo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai buvo išdėstyti apeliacinio skundo II.7 dalyje ir turėjo būti patikrinti apeliacinės instancijos teismo.
53. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti atsakovo kasaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų, tačiau pripažįsta, jog šis teismas, spręsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir šią nutarties dalį motyvavo nepakankamai išsamiai (CPK 331 straipsnio 4 dalis).
54. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).
55. CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatose įtvirtinta teismo pareiga argumentuoti sprendimą, jame nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo daromos išvados. Kasacinis teismas, aiškindamas pastarąją nuostatą, yra nurodęs, jog joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais konkrečių įrodymų ir jais nesiremia, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 73 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 28 punktas).
56. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, turėjo nustatyti ir įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo – pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine nuosavybe, tinkamai nustatė santuokos metu atliktų darbų mastą, apimtį ir jų įtaką gyvenamojo namo vertei, nekilnojamojo turto būklę iki santuokos, t. y., ar tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino jas patvirtinančius byloje surinktus įrodymus, pašalino galimus jų tarpusavio prieštaravimus.
57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinio proceso metu gali būti tikrinamas tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas, tiek ir jo pagrįstumas (teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu), kasacinio teismo praktikoje akcentuojama apeliacinės instancijos teismo teisė, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida, – ir pareiga iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2009). Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo pats įvertinti, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių (CPK 320 straipsnis).
58. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
59. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, pasisakė tik dėl namo vertės, atsakovo nepateiktų įrodymų įtakos, tačiau liko neįvertinti apeliacinio skundo argumentai dėl kitų atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, nurodytų apeliaciniame skunde. Todėl pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su gyvenamojo namo baigtumu santuokos sudarymo momentu, ir ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra be išsamių motyvų. Padarytas proceso teisės pažeidimas lėmė, kad apeliacine tvarka nebuvo tinkamai patikrintas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas, dėl to byla apeliacinės instancijos teisme galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais keliamas bylai išnagrinėti esminę reikšmę turinčių įrodymų, susijusių su gyvenamojo namo pripažinimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, vertinimo taisyklių pažeidimo klausimas.
60. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl proceso teisės normų pažeidimų, siejamų su netinkamu CPK 376 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos veikti aktyviai šeimos teisinių santykių bylose aiškinimu ir taikymu.
61. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi ne tik teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), bet ir viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Minėtos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
62. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktyvaus teismo vaidmens tikslas – maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais teismo būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
63. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl teismo aktyvumo stokos keliamas byloje, kurioje teismai sprendė turtinius buvusių sutuoktinių tarpusavio reikalavimus, todėl teismas neturėjo būti aktyvus ir savo inciatyva spręsti dėl ekspertizės skyrimo tam, kad būtų nustatytas turto vertės padidėjimas po atliktų pagerinimų. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
64. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl CPK 376 straipsnio pažeidimo ir konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju būtent atsakovui teko pareiga pateikti atsikirtimus į ieškovės teikiamus įrodymus dėl santuokos metu gyvenamajam namui atliktų pagerinimų ir jų įtakos turto vertės padidėjimui.
Dėl bylos procesinės baigties
65. Remdamasi šioje nutartyje nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nebuvo iš esmės išnagrinėta atsakovo apeliacinio skundo dalis dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir solidariosios prievolės modifikavimo, pripažįstama esančia be motyvų. Todėl yra pagrindas konstatuoti absoliutų šios teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kita kasacine tvarka patikrinta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis (dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe) pripažįstama esančia be išsamių motyvų, kadangi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo apeliacinio skundo dalį, nepasisakė dėl apeliaciniame skunde atsakovo iškeltų klausimų dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo (jų neįvertinimo) pažeidimų, dėl to taip pat konstatuotinas padarytas proceso teisės pažeidimas, turėjęs įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Konstatuoti proceso teisės pažeidimai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį panaikinti. Šie pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Toks bylos išnagrinėjimo procesinis rezultatas lemia, jog kasaciniame teisme nebevertinami kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo. Šie argumentai susiję su kasacine tvarka naikinamomis apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimis, t. y. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų, tačiau, kasaciniam teismui nustačius nutartyje nurodytus proceso teisės pažeidimus, procesas apeliacinės instancijos teisme bus kartojamas ir iš naujo bylą nagrinėsiančiam teismui teks pareiga peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pagal apeliacinio skundo ribas, taigi pasisakyti ir dėl nurodytų materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo.
66. Remdamasis CPK 623 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą, teismingą Klaipėdos apygardos teismui. Todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, ši bylos dalis pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka siunčiama pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.
67. Teisėjų kolegijai nusprendus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
68. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 4 d. sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio namo padalijimo ir kompensacijos ieškovei priteisimo, taip pat solidariosios prievolės bankui „Luminor Bank AS“ pagal 2020 m. balandžio 16 d. kredito sutartį Nr. 9502-2020-150376 vykdymo tvarkos nustatymo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė