Civiline byla Nr. e2-133-569/2023m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00083-2022-5

                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5 (S)

 

 

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. liepos 5 d.

Šiauliai

 

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovės atstovams T. J., advokatui V. D.,

atsakovės atstovams R. P., advokatei L. K. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Merbonas‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Litdent‘‘ dėl skolos, palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litdent‘‘ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Merbonas‘‘ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė UAB ,,Merbonas‘‘ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Litdent‘‘ 41 022,44 Eur skolos, 929,96 Eur dydžio palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovo atstovai T. J., advokatas V. D. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti, su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. tarp šalių buvo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).  Sutartyje yra nurodyti tikslūs prekių pavadinimai, kiekiai ir kaina. Sutartyje taip pat nurodytas prekių pristatymo bei atsiskaitymo už jas terminai bei sąlygos. Kitų sąlygų ir šalių įpareigojimų ginčo šalys sutartyje nenumatė, jokio kito susitarimo, susijusio su šiuo ginču, šalys nėra sudariusios. Vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis, atsakovė viso už prekes ieškovei įsipareigojo sumokėti 40 122, 44 Eur sumą, prekių pristatymo terminas – antroji rugsėjo pusė, 2021 m., o sąskaitų apmokėjimo terminas – per 45 dienas. 

3.       2021-10-01 d. ieškovė už prekes, nurodytas sutartyje, išrašė bei pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), viso 40 122,44 Eur sumai.  2021-10-02 d. ieškovė pristatė prekes į atsakovės sandėlį. 2021-10-22 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją,  kurioje nurodė, kad dalis ieškovės pateiktos produkcijos yra neva nekokybiška ir netinkama gamybai, tačiau kokie būtent yra prekių kokybiniai trūkumai pretenzijoje nenurodė. Kartu su pretenzija ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų pretenzijoje atsakovės išdėstytus teiginius dėl pateiktų prekių kokybės trūkumų. Atsakovė pretenzijoje nurodė, kad dėl to, kad dalis ieškovės pateiktų prekių yra neva nekokybiškos, ji negali jų naudoti gamyboje ir dėl šios priežasties patyrė 31 680,00 Eur nuostolių dėl šių prekių sandėliavimo. Įrodymų, kad egzistuoja reali atsakovės patirta žala tiesioginių išlaidų pavidalu, atsakovė kartu su pretenzija nepateikė. 

4.       Ieškovė, tikėdamasi ir toliau su atsakove bendradarbiauti, po pretenzijos gavimo nedelsiant ėmėsi spręsti bei siūlyti galimus problemos sprendimo variantus. Tačiau vėliau ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) nuvykus apžiūrėti pristatytų prekių paaiškėjo, kad visos pristatytos prekės yra kokybiškos, o atsakovės pretenzijos yra nepagrįstos. Todėl 2021-10-27 d. ji pateikė atsakovei atsakymą į pretenziją, kuriame išsamiai, išdėstydama argumentus, nurodė, kad (1) nesutinka su pretenzijoje išdėstytais teiginiais ir reikalavimais; (2) reikalauja atsakovės atsiskaityti su ja sutartyje nustatyta tvarka. 2021-11-03 d. atsakovė pateikė ieškovei raginimą, kuriame nurodė, kad artimiausiu metu bus pateiktas neva netinkamų prekių kokybės ekspertizės aktas bei atsakovei neva padarytos žalos apskaičiavimas. Iki ieškinio pateikimo nei kokybės ekspertizės akto, nei tariamos žalos apskaičiavimo atsakovė nepateikė, už ieškovės pateiktas prekes net dalinai neatsiskaitė. Ginčo dėl prekių pristatymo fakto, prekių pristatymo termino bei pristatytų prekių kiekių, nėra. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nevykdo savo piniginės prievolės ieškovei ir pilnai su ja neatsiskaito.

5.       Atsakovė teigia, kad, prieš šalims pradedant bendradarbiavimą, ieškovė nurodė, kad medicininių kaukių medžiaga bus tiekiama iš Turkmėnistano, savo poziciją grindžia šalių susirašinėjimu, kad, 2021-10-01 ieškovei pristačius ginčo spunbondo medžiagą, ant medžiagos rulonų nebuvo lipduko, pagal kurį galima identifikuoti medžiagos kilmės valstybę. Tačiau, pirma, atsakovė nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes - ieškovė niekada nenurodė, kad ginčo medžiaga bus tiekiama iš Turkmėnistano, nei tarp šalių esančiame susirašinėjime, nei tarp šalių sudarytoje sutartyje. Antra, atsakovė teikiamame susirašinėjime, kuris yra 2020 metų, ieškovė nurodė, kad turi galimybę patiekti audinį iš Turkmėnijos. Taigi, ieškovė tik nurodė, kad turi galimybę medžiagą patiekti ir iš Turkmėnijos, tačiau niekur nėra žadėjusi patiekti medžiagas iš šios valstybės. Antra, atsakovė niekur neišreiškė pageidavimo, kad ginčo ar kitos medžiagos būtų patiektos iš Turkmėnijos. Trečia, atsakovės pateikiamas į bylą susirašinėjimas yra susijęs ne su ginčo medžiagos tiekimu, o su pirmu tiekimu, susijusiu su baltos ir mėlynos spalvos spunbondo tiekimu (2022-11-02 elektroninis laiškas). Atsakovės pateiktame susirašinėjime nėra kalbama apie juodos spalvos spunbondą, todėl atsakovės į bylą pateiktas susirašinėjimas neturi sąsajumo su ginčo medžiagos pirkimo-pardavimo sutartimi. Penkta, atsakovė tik formaliai akcentuoja, kad ginčo medžiaga yra pateikta ne iš Turkmėnijos, kaip neva ji to tikėjosi, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad: reikalavo, jog ginčo spunbondo medžiaga būtų pagaminta Turkmėnijoije; jog spunbondo medžiaga pagaminta Turkmėnijoje yra išties geresnė, nei pagaminta Ukrainoje ar kokioje kitoje valstybėje; jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl tiekiamos medžiagos kilmės valstybės. Todėl atsakovės argumentai dėl ginčo medžiagos kilmės valstybės nepagrįsti.

6.       Atsakovė teigia, kad ieškovė 2020-11-20 d. atsiuntė atsakovei medžiagų pavyzdžius ir juos įvertinusi atliko pirmąjį užsakymą, o 2021-03-05 d. ieškovė siuntė papildomus medžiagų pavyzdžius, įskaitant ir juodos medžiagos pavyzdį. Atsakovė teisingai nurodo, kad ieškovė nurodytomis datomis siuntė ieškovei medžiagų pavyzdžius, tačiau sąmoningai nutyli, kad ieškovė siuntė tik baltos ir mėlynos spalvos medžiagų pavyzdžius. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir pati atsakovė, pridėdama 2020-12-02 d. ir 2021-03-05 d. užsakymų dokumentus. Šiuose dokumentuose matoma, kad tiek pirmu, tiek antru tiekimu, buvo pateiktos baltos ir mėlynos spalvos spunbondo medžiagos. Todėl ir pavyzdžiai buvo siūti baltos ir mėlynos medžiagos. Atsakovė į bylą pateikė susirašinėjimą dėl neva juodos medžiagos pavyzdžio siuntimo, tačiau pridedamame susirašinėjime nėra nei vieno žodžio apie ginčo (juodos) medžiagos siuntimą atsakovei. Ieškovė niekuomet nesiuntė juodos medžiagos spunbondo pavyzdžių atsakovei.

7.       Atsakovė teigia, kad ieškovės pristatyta medžiaga neatitinka aptartų reikalavimų spalvai bei yra šiurkšti prisilietimui odai, dėl ko yra netinkama medicininių kaukių gamybai, nes dirgins odą. Atsakovės teigimu, ieškovės pateiktos medžiagos realizavimas buvo neįmanomas nes: ji yra netinkama gaminti medicinines kaukes, o gali būti naudojama tik baldų gamyboje ar panašiems atvejams; atsakovė negalėjo vykdyti savo klientų užsakymų, nes būtų pažeidusi sutartinius įsipareigojimus savo klientams ir rizikavęs reputacija. Tačiau minėtų teiginių atsakovė nepagrindė įrodymais. Atsakovė pateikia teismui 2022-04-29 d. S.R.L. BENNO MATERIALS raštą, kuriame šis trečiasis asmuo pateikia savo subjektyvią nuomonę dėl jam pateiktos medžiagos spalvos ir šiurkštumo. Taip pat nėra aišku, kokia medžiaga šiam subjektui buvo pateikta, ar šis trečiasis asmuo yra spunbondo medžiagos gamintojas, o tai reiškia, kad jis yra tiesioginis konkurentas gamintojo medžiagos, kurią pateikė ieškovė. Atsakovė pateikia teismui antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau ieškovei nėra žinoma, kokia  pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų medžiagų kilmė, iš kur jos patiektos ir kas jas patiekė, ieškovė nedalyvavo apžiūroje, šis protokolas nėra ekspertizės aktas, kuris galėtų nustatyti ginčo medžiagos tinkamumą naudoti pagal paskirtį.  

8.       Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė neva ne kartą pripažino ginčo medžiagos nekokybiškumo faktą. Atsakovei pateiktas žodines pretenzijas dėl neva blogos prekės kokybės ieškovė, pasitikėdama atsakovės žodžiu bei jo sąžiningumu, būdama geranoriška, atsakinga ir bendradarbiaujanti šalis, išreiškė susirūpinimą esama situacija bei nedelsiant ėmėsi spręsti ir siūlyti galimus problemos sprendimo variantus. Kai tik ieškovės atstovas nuvyko apžiūrėti pristatytos ginčo medžiagos, paaiškėjo, kad pristatyta ginčo medžiaga yra kokybiška, o atsakovės pretenzijos yra nepagrįstos. Tai, kad ieškovės atstovas, pasitikėdamas atsakove, neapžiūrėjęs pristatytos ginčo medžiagos, ėmėsi derėtis dėl situacijos sprendimo, neįrodo netinkamos ginčo medžiagos kokybės fakto.

9.       Atsakovė yra sulaikiusi ieškovei mokėtinas sumas už baltą medžiagą savo patirtų nuostolių atlyginimui, tačiau tiek byloje, tiek iki bylos iškėlimo teisme, tarp šalių nebuvo ir nėra ginčo dėl ieškovei pateiktos baltos spalvos spundbondo. Atsakovė niekada nereiškė pretenzijų dėl baltos spalvos spundbondo kiekų, spalvos, šiurkštumo ar kitų rodiklių. Atsakovė sulaikė mokėjimą už baltos spalvos spunbondą, motyvuodama dėl neva patirtų nuostolių atlygimo poreikio, tačiau nepateikia jokių nuostolius patvirtinančių duomenų ir jokio tokio sulaikymo teisinio pagrindo. Todėl atsakovė piktybiškai ir be jokio teisinio pagrindo sulaiko mokėjimą už pateiktą baltos spalvos spunbondą.

10.       Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str.). Atsakovo (pirkėjo) pareiga sumokėti prekių kainą numatyta CK 6.344 str. 1 d., kurioje reglamentuojama, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus: perdavė kokybiškas prekes atsakovei, kuri jokių įrodymų dėl netinkamos prekių kokybės, pareikšdama pretenziją, nepateikė. Ieškovė įgijo teisę į užmokestį už prekes, tačiau atsakovė gera valia neatsiskaitė.

11.       CK 6.63 str. 1 d. nurodo atvejus, kada skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę: (1) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; (2) kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę; (3) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė. Vadovaujantis CK 6.38 str. ir 6.200 str. prievolės privalo būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pagal CK 6.213 str. 1 d. sutarties šalis turi teisę reikalauti iš kitos šalies įvykdyti piniginę prievolę natūra. Ieškovei tinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovė įgijo teisę į atlyginimą. Kadangi atsakovė neatsiskaitė su ieškove, iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei, todėl iš jos priteistinas susidaręs įsiskolinimas.  

12.       CK 6.261 str. numato piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo pasekmes – terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tai yra kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją atliekančios palūkanos. Jos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolos dalimi. Vadovaujantis CK 6.210 str. 2 d., kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiai dienai susidariusi palūkanų suma yra 929,96 Eur.

13.       Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., ieškovės patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi konkretus procesinių palūkanų dydis šiame straipsnyje nenurodytas, taikytinas CK 6.210 str. 2 d. nustatytas palūkanų dydis. Kadangi atsakovė nesumokėjo ieškovei už prekes per sąskaitose numatytą terminą bei per pretenzijoje nurodytą papildomą terminą, tapo ieškovės skolininku CK 6.210 str. 2 d. prasme, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.       Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei, reikalaudama iš jos priteisti 51 812,42 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovė su priešieškiniu nesutinka. Jame reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovės atžvilgiu. Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų ar bent vienos iš jų, negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daug kartų yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-520/2012, Nr. 3K-3-438-706/2015, Nr. 3K-3-242-611/2018, Nr. 3K-3-393-916/2019, kt.). Toks teismų praktikos kryptingas plėtojimas lemia tai, jog teigiant, kad asmuo yra atsakingas už kokius nors nuostolius, turi būti įrodytas ne tik koks nors praradimas, bet ir asmens neteisėti veiksmai, kurie priežastiniu ryšiu būtų turėję įtakos deklaruojamiems nuostoliams atsirasti.

15.       Visas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti atsakovas, nes civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu (CPK 12 str.), kuris įpareigoja šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami jos reikalavimai (CPK 178 str.). Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

16.       Priešieškinyje nurodoma, neva ieškovė pažeidė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pristatė atsakovei audinius, kurių savybės (tiek dėl prekių kokybės, tiek dėl asortimento) neatitinka sutarties sąlygų. Atsakovė ieškovės neteisėtus veiksmus kildina būtent iš pardavėjo sutartinės prievolės perduoti pirkėjui tokius daiktus, kurie atitinka sutarties sąlygas, tariamo pažeidimo. Vertinant neteisėtų veiksmų sąlygą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendriausia prasme ji suprantama kaip asmens elgesio neatitikimas teisei. Taikant civilinę atsakomybę neteisėti veiksmai yra tie, kurie neatitinka ne tik civilinės teisės, bet ir kitų teisės šakų teisinių aktų reikalavimų, teisės principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002). Taigi, turi būti tikrinama, kaip ieškovė įvykdė savo sutartinę prievolę pristatyti atsakovei sutarties sąlygas atitinkančias prekes.

17.       Pagal CK 6.327 str. 1 d. parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 str. 1 d. įprasti reikalavimai yra suprantami kaip galimybę naudoti įsigytą dangą pagal tiesioginę jo paskirtį. CK 6.333 str. numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.

18.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (LR CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto LR CPK 178 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Dėl to būtent atsakovė turi įrodyti, kad jos nupirktos prekės neatitinka joms keliamų reikalavimų.

19.       Atsakovė neįrodė, kad ieškovės pristatytos prekės neatitiktų sutartyje joms keliamų reikalavimų. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė ne vieną kartą pirko audinius iš ieškovės. Kiekvieną kartą šalys tarėsi dėl konkrečių audinių pirkimo, kas atsispindi tiek sutarties sąlygose, tiek už prekes išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, skyrėsi prekių pavadinimai, artikulas ir vieneto kaina. Atsakovė, būdama verslininku, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, negalėjo nesuprasti, kad perka prekes iš skirtingų gamintojų. Dėl to turi būti individualiai vertinamas užsakymas, kuris įformintas sutartimi.

20.       Atsakovė su tripliku pateikė naują įrodymą - 2022 birželio 20 d. Rygos technikos universitete Mechanikos inžinerijos, transporto ir aeronautikos fakulteto Mechanikos ir mechanikos inžinerijos instituto Mechanikos ir biotekstilės tyrimų laboratorijos (MBTTL) Eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas yra nepatikimas įrodymas. Pirma, ieškovė neturėjo galimybės dalyvauti atrenkant ir perduodant bandinius eksperto išvados rengėjams. Galimas dalykas, kad bandiniai buvo paimti ne iš ieškovės pristatytų prekių. Dėl to eksperto išvados nepatikimos. Antra, eksperto išvada rengta 2022 m. birželio mėn., o ginčo prekės Atsakovui pristatytos 2021 m. rugsėjo mėn. Tai reiškia, kad bandiniai tirti praėjus 9 mėnesiams nuo jų pristatymo. Audiniai kaip visi daiktai bėgant laikui praranda savo naudingąsias savybes. Šio proceso sparta priklauso nuo aplinkos sąlygų (temperatūra, drėgmė, apšvieta ir kt.). Byloje nėra duomenų, kaip atsakovė sandėliavo prekes. Sandėliavimo sąlygos ir trukmė neįvertinti eksperto išvadoje, nors tai turi reikšmingos įtakos audinių būklei. Trečia, su eksperto išvada nėra pateikta jokių įrodymų apie ją rengusių asmenų kvalifikaciją, todėl ji yra nepatikimas įrodymas. Ketvirta, pačioje eksperto išvadoje nurodyta, jog ji rengta vadovaujantis Latvijos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymu. Santykiams tarp šalių šis įstatymas netaikomas, todėl eksperto išvada laikytina nepatikimu įrodymu.

21.       Priešieškinyje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės veiksmų ir kokių nors atsakovės praradimų. Priešingai - iš priešieškinyje nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog atsakovė aptariamu laikotarpiu sėkmingai vykdė ūkinę komercinę veiklą.

22.       Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

23.       Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra išaiškinęs, kad nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 str. 3 d. teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

25.       Nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės mokamo nuomos mokesčio. Su priešieškiniu pateikta nuomos sutartis sudaryta 2021-12-30, t.y. praėjus 3 mėnesiams nuo ginčo audinių pristatymo atsakovei. Nuomos sutartis sudaryta 2 metų laikotarpiui (nuomos sutarties 2.2 punktas). Visiškai neaišku, koks ryšys tarp ginčo audinių ir vėliau atsakovės 2 metų laikotarpiui sudarytos nuomos sutarties. Be to, nuomos sutarties pagrindu atsakovė įgijo teisę 2 metus naudoti savo veikloje išnuomotas patalpas, todėl mokamas nuomos mokestis negali būti laikomas nuostoliais. Todėl atsakovės išlaidos nuomai nelaikytinos ieškovės veiksmų pasekme.

26.       Priešieškinyje atsakovė pateikia tariamai negautų pajamų skaičiavimas, kurios rodo, kad atsakovė aptariamu laikotarpiu pelningai prekiavo kaukėmis. Vertinant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, turi būti analizuojami atsakovės veiklos rodikliai iki sutarties su ieškove sudarymo ir kaip jie pasikeitė, ieškovei pristačius ginčo audinius. Pirma, iš priešieškinio neaišku, kiek atsakovė pagamindavo ir parduodavo kaukių iki ieškovei pristatant ginčo audinius. Todėl neįrodyta, kad priešieškinyje nurodyti kaip pagamintini ir realizuotini kaukių kiekiai iš tiesų buvo realiai numatyti pagaminti ir parduoti. Antra, priešieškinyje pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai apie atsakovės kaukių gamybos procesą ir jame patiriamas sąnaudas, nes jie iš esmės įrodinėjami tik paties atsakovės parengta 1 lapo buhalterine pažyma. Nepaaiškinta, kodėl būtent 5364705 vnt. kaukių turėjo gautis iš sutartimi užsakytų audinių, gamyboje naudojamų medžiagų išeiga, todėl jos neįmanoma patikrinti. Nepaaiškinta, iš ko susideda tokios sąnaudų eilutės kaip darbuotojų darbo užmokestis, IT nusidėvėjimas. Neįtrauktos tokios sąnaudos, kaip gamybinių įrenginių nusidėvėjimas ir mokestinės prievolės. Dėl to gali būti, kad atsakovės gamybos kaštai yra ženkliai didesni ir atitinkamai iš kaukių pardavimo potencialiai gautinas pelnas yra ženkliai mažesnis. Trečia, nepaaiškinta, kodėl būtent 5364705 vnt. kaukių turėjo gautis atsakovei iš sutartimi užsakytų audinių, iš ko sprendžiama, kad visas šis kiekis būtų buvęs realizuotas. Su priešieškiniu nėra pateikta informacijos, kiek iš viso kaukių realizavo atsakovė ginčo laikotarpiu. Ketvirta, dėl aukščiau nurodytų priešieškinio trūkumų nei ieškovė, nei teismas negali patikrinti, ar atsakovė pagrįstai tikėjosi gauti atitinkamas pajamas iš kaukių gamybos, esant normaliai veiklai.

27.       CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės veiksmų patyrė kokių nors praradimų, kad atsakovės veiklos pelningumas sumažėjo dėl ieškovės veiksmų, todėl priešieškinis atmestinas.

28.       Atsakovė UAB ,,Litdent‘‘ priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Merbonas‘‘ 51 812,42 Eur nuostolių atlyginimui, 6 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo priešieškinio padavimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

29.       Atsakovės atstovai R. P. ir advokatė L. K. D. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, patenkinti atsakovės priešieškinį. Nurodė, kad šalių bendradarbiavimas prasidėjo 2020 m. pabaigoje. Ieškovei buvo gerai žinoma, kad atsakovės vykdoma veikla – medicininių kaukių gamyba, todėl ieškovė atsakovei siūlė įsigyti medicininių kaukių gamybai reikalingų medžiagų. Atsakovei esminę reikšmę turėjo medžiagų tinkamumas išimtinai medicininių kaukių gamybai, jų kokybė, todėl jis ieškovei pateikė užklausą, kuria prašė pateikti duomenis, susijusius su medžiagų kokybiniais parametrais. Ieškovė kokybinius parametrus patvirtinančius duomenis pateikė, taip pat susirašinėjime nuolat akcentuodavo, kad siūlo medicininės paskirties medžiagas kaukėms (spunbondą). Ieškovė patikino atsakovę, kad medžiaga yra itin kokybiška, nes jos kilmės šalis Turkmėnistanas (dėstomas aplinkybes patvirtinantis šalių elektroninis susirašinėjimas).  Atsakovė nesutiko pradėti dirbti be medicininėms kaukėms siūti reikalingų medžiagų pavyzdžių. Jie buvo reikalingi ne tik tam, kad patikrinti siūlomos prekės kokybę, bet ir tam, kad būtų patikrinta ar su lazerio pagalba įmanoma išdeginti reikalingus ženklus ant kaukės (CE ir pan.).

30.       2020 m. lapkričio 20 d. ieškovė atsiuntė pirmuosius medžiagų pavyzdžius, juos įvertinusi, atsakovė atliko pirmąjį užsakymą. 2020 m. gruodžio 2 d. jai buvo pristatyta pirmoji medžiagų partija. 2021 m. kovo 5 d. atsakovė atsiuntė papildomus medžiagų pavyzdžius – medžiagų, skirtų spalvotų kaukių gamybai, įskaitant ir juodos medžiagos pavyzdį. Po to, kai buvo atsiųsti spalvoto spunbondo medžiagų pavyzdžiai, atsakovė pas ieškovę atliko užsakymus dar vieną kartą ir jokių problemų dėl medžiagų kokybės nebuvo kilę. Visais atvejais, pristačius medžiagas, atsakovei ant medžiagų rulonų buvo pateikti duomenys, nurodantys medžiagos kilmės valstybę – Turkmėnistaną, kaip buvo nurodžiusi ieškovė.

31.       Atsakovė ieškovei pateikė dar vieną užsakymą baltos ir juodos spalvos medžiagai - spunbondui, taip pat dar kartą akcentavo reikalavimą medžiagai – „juoda, kaip anglis ir „nedebesuota“, t.y. vienalytė. Ieškovė patvirtino, kad toks reikalavimas bus įgyvendintas, ką patvirtina šalių susirašinėjimas 2021 m. rugpjūčio 20 d. 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė vėlavo pristatyti krovinį, 2021 m. spalio 1 d. atsakovei buvo pristatyta ginčo spunbondo medžiaga.

32.       Ant medžiagos rulonų nebuvo lipduko, pagal kurį galima būtų identifikuoti medžiagos kilmės valstybę. Atsakovė pamatė, kad medžiaga neatitinka aptartų reikalavimų spalvai - užsakyta medžiaga nebuvo juoda ir jos spalva nebuvo vienalytė, kitaip tariant medžiaga buvo „debesuota“. Atlikusi patikrinimą, atsakovė suprato, kad medžiaga ne tik buvo kitos spalvos, bet ir buvo šiurkšti prisilietimui odai, dėl ko yra netinkama medicininių kaukių gamybai, nes dirgins odą. Skirtingai nei prieš tai vykusių pristatymų atvejais ant pristatytos medžiagos rulonų esančiose etiketėse nebuvo nurodyta jų kilmės valstybė. Ieškovė atsakovei pripažino, kad  pakeitė prekių gamintoją ir užsakytas prekes atvežė ne iš Turkmėnistano, bet iš Ukrainos.

33.       Prekių kilmės valstybės pakeitimas su atsakove nebuvo suderintas, jai nebuvo pateikti Ukrainoje gamintų medžiagų pavyzdžiai. Tokios, kokia buvo pristatyta medžiaga, atsakovė niekuomet nebūtų užsakiusi. Atsakovė, atsižvelgdama į jau susiformavusį bendradarbiavimą, turėdamas pateiktų prekių pavyzdžius, turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad jai bus pateikta analogiška medžiaga, t.y. pagal pateiktus medžiagos pavyzdžius, tos pačios kilmės valstybės.

34.       Atsakovė telefonu informavo ieškovę, kad nepriima prekių, šalys susirašinėjo dėl prekių atsiėmimo, 2021 m. spalio 21 d. atsakovė pareiškė pakartotinį reikalavimą atsiimti prekes, o 2021 m. spalio 22 d. pateikė pretenziją, kuria jas grąžino. Ieškovė matydama, kad prekės nekokybiškos, informavo atsakovę, kad derina prekių grąžinimą į Ukrainą, ne kartą pripažino prekių nekokybiškumo faktą. Šias aplinkybes patvirtina šalių susirašinėjimas ir pokalbio įrašai. Atsakovė siūlė ieškovei iš „juodos“ spalvos medžiagos pačiam gamintis kaukes, bet jis šio pasiūlymo atsisakė. Atsakovei pateiktos „juodos“ medžiagos realizavimas buvo neįmanomas, nes ji yra netinkama atsakovės poreikiams gaminti medicinines kaukes, o gali būti naudojama tik baldų gamyboje ar panašiems atvejams. Atsakovė negalėjo vykdyti savo klientų užsakymų, nes būtų pažeidusi sutartinius įsipareigojimus savo klientams, rizikavusi reputacija. Todėl atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė turi atsiimti „juodą“ medžiagą. Šalys susitarė, kad atsakovė bandys realizuoti baltos spalvos medžiagą antriniams produktams. Atsakovė yra sulaikiusi ieškovei mokėtinas sumas už baltą medžiagą savo patirtų nuostolių atlyginimui.

35.       Atsakovė „juodos“ medžiagos pavyzdžius nusiuntė spunbondo gamintojui S.R.L. BENNO MATERIALS. 2022 m. balandžio 29 d. S.R.L. BENNO MATERIALS rašte patvirtino, kad medžiagos pavyzdžiai yra nepriimtinai kieti, jiems trūksta lytėjimo švelnumo ir yra didelė tikimybė, kad medžiagoje yra kalcio karbonato priedų/junginių (užpildų) pigesnei gamybai. Dėl to itin blogėja medžiagos savybės: ji tampa standi, praranda lytėjimo minkštumą, praranda hidrofobiškumą – kritines fizines ir chemines medžiagų, skirtų medicinos pramonės gaminiams, savybes. Atsakovė, pasitelkdama antstolį, užfiksavo jos iš ieškovės gautos medžiagos pavyzdį ir pristatytos medžiagos pavyzdį. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovei buvo pristatyta visiškai kita medžiaga nei buvo atsiųstuose medžiagų pavyzdžiuose, taip pat, jog medžiaga yra ne užsakytos juodos spalvos, vienalytės – o yra pilkos, „debesuotos“.

36.       Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.  Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 str.; pagal šio straipsnio 1 d. pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 str. 2 d. įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

37.       CK 6.333 str. nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 str. 4 d. nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami.

38.       CK 6.333 str. 4 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

39.       Ieškovės parduota medžiaga yra netinkamos kokybės ir neatitiko: šalių aptartos kilmės valstybės; ieškovės atsiųstų medžiagos pavyzdžių; medžiaga šiurkšti ir dirgina veido odą, todėl netinkama sąlyčiui su oda. Atsakovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad ieškovė jai pateiks analogišką prekę, kaip pateiktuose medžiagų pavyzdžiuose iš aptartos kilmės valstybės. Taip pat, jog medžiaga bus švelni taip pat, kaip pateiktuose medžiagų pavyzdžiuose. Aptariamu atveju medžiaga yra nepriimtinai kieta, jai trūksta lytėjimo švelnumo ir, kaip nurodė S.R.L. BENNO MATERIALS, yra didelė tikimybė, kad medžiagoje yra kalcio karbonato priedų/junginių (užpildų) pigesnei gamybai. Dėl to itin blogėja medžiagos savybės: ji tampa standi, praranda lytėjimo minkštumą, praranda hidrofobiškumą – kritines fizines ir chemines medžiagų, skirtų medicinos pramonės gaminiams, savybes. Medžiaga neatitinka kokybinių reikalavimų, todėl ieškovė iš esmės pažeidė sutartį, dėl ko sutartis iš dalies buvo nutraukta ir medžiaga grąžinta.

40.       Ieškovė atsakovei pardavė ne to asortimento prekę - pateikė medžiagą, kuri netinkama medicininių kaukių gamybai, ne užsakytos spalvos ir išvaizdos medžiagą – medžiaga yra pilkos spalvos, taip pat yra nevienalytė. CK 6.331 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti. 

41.       Daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių gynimo būdus nustato CK 6.332 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti, taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt.

42.       Spunbondas yra neaustinė, specialiu būdu pagaminta iš polipropileno, laidi orui ir tvirta medžiaga, priklausomai nuo jo tipo gali būti naudojamas medicininių kaukių gamybai ar pvz. naudojama nugarinėms baldų ar kitų daiktų (pagalvių, vidinių pamušalų, uždangalų nuo dulkių ir pan.) tampriems ir elastingiems paviršiams padengti. Šio ginčo atveju ieškovė žinodama, kad atsakovė užsiima medicininių kaukių siuvimu ir pardavimu, pateikė medžiagą, kuri negali būti naudojama medicininių kaukių gamybai, nes pagrindinis kriterijus medicininių kaukių gamyboje – medžiagos švelnumas, spalva, išvaizda, kvapas ir pan. Ieškovė taip pat vietoj užsakytos juodos spalvos medžiagos, pateikė tamsiai pilkos spalvos medžiagą, t.y. visiškai kitą medžiagą, kuri nėra vienalytė, o turi ir baltos spalvos priemaišų. Tokiu būdu ieškovė pažeidė įsipareigojimą pateikti šalių suderintą prekės asortimentą – pateikė ne tos rūšies ir ne tos spalvos prekę. Tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai nepriėmė prekių.

43.       Dėl prekių kokybės ir asortimento sąlygų pažeidimo padarinių ir teisių gynimo būdų  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs ir pasisakęs dėl pirkėjo teisių atsisakyti prekių realizavimo tiek egzistuojant nekokybiškų prekių faktui, tiek prekėms neatitinkant asortimento reikalavimų. Pirma, tais atvejais, kai pirkėjui perduodama nekokybiška prekė, viena iš pirkėjo teisių yra teisė atsisakyti sutarties (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Kvalifikuojant pirkėjo veiksmus pagal CK 6.334 str. 1 d. 4 p., būtina sąlyga yra ta, kad turi būti nustatyta, jog netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Savo esme pirkėjo atsisakymas nuo sutarties, kaip teisių gynimo būdas, yra vienašalio sutarties nutraukimo atvejis, taikomas, kai pardavėjas atlieka esminį sutarties pažeidimą. Pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties ir šia teise pasinaudoja apie tai aiškiai pareikšdamas pardavėjui, atsisakydamas imti prekę, sugrąžindamas ją ar kitaip aiškiai nurodydamas pardavėjui, kad siekia sugrąžinti jam prekę ir taip vienašališkai įstatymo suteiktos teisės pagrindu atsisakyti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010).

44.       Antra, kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita (CK 6.332 str. 1 d.). Taip pat pirkėjas turi teisę reikalauti pakeisti daiktus. Pagal to paties straipsnio 3 d. pirkėjas turi teisę atsisakyti už šiuos daiktus mokėti tada, kai atsisako priimti asortimento neatitinkančius daiktus. Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus. Jeigu pirkėjas neatsisako priimti asortimento neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos sumokėti su pardavėju suderintą kainą, o jei kaina nesuderinta – kainą, kuri sutarties sudarymo metu įprastai buvo mokama atitinkančiomis aplinkybėmis už analogiškus daiktus (CK 6.332 str. 5 d.).

45.       Atsakovė 2021 m. spalio 21 d. pateikta atsakovės pretenzija patvirtina, kad atsisakė priimti ir grąžino prekes. Todėl atsakovė neturi pareigos atsiskaityti už jai pristatytas prekes, o ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai neatsiima nekokybiškų ir asortimento neatitinkančių prekių.

46.       2022 m. birželio 10 d. antstolis R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo ieškovei pateiktų medžiagos mėginių perdavimą ekspertizę atliksiančiai I. L.. Iš viso perduoti 4 vnt. ieškovės medžiagos mėginių po 6 metrus. Rygos technikos universitete Mechanikos inžinerijos, transporto ir aeronautikos fakulteto Mechanikos ir mechanikos inžinerijos instituto Mechanikos ir biotekstilės tyrimų laboratorijos (MBTTL) vadovė, vadovaujančios tyrėja, docentė, Latvijos mokslų tarybos mokslinės ekspertė I. L. atliko ieškovės pateiktos atsakovei medžiagos ekspertizę. Ekspertė ištyrė ir įvertino pateiktą medžiagą bei palygino ją su medžiagos (spunbondo neaustine medžiaga 50 g/m2; 26±0,3 cm, juodos spalvos) pamatiniu etalonu (AITEX standarto sertifikatas), gautu iš įmonės NV EVOLUTIA NONWOVENS (Ispanija), https://www.nvevolutia.com/en. Palyginimas su etalonine medžiaga atliktas, siekiant šioje byloje išsamiai atskleisti atsakovės nuosekliai dėstomas aplinkybes – ieškovės pateikta medžiaga nėra tinkama medicininių kaukių gamybai.

47.       2022 birželio 20 d. Eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti tyrimų ir bandymų rezultatai patvirtina ir tiesiog akimi matomus bei liečiant jaučiamus ieškovės pateiktos medžiagos kokybės ir asortimento trūkumus. Eksperto išvadoje ieškovės pateiktų medžiagų identifikavimo numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), etaloninės medžiagos - (duomenys neskelbtini). Eksperto išvadoje medžiagos tirtos šiais parametrais: mikroskopinis aprašymas, neaustinių medžiagų. Bandinio aprašymas – mikroskopinis tyrimas pagal taikomus standartus kaukėms - LST EN14683_2019+AC_2019_EN ir EN 149:2001 + A1:2009, 8.2 punktas. Laidumas šviesai/šviesos sklidimas jose, taip pat medžiagų storis, pailgėjimas ir tempimo jėga, siekiant nustatyti vienalytiškumą „debesuotumą“, taip pat medžiagos svoris. Tyrimų rezultatų apibendrinimo lentelė, patvirtina, kad medžiaga neatitinka jai keliamų reikalavimų.

48.       Pirma, ieškovės pateikta medžiaga negali būti naudojama medicininių kaukių gamybai dėl paviršiaus šerpetų. Bandinių dalys, galinčios turėti sąlytį su naudotoju, neturi turėti šerpetų. Eksperto išvadoje užfiksuota, kad gijų trapumas pasireiškė ir mikropluošto termiškai sulydytų taškų vietose (po preso matricos veikimo arba jo metu). Neaustinių medžiagų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bandinių išilginiame paviršiuje matomas būdingas plaušelių „pūkas“. Todėl, vertinant medžiagos paviršių lytėjimo būdu, dirginimą sukelia šerpetos. Antra, ieškovės pateikta medžiaga negali būti naudojama medicininių kaukių gamybai dėl šviesos pralaidumo. Trečia, medžiaga nėra juodos spalvos, ką patvirtina ne tik antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bet ir eksperto išvados, pateiktos nuotraukos. Eksperto išvadoje užfiksuotoje nuotraukoje akivaizdžiai matyti, kad medžiaga nėra juoda. Ketvirta, medžiaga yra nevienalytė – „debesuota“. Tai įrodo eksperto išvadoje užfiksuotas 3 ir 4 tyrimas. Eksperto išvadoje užfiksuota, kad neaustinės medžiagos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) turi trimatę tūrinę struktūrą, tirtų bandinių storiai yra (vidutiniškai) 11 proc. didesni už etaloninio bandinio (duomenys neskelbtini) ir 35 proc. didesni, palyginti su bandiniu (duomenys neskelbtini), ir tai yra esant vidutiniam 50,45 g/m2 visų bandinių paviršiaus tankiui. Tūrinė neaustinių medžiagų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) struktūra padidina šviesos pralaidumą (praėjimą) tarp neaustinės medžiagos gijų (vidutiniškai) 42 proc., palyginti su etalonine neaustine medžiaga (duomenys neskelbtini). Vizualiai įvertinus foninio pagrindo (balto) atspindėtą šviesą, aiškiai matyti neaustinių medžiagų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) struktūros netolygumai“.

49.       Atsižvelgiant į tai, ir remiantis atliktais laboratoriniais bandymais, ekspertė padarė išvadą, kad nei vienas iš ieškovės pateiktos medžiagos bandinių - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neatitinka neaustinės medžiagos pamatinio etalono (duomenys neskelbtini) (sertifikuotas ES AITEX) kokybės kriterijų.

50.       Ieškovė nurodė, kad neva dėl baltos spalvos spunbondo medžiagos jokių abejonių nebuvo kilę. Tai yra netiesa – balta medžiaga buvo netinkamos kokybės (medžiaga neatitiko siųstų pavyzdžių, buvo šiurkšti, ne medicininės paskirties), todėl šalys susitarė, kad ieškovei bus mokama pagal faktą, t.y. kiek pavyks realizuoti antriniams projektams. Iš susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nekėlė klausimo, kodėl bus mokama pagal faktą, t.y. kiek pavyks medžiagos realizuoti antriniams produktams. Tuo tarpu juodos medžiagos panaudojimas nėra įmanomas. Atsakovė atsiskaitymą už antriniams produktams skirtą medžiagą sustabdė, nes patyrė nuostolių. Ieškovė, spręsdama susiklosčiusį nekokybiškos juodos medžiagos pateikimo klausimą, ketino pati gaminti juodas kaukes, siūlė atsakovei pirkti papildomas juodos spalvos medžiagas (meltblown), kurias kartu sudėjus nebūtų matyti tokio spalvos skirtumo, siūlė kompensuoti dėl to patiriamus nuostolius, tačiau toks susitarimas įgyvendintas nebuvo.

51.       Atsakovės atstovai palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti. Atsakovė, ieškovei pažeidus sutartį, negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų užsakovams, todėl patyrė nuostolius. Daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių gynimo būdus nustato CK 6.332 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti, taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt. Todėl atsakovė nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.

52.       Ieškovei pažeidus sutartį, atsakovė patyrė tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovė. Atsakovas užsiima dviem pagrindinėmis veiklos rūšimis: odontologinės įrangos bei medžiagų pardavimu; vienkartinių priemonių gamyba. Atsakovė yra viena pirmųjų medicininių kaukių bei respiratorių gamintojų Lietuvoje. 2019 m. - 2020 m. prasidėjusi pasaulinė Covid-19 epidemija sąlygojo didžiulį vienkartinių kaukių bei respiratorių poreikį, nes kaukių dėvėjimas buvo privalomas ne tik patalpose, bet ir lauke. Reaguodama į rinkos tendencijas, atsakovė 2020 m. ėmėsi medicininių kaukių ir respiratorių gamybos. Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse medicininių kaukių poreikis  buvo labai aukštas nuo pat pandemijos pradžios. Iki pat privalomo kaukių dėvėjimo panaikinimo Lietuvoje (2022 m. balandžio 4 d.), o vėliau ir kitose Europos valstybėse medicininių kaukių paklausa buvo didelė, o kainos pakankamai aukštos. Todėl atsakovės veikla buvo pelninga, o užsakymų niekada netrūko. Vos pradėjusi gamybą kaukėmis, atsakovė visą pagamintą produkciją nedelsdama parduodavo.

53.       Medicininės kaukės paprastai sudarytos iš 3 sintetinių neaustinių medžiagų sluoksnių, o kaukėje suformuotos klostės užtikrina galimybę uždengti žmogaus kvėpavimo takus. Medicininės veido kaukės gaminamos iš nealergizuojančio, bekvapio ir nedirginančio švelnaus polipropileno audinio. Su  ieškove atsakovė bendradarbiauti pradėjo 2020 m. pabaigoje. Sudarydamas sutartį dėl medicininių kaukių gamybai reikalingo audinio (spunbondo) įsigijimo, atsakovė iš užsakyto kiekio audinio planavo pagaminti 5 364 705 vnt. medicininių kaukių (apytiksliai 107 294 dėžutes po 50 vnt.) ir jas parduoti Lietuvos bei užsienio pirkėjams. 

54.       Kadangi atsakovė negalėjo panaudoti ieškovės parduoto juodo spundbondo kaukių gamyboje, patyrė ir iki šiol patiria patalpų, kuriose saugomas iš ieškovės įsigytas spundbondas, nuomos išlaidas 320,00 Eur plius mokamas gyventojų pajamų mokestis (48,00 Eur) per mėnesį. Iki šio priešieškinio pareiškimo dienos atsakovė jau patyrė 1 920,00 Eur plius 288,00 Eur GPM (viso 2 208,00 Eur) išlaidų sandėliavimo patalpų nuomai.

55.       2021 m. spalio – gruodžio mėnesiais vidutinė didmeninė medicininių kaukių kaina buvo 1,9 Eur už 50 vnt. kaukių dėžutę arba 0,038 Eur už vieną kaukę, o vienos kaukės pagaminimo savikaina atsakovei buvo 0,02075356 Eur (apytiksliai 1,04 Eur už 50 vnt. kaukių dėžutę). Atsakovė pagrįstai tikėjosi, panaudojusi iš ieškovės gautą spunbondą bei turimas kitas kaukių gamybai reikalingas medžiagas kaukių gamyboje (metalines juosteles, gumeles, dėžutes ir kt. pagaminti 5 364 705 vnt. kaukių ir jas pardavęs uždirbti mažiausiai 92 522,06 Eur. Ketinto gauti pelno dydis skaičiuojamas iš didmeniniams pirkėjams taikytos kaukių kainos atėmus kaukių savikainą, dauginant kainos ir savikainos skirtumą iš kaukių skaičiaus, kurį atsakovė būtų pagaminusi iš ieškovės įsipareigoto pristatyti juodo spunbondo, t.y. (0,038 Eur - 0,02075356 Eur) * 5 364 705 vnt. = 92 522,06 Eur.

56.       Atsakovė, negavusi tinkamos kokybės ir asortimento produkcijos, negalėjo laiku pagaminti ir parduoti planuoto kiekio medicininių kaukių. Norėdama sumažinti patiriamus nuostolius, siekdama išlaikyti siūlomų kaukių asortimentą, atsakovė pirko juodas medicinines kaukes iš Lenkijos gamintojo po 1,5 Eur už 50 vnt. kaukių dėžutę ir jas perparduodavo už 1,9 Eur už 50 vnt. kaukių dėžutę. Vadinasi, perparduodama įsigyjamas iš kito gamintojo kaukes, atsakovė gaudavo mažesnį pelną. Pirkdama kaukes po 0,03 Eur ir jas parduodamas už 0,038 Eur, atsakovė gavo mažiau pajamų. Pelnas, gautas perparduodant iš Lenkijos gamintojo įsigytas kaukes, skaičiuojamas taip: (0,038 Eur – 0,03 Eur) * 5 364 705 vnt. = 42 917,64 Eur. Skirtumas tarp ketinto gauti pelno, parduodant atsakovės pasigamintas veido kaukes, kurių gamybai atsakovė spunbondą užsisakė iš ieškovės (92 522,06 Eur) ir pelno, gauto perparduodant kaukes, įsigytas iš kito gamintojo (42 917,64 Eur) sudaro 49 604,42 Eur.

57.       Kadangi iš ieškovės pristatyto audinio atsakovė negalėjo pagaminti planuotų medicininių kaukių, todėl buvo priversta kokybišką juodos spalvos spunbondą pirkti iš kito tiekėjo, mokėdama 15 proc. didesnę kainą (2,99 Eur už 1 kilogramą vietoje 2,54 Eur už kilogramą, tačiau jį gavo ir gamyboje panaudojo vėliau, mažėjant pirkėjų susidomėjimui bei krentant kaukių kainoms nuo 1,9 Eur už pakuotę iki 1,75 Eur, 1,58 Eur ar net 1,35 Eur. Dėl ieškovės įvykdyto sutarties pažeidimo atsakovė patyrė 2 208,00 Eur tiesioginių ir 49 604,42 Eur netiesioginių nuostolių (viso 51 812,42 Eur), kuriuos privalo atlyginti ieškovė.

58.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.

59.       CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti ne tik tiesioginius (konkrečiu atveju patalpų nuomos), bet ir netiesioginius nuostolius (negautą pelną). Patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

60.       Atsakovė patyrė 51 812,42 Eur nuostolių, tarp atsakovės nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą.

61.       Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakomybėn traukiamo asmens elgesį, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti pakankamas civilinei atsakomybei taikyti. Nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, t.y. priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

62.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio,  teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti. Įvertinus tai, kad atsakovės nuostolius tiesiogiai lėmė ieškovės įvykdytas sutarties pažeidimas, galima konstatuoti jog tarp atsakovės nuostolių ir ieškovės veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

63.       CK 6.189 str. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.  Juridinis asmuo, verslo subjektas, suvokiantis sutarties pasirašymo padarinius, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Kadangi ieškovė nepristatė atsakovės užsakyto medicininių kaukių gamybai reikalingo tinkamos kokybės audinio, o įsigytas juodos spalvos audinys yra netinkamas medicininių kaukių gamybai, šis pažeidimas (tiek dėl prekių kokybės, tiek ir dėl asortimento) yra laikytinas neteisėtu veiksmu.

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

 

64.       Iš 2021-09-03 prekių pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei audinį: 1) (duomenys neskelbtini) 100 proc. Spunbond 25 gsm, 19 cm, width, white, LF, 4 500,00 kg; 2) (duomenys neskelbtini) 100 proc. PP Spunbond 50 gsm, 19 cm, black (juodas), 9 000,00 kg. Prekių tara ar/ir pakuotė – rulonai, prekių pardavimo data – antra rugsėjo pusė, 2021 m., apmokėjimas – 45 dienos.  2021 m. spalio 1 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 40 122,44 Eur sumai už pateiktą audinį.

65.       2021-10-22 atsakovė ieškovei pateikė pretenziją dėl nekokybiškos produkcijos, kuri neatitinka sutarties sudarymo momentu pateiktiems pavyzdžiams, nurodė, kad pateiktas audinys medicininių kaukių gamybai visiškai netinka, audinys atvežtas ne iš Turkmėnistano, kaip šalys buvo susitarusios, o iš Ukrainos, prašė atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. 2021-10-27 ieškovė pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, kad jokių prekių pavyzdžių sutarties sudarymo metu atsakovei nebuvo pateikusi, šalys susitarė dėl prekių pirkimo - pardavimo, tačiau nenustatė joms jokių specialių kokybinių reikalavimų, ieškovės pateiktos prekės atsakovei atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti pagal paskirtį. 2021-11-03 d. atsakovė pateikė ieškovei raginimą atsiimti nekokybišką produkciją.

 

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą

 

66.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 41 022,44 Eur skolos už atsakovei pateiktas prekes - audinį (duomenys neskelbtini) 100 proc. Spunbond 25 gsm, 19 cm, width, white, LF, 4 500,00 kg ir (duomenys neskelbtini) 100 proc. PP Spunbond 50 gsm, 19 cm, black (juodas), 9 000,00 kg. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad ginčas yra kilęs dėl audinio (duomenys neskelbtini) 100 proc. PP Spunbond 50 gsm, 19 cm, black (juodas), 9 000,00 kg, kokybės ir asortimento. Atsakovė sulaikė apmokėjimą už gautą audinį (duomenys neskelbtini) 100 proc. Spunbond 25 gsm, 19 cm, width, white, LF, 4 500,00 kg, savo patirtų nuostolių užtikrinimui.

67.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

68.       Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

69.       Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

70.       Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010, 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-686/2016).

71.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011, 2018 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

72.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės jai pateiktas juodos spalvos Spunbond audinys neatitinka nei kokybės, nei asortimento reikalavimų, dėl kurių tarėsi šalys. Atsakovė visų pirma teigia, kad audinys pristatytas ne iš Turkmėnistano, kaip buvo tartasi, o iš Ukrainos, be to, audinys neatitinka pavyzdžio, kurį ieškovė buvo pateikusi prieš sudarant sutartį su atsakove. Ieškovė nurodė, kad jokio pavyzdžio, prieš sudarant sutartį, atsakovei neteikė, kad audinys turi būti atvežtas būtent iš Turkmėnistano – su atsakove nesitarė.

73.       Byloje nėra ginčo, kad šalys iki 2021-09-03 sutarties sudarymo jau buvo sudariusios pirkimo – pardavimo sandorius, 2021-09-03 sutartis nebuvo pirma sutartis, sudaryta tarp šalių. Atsakovė nurodė, jog šalys buvo žodžiu sutarusios, kad juodos spalvos Spunbond audinys atsakovei bus tiekiamas iš Turkmėnistano. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. spalio mėnesį ieškovė siūlė atsakovei įsigyti audinio iš Turkmėnistano, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad šalys susitarė, jog audinys būtų tiekiamos būtent iš šios valstybės, taip pat neįrodo, kad šalys susitarė, jog visas ateityje pateiktas juodos spalvos audinys Spunbond turi būti tiekiamas būtent iš Turkmėnistano. Todėl, vadovautis atsakovės argumentais, jog ieškovės juodos spalvos audinį Spunbond pristatė ne iš valstybės, iš kurios buvo šalys susitarusios, nepagrįsti įrodymais.   

74.       Ieškovė neigia, kad, prieš sudarant 2021-09-03 sutartį dėl juodos spalvos Spunbond audinio pardavimo, ieškovė siuntė prekės (audinio) pavyzdį atsakovei. Iš atsakovės pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) T. J. 2021 m. kovo 5 d. elektroniniame laiške atsakovės (duomenys neskelbtini) R. P. pranešė, kad audinio pavyzdžiai yra išsiųsti, pateikė įrodymus apie siuntos išsiuntimą, o R. P. atsakė, jog pavyzdžio laukia. Atsakovė priešieškinyje pripažino, kad po pavyzdžių pateikimo atsakovė buvo užsakiusi ir iš ieškovės pirko dar vieną audinio partiją, kurios kokybe liko patenkinta. Atsakovė pati nurodė, kad, prieš sudarant 2021-09-03 sutartį dėl juodos spalvos Spunbond audinio pardavimo, audinio pavyzdžio iš ieškovės nereikalavo ir jo neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės vadovo 2022-04-26 R. P. elektroninis laiškas savo atstovui, kuriame nurodyta: ,,Va taip nuo pavyzdžių mes pradėjom dirbti, o kai isidirbom pavyzdziu jau nebereikėjo nes turėjome‘‘. Teismų praktikoje tinkamu pripažįstamas tiek rašytinis, tiek faksimilinis, tiek kitos formos pranešimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Minėtos aplinkybės rodo, kad, prieš sudarant 2021-09-03 sutartį, atsakovės ieškovės pateiktų perkamo audinio pavyzdžių neturėjo.

75.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė jai pardavė juodos spalvos Spunbond audinį medicininių kaukių gamybai, kuris neatitinka sutartos prekių kokybės ir asortimento. Atsakovės teigimu, audinys yra ne juodos, o pilkos spalvos, dėmėtas ir per šiurkštus medicininių kaukių gamybai. Ieškovės teigimu, audinys yra juodos spalvos, nes audinio atspalvio šalys nederino, kad jis netinka medicinių kaukių gamybai (yra dėmėtas, per šiurkštus) atsakovė jokių įrodymų teismui nepateikė.

76.       Kaip jau buvo nurodyta, pagal CK 6.331 straipsnio 1 dalį, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti tam tikros rūšies, modelio, dydžio, spalvos ar pagal kitokius požymius apibūdinamus daiktus (daiktų asortimentas), tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (2 dalis). 

77.       Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas (7 dalis).

78.       Atsakovė teigė, kad vien jau ieškovės vadovo T. J. elgesys po prekių pristatymo rodo, kad jis pats pripažino, jog ieškovė pateikė atsakovei nekokybiškas ir neatitinkančias asortimento prekes. Iš atsakovės pateikto garso įrašo matyti, kad T. J. sako, jog R. P. nori jį ,,sudeginti‘‘, siūlo tartis dėl piniginės sumos sumokėjimo ir išspręsti ginčą. Iš į bylą pateikto vadovų susirašinėjimo matyti, kad T. J. buvo informavęs atsakovę, kad tariasi su Ukrainoje esančia gamykla dėl audinio grąžinimo, siūlė ieškoti kitų sprendimo būdų – sumokėti atsakovei tam tikrą pinigų sumą. Teismo posėdžio metu T. J. neneigė, kad, tarp šalių iškilus ginčui, jis ketino jį išspręsti taikiai, nes atsakovė buvo jos užsakovas, ieškovei naudinga buvo ir ateityje pardavinėti jai prekes, tačiau ginčo taikiai nepavyko išspręsti todėl, kad atsakovė pareikalavo sumokėti per didelę pinigų sumą. Todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad tokiu savo elgesiu ieškovės įmonės (duomenys neskelbtini) pripažino, jog pateikė neatitinkančias kokybės ir asortimento prekes, pati atsakovė pripažino, kad T. J., apžiūrėjęs pristatytą atsakovei audinį, atsisakė pasirašyti aktą dėl audinio kokybės. Kad šalys dar bandė spręsti ginčą taikiai ir po pretenzijos pateikimo, matyti iš T. J. ir R. P. susirašinėjimo 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, be to, susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė atsakovei buvo pristačiusi prekių ir po 2021 m. spalio 1 dienos (2021 - 11-18 dienos šalių elektroniniai laiškai).      

79.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė jai pateikė ne juodos spalvos, o pilkos spalvos Spunbond audinį. Nors ieškovė teigė, kad su atsakove nesitarė nei dėl juodos spalvos intensyvumo, nei dėl atspalvio, iš ieškovės ir atsakovės vadovų susirašinėjimo matyti, kad 2021-08-20 atsakovės (duomenys neskelbtini) R. P. elektroniniame laiške ieškovės (duomenys neskelbtini) T. J. rašė: ,,Juodas dpunbondas turi buti juoda kaip anglus be jokių debesėliu‘‘, o T. J. atsakė: ,,Taip ir bus, be problemu‘‘. Akivaizdu, kad toks audinio spalvos apibūdinimas reiškia intensyviai juodą audinio spalvą, šis susirašinėjimas patvirtina, kad šalys būtent dėl tokios spalvos audinio pirkimo - pardavimo buvo susitarusios. Šalių tarpusavio susirašinėjimo metu atsakovė siuntė ieškovei jos pristatytos juodos spalvos audinio pavyzdį, padėtą ant balto pagrindo, iš kurio matyti, kad jis nėra intensyvios juodos spalvos, o pilkos spalvos. Nors su 2022-05-24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktose nuotraukose nėra aiškiai matyti, kokios spalvos Spunbond audinys atsakovei buvo pateiktas, šios aplinkybės užfiksuotos 2022 - 06-20 d. Rygos technikos universiteto Mechanikos ir tekstilės tyrimų laboratorijos inžinerijos mokslų (duomenys neskelbtini) I. L. pateiktoje mokslinėje išvadoje. Palyginus iš UAB ,,Litdent‘‘ paimtus ieškovės pristatyto audinio pavyzdžius su etaloniniu (AITEX standarto sertifikavimas) pavyzdžiu, gautu iš įmonės NV EVOLUTIA NONWOVENS (Ispanija), vizualiai matyti, kad ieškovės pristatyto audinio spalva nėra intensyviai juoda, o, palyginus su pavyzdžiu, pilka. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovė atsakovei vietoj intensyvios juodos spalvos Spunbond audinio pristatė pilkos spalvos audinį, kuris neatitiko asortimento – šalių sutartos spalvos.  

80.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės atsakovei pristatytas juodos spalvos Spunbond audinys yra nevientisas, dėmėtas, nors atsakovė prieš sudarant sutartį pageidavo, kad audinys būtų ,,be jokių debesėlių‘‘. Kad ieškovės pristatytas audinys yra dėmėtas, matyti iš šalių tarpusavio susirašinėjimo metu atsakovės atsiųsto ieškovei jos pristatytos juodos spalvos audinio pavyzdžio. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja I. L.. Ji patvirtino savo pateiktą raštu išvadą, kad ieškovės pristatyto audinio pralaidumas siekė 15 procentų, nors turėtų siekti 10 procentų. Liudytoja nurodė, kad medicininių kaukių gamybai skirtas audinys negali būti dėmėtas, turi būti vientisas, nes dėmėtumas yra susijęs su didesniu pralaidumu šviesai, kas yra draudžiama gaminant kaukes, tačiau tinka gaminant kitas prekes (pvz., sauskelnes), nes kuo didesnis audinio pralaidumas šviesai, tuo pro jį patenka daugiau oro, kas kaukių gamybai netinka. Liudytojos teigimu, ieškovės pristatytas audinys atrodo dėmėtas todėl, kad audinys yra per storas kaukių gamybai (beveik dvigubai didesnio tūrio) ir netolygus, nes techniškai įmanoma pagaminti Spunbond audinį tolygios spalvos, be dėmėtumo. Iš I. L. tyrimo išvados matyti, kad etaloninis medicininės kaukės pavyzdys (S 5) yra nudažytas tolygiai. Į bylą pateiktas ieškovės pristatyto audinio sertifikatas, išduotas bendrovei ,, POLYCORP LLC‘‘, patvirtina liudytojos teiginius, kad audinys skirtas vaikų prekėms (sauskelnėms) gaminti. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės pristatytas juodos spalvos Spunbond audinys neatitiko asortimento (šalių buvo sutarta, kad audinys bus be debesėlių) ir buvo per storas, skirtas sauskelnių, bet ne medicininių kaukių gamybai, nors ieškovei buvo žinoma, kad iš perkamo audinio atsakovė gamins medicinines kaukes.   

81.       Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės pristatytas juodos spalvos Spunbond audinys yra per šiurkštus, todėl netinkamas medicininių kaukių gamybai. Liudytoja I. L. teismo posėdyje patvirtino savo duotą išvadą, kad jai tyrimui pateiktas audinys turi šerpetas, kurios dirgina odą. Šią audinio savybę, liudytojos teigimu, lemia aplinkybė, jog gamybos procese audinys buvo perkaitintas. Liudytoja nurodė, kad jai tyrimui pateiktas audinys ne tik kad netinka medicininių kaukių gamybai, yra skirtas sauskelnėms gaminti, tačiau ir nekokybiškas, nes tokio šiurkštumo audinio negalima naudoti ir sauskelnių gamybai. Nors juodos spalvos Spunbond audinys, kurį ieškovė pardavė atsakovei, yra skirtas išoriniam kaukės sluoksniui, medicininės kaukės kraštai turi tiesioginį sąlytį su oda. Todėl minėtas audinys neatitinka nei asortimento, nei kokybės reikalavimų.

82.       Ieškovės manymu, nėra pagrindo vadovautis liudytojos I. L. atliktu tyrimo aktu bei jos parodymais, nes: ieškovė neturėjo galimybės dalyvauti atrenkant ir perduodant bandinius eksperto išvados rengėjams, bandiniai galėjo būti paimti ne iš ieškovės pristatytų prekių; išvada rengta 2022 m. birželio mėn., o ginčo prekės atsakovei pristatytos 2021 m. rugsėjo mėn., byloje nėra duomenų, kokiomis sąlygomis atsakovė sandėliavo prekes; liudytoja nėra kompetentinga teikti tokio pobūdžio išvadas; pačioje išvadoje nurodyta, jog ji rengta vadovaujantis Latvijos Respublikos vartotojų apsaugos įstatymu.

83.       Nors šalys 2022 - 06 - 20 d. Rygos technikos universiteto Mechanikos ir tekstilės tyrimų laboratorijos inžinerijos mokslų (duomenys neskelbtini) I. L. pateiktą mokslinę išvadą įvardija kaip eksperto išvadą, teismas pažymi, jog minėta išvada laikytina ne ekspertizės aktu, o rašytiniu įrodymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktas tyrimas eksperto išvada gali būti laikomas tik tuomet, kai ekspertizė yra paskiriama teismo nutartimi CPK nustatyta tvarka. Bylos šalies užsakymu atliktas tyrimas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada ir turi būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016).

84.       Nors tyrimą atlikusi I. L. byloje buvo apklausta kaip liudytoja, o ne ekspertė, iš bylos duomenų matyti, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu liudytoja I. L., būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, nurodė, kad ji turi teisę atlikti ieškovės užsakytą tyrimą pagal savo tarptautinio eksperto akreditaciją, o Rygos technikos universiteto Mechanikos ir tekstilės tyrimų laboratorijos įranga yra sertifikuota Latvijos metrologijos centro. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos nurodytomis aplinkybės, jas paneigiančių įrodymų į bylą nepateikta, todėl daro išvadą, kad I. L. buvo kompetentinga atlikti tyrimą atsakovės užsakymu ir pateikti išvadą.

85.       Ieškovės atstovas nurodė, kad medicininėms kaukėms reikalavimus nustato standartas EN 14683:2019+AC:2019, jų tyrimus turi teisę atlikti tik akredituotos laboratorijos, naudodamos standarte numatytus metodus, o Rygos technikos universiteto Mechanikos ir tekstilės tyrimų laboratorija nėra akredituota tokius tyrimus atlikti. Ieškovės atstovas nurodė, kad minėtas standartas nenumato kaukių gamybos iš tam tikrų audinio rūšių, numato reikalavimus medicininei kaukei kaip ją sudarančių medžiagų visumai, o ne medicininės kaukės sudedamosioms dalims, tačiau I. L., atlikdama audinio tyrimą, šiuo standartu nei jame nurodytais metodais nesivadovavo.

86.       Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad minėtas standartas yra taikomas medicininei kaukei kaip ją sudarančių medžiagų visumai, o ne atskiroms jos dalims. Tuo tarpu tarp šalių kilo ginčas ne dėl medicininių kaukių, o vienos jos dalių – išorinio Spunbond audinio sluoksnio. Be to, iš atsakovės pateiktos nacionalinio akreditavimo biuro viešos informacijos matyti, kad prie taikomų standartų, kurie nustato reikalavimus medicininėms kaukėms, yra nurodytas ne tik standartas LST EN 14683:2019+AC:2019, bet ir LST EN 149:2001+A1:2009 ,,Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtruojamos puskaukės apsaugai nuo dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas‘‘, taip pat ne tik šie standartai, tačiau ir kiti standartai at techniniai sprendimai. Iš I. L. pateikto tyrimo santraukos matyti, kad jį atlikdama ji vadovavosi tiek abiem nurodytais standartais, tiek kitais norminiais aktais, todėl ieškovės argumentai, kad tyrimo išvadomis negalima vadovautis, nes tyrimas atliktas, nesivadovaujant standartu LST EN 14683:2019+AC:2019, yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ir ieškovės argumentai, jog I. L. išvada negalima remtis todėl, kad ji atlikta vadovaujantis Latvijos vartotojų apsaugos įstatymu. Nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos tyrimo išvados, susijusios su audinio savybėmis ir kokybe, o ne vartotojų teisių pažeidimo aspektu. 

87.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktas tyrimas nėra ekspertizės aktas, jam negali būti keliami ekspertizės akto formai bei turiniui nustatyti reikalavimai. Atliekant šį tyrimą, I. L. ieškovės pristatytą atsakovei audinį (4 pavyzdžius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) palygino su etaloninės (AITEX standarto sertifikavimas) pavyzdžiu (duomenys neskelbtini), gautu iš įmonės NV EVOLUTIA NONWOVENS (Ispanija), atliko tyrimą ir nurodė, kuo ir dėl kokių priežasčių ieškovės pristatytas atsakovei audinys skiriasi nuo etaloninio kaukės audinio. Kadangi ieškovė nesutiko su I. L. atlikto tyrimo išvadomis, teismas siūlė ieškovei teikti prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, kurios paneigtų arba patvirtintų atlikto tyrimo (rašytinio įrodymo) rezultatus, tačiau tokio prašymo ieškovė nepateikė.       

88.       Ieškovė nurodė, kad bandiniai tyrimui buvo paimti jai nedalyvaujant, todėl abejoja, ar tyrimui buvo pateiktas iš ieškovės gautas audinys. Tačiau iš 2022 m. birželio 10 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis dalyvavo paimant keturis mėginius po 6 metrus iš skirtingų pakuočių, kuriuose yra technologinės kortelės, ir perdavė mėginius I. L. tos pačios dienos prekių priėmimo – perdavimo aktu. Ieškovė šių įrodymų nepaneigė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tyrimui buvo pateiktas ne ieškovės pristatytas audinys. I. L. tyrimo išvada rengta 2022 m. birželio mėn., o ginčo prekės atsakovei pristatytos 2021 m. rugsėjo mėn., todėl ieškovė abejoja, ar audinys buvo sandėliuojamas tinkamomis sąlygomis. Tačiau vėlgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybę dėl netinkamų laikymo sąlygų turi įrodyti ieškovė. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę pareigą įrodyti tam tikras aplinkybes turi teigianti, o ne neigianti šalis, o įrodymų apie netinkamas audinio sandėliavimo sąlygas ieškovė nepateikė.

89.       Ieškovė taip pat pateikė prekių gamintojo ,,POLYCORP LLC‘‘ pateiktą sertifikatą, įrodantį tinkamą prekių kokybę. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pateiktas sertifikatas patvirtina liudytojos I. L. teiginius, kad audinys skirtas vaikų prekėms (sauskelnėms) gaminti, todėl į bylą pateiktos bandymų ataskaitos neturi sprendžiant ginčą teisinės reikšmės. Be to, pateiktas juodos spalvos audinio Spunbond sertifikatas neįrodo, kad ieškovė atsakovei pateikė tinkamo asortimento ir kokybės daiktą, nes sertifikatas neįrodo, kokia realiai produkcija buvo pristatyta atsakovei.

90.       Tais atvejais, kai pirkėjui perduodama nekokybiška prekė, viena iš pirkėjo teisių yra teisė atsisakyti sutarties (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju nekokybiško audinio pateikimas atsakovei yra esminis sutarties pažeidimas, nes atsakovė negalėjo audinio panaudoti pagal paskirtį. Pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties ir šia teise pasinaudoja apie tai aiškiai pareikšdamas pardavėjui, atsisakydamas imti prekę, sugrąžindamas ją ar kitaip aiškiai nurodydamas pardavėjui, kad siekia sugrąžinti jam prekę ir taip vienašališkai įstatymo suteiktos teisės pagrindu atsisakyti sutarties. Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo – pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita (CK 6.332 str. 1 d.). 

91.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą kad ieškovė atsakovei pagal 2021-09-03 sutartį pateikė netinkamos kokybės ir asortimento juodos spalvos Spunbondo audinį, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė jį priimti ir ieškovei už jį sumokėti.

 

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti nuostolius

 

92.       Atsakovė prašo priteisti iš atsakovės 2 208,00 Eur tiesioginių ir 49 604,42 Eur netiesioginių nuostolių, viso 51 812,42 Eur, kuriuos privalo atlyginti sutartį pažeidusi ieškovė. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

93.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

94.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

95.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007). Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

96.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 49 604,42 Eur netiesioginių nuostolių ir nurodo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų - netinkamo audinio pristatymo – ji negavo pajamų, kurias planavo gauti. 2021 m. spalio – gruodžio mėnesiais vidutinė didmeninė medicininių kaukių kaina buvo 1,9 Eur už 50 vnt. kaukių dėžutę arba 0,038 Eur už vieną kaukę, o vienos kaukės pagaminimo savikaina atsakovei buvo 0,02075356 Eur (apytiksliai 1,04 Eur už 50 vnt. kaukių dėžutę). Atsakovė teigia pagrįstai tikėjusi, panaudojusi iš ieškovės gautą spunbondą bei turimas kitas kaukių gamybai reikalingas medžiagas kaukių gamyboje (metalines juosteles, gumeles, dėžutes ir kt.) pagaminti 5 364 705 vnt. kaukių ir jas pardavusi uždirbti mažiausiai 92 522,06 Eur. Ketinto gauti pelno dydis skaičiuojamas iš didmeniniams pirkėjams taikytos kaukių kainos, atėmus kaukių savikainą, dauginant kainos ir savikainos skirtumą iš kaukių skaičiaus, kurį atsakovė būtų pagaminusi iš ieškovės įsipareigoto pristatyti juodo spunbondo, t.y. (0,038 Eur - 0,02075356 Eur) * 5 364 705 vnt. = 92 522,06 Eur.

97.       Atsakovės teigimu, ji negalėjo pagaminti tokio kiekio kaukių dėl ieškovės netinkamo Spunbond audinio, todėl, siekdama sumažinti nuostolius, pirko juodas medicinines kaukes iš Lenkijos gamintojo po 1,5 Eur už 50 vnt. kaukių dėžutę ir jas perparduodavo už 1,9 Eur už 50 vnt. kaukių dėžutę. Perparduodama įsigyjamas iš kito gamintojo kaukes, atsakovė gaudavo mažesnį pelną. Pirkdama kaukes po 0,03 Eur ir jas parduodamas už 0,038 Eur, atsakovė gavo mažiau pajamų. Pelnas, gautas perparduodant iš Lenkijos gamintojo įsigytas kaukes, skaičiuojamas taip: (0,038 Eur – 0,03 Eur) * 5 364 705 vnt. = 42 917,64 Eur. Skirtumas tarp ketinto gauti pelno, parduodant atsakovės pasigamintas veido kaukes, kurių gamybai atsakovė spunbondą užsisakė iš ieškovės (92 522,06 Eur) ir pelno, gauto perparduodant kaukes, įsigytas iš kito gamintojo (42 917,64 Eur) sudaro 49 604,42 Eur.

98.       Nagrinėjamu atveju atsakovė savo negautas pajamas laiko skirtumą tarp pajamų, gautų perpardavus medicinines kaukes, ir pajamų, kurias jos paskaičiavimu būtų gavusi, pagaminusi kaukes iš ieškovės įsigyto juodo Spunbond audinio. Atsakovė, apskaičiuodama negautų pajamų dydį, pasirinko kainų skirtumo metodą, numatytą CK 6.258 straipsnio 5 dalyje - jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teismas pažymi, kad nors atsakovė ir atsisakė priimti ieškovės nekokybiškas prekes, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų nutraukusi sutartį. Nors iš atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad ji teigia, jog gavusi netinkamą audinį ji negalėjo pagaminti planuotų medicininių kaukių kiekio, todėl buvo priversta kokybišką juodos spalvos spunbondą pirkti iš kito tiekėjo, mokėdama 15 proc. didesnę kainą (2,99 Eur už 1 kilogramą vietoje 2,54 Eur už kilogramą), tačiau jį gavo ir gamyboje panaudojo vėliau, mažėjant pirkėjų susidomėjimui bei krentant kaukių kainoms nuo 1,9 Eur už pakuotę iki 1,75 Eur, 1,58 Eur ar net 1,35 Eur, šioje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad sudarė pakaitines sutartis ir patyrė nuostolių dėl kainų skirtumo. Todėl, teismo nuomone, kainų skirtumo metodas nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant negautas pajamas, yra netaikytinas.

99.       Kaip minėta, žalos faktas ir dydis nepreziumuojami ir turi būti įrodinėjami įprastine tvarka, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas). Iš atsakovės pateikto paskaičiavimo matyti, kad atsakovė prašo priteisti negautų pajamų skirtumą. Tačiau negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus jau nuo 2008 metų (2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).

100.       Atsakovė pateikė buhalterinę pažymą dėl vienkartinių kaukių savikainos paskaičiavimo, iš kurios matyti, kad 1 kaukės pagaminimo savikaina yra 0,02075356 Eur. Tačiau paskaičiavime nurodyti rodikliai, pvz., darbuotojų darbo užmokesčio, IT nusidėvėjimo, patalpų nuomos – nėra pagrįsti įrodymais. Teismui taip pat nėra pateikta įrodymų, kokie būtent kiekiai yra reikalingi milijonui medicininių kaukių pagaminti. Nors teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja atsakovės buhalterė H. B., kuri patvirtino, kad į pažymą įtraukti medžiagų kiekiai buvo sveriami, teismas abejoja, ar liudytoja pagal savo einamas pareigas yra kompetentinga apskaičiuoti medžiagų, reikalingų pagaminti milijoną kaukių, kiekius. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės (duomenys neskelbtini) R. P. negalėjo paaiškinti, iš ko susidaro kaukės pagaminimo savikaina, nors, pateikdamas teismui buhalterinę pažymą, su ja susipažino, ją pasirašydamas. Teismas pažymi, kad atsakovės pateiktame negautų pajamų paskaičiavime niekaip neatsispindi paskaičiuoti mokesčiai (pvz. Pelno mokestis, PVM mokestis). Teismo nuomone, šie mokesčiai įtakotų vienos kaukės savikainos dydį, kuriam didėjant, mažėtų gaunamų pajamų dydis, kurį atsakovė skaičiuoja minusuodama kaukės pagaminimo savikainą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis atsakovės pateikta pažyma apie pagamino medicininės kaukės vieneto savikainą, o pats paskaičiavimas laikytinas ydingu, nes pagrįstas hipotetiniais paskaičiavimais. Atsakovės patektas paskaičiavimas neparodo, kiek grynojo pelno atsakovė prarado, todėl teismas neturi galimybės patikrinti atsakovės pateiktą negautų pajamų paskaičiavimą.     

101.       Iš  viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės pardavimų pajamos per 2021 metus išaugo nuo 1 549 978,00 Eur iki 1 601 311,00 Eur. Atsakovė pripažino, kad įsigijo audinių kaukių gamybai iš kitų tiekėjų, bylos aplinkybės rodo, kad atsakovė ir po pretenzijos pateikimo ieškovei pirko iš jos produkciją. Atsakovė įsigijo kaukių iš Lenkijos, kurias, kaip pati teigė, perpardavė ir gavo pajamas. Nors iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad per 2021 metus atsakovė patyrė 28 048,00 Eur nuostolių, atsakovė neįrodinėjo, kaip nuostolių atsiradimą įtakojo (jei įtakojo) ieškovės netinkamos produkcijos pateikimas, kodėl, augant pajamoms iš pardavimų, įmonė patyrė nuostolius. Taip pat pažymėtina, kad per 2022 metus atsakovė patyrė dar didesnį - 44 237,00 Eur nuostolį, nors pardavimų pajamos ženkliai nesumažėjo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad tikėtina, jog įmonės patiriamus nuostolius įtakoja kitos, ne su ieškovės sutarties pažeidimu susijusio aplinkybės.

102.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovės pateikto netinkamo audinio patyrė nuostolių ir kad jie buvo susiję priežastiniu ryšių su atsakovės sutarties pažeidimu.

103.       Atsakovė taip pat prašo priteisti 2 208,00 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos patyrė todėl, kad  jai teko išsinuomoti patalpas nekokybiškiems ieškovės pateiktiems audiniams sandėliuoti. Atsakovės teigimu, kadangi ji negalėjo panaudoti ieškovės parduoto juodo spundbondo kaukių gamyboje, patyrė ir iki šiol patiria patalpų, kuriose saugomas iš ieškovės įsigytas spundbondas, nuomos išlaidas 320,00 Eur plius mokamas gyventojų pajamų mokestis (48,00 Eur) per mėnesį. Iki šio priešieškinio pareiškimo dienos atsakovė jau patyrė 1 920,00 Eur plius 288,00 Eur GPM (viso 2 208,00 Eur) išlaidų sandėliavimo patalpų nuomai.

104.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2021-12-30 sudarė nuomos sutartį, kuria išsinuomojo 128 kv.m. patalpas adresu (duomenys neskelbtini) mieste, kaip teigia, netinkamos kokybės iš ieškovės gauto audinio sandėliavimui, nuomos sutartis sudaryta iki 2023 m. sausio 1 d. Atsakovė nurodė, kad patalpos buvo išnuomotos tik šiam tikslui. Tačiau iš 2022 m. birželio 10 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis ieškovės pristatyto audinio mėginius paėmė nuvykęs atsakovės adresu (duomenys neskelbtini). Nors protokole pažymėta, kad dalis audinio sandėliuojama adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pridėtos nuotraukos patvirtina, kad ieškovės pristatyti audiniai buvo sandėliuojami pas atsakovę adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės netinkama produkcija buvo sandėliuojama ir adresu (duomenys neskelbtini), kokia patalpų kvadratūra yra reikalinga šių audinių sandėliavimui, nes pats negyvenamųjų patalpų nuomos sudarymo faktas šių aplinkybių nepatvirtina. Kaip jau buvo minėta, atsakovė po prekių gavimo 2021-10-01 šią produkciją laikė taip pat savo įmonės adresu, iki 2021 m. gruodžio mėnesio derėjosi su ieškove dėl ginčo išsprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojo išimtinai tik ieškovės gautų prekių sandėliavimui, todėl, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, tenkinti ieškovės reikalavimą dėl su patalpų nuoma susijusių išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

 

Dėl procesinės bylos baigties 

 

105.       Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovės  41 022,44 Eur skolos priteismo. Atsižvelgiant į sprendime išdėstytus motyvus, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo už juodos spalvos Spunbond audinį yra atmestinas, atsakovei įrodžius, kad ieškovė pateikė netinkamos kokybės ir asortimento prekę. Kadangi atsakovė neįrodė civilinė atsakomybės sąlygų, jos priešieškinis dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo atmestinas (ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo). Todėl konstatuojama, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė apmokėjimą už ieškovės pristatytą audinį (duomenys neskelbtini) 100 proc. Spunbond 25 gsm, 19 cm, width, white, LF, 4 500,00 kg,  savo patirtų nuostolių užtikrinimui.

106.       Atmetus atsakovės priešieškinį, ji turi pareigą apmokėti ieškovei už baltos spalvos Spunbond audinį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš 2021-10-01 PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė pristatė atsakovei 4013,75 kg 100 proc. PP Spunbond 25 gsm, 19 cm, width, white, audinio už 9994,24 Eur be PVM, su PVM – 12 093,03 Eur (9994,24 Eur + 2098,79 Eur). Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina  12 093,03 Eur skola už pristatytas prekes.

107.       Ieškovė prašė priteisti iki ieškinio pateikimo susidariusią 6 procentų dydžio metines palūkanas, kurių paskirtis kompensacinė. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Palūkanų dydis (tarifas) priklauso nuo to, ar taikomos įstatymo nustatytos, ar šalių sutartos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanos nustatytos CK 6.210 straipsnyje, numatančiame fiksuotus palūkanų dydžius (tarifus) už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

108.       CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas atsitinka įstatymo reikalavimus, iš atsakovės ieškovei priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma iki ieškinio pateikimo, kuri yra mažinama, atsižvelgiant į priteistiną ieškovei sumą, ir sudaro 280,29 Eur (6 proc. nuo skolos sumos 725,58 Eur : 365 metų dienų skaičiaus x 141 pradelstų dienų skaičiaus).

109.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Esant minėtai sąlygų visumai, reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo - 2022-04-19 - iki teismo visiško įvykdymo tenkintinas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

110.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

111.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies – patenkinta 30,14 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta – 69,86 procentai reikalavimų, priešieškinis atmestas visiškai. Ieškovė iš viso byloje patyrė 7708,96 Eur žyminio mokesčio, atstovavimo ir vertimo išlaidų, atsakovė – 10099,41 Eur žyminio mokesčio, atstovavimo, vertimo ir išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą.

112.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį ir paruoštų procesinių dokumentų bei teismo posėdžių skaičių, teismas sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios suatstovavimu, yra ne per didelės.

113.       Įvertinus proporcingai šalių atžvilgiu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 5016,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (7708,96 Eur x 130,14 proc. : 200 proc.), o atsakovei iš ieškovės 3527,72 Eur (10099,41 Eur x 69,86 proc. : 200 proc.). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1488,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

        

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Merbonas‘‘ (juridinio asmens kodas 305154101) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Litdent‘‘ (juridinio asmens kodas 302304688)  12 093,03 Eur (dvylika tūkstančių devyniasdešimt tris eurus 3 ct) skolos, 280,29 Eur  (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 29 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2022-04-19 - iki teismo visiško įvykdymo,  1488,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

 

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė