Civilinė byla Nr.2S-1727-259/2010
(Proceso Nr. 2-05-3-08389-2010-1)
Pirmos instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė
Procesinio dokumento kategorija 110.1, 121.14, 122.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Mideira“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13450-435/2010, kuria patenkintas ieškovo UAB „Beauty Cosmetic“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Beauty Cosmetic“ ieškinį atsakovui UAB „Mideira“ dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-06-01 nutartimi (b.l.44) tenkino ieškovo UAB „Beauty Cosmetic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Mideira“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždrausdamas jais disponuoti, o jų esant nepakankamai – nutarė areštuoti pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, ieškinio – 22 297,88 Lt sumai, uždrausdamas pervesti lėšas tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ieškovui, pavedant turtą surasti ir aprašyti antstoliui.
Atsižvelgdamas į ieškinio sumą – 22 297,88 Lt bei vadovaudamasis protingumo, šalių lygybės principais, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp šalių, teismas sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanomu. Kadangi piniginių lėšų areštas yra labiausiai atsakovo turtinius interesus suvaržanti priemonė, teismas sprendė, jog pirmiausia 22 297,88 Lt sumai areštuotini atsakovo kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, ir tik jų esant nepakankamai – piniginės lėšos.
Atskiruoju skundu (b.l.50-51) atsakovas UAB „Mideira“ su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti, dėl šių motyvų:
1) prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, jog atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų. Ieškovo ir atsakovo santykiai neapsiribojo vien tik prekių pirkimu. Šalys tarėsi dėl ilgalaikio bendradarbiavimo. Siekiant realizuoti ieškovo siūlomas prekes trečiose šalyse, atsakovas atliko su tuo susijusius veiksmus ir patyrė išlaidas. Ieškovo pateiktų prekių vertė sudaro 15 915,33 Lt, o ne 20 669,35 Lt, kaip nurodo ieškovas (tokią sumą jis mini ir 2009-05-07 priminime, b.l.17). Atsakovas, išrūpindamas ieškovo prekėms reikalingus sertifikatus, patyrė 6000 EUR išlaidas, kas sudaro 20 716,80 Lt (b.l.53-54), o tai viršija ieškovo pateiktų prekių kainą. Apie tai atsakovas informavo ieškovą ir, šiam pareikalavus apmokėti už prekes, nurodė, kad tokiu atveju ieškovas turi padengti atsakovo patirtas išlaidas. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas nevengė ir nevengia atsakomybės šalių sutartiniuose santykiuose. Atsakovas reikalavo, kad ieškovas įvertintų abiejų šalių patirtas išlaidas. Ieškovas tokį reikalavimą ignoravo, kadangi jis, suvedant tarpusavio atsiskaitymo balansą, dar lieka skolingas atsakovui. Todėl ieškovo nurodytas motyvas dėl vengimo atsiskaityti, yra nepagrįstas ir nepakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui;
2) LAP gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Ieškinyje nurodoma, kad sutartis tarp šalių sudaryta dar 2008 m., tačiau šalims nesutarus dėl tolesnio bendradarbiavimo, sutartiniai santykiai nutrūko. Žinodamas atsakovo poziciją ir tiek laiko nesikreipęs į teismą, ieškovas nepateikia savo veiksmų pagrįstos motyvacijos, o tik formaliai nurodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą - kad atsakovas gali paslėpti savo turtą ir dėl to teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Ieškovo teiginiai ir reikalavimai prieštarauja logikai, tačiau ieškovo reikalavimai gali padaryti atsakovui dar didesnę žalą, negu iki šiol patirtos išlaidos. Atsakovui nėra tikslo slėpti savo turtą, nes atsakovo patirtos išlaidos tarpusavio santykiuose yra didesnės ir jis turi pagrindą reikalauti ieškovą atsiskaityti. Todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo;
3) atsakovas yra nedidelė įmonė, kurioje dirba 2 žmonės, todėl jo apyvarta nėra didelė ir tokios pinigų sumos areštas gali padaryti įmonei nepataisomą žalą. Todėl ieškovo reikalavimams esant nepagrįstiems ir neteisingiems, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Beauty Cosmetic“ nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Teisėjų kolegija laiko, jog byloje yra faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien didelė reikalavimų suma yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reiškia atsakovui reikalavimą priteisti sumą, kuri yra 20669, 32 litai (b.l. 3-6). Atsakovas jau ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškovu, todėl spręstina, kad byloje pareikštų reikalavimų suma yra didelė, sudaranti CPK 144 str. 1 d. numatytą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl realios grėsmės ir pakankamo pagrindo laikinosioms priemonėms taikyti nebuvimo yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas byloje laikinąsias apsaugos priemones, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovo bei atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti, neatima iš atsakovo teisės minėtais daiktais naudotis, o nutartyje nurodytas piniginių lėšų areštas taikytinas tik tuo atveju, kai atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nebus ar bus nepakankamai arešto sumai. Net ir areštavus atsakovo pinigines lėšas 20669,32 Lt sumai, atsakovo veikla nebūtų suvaržyta, nes jam palikta teisė iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei. Be to, skundžiama nutartimi nebuvo suvaržytos atsakovo teisės daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apie tai atsakovui nepranešęs ir taip nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuoto praktikos. nepranešimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovui neturi esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, įstatymų leidėjas yra numatęs tokia nagrinėjimo tvarka teismui pasinaudoti (LR CPK 148 str. 1 d.), tai yra teismo diskrecijos teisė.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija laiko, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-01 nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Arvydas Žibas
Kolegijos teisėjai Rūta Palubinskaitė
Algimantas Kukalis