Civilinė byla Nr. e2A-1132-450/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02239-2018-2

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        2.6.1.6.1; 3.3.1.18.4; 2.1.2.4.1.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų žemės ūkio kooperatyvo „Linkuvos kraštas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Robusta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kustodija“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Robusta“, žemės ūkio kooperatyvui „Linkuvos kraštas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kustodija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2016 m. gegužės 31 d. ieškovės ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Robusta“ (toliau – atsakovė Nr. 1) ir žemės ūkio kooperatyvo (toliau – ŽŪK) „Linkuvos kraštas“ (toliau – atsakovas Nr. 2) trišalį reikalavimų įskaitymo sandorį negaliojančiu; taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki ginčijamo susitarimo sudarymo; priteisti iš ŽŪK „Linkuvos kraštas“ 88 454,58 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ginčijamu susitarimu ieškovė perleido atsakovei Nr. 1 88 454,58 Eur finansinį reikalavimą į savo debitorių – atsakovą Nr. 2, o atsakovė Nr. 1 įgyto reikalavimo verte įskaitė ir sumažino savo finansinį reikalavimą į ieškovę. Ginčijamu susitarimu atsakovai įskaitė ir priešpriešinius tarpusavio reikalavimus 88 454,58 Eur sumai. Susitarimas sudarytas ieškovei esant nemokiai ir esant kreditorių inicijuotiems teisminiams procesams, lėmė finansinės būklės pablogėjimą bei turėjo reikšmingos įtakos ieškovės negalėjimui atsiskaityti su kitais kreditoriais. Sudarius ginčo sandorį, buvo suteikta pirmenybė UAB „Robusta“, taip pažeidžiant nemokios ieškovės kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis. Perleidusi finansinį reikalavimą, ieškovė negavo atsakovo Nr. 2 mokėtinų piniginių lėšų, kurios galėjo būti skirtos atsiskaitymams su visais kreditoriais, sumažino savo turto masę. Ieškovei delsiant atsiskaityti už prekes bei didėjant įsiskolinimui, atsakovei Nr. 1, kaip rūpestingam ir apdairiam verslo subjektui, turėjo kilti abejonių dėl jos mokumo. Be to, Juridinių asmenų registrui buvo pateikti ir viešai prieinami ieškovės finansinės atskaitomybės už 2015 m. laikotarpį duomenys, kuriais remiantis ieškovės finansinė būklė jau 2015 m. buvo sudėtinga. Turto arešto aktų registro duomenimis, ieškovės turtui sandorio sudarymo metu buvo pritaikytas areštas. Ieškovė turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetams, jos atžvilgiu inicijuoti teisminiai procesai dėl skolų priteisimo. Susitarimo sudarymo metu ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 7 869 301,79 Eur ir viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Ieškovė, faktiškai būdama nemoki, suteikė pirmenybę atsakovei Nr. 1, kuri Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio prasme laikytina penktos eilės kreditore, todėl toks sandoris pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo pradžios). Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Kustodija“ dokumentai administratoriui nebuvo perduoti, visi įmonės dokumentai nėra gauti iki šiol. Administratorius ginčijamo susitarimo kopiją gavo 2018 m. kovo mėn., todėl 2018 m. lapkričio 30 d. ieškinio pateikimo dieną senaties terminas nebuvo pasibaigęs.

3.       Atsakovai UAB „Robusta“ ir ŽŪK „Linkuvos kraštas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nėra pakankamų duomenų, jog susitarimo sudarymo metu ieškovė būtų buvusi nemoki, 2016 m. gegužės 31 d. pradelstų skolų kreditoriams ataskaita šios aplinkybės nepagrindžia, nes neaišku kas ją sudarė, jos nepatvirtina duomenys iš kitų šaltinių, ataskaita iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems faktams. Atsakovams jokia viešai prieinama informacija nebūtų atskleidusi fakto, kad susitarimas gali būti neteisėtas. Atsakovus galėjo pasiekti įvairūs duomenys apie ieškovę, tačiau CK 6.66 straipsnio 2 dalies prasme teisiškai nėra reikšminga, ar atsakovai žinojo apie ieškovės sunkią finansinę padėtį; teisinę reikšmę turi tik tai, ar atsakovai 2016 m. gegužės 31 d. žinojo / turėjo žinoti, jog ieškovė yra nemoki. Ieškovė tuo metu vykdė veiklą, iš UAB „Robusta“ pirko didelės vertės prekes, o ŽŪK „Linkuvos kraštas“, žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „Pelaniškiai“ pardavė prekių apytiksliai už 200 000 Eur, kas atspindėjo ieškovės veiklą vykdant tiek pirkimus, tiek pardavimus ir tai kaip tik neatspindėjo nemokomo būsenos. Nesant konkrečių duomenų apie atsakovų žinojimą ar bent jau galėjimą (turėjimą) žinoti, kad ieškovė 2016 m. gegužės 31 d. buvo nemoki, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovai, sudarydami susitarimą, buvo nesąžiningi. Susitarimo sudarymas neturėjo jokios įtakos ieškovės mokumui, nes nors ieškovė perleido atsakovei Nr. 1 reikalavimo teisę į atsakovą Nr. 2, tačiau lygiai tokioje pačioje apimtyje sumažėjo ieškovės skola UAB „Robusta“ atžvilgiu, t. y. nepaneigtas atsakovų sąžiningumas. Ginčo dėl to, kad Susitarimu tenkintas 5 eilės kreditoriaus reikalavimas, nėra, tačiau nėra konkrečių ir tikslių duomenų apie tai, kiek grynųjų ir negrynųjų pinigų BUAB „Kustodija“ turėjo 2016 m. gegužės 31 d. bei kokios bendros apimties reikalavimai buvo pareikšti ieškovės atžvilgiu 2016 m. gegužės 31 d. Nesant tokių duomenų, susitarimo kvalifikavimas niekiniu, kaip prieštaraujančiu CK 6.9301 straipsnio 1 daliai, tėra grįstas prielaidomis. CK 6.9301 straipsnio (kartu su CK 1.80 straipsniu) taikymui ginčyti susitarimą nėra pagrindo, kadangi CK 6.9301 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, o susitarimu nebuvo atliktas atsiskaitymas viena iš minėtų pinigų rūšių – susitarimu atliktas įskaitymas, kuris pagal CK 6.130–6.140 straipsnių nuostatas yra savarankiškas prievolės pasibaigimo būdas, nepasižymintis pinigų mokėjimu. Administratorius apie susitarimą žinojo dar 2017 m. liepos mėn., ieškinys pareikštas tik 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančiu ieškovės ir atsakovų sudarytą trišalį reikalavimų įskaitymo sandorį negaliojančiu bei taikė restituciją – grąžino šalis į padėtį, buvusią iki susitarimo sudarymo; priteisė iš ŽŪK „Linkuvos kraštas“ ieškovei 88 454,58 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas; ieškovei iš atsakovų priteisė po 2 117,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iš atsakovų valstybės naudai priteisė po 776 Eur žyminio mokesčio.

5.       Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. kovo 3 d. atsakovė UAB „Robusta“ pardavė ieškovei prekių už 315 747,66 Eur sumą, už kurias ieškovė neatsiskaitė. Laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. gegužės 26 d. ieškovė pardavė atsakovui ŽŪK „Linkuvos kraštas“ prekių už 88 938,58 Eur, už kurias atsakovas ieškovei nesumokėjo. Šalys 2016 m. gegužės 31 d. sudarė trišalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, remiantis kuriuo susitarė atlikti tarpusavio užskaitymus 88 454,58 Eur sumai. UAB „Robusta” užskaitė BUAB „Kustodija“ debitorinį įsiskolinimą 88 454,58 Eur sumai, tai pačiai sumai mažindama savo finansinį įsiskolinimą ŽŪK „Linkuvos kraštas“. BUAB „Kustodija“ užskaitė 88 938,58 Eur reikalavimo teisę į atsakovą ŽŪK „Linkuvos kraštas“, tai pačiai sumai mažindama savo finansinį įsipareigojimą UAB „Robusta“. ŽŪK „Linkuvos kraštas” mažino savo finansinį įsipareigojimą BUAB „Kustodija“ 88 454,58 Eur sumai. Tokiu būdu atsakovas Nr. 2 nebeliko skolingas 88 938,58 Eur ieškovei, o ieškovės skola atsakovei UAB „Robusta“ sumažėjo atitinkamai 88 938,58 Eur suma.

6.       Teismas iš paskutinio 2015 m. Juridinių asmenų registrui pateikto ieškovės balanso nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės turto vertė buvo 11 668 724 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 024 584 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8 795 619 Eur. Šiais balanso duomenimis rėmėsi Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi iškeldamas ieškovei bankroto bylą. Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui sudaro 46 588,04 Eur, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenis, įmonė turi 108 485,11 Eur mokestinės nepriemokos; atsakovės atžvilgiu vykdoma 13 vykdomųjų bylų dėl bendros virš 3 452 660 Eur skolos išieškojimo. Vien 2016–2017 m. iškelta virš 10 bylų dėl tam tikrų skolų priteisimo iš atsakovės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teisėmis valdytų kokį nors materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas. Nors ieškovė nesutiko su kreditorių prašymais iškelti bankroto bylą, teikė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, tačiau teismams nepateikė kreditorių sąrašų, nurodant įsipareigojimų sumas ir atsiskaitymo terminus, taip pagrįsdama savo teiginius, kad pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

7.       Iš 2016 m. gegužės 1 d. balanso matyti, kad 2016 m. gegužės 1 d. ieškovės turto vertė buvo 11 549 602,34 Eur; po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 496 394,59 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 574 883,24 Eur. Pagal su ieškiniu pateiktą pradelstų ieškovės įsipareigojimų suvestinę 2016 m. gegužės 31 d. (Klientų pradelstos skolos), pradelstų skolų suma 2016 m. gegužės 31 d. buvo – 7 869 301,79 Eur. VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. kovo 22 d. Sprendimu nuspręsta priverstine tvarka išieškoti 15 663,45 Eur įmokų; 2016 m. balandžio 26 d. Sprendimu nuspręsta priverstine tvarka išieškoti 16 146,45 Eur įmokų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. pažymoje konstatuota, kad 2016 m. gegužės 17 d. skola 18 298,41 Eur už 2016 m. gegužės mėn., sumokėta (išieškota) 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 16 d. skola 16 712,98 Eur sumokėta (išieškota) 2016 m. liepos 26 d. Teismas darė išvadą, kad pradelsti ieškovės įsipareigojimai 2016 m. gegužės 31 d. žymiai viršijo pusę į ieškovės balansą įrašyto turto vertę.

8.       Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad pateiktos pradelstų ieškovės įsipareigojimų suvestinės neturi įrodomosios reikšmės, nustatęs, kad suvestines sudarė ieškovės bankroto administratorius. Su ieškovės 2019 m. balandžio 9 d. prašymu dėl papildomų dokumentų priėmimo pateiktas administratoriaus 2019 m. vasario 28 d. pranešimas dėl BUAB „Kustudija“ dokumentų perdavimo patvirtina, kad 2017 m. liepos – 2018 m. kovo mėn. administratoriui buvo perduoti ieškovės dokumentai „2017 m. liepos – rugsėjo mėn. laikotarpiu buvo atvežta 111 dėžių įmonės archyvinių dokumentų 2012–2014 m., 2018 m. kovo mėn. atvežė 32 segtuvus“. Teismas sprendė, kad ieškovės bankroto administratoriui buvo galimybė šių dokumentų pagrindu parengti suvestines.

9.       Teismas taip pat sprendė, kad pradelstų ieškovės įsipareigojimų suvestinėse nurodytų duomenų pagrįstumą patvirtina tai, jog dalis šiose suvestinėse nurodytų kreditorių įtraukti ir į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintą kreditorių sąrašą (pvz. uždaroji akcinė bendrovė „DOOR TRAIDING CONSULTING BALTIC“, kurios 2 706,31 Eur skola įtraukta į pradelstų ieškovės įsipareigojimų suvestines 2016 m. gegužės 31 d. yra analogiška patvirtintai teismo). Į pradelstų ieškovės įsipareigojimų suvestines 2016 m. gegužės 31 d. įtrauktų pradelstų kreditorių Rotam Agrochemikal Europe – 213 852 Eur ir Monsanto International Sari skolų faktą patvirtina pirminiai apskaitos dokumentai – ieškovės pateiktos šių kreditorių išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Į pradelstų ieškovės įsipareigojimų suvestinę 2016 m. gegužės 31 d. įtraukta Crop Chem GmbH 108 875 Eur skola sutampa su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu šiam kreditoriui iš ieškovės priteista pagrindine skola – 108 875 Eur skola, 2 643,07 Eur palūkanų. Į padelstų įsipareigojimų suvestines 2016 m. gegužės 31 d. įtraukta 1 982 539,26 Eur ieškovės skola uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žvalguva“ iš esmės sutampa su 2 000 000 Eur ieškovės skola, dėl kurios išieškojimo 2016 m. kovo 10 d. išduotas vykdomasis įrašas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti pateiktomis įsipareigojimų suvestinėmis 2016 m. gegužės 31 d. ar daryti išvadą, kad juose užfiksuoti klaidingi duomenys apie kreditorius.

10.       Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. rašto matyti, kad ieškovė nuo 2016 m. kovo 1 d. nuolat vėlavo mokėti įmokas į VSDF biudžetą, todėl įmokų išieškojimas buvo vykdomas priverstine tvarka. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužes 5 d. preliminaraus sprendimo matyti, kad iš ieškovės kreditoriaus Crop Chem GmbH naudai priteista 111 518,07 Eur skola, o 2016 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis raštas. Iš Turto arešto aktų registro archyvo išrašo nustatyta, kad 2016 m. gegužės 5 d. ieškovės turtui buvo pritaikyti areštai bylose dėl skolų išieškojimo.

11.       Ieškovės įsipareigojimų suvestinės 2016 m. gegužes 31 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas rodo, kad ieškovės pradelstos skolos daliai kreditorių nuolat didėjo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė 2016 m. gegužės mėn. ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo nemoki, nes savalaikiai nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.

12.       Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad užskaitų sudarymas buvo nuolatinė ieškovės verslo praktika, nes ne su visais kreditoriais ši praktika būdavo taikoma. Ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta. Be to, proporcingam atsiskaitymui su kitais kreditoriais galėjo būti panaudotos piniginės lėšos, kurias atsakovas turėjo sumokėti ieškovei, vykdydamas savo įsipareigojimus dėl skolos. Byloje nėra įrodymų, kad ŽŪK „Linkuvos kraštas” dėl sunkios turtinės padėties negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovei, sumokėdamas pinigines lėšas.

13.       Teismas sprendė, kad ginčijamu susitarimu UAB „Robusta“ buvo suteikta pirmenybės teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą, o atsakovo ŽŪK „Linkuvos kraštas“ ieškovei mokėtinos sumos nebuvo skirtos kitų kreditorių reikalavimams patenkinti, taip pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises.

14.       Teismo vertinimu, abejones dėl ieškovės mokumo atsakovui turėjo sukelti didelė ieškovės skola – 315 747,66 Eur, Juridinių asmenų registrui pateikto 2015 m. balanso duomenys, pagal kuriuos trumpalaikiai ieškovės įsipareigojimai – 8 795 619 Eur žymiai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės – 11 668 724 Eur, o didžiąją ieškovės turto dalį sudarė 3 389 934 Eur finansinis turtas (investicijos į dukterines įmones, po vienerių metų gautinos sumos), 3 046 922 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys bei 4 880 502 Eur per vienerius metus gautinos sumos, t. y, turtas, kuris negali būti operatyviai panaudotas skoloms padengti, taip pat Turto arešto registro duomenys apie 2016 m. gegužės 5 d., t. y. prieš sandorio sudarymą, įregistruotus didelio masto areštus ieškovės turtui kitų kreditorių naudai. Teismo vertinimu, atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, netinkamai vykdė jiems tenkančią pareigą prieinamomis priemonėmis pasidomėti apie ieškovės turtinę padėtį ir įsipareigojimus, todėl pripažino juos nesąžiningais.

15.       Teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymas neatitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto tuo metu buvusiomis aplinkybėmis, o taip pat ir tarp šalių buvusios verslo praktikos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neturėjo pareigos sudaryti sandorį.

16.       Teismas nesutiko, kad ieškovė praleido vienerių metų senaties terminą, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo dokumentų apie 2016 m. gegužės mėn. sandorį perdavimo dienos. Nustatė, kad buvęs ieškovės vadovas V. R. vengė perduoti administratoriui dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartyje nurodyta, kad terminas administratoriui perduoti ieškovės dokumentus baigėsi 2017 m. liepos 19 d., šiuo terminu įpareigojimas nėra įvykdytas, todėl buvusiam ieškovės vadovui už dokumentų neperdavimą buvo skirta 1 450 Eur bauda. Bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyta, kad 2017 m. liepos mėn. administratoriui perduota tik dalis archyvinių dokumentų, nesudarant segtuvuose esančių dokumentų apyrašo. Įrodymų, kad tarp šių dokumentų buvo ir ginčijamas susitarimas, byloje nėra. Iš pranešimo „Dėl BUAB „Kostudija” dokumentų perdavimo matyti, kad V. R., be perdavimo aktų ir apyrašų, 2017 m. liepos mėn. atvežė 2012–2014 m. archyvinius dokumentus, 1 segtuvą Eksportas 2014, 1 segtuvą Importas 2015 ir 2 segtuvus Darbo sutartys, o 2018 m. kovo mėn. atvežė dar 45 segtuvus įvairių dokumentų. Taigi 2016 m. gegužės 31 d. susitarimas galėjo būti perduotos su 2018 m. kovo mėn. perduotais dokumentais. Aplinkybę, kad Trišalio susitarimo kopija gauta 2018 m. Pradžioje, patvirtino ir administratorius. Teismas sprendė, kad ieškinys 2018 m. gruodžio 3 d. pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

17.       Teismas 2016 m. gegužės mėn. 31 d. trišalį įskaitymo sandorį pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ir taikė restituciją – atstatė šalių tarpusavio įsipareigojimus, buvusius iki sandorio sudarymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis); ieškovei priteisė iš atsakovo ŽŪK „Linkuvos kraštas” 88 454,58 Eur skolos už įsigytas prekes ir 6 proc. metinių palūkanų.

18.       Teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, papildomai nepasisakė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.9301 straipsnio pagrindu, kaip neturinčio esminės įtakos ginčo išsprendimui.

19.       Teismas valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 1 552 Eur žyminio mokesčio; ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė po 2 117,50 Eur atstovavimo išlaidų. 

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Atsakovai UAB „Robusta“ ir ŽŪK „Linkuvos kraštas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės. Teismas neanalizavo, aiškiai ir atskirai neaptarė, kada atsirado kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie buvo patvirtinti įmonės bankroto byloje. Neaišku, ar reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, susiformavo iki sandorio sudarymo, ar iki sandorio sudarymo buvusieji įsiskolinimai buvo padengti, ar toliau vykdant įmonės veiklą jau po ginčijamo sandorio susiformavo nauji įsiskolinimai. 2016 m. gegužės 31 d. BUAB „Kustodija“ įsipareigojimus VSDFV ir VMI buvo padengusi ir skolų neturėjo, VSDFV ir VMI finansiniai reikalavimai bankroto byloje susidarė už vėlesnius laikotarpius (po ginčijamo sandorio sudarymo). UAB „Žvalguva” ir CROP CHEM GmbH nėra kreditoriai bankroto byloje; Rotam Agrochemikal Europe ir Monsanto International SARL sandorio sudarymo dienai nebuvo pateikusios ieškovei jokių pretenzijų.

20.2.                      Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Subjekto ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme, jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas. Liudytojas V. R. nurodė, kad atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi; bankroto byloje pareikštas tik trečdalis reikalavimų iš tų, kurie buvo sandorių sudarymo metu, o tiek pagal 2015 m., tiek pagal 2016 m. duomenis įmonėje buvo pakankamai turto, kurio vertės pakako tam, kad būtų padengti visi kreditoriniai įsipareigojimai. Be to, iš ankstesnių metų ieškovės finansinės atskaitomybės duomenų (2012-2014 m.) matyti, kad dėl didelių įmonės veiklos apimčių, cikliško veiklos pobūdžio (žemės ūkio veiklos sezoniškumo), turto ir metinių įsipareigojimų santykis viso įmonės gyvavimo metu iš esmės buvo panašus. Teismas visiškai nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės mokumą sandorio sudarymo metu, kas lėmė nepagrįstą išvadą, kad įmonė sandorio sudarymo metu buvo nemoki.

20.3.                      Teismas nevertino, kad tokie sandoriai (kaip ginčijamas) buvo įmonės kasdienybė visą veiklos laiką, kad šioje rinkoje (žemės ūkis, trąšos ir kt.) toks atsiskaitymo būdas įprastas, atsiskaitymai buvo vykdomi su dauguma kreditorių, tai rodo, jog įmonė siekė ir toliau vykdyti veiką bei atsiskaityti su visais kreditoriais.

20.4.                      Teismas ginčo sandorio nevertino naudingumo aspektu, nes terminas ieškovei atsiskaityti su UAB „Robusta“ suėjo 2016 m. kovo mėn., o ŽŪK „Linkuvos kraštas“ su ieškove turėjo atsiskaityti tik 2016 m. spalio mėn., todėl UAB „Robusta” sandorio sudarymo metu jau galėjo inicijuoti teisminį bylinėjimąsi dėl skolos, kas būtų lėmę papildomų išlaidų atsiradimą, sumažinę galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, o ieškovė dar ilgą laiką negalėjo reikalauti ŽŪK „Linkuvos kraštas“ apmokėti sąskaitas.

20.5.                      Dėl šalių nesąžiningumo. Pagal viešai prieinamus duomenis, ieškovė skolų valstybei, savivaldybėms sandorio sudarymo metu neturėjo, tuo metu teisme buvo tik viena civilinė byla dėl skolos priteisimo su CROP CHEM GmbH, kas tokio dydžio įmonėje yra labai nežymus skaičius; įmonėje nebuvo ir reikšmingų darbuotojų pokyčių, kas galėtų kelti pagrįstus įtarimus dėl įmonės finansinės padėties. Tiek liudytojas V. R., tiek ir R. K. garso įraše patvirtino, kad tokie sandoriai įmonės veikloje buvo įprasti. Be to, atsakovai bendravo su ieškove per įmonės darbuotoją, tačiau apie įmonės finansinius sunkumus darbuotojas neužsiminė, įmonė buvo gerai žinoma rinktoje, laikoma patikima, tarp kitų rinkos dalyvių nebuvo kalbama apie galimus jos finansinius sunkumus.

20.6.                      Teismas detaliau nepasisakė dėl pačios BUAB „Kustodija“ nesąžiningumo, nors sąlyga, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, yra privaloma actio Pauliana instituto taikymui.

20.7.                      Dėl sandorio privalomumo. Ginčijamas sandoris, kaip ir kiti panašūs sandoriai įmonės veikloje (tiek dvišaliai, tiek trišaliai) buvo sudaromi siekiant greičiau, anksčiau termino tam tikra forma gauti atsiskaitymą iš skolininko ir kartu susimažinti savo skolinius įsipareigojimus, kad įmonės finansiniai rodikliai būtų geresni ir įmonė galėtų gauti papildomą finansavimą veiklos plėtrai. Svarbu tai, kad sandorio sudarymo metu terminas BUAB „Kustodija“ atsiskaityti su UAB „Robusta“ jau buvo suėjęs, todėl ieškovė turėjo prievolę atsiskaityti su atsakove, kas ir buvo padaryta ginčijamu sandoriu.

20.8.                      Dėl ieškinio senaties. Esminį įrodymą, pagrindžiantį ieškinio senaties termino nepraleidimą, sukūrė pats ieškovės atstovas jau prasidėjus bylinėjimuisi, kas verčia abejoti tokio įrodymo patikimumu, jo atitikimu tikrovei. Įmonės vadovas V. R., liudijęs kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1103-565/2019 paaiškino, jog duomenis apie sandorius, sudarytus 2016 m. pirmoje pusėje, jis perdavė administratoriui 2017 m. spalio mėn.

20.9.                      Dėl sprendimo turinio. Teismas netyrė byloje surinktų įrodymų, neatliko individualaus, savo vidiniu įsitikinimu pagrįsto bylos aplinkybių vertinimo, o tiesiog perrašė, su nedidelėmis korekcijomis, kiek anksčiau to paties teismo kito teisėjo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1103-565/2019.

20.10.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys, už kurio parengimą ieškovės naudai teismas priteisė maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, yra praktiškai toks pat kaip kitose analogiškose bylose (pvz. c. b. Nr. e2-1103-565/2019, Nr. e2-3389-465/2019 ir kt.), kuriose taip pat pateikiamos panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidos. Be to, net jei būtų pagrindas vertinti, kad patirtos išlaidas buvo skirtos ir kitoms teisinėms paslaugoms, išlaidos vis tiek viršytų maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl -privalėjo būti mažinamos.

21.       Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Kustodija“ prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

21.1.                      Dėl kreditorių reikalavimo teisės. Teismas sprendime vertino ieškovės pradelstų skolų kreditoriams ataskaitos duomenis, lygindamas juos su bankroto byloje patvirtintu kreditorių sąrašu bei papildomai akcentuodamas bankroto byloje įtrauktus kreditorius, kurių galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę ieškovė įrodinėjo pirminiais buhalteriniais apskaitos duomenimis. Ieškovė buvo pateikusi įrodymus, pagrindžiančius, jog kreditoriaus Rotam Agrochemical Europe dalis reikalavimo tapo vykdytina jau 2015 m. rugpjūčio 20 d., o kreditoriaus Monsanto International SARL – 2015 m. rugsėjo 14 d. Susitarimo sudarymo dieną ieškovė neabejotinai turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje.

21.2.                      Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Pareikšti reikalavimus bankroto byloje yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga, todėl atsakovų išvados, jog ieškovės kreditorių skaičiaus sumažėjimas nuo ~270 iki ~90 remiantis pradelstų skolų ataskaita ir bankroto byloje patvirtintu kreditorių sąrašu tariamai reiškia atsiskaitymą su šiais kreditoriais, neturi jokio teisinio pagrindo ir yra nepagrįstos jokiais duomenimis ar dokumentais.

21.3.                      Ieškovė pinigines lėšas gautas iš ūkinės veiklos galėjo naudoti atsiskaitymams su tais subjektais, su kuriais trišaliai ar dvišaliai įskaitymai nebuvo galimi, ar kuriems tokia atsiskaitymo forma nebuvo priimtina, t. y. darbuotojais, valstybe, užsienio kontrahentais.

21.4.                      Dėl šalių nesąžiningumo. Ieškovė neabejotinai žinojo apie savo nemokumą susitarimo sudarymo metu. Jos nesąžiningumą liudija tai, jog susitarimas buvo sudaromas tuo metu, kai įmonė jau nebegalėjo dengti kitų susidariusių įsiskolinimų, kas leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovė suvokė, kad sudaromu susitarimu yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai, todėl ji pripažintina nesąžininga.

21.5.                      Atsakovai, būdami verslininkais, nepaisė kvalifikuotam verslo subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų, nepasidomėjo dėl taikytų daiktinių teisių suvaržymų, ieškovės finansinės padėties, susitarimo sudarymo metu vykusių teismo procesų dėl skolų išieškojimo. Atsakovai nepasinaudojo viešai teikiama informacija apie ieškovės įsiskolinimus valstybės biudžetui, taikomus areštus, civilines bylas, finansinę būklę, nereikalavo tokių duomenų ir iš ieškovės. Atsakovė Nr. 1, siekdama gauti visišką finansinio reikalavimo patenkinimą, išimtinai veikė nesąžiningai tik savo naudai. Be to, atsakovai yra susiję – atsakovė Nr. 1 yra atsakovo Nr. 2 pajininkė.

21.6.                      Dėl sandorio privalomumo. Aplinkybė, jog Susitarimo sudarymo metu ieškovė turėjo vykdytinų įsipareigojimų atsakovės Nr. 1 atžvilgiu, nelaikytina imperatyvu, sukėlusiu joms neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti ginčijamą Susitarimą.

21.7.                      Dėl ieškinio senaties. Liudytojas V. R. nurodė, kad ginčijamą susitarimą kartu su kitais užskaitos aktais administratoriui galėjo perduoti 2018 m. sausio – vasario mėn., kas patvirtina, jog 2018 m. lapkričio 30 d. ieškinio pareiškimo teismui metu ieškovė ieškinio senaties termino nebuvo praleidusi. Atsakovai V. R. parodymus šioje byloje nepagrįstai ignoruoja bei nepagrįstai apeliaciniame skunde cituoja jo liudijimą kitoje byloje.

21.8.                      Dėl sprendimo turinio. Teismas tinkamai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus bei nustatė visas sąlygas, būtinas tenkinant actio Pauliana pagrindu pareikštą reikalavimą. Tiek nagrinėjamos bylos, tiek civilinės bylos Nr. e2-1103-565/2019 faktinės aplinkybės yra panašios, t. y. ginčijami susitarimai buvo sudaryti tą pačią dieną, todėl akivaizdu, jog bylose buvo vertinti to paties laikotarpio finansiniai duomenys bei dokumentai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė Nr. 1, būdami abiejų civilinių bylų šalimis, savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos grindė panašiomis aplinkybėmis, todėl teismų vertinimas abiejose bylose dalyje argumentų galėjo pagrįstai sutapti, tačiau tai nepatvirtina teismo tariamo nesavarankiškumo tiriant byloje esančius įrodymus.

21.9.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra už visą bylos nagrinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme. Byla yra sudėtinga, didelės apimties, ieškinio suma didelė, reikalaujanti specialių žinių bei didelių ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : 

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija įskaitymo sandorį, kurį pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).

24.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pastarasis ypatumas (kad sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės taikomos tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui) netaikytinas tais atvejais, kai actio Pauliana ieškinį, gindamas kreditorių interesus, reiškia bankroto administratorius. Tokiais atvejais skolininko nepagrįstai perleistas turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

25.       Atsakovai įrodinėja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, nes, pirma, teismas nenagrinėjo neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės; antra, įskaitymo susitarimu nebuvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės; trečia, ginčijamas sandoris atitiko įprastą ieškovės verslo praktiką bei atlikus įskaitymą ieškovės mokumas (turto ir įsipareigojimų santykis) nepakito, todėl neįrodytas atsakovų, kaip skolininkės kontrahentų, nesąžiningumas; ketvirta, atsakovė UAB „Robusta“ turėjo vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovę; penkta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino; ir šešta, teismas pažeidė atsakovų teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą, nes perrašė to paties teismo sprendimą, kurio aplinkybės panašios. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, toliau pasisakys dėl šių apeliantų argumentų.

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo

26.       Pirma actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kaip pagrįstai nurodo tiek apeliantai, tiek ir ieškovė, bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).

27.       Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. gegužės 31 d., iš ieškovės kreditoriui CROP CHEM GmbH priteisė 108 875 Eur skolos ir 2 643,07 Eur palūkanų. Iš kreditoriaus pateikto ieškinio ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad ieškovės prievolės pristatyti kreditoriui trąšas terminas suėjo 2015 m. lapkričio mėn., kurį kreditorius pratęsė iki 2016 m. balandžio 25 d., tačiau ieškovė savo prievolės neįvykdė. 2016 m. birželio 21 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo įvykdytas 2016 m. rugsėjo 29 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

28.       Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad BUAB „Kustodija“ bankroto byloje yra patvirtinti Rotam Agrochemikal Europe finansinis reikalavimas 208 852 Eur sumai, Monsanto International Sarl – 307 018,40 Eur sumai. Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovei skolų mokėjimo terminas Monsanto International Sarl buvo suėjęs laikotarpiu 2015 m. rugpjūčio 20 d. – 2016 m. sausio 23 d.; Rotam Agrochemikal Europe finansinis skolų mokėjimo terminas suėjo laikotarpiu 2015 m. rugsėjo 14 d. – 2015 m. lapkričio 11 d.

29.       Nors apeliantai nurodo, kad Rotam Agrochemikal Europe ir Monsanto International Sarl trišalio įskaitymo dienai nebuvo pateikę jokių pretenzijų, inicijavę teisminių procesų, kas leidžia manyti, jog su šiomis įmonėmis buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl skolų dengimo terminų, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantų teiginius atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pažymėtina, kad kreditoriai savo nuožiūra renkasi kokiais būdais ir priemonėmis (ne) ginti savo teises, o atsiskaitymų vėlavimo toleravimas savaime nelemia išvados apie papildomų susitarimų dėl skolų dengimo terminų sudarymą.   

30.       Nors ieškovė nurodo, kad kreditorė UAB „Žvalguva“ taip pat turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovei ginčijamo sandorio sudarymo metu, tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 22 d. ieškovės pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu 2016 m. kovo 10 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 2 006 013 Eur skolos priverstinio išieškojimo iš ieškovės kreditorės UAB „Žvalguva“ naudai. Tačiau 2016 m. gegužės 9 d. kreditorė UAB „Žvalguva“ kreipėsi į antstolę, prašydama grąžinti vykdomąjį įrašą, baigti vykdomąsias bylas BUAB „Kustodija“ ir V. R. atžvilgiu bei panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui vykdyti. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Žvalguva“ turėjo galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę.

31.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu ieškovės kreditoriai Crop Chem GmbH, Rotam Agrochemikal Europe ir Monsanto International Sarl turėjo neabejotinas bei galiojančias reikalavimo teises, atsiradusias iki ginčijamo įskaitymo sandorio, todėl pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

32.       Viena iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – tai sąlyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos kitų skolininko kreditorių teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

33.       Kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę vienai kreditorei buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkei nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

34.       Taigi, nemoki skolininkė gali sudaryti sandorius su konkrečiais savo kreditoriais, tačiau šie sandoriai turi būti ekonomiškai naudingi ir turi būti sudaryti siekiant pagerinti skolininkės galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais. Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis, teisių. Tuo atveju, jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokus skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, yra pagrindas daryti išvadą, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012).

35.       Ieškovė nagrinėjamu atveju dėl trišalio įskaitymo susitarimo sudarymo atsiradusį kitų ieškovės kreditorių teisių pažeidimą kildina būtent iš to, kad ieškovė, būdama faktiškai nemoki, turėdama pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai turėjo būti patenkinti anksčiau, nei atsakovės UAB „Robusta“, sudarė ginčijamą įskaitymo sandorį ir patenkino tik pasirinktos kreditorės (atsakovės UAB „Robusta“) reikalavimus. Todėl vertinant, ar ginčijamas įskaitymo susitarimas nepažeidė ieškovės kreditorių teisių, esminės reikšmės turi aplinkybė, ar ieškovė, sudarydama šį susitarimą, buvo faktiškai nemoki, ar nepagrįstai nesuteikė atsakovei prioriteto kitų kreditorių atžvilgiu, ar sudarytas sandoris buvo ekonomiškai naudingas, pagerino ieškovės finansinę situaciją, padėjo jai išvengti bankroto ir atsiskaityti su likusiais kreditoriais, ar priešingai, sudarydamos susitarimą šalys apribojo ar apsunkino kitiems kreditoriams galimybę patenkinti savo reikalavimus iš ieškovės turto.

36.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo paskutinį 2015 m. Juridinių asmenų registrui teiktą ieškovės balansą ir nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovės turto vertė buvo 11 668 724 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 024 584 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8 795 619 Eur, kas leidžia teigti, jog jau 2015 m. pabaigoje įmonės įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę įmonės turto, apskaityto balanso, vertės. Šiuo balansu taip pat rėmėsi Vilniaus apygardos teismas, 2017 m. gegužės 17 d. iškeldamas ieškovei bankroto bylą. Iš bankroto administratoriaus pateikto 2016 m. gegužės 1 d. balanso matyti, kad 2016 m. gegužės 1 d. ieškovės turto vertė buvo 11 549 602,34 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 574 883,24 Eur. Bankroto administratoriaus sudarytoje pradelstų įsipareigojimų suvestinėje, pradelstų ieškovės skolų suma 2016 m. gegužės 31 d. nurodyta 7 869 301,79 Eur. Taigi, pagal bankroto administratoriaus sudarytus dokumentus, 2016 m. gegužės 31 d. ieškovės pradelsti įsipareigojimai galėjo viršyti pusę įmonės turėto turto vertės, t. y. įmonė buvo faktinės nemokumo būklės. Šias išvadas taip pat patvirtina ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. raštas. Nors kaip pagrįstai nurodo apeliantai, 2016 m. gegužės 31 d. ieškovė VSDFV ir VMI biudžetams įsiskolinimų neturėjo, tačiau 2016 m. gegužės 17 d. skola VSDFV sudarė 18 298,41 Eur už 2016 m. gegužės mėn., 2016 m. birželio 16 d. skola sudarė 16 712,98 Eur sumą. Ieškovė, nors ir padengdavo savo įsiskolinimus VSDFV, tačiau ji sistemingai buvo skolinga VSDFV ir jos įsiskolinimas sistemingai augo.

37.       Apeliantai, kritikuodami pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškovės nemokumo, kelia abejones dėl ieškovės bankroto administratoriaus parengtų ir pateiktų 2016 m. gegužės 1 d. balanso ir pradelstų skolų suvestinės įrodomosios vertės. Tačiau apeliantams nepateikus jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad 2016 m. gegužės 31 d. ieškovės finansiniai rodikliai buvo kitokie, nei nurodomi aptariamuose įrodymuose, o remiantis tik buvusio ieškovės vadovo ir darbuotojo R. K. parodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės nemokumo momento, padarytos remiantis išvestiniais įrodymais, yra pagrįstos. Ta aplinkybė, kad ieškovė iki 2016 m. pabaigos mokėdavo darbuotojams atlyginimus, skyrė lėšų dalyvavimui parodose, neteikia pagrindo daryti priešingų išvadų dėl ieškovės nemokumo. Ginčo dėl to, kad įskaitymo susitarimo metu nebuvo aukštesnės eilės kreditorių, kurie turėtų neabejotinas bei galiojančias reikalavimo teises, nėra. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, išvada, kad ieškovė jau 2015 m. gegužės 31 d. buvo nemoki, padaryta ne vieno kurio nors bylos įrodymo, o byloje esančių įrodymų viseto pagrindu, ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo šiai išvadai nepritarti.

38.       Nutarties 33 punkte minėta, kad sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę vienai kreditorei buvo pažeistos kitų ieškovės kreditorių teisės, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkei nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Atsakovai teigia, kad ginčijamas sandoris buvo naudingas ieškovei, nes terminas ieškovei atsiskaityti su UAB „Robusta“ suėjo 2016 m. kovo mėn., o ŽŪK „Linkuvos kraštas“ su ieškove turėjo atsiskaityti tik 2016 m. spalio mėn., todėl UAB „Robusta” sandorių sudarymo metu jau galėjo inicijuoti teisminį bylinėjimąsi dėl skolos, kas būtų lėmę papildomų išlaidų atsiradimą, sumažinę galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, t. y. byloje kilo ginčas dėl to, ar sudarytas susitarimas buvo naudingas ieškovei ir ar jis paveikė kitų jos kreditorių galimybes realizuoti savo reikalavimus. Teisėjų kolegija nepaisant to, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ieškovei jau esant faktiškai nemokiai bei turint tos pačios eilės kaip ir atsakovės UAB „Robusta“ kreditorių finansinių reikalavimų, kurių skolos turėjo būti apmokėtos anksčiau, sprendžia, kad ginčijamas sandoris leido ieškovei išvengti didesnių nuostolių ir, sudarius trišalį įskaitymą, užtikrino įmonės veiklos tolesnį tęstinumą. Kaip pagrįstai nurodo apeliantai, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovės UAB „Robusta“ reikalavimo teisės vykdymo terminas jau buvo suėjęs, tuo tarpu atsakovo ŽŪK „Linkuvos kraštas“ debitorinės skolos terminas dar nebuvo suėjęs. Taigi, atlikus įskaitymus, ieškovės finansinė būklė nepablogėjo, nes ieškovės turimi įsiskolinimas ir reikalavimo teisė sumažėjo ta pačia apimtimi, nors, kaip minėta, ieškovės reikalavimo terminas dar net nebuvo suėjęs. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad bendrame kontekste trišaliu įskaitymu įskaityta suma (88 454,58 Eur) nebuvo nei labai didelė, nei lemtinga, todėl ginčo sandorio sudarymas niekaip negalėjo paveikti tolesnių įmonės veiklos galimybių.

39.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamu sandoriu ieškovė nepagrįstai išskyrė kreditorę UAB „Robusta“ iš kitų kreditorių, suteikdama jai pirmenybę. Kad ieškovės vadovas 2016 m. panašia forma atsiskaitinėjo su daugeliu savo kreditorių ir atsakovė UAB „Robusta“ nebuvo vienintelė ir (ar) išskirtinė kreditorė, kuriai būtų buvusios sudarytos palankesnės sąlygos nei kitiems kreditoriams, patvirtina Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenys, kuriais remiantis teismuose nagrinėjama (išnagrinėta) daugiau kaip 10 panašių bylų, kuriose ginčijami panašiu laiku sudaryti sandoriai.

40.       Nustačius, kad ginčijamas trišalis įskaitymas nepablogino ieškovės mokumo bei, kad panašūs atsiskaitymo būdai buvo įprasti ieškovės verslo praktikoje, nėra pagrindo konstatuoti BUAB „Kustodija“ kreditorių teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio prasme dėl ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo ir aptariamos actio Pauliana taikymo sąlygos buvimo.

Dėl sąžiningumo

41.       Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kadangi sandorio šalies nesąžiningumas – tai būtina actio Pauliana pagrindu pareikštų reikalavimų tenkinimo sąlyga, nagrinėjamu atveju taip pat turi būti įvertinta, ar atsakovai, sudarydamos sandorį su ieškove, buvo sąžiningos.

42.       Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). 

43.       Taigi, apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad atsakovai nepaisė kvalifikuotam verslo subjektui taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų, nepasidomėjo dėl ieškovei taikomų daiktinių teisinių suvaržymų, finansinės padėties bei teisminių procesų. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais ieškovės argumentais bei pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl atsakovų nesąžiningumo, pažymi, kad byloje duomenų, jog ieškovė teikė atsakovėms informaciją apie jos sunkią finansinę padėtį ar, kad atsakovai turėjo objektyviai numatyti esant tokią situaciją, nėra. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek sandorio sudarymo metu, tiek ir po jo ieškovė vykdė veiklą; aptariama atsiskaitymo forma ieškovė atsiskaitinėjo ne tik su atsakovais, bet ir su kitais kreditoriais. Be to, 2016 m. gegužės 31 d. ieškovė nei darbuotojams, nei VSDFV ir VMI biudžetams jokių įsiskolinimų neturėjo.

44.       Byloje ginčo dėl to, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės 111 518 Eur sumai kreditoriaus CROP CHEM GmbH prašymu civilinėje byloje Nr. e2-4654-392/2016, kurios galiojo nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d., nėra. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ir ši nustatyta faktinė aplinkybė nevertintina kaip savaime įrodanti atsakovų nesąžiningumą, nes trišalio sandorio sudarymo metu teisme buvo nagrinėjama viena minėta civilinė byla, kurioje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis sudarė tik 1 proc. ieškovės balanse įrašyto turto vertės. Juo labiau kad Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis 2016 m. birželio 21 d. vykdomasis raštas, išduotas kreditoriui CROP CHEM GmbH, 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo įvykdytas, išieškant iš ieškovės kreditoriui CROP CHEM GmbH 2016 m. gegužės 5 d. preliminariu sprendimu priteistą sumą.

45.       Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė UAB „Robusta“ yra ŽŪK „Lietuvos kraštas“ pajininkė, kas vertintina kaip vienas iš atsakovų nesąžiningumo įrodymų, tačiau, įvertinus nutarties 43-44 punktuose nustatytas aplinkybes, nurodytas atsakovų sąsajumas neleidžia daryti išvados dėl jų nesąžiningo veikimo kitų kreditorių atžvilgiu.

46.       Taigi, nors atsakovams, kaip verslininkams, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tačiau nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad sudarydami ginčijamą sandorį atsakovai buvo sąžiningi ir pakankamai apdairūs, nes iš atsakovams prieinamų priemonių nebuvo pagrindo spręsti, jog ginčijamas sandoris pažeis kitų ieškovės kreditorių interesus, kas reiškia, kad atsakovai laikytini sąžiningomis ginčijamo sandorio šalimis.

Dėl ieškinio senaties

47.       Actio Pauliana ieškiniui pareikšti įstatymas numato vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas). Ši taisyklė taikoma tada, jeigu įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios skaičiavimo tvarkos. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

48.       Tuo atveju, kai gindamas kreditorių interesus actio Pauliana ieškinį reiškia bankroto administratorius, laikoma, jog administratorius apie ginčijamus sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Taigi įstatymas ieškinio senaties termino pradžią šiuo atveju sieja su objektyviu kriterijumi – dokumentų apie ginčijamus sandorius gavimu. Aplinkybė, kada bankroto administratorius gavo ginčijamus sandorius patvirtinančius dokumentus, yra fakto klausimas, įrodinėtinas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.

49.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė, kad ieškovės bankroto administratorius laikytinas sužinojusiu apie ginčijamą įskaitymo sandorį 2018 m. pradžioje, ir tuo pagrindu padarė išvadą, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą 2018 m. gruodžio 3 d., ieškinio senaties termino nepraleido. Apeliantai nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdami, kad įrodymą, pagrindžiantį ieškinio senaties termino nepraleidimą, sukūrė pats administratorius, kas verčia abejoti tokio įrodymo patikimumu; įmonės buvęs vadovas V. R. kitoje byloje paaiškino, jog sandorius, sudarytus 2016 m. pirmoje pusėje, jis perdavė administratoriui 2017 m. spalio mėn. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovės buvęs vadovas V. R. pažeidė pareigą laiku perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus. Be to, nagrinėjamoje byloje liudytoju apklaustas V. R. patvirtino bankroto administratoriaus nurodomas aplinkybes, kad ginčijamą susitarimą su kitais užskaitos aktais administratoriui galėjo perduoti 2018 m. sausio – vasario mėn. Esant byloje tokioms nustatytoms aplinkybėms ir nesant jokių įrodymų, kad ieškovės bankroto administratoriui ginčijamą įskaitymą patvirtinantys dokumentai buvo perduoti anksčiau (2017 m. spalio mėn.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl apeliantų reikalavimas taikyti ieškinio senatį teismo atmestas pagrįstai.

Dėl skundžiamo sprendimo turinio

50.       Atsakovai savo apeliaciniame skunde kritikuoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teigdami, kad teismas perrašė su nedidelėmis korekcijomis kiek anksčiau to paties teismo kito teisėjo priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1103-565/2019. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais teiginiais, pažymi, jog ieškovė pagrįstai nurodo, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir minimoje civilinėje byloje Nr. e2-1103-565/2019, kurioje bylos šalys yra ieškovė ir atsakovė UAB „Robusta“, ginčijami tą pačią dieną sudaryti susitarimai, todėl abiejuose bylose teismai vertino tiek to paties laikotarpio ieškovės finansinius duomenis, tiek ir panašius šalių argumentus bei atsikirtimus, ko pasekoje teismų vertinimas tam tikrose dalyse galėjo sutapti. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių ir įrodymų palankiai apeliantams, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas ir pažeidė teisėjų nepriklausomumo bei sprendimo priėmimo slaptumo pricipus. Bylos šaliai, nesutinkant su priimtu sprendimu, yra numatyta teisė tokį sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Tokią savo teisę apeliantai realizavo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51.       Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti šio instituto teisinius padarinius galima tik nutarties 24 punkte aptartų sąlygų visetui, nenustačius bent vienos CK 6.66 straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai konstatavus, kad neegzistuoja actio Pauliana sąlygų visetas, o būtent nenustatytas kreditorių teisių pažeidimas ir apeliantų nesąžiningumas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 2016 m. gegužės 31 d. trišalio reikalavimų įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu naikintinas ir ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai taikė materialines teisės normas ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52.       Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat reiškė reikalavimą ginčijamą trišalį sandorį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio, kaip pažeidžiantį imperatyvius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.9301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, visiškai nepasisakė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.9301 straipsnio pagrindu. Taigi, pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius materialines teisės normas ir panaikinus ginčijamą sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu bei visiškai nepasisakius dėl sandorio galiojimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu, byla apeliacinės instancijos teisme pagal susiklosčiusią situaciją turėtų būti nagrinėjama nurodyta apimtimi iš naujo. Tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties bei reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją. Teisėjų kolegija, siekdama nepažeisti šalių įstatymo garantuojamos teisės būti išklausytomis, teikti byloje paaiškinimus, taip pat teisės į apeliaciją, konstatuoja esant pagrindui bylos dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.9301 straipsnio pagrindu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

53.       Kadangi skundžiamas teismo spendimas dalyje naikinamas ir likusioje dalyje grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia bei dėl apeliantų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu, nepasisako (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą dalyje dėl 2016 m. gegužės 31 d. trišalio reikalavimų įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti, o likusioje dalyje dėl trišalio sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, kaip pažeidžiantį imperatyvius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis), perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                        Dalia Kačinskienė

Kazys Kailiūnas

Asta Radzevičienė