Administracinė byla Nr. eA-1829-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00076-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus degtinė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-190/19 (toliau – ir Nutarimas). Bendrovė taip pat prašė jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarimu jam buvo skirta 5 792 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Nurodė, kad AB „Vilniaus degtinė“ gamina bei tiekia į rinką „Čepkelių spanguolių trauktinę“ (toliau – ir Trauktinė). Bendrovė pažymėjo, kad į rinką pateikė nealkoholinį gėrimą „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ (toliau – ir Gėrimas), kuris, tikėjosi, jog praplės „Čepkelių“ gėrimų šeimą ir bus unikalus nealkoholinis gėrimas Lietuvos rinkoje. AB „Vilniaus degtinė“ užsakė ir platino nealkoholinio gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ išorinę reklamą bei reklamą interneto portaluose, kurios vienas iš šūkių buvo „Ir kurtiniui aišku, kad čia NEALKOHOLINĖ“.

3.       Pareiškėjas teigė, kad įvertinus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog reklama nelaikoma kita ženklinimo informacija ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 1169/2011) 2 straipsnio 2 dalies j punkte pateiktą ženklinimo apibrėžimą, yra akivaizdu, jog ant alkoholinių gėrimų pakuočių pateikiama informacija yra ženklinimo informacija, todėl ji nėra draudžiama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir atitinkamai Departamentas už ją negali skirti baudos. AB „Vilniaus degtinė“ nuomone, remiantis vien šiuo argumentu, jos gaminama „Čepkelių spanguolių trauktinė“ ir visa ant šios produkcijos pateikiama informacija nėra laikoma alkoholio reklama, o Bendrovei negali būti skiriama sankcija už tokios informacijos pateikimą, todėl šiuo požiūriu Departamentas netinkamai Nutarimu pareiškėjui taikė ekonominę sankciją už „Čepkelių spanguolių trauktinės“ apipavidalinimą ir Bendrovės interneto svetainės adreso www.degtine.lt pateikimą ant alkoholinio gėrimo pakuotės.

4.       AB „Vilniaus degtinė“ nurodė, kad gaivusis gėrimas „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ nėra alkoholinis gėrimas, todėl nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo sritį ir negali būti laikoma alkoholio reklama; ant gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ yra pateiktas tik prekių ženklas „Čepkelių“, kuris yra registruotas klasėje nealkoholiniams gėrimams (paraiškos Nr.  2019 1554). Bendrovės nuomone, ji šio nealkoholinio gėrimo nepadarė matomu vartotojams, t. y. nedemonstravo, nerodė, nepateikė bei nepardavė vartotojams alkoholinių gėrimų, kadangi nevaldo mažmeninės prekybos vietų.

5.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamento Alkoholio kontrolės skyriaus vadovas yra viešai išaiškinęs, jog nealkoholinių gėrimų reklama atitinka keliamus reikalavimus, jeigu vartotojas gali atskirti alkoholinius gėrimus nuo nealkoholinių. Be to, Departamentas toleravo Lietuvos rinkoje egzistuojančius analogiškus kaip pareiškėjo gaminamus produktus, rinkos dalyvių neinformavo apie pasikeitusią Alkoholio kontrolės įstatymo aiškinimo praktiką, baudė Bendrovę už gamybą ir tiekimą į rinką, kai kitų rinkos dalyvių dėl to paties nebaudžia ir taip ją diskriminuoja.

6.       Pareiškėjas nurodė, kad vien jo interneto svetainės nurodymas ant alkoholinės ir nealkoholinės produkcijos, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, nėra laikomas alkoholio reklama, be to pateikiama informacija savaime neskatina įsigyti ir vartoti alkoholinių gėrimų. Akcentavo, kad interneto svetainės nuoroda pateikiama prie privalomų rekvizitų ir nurodo, jog ši informacija papildo rekvizitus; ji nepatraukia vartotojų dėmesio. Bendrovė pažymėjo, kad interneto svetainės nurodymo ant alkoholinės ir nealkoholinės produkcijos tikslas – kad vartotojai turėtų galimybę pateikti skundus dėl kokybės. Teigė, kad interneto svetainės pateikimas ant maisto produktų yra įprasta praktika, todėl tai neturėtų būti papildomai ribojama vien todėl, kad prekiaujama alkoholiniais gėrimais. AB „Vilniaus degtinė“ nuomone, interneto svetainės pateikimo būdas turėtų būti laikomas mažareikšmiu.

7.       Dėl išorinės reklamos ir reklamos pateikimo interneto svetainėse Bendrovė nurodė, kad per 2018–2019 m. buvo išleista apie 11 milijonų eurų nealkoholinio alaus ir vyno reklamai. Pareiškėjo teigimu, Departamentas apie šias reklamas žinojo, jas toleravo ir yra viešai nurodęs, kad tokia reklama yra galima, be to nėra viešai pateikęs priešingo išaiškinimo.

8.       AB „Vilniaus degtinė“ pažymėjo, kad visi Departamento veiksmus komentavę asmenys interneto svetainėse nesuabejojo, jog reklamuojama nealkoholinė produkcija, todėl vidutinio vartotojo požiūriu buvo aišku, kad reklamuojamas nealkoholinis gėrimas. Bendrovės nuomone, pripažinus, jog ji pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 21 straipsniu, atsakovo veiksmai, kai viešai buvo platinama informacija, kuri pareiškėją suklaidino, turėtų būti laikoma jo atsakomybę šalinančia aplinkybe.

9.       Teismo posėdyje pareiškėjo AB „Vilniaus degtinė“ atstovai palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Papildomai pažymėjo, kad Bendrovės interneto svetainės nurodymas ant nealkoholinės produkcijos negali būti laikytinas alkoholio reklama, ir atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo nealkoholine produkcija buvo prekiaujama tik firminėje jo parduotuvėje, kur prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir kur reklama yra galima. Pažymėjo, kad pateikta „Spinter research“ reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo ataskaita patvirtina, jog absoliuti dauguma vartotojų AB „Vilniaus degtinė“ skleistą išorinę reklamą suprato ne kaip nors kitaip, o kaip nealkoholinio gėrimo reklamą (66 procentai visų vartotojų). Be to, pareiškėjo atstovas atkreipė dėmesį, kad buvo ydingas pats Bendrovės nubaudimo procesas, kadangi ir tyrimą atliko, ir Nutarimą priėmė tas pats asmuo. Pažymėjo, kad AB „Vilniaus degtinė“ jaučiasi diskriminuojama kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, jai taikant dvigubus standartus.

10.       Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Departamento nuomone, kritiškai turėtų būti vertinami Bendrovės argumentai, kad apipavidalinimas bei interneto svetainės adreso pateikimas ant alkoholinių gėrimų pakuotės nepažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi patenka į šio straipsnio 2 dalies išimtį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimo nekvalifikavo Trauktinės apipavidalinimo, o kaip vieną pažeidimo elementą ant Trauktinės inkriminavo tik pareiškėjo interneto svetainės nuorodą ant Trauktinės etikečių. Nurodė, kad tiek alkoholinio, tiek nealkoholinio gėrimo etiketė yra reklamos priemonės.

12.       Departamento nuomone, atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo tikslus, ant etiketės turėtų būti pateikiama tik būtina ir privaloma pateikti teisės aktuose nurodyta informacija. Papildomos informacijos pateikimas, atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą ir įstatymo leidėjo požiūrį griežtinti minėto įstatymo reikalavimus, įvedant absoliutų alkoholio reklamos draudimą, turi būti vertinamas kaip siekis daryti įtaką vartotojams ir laikomas alkoholio reklama, pažeidžiančia Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus.

13.       Atsižvelgęs į sisteminį ir teleologinį Alkoholio kontrolės įstatymo bei kitų teisės aktų aiškinimą, atsakovas teigė, kad AB „Vilniaus degtinė“ interneto svetainės pateikimas ant alkoholinio gėrimo neturėtų būti laikomas privalomu alkoholinio gėrimo ženklinimo rekvizitu, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies išimtis šiai informacijai netaikoma ir konstatuoti pareiškėjo veiksmai laikytini alkoholio reklama. Departamentas pažymėjo, kad Bendrovės interneto svetainės nuorodos teikimas ant nealkoholinio gėrimo yra akivaizdi alkoholio reklama; pateikdamas interneto svetainės nuorodą ant Gėrimo (nealkoholinio gėrimo), pareiškėjas didino alkoholinių gėrimų, kurie yra didžioji jo asortimento dalis ir kurie yra nurodomi šioje interneto svetainėje, žinomumą.

14.       Atsakovas nesutiko su AB „Vilniaus degtinė“ argumentais, kad gaivusis gėrimas “Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo reguliavimo sritį, todėl Departamentas neturėjo pagrindo pareiškėjo bausti. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškas klausimas buvo nagrinėtas, kai Departamentas baudė už alkoholio reklamos pateikimą ant giros „Smetonos Porterio“, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad etiketės yra reklamos priemonės, o Departamentas yra įgaliotas nagrinėti alkoholio reklamos pažeidimus, todėl pagrįstai vertino ant nealkoholinio gėrimo pateiktą alkoholio reklamą.

15.       Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo argumentais, kad ant Gėrimo buvo pateiktas tik prekių ženklas, kuris registruotas nealkoholinių gėrimų klasėje (paraiškos Nr. 2019 1554). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre yra registruoti du analogiški ir tapatūs prekių ženklai „Čepkelių“ (paraiškos Nr. 2019 1554, registracijos Nr. 50174); prekių ženklas (registracijos Nr.  50174) registruotas klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), o prekių ženklo (paraiškos Nr. 2019 1554) registracija nėra baigta (statuso eilutėje pažymėta, kad ženklas atitinka absoliučius reikalavimus, jis registruotas klasėje 32). Departamento nuomone, pareiškėjas, įregistruodamas analogišką prekių ženklą, kuris yra tapatus su alkoholinių gėrimų prekių ženklu, siekia apeiti Alkoholio kontrolės įstatymo draudimą reklamuoti alkoholinius gėrimus, kadangi viešoje erdvėje pateikdama nealkoholinių gėrimų prekių ženklą, pateiks ir informaciją apie alkoholinį prekių ženklą.

16.       Departamentas kritiškai vertino Bendrovės argumentus, kad ji nepadarė šio nealkoholinio gėrimo matomu vartotojams. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Gėrimas ir Trauktinė buvo įsigyti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prekyba alkoholiniais gėrimais“. Patikrinus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašus, buvo nustatyta, kad pareiškėjas ir UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Iš esmės UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“, nors ir yra atskiras juridinis asmuo, tačiau veikia kaip Bendrovės mažmeninės prekybos parduotuvės, per kurias platinama pareiškėjo gaminama produkcija; ji veikia tuo pačiu adresu kaip ir AB „Vilniaus degtinė“, o įmonių vadovas yra tas pats, t. y. R. M.. Be to, ir pareiškėjo interneto svetainėje www.degtine.lt deklaruojama, kad AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ nuo 2003 m. lapkričio mėnesio yra išskirtinė Bendrovės gaminamos produkcijos platintoja Lietuvoje, o pareiškėjas skunde pripažino, kad užsakė ir platino nealkoholinio gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ išorinę reklamą, tačiau Departamentui pateikus 2019 m. spalio 2 d. nurodymą nutraukti neteisėtus veiksmus Nr.  S-2510(2), jis išorinę reklamą pašalino ir Gėrimo prekybą bei gamybą sustabdė.

17.       Atsakovas nesutiko su Bendrovės argumentais, kad teisinės reikšmės turi Departamento alkoholio kontrolės skyriaus vadovo duotas interviu www.lrt.lt apie tai, kad reklamuojant nealkoholinę produkciją, reikia, jog vartotojai ją aiškiai identifikuotų kaip nealkoholinę, kadangi Alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo interviu negali būti laikomas oficialia Departamento pozicija. Atsakovas pažymėjo, kad jis kiekvieną alkoholio reklamos atvejį tiria ir vertina individualiai, atsižvelgęs į kontekstą bei aplinkybių visumą. Atkreipė dėmesį, kad prieš į rinką išleisdama Gėrimą, Bendrovė į Departamentą dėl oficialios pozicijos nesikreipė.

18.       Atsakovas kategoriškai nesutiko, kad toleravo Lietuvos rinkoje egzistuojančius analogiškus kaip Bendrovės gaminamus produktus ir rinkos dalyvių neinformavo apie pasikeitusią Alkoholio kontrolės įstatymo aiškinimo praktiką. Pažymėjo, kad kitų ūkio subjekto galbūt neteisėti veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

19.       Departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi interneto portaluose pateikiamais komentarais, kurie neva patvirtina vidutinio vartotojo požiūrį, ir teigė, kad vidutinis vartotojas suprato, jog yra pateikiama nealkoholinio gėrimo reklama, kadangi pateikti komentarai neatspindi vidutinio vartotojo nuomonės, nes interneto svetainių komentatorių nuomonės nėra vertinamos tiesos kriterijaus aspektu. Atsakovas nesutiko, kad veikė neteisėtai ir kad tai šalina Bendrovės atsakomybę dėl galbūt neteisėtų veiksmų.

20.       Teismo posėdyje atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti nepakeistą. Papildomai paaiškino, kad Departamentas konkretų alkoholio reklamos pažeidimą konstatuoja įvertinęs individualiai konkrečių bylos faktinių aplinkybių visumą. Pažymėjo, kad atsakovas alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetainių nurodymą ant alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų etikečių Bendrovės atžvilgiu vertino kompleksiškai su kitos alkoholio reklamos veiksmų visuma. Departamento atstovė nurodė, kad atsakovas pareiškėjo nediskriminuoja, o už draudžiamą alkoholio reklamą ant nealkoholinės produkcijos buvo nubausti ir kiti rinkos dalyviai, pavyzdžiui, UAB  „Švyturys – Utenos alus“.

II.

21.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo AB „Vilniaus degtinė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22.       Teismas nustatė, kad Bendrovė gamina ir Lietuvos Respublikoje parduoda trauktinę „Čepkelių spanguolių skonio“ (0,5 l talpos buteliuose, alk. 36 procentai tūrio), spanguolių skonio gaivųjį gėrimą „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ (0,5 l talpos buteliuose, geriausias iki 2020 m. rugsėjo 20 d.). Departamentas 2019 m. spalio 2 d. AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įsigijo AB „Vilniaus degtinė“ gaminamus produktus: 0,5 1 talpos butelį spanguolių skonio gaivaus gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ (geriausias iki 2020 m. rugsėjo 20 d.) ir 0,5 1 talpos butelį trauktinės „Čepkelių spanguolių skonio“ (alk. 36 procentai tūrio) ir konstatavo, jog Gėrimo ir Trauktinės butelių dizainas, etiketės, t. y. butelių spalva, forma, butelių turinio spalva, etikečių piešiniai, grafika, užrašai, spalvos yra vienodi, Gėrimo ir Trauktinės priekinėse etiketėse vienodu šriftu ir spalvomis pateikti produktų pavadinimai – „Čepkelių“, užrašai – „Mus rasi lauke“, butelių talpa – „0,5 L“. Atsakovas padarė išvadą, kad Bendrovė, pateikdama Gėrimo apipavidalinimą, identišką Trauktinės apipavidalinimui, atkreipia vartotojų dėmesį į Trauktinę, didina jos žinomumą, taip skatindama ją įsigyti ir vartoti, bei konstatavo, kad Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose yra teikiami Gėrimo reklaminiai maketai, kuriuose pavaizduotas Gėrimo butelis, užrašyta – „Mėgaukis skoniu ir smagia kompanija!“, „Ir kurtiniui aišku, kad čia NEALKOHOLINĖ“ (toliau – Reklaminiai maketai). Reklaminiai maketai vidutinio vartotojo gali būti suvokiami kaip alkoholinio gėrimo – trauktinės „Čepkelių“ reklama. Gėrimo ženklinimas, jo pateikimas Lietuvos Respublikos rinkoje bei Reklaminiai maketai galbūt prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimams. Departamentas 2019 m. spalio 3 d. rašte Nr. S-2524(3) „Dėl dokumentų kopijų ir duomenų pateikimo“ Bendrovės paprašė pateikti atitinkamus dokumentus ir informavo, jog dėl galimų nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų atliks tyrimą. Departamentas, vadovaudamasis surinkta medžiaga, 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATK2-183 (toliau – ir Protokolas) dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų pažeidimų.

23.       Išsamiai aptaręs Protokolo ir Nutarimo turinį, pareiškėjo paaiškinimus dėl jo bei pateiktus išrašus iš interneto svetainių, teismas konstatavo, kad Nutarimu Bendrovei buvo skirta bauda už draudžiamą alkoholio reklamos skleidimą, pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, pasireiškusį tokių veiksmų visuma, kai Lietuvos Respublikos rinkai buvo teikiamas Gėrimas, kurio apipavidalinimas iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui (t. y. Gėrimo ir Trauktinės bulelių forma, spalva, etikečių grafika, spalvinis sprendimas, tekstinė – vaizdinė informacija iš esmės identiški); ant Gėrimo ir Trauktinės etikečių teikiamos nuorodos į Bendrovės interneto svetainę www.degtine.lt, kurioje pateikiama informacija apie alkoholinius gėrimus; Bendrovės vardu ir interesais Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt teikiami Gėrimo reklaminiai maketai; Reklaminiuose maketuose pateikiamas alkoholinius gėrimus gaminančios ir prekiaujančios Bendrovės prekės ženklas – „Čepkelių“, registruotas Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje 2005 m. spalio 28 d. alkoholinių gėrimų klasėje 33  (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), registracijos Nr. 50174.

24.       Įvertinęs pareiškėjui surašytų Protokolo ir Nutarimo turinį, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas pareiškėjui Nutarimu baudą skyrė už nealkoholinio gėrimo prekybą ir gamybą ar „Čepkelių spanguolių trauktinės“ apipavidalinimą. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė Bendrovės argumentą dėl procedūrinių pažeidimų, kurie, anot jos atstovo, pasireiškė tuo, kad tiek tyrimą atliko, tiek Nuarimą priėmė tas pats asmuo. Teismas pažymėjo, kad Protokolas buvo surašytas Departamento įgalioto darbuotojo (pareigūno), o Nutarimas buvo priimtas ir pasirašytas Departamento vadovo, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35, 39 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų 17.2 bei 17.16 punktuose nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad procedūros taisyklės nebuvo pažeistos.

25.       Aptaręs Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 punkto, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose pateiktus išaiškinimus apie reklamai būdingus požymius bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant Alkoholio kontrolės įstatyme pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į minėto įstatymo 1 straipsnyje nurodytą įstatymo tikslą bei 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alkoholio kontrolės sąvoką) metodais, teismas padarė išvadą, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios (siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams) įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine, finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes.

26.       Teismas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 punkte įtvirtintame reklamos apibrėžime nėra nusakoma, kur konkrečiai ir kokiomis priemonėmis informacija turi būti skleidžiama, kad atitiktų alkoholio reklamos apibrėžimą, tačiau pabrėžiama, kad alkoholio reklama gali būti bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus, todėl nors pareiškėjas skunde nurodė, jog gaivusis gėrimas „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ nėra alkoholinis gėrimas, todėl nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo reguliavimo sritį, tačiau šioje byloje atsakovo vertinimo objektas buvo ne pats gaivusis gėrimas, o Gėrimo apipavidalinimas, kuris iš esmės yra identiškas Trauktinės apipavidalinimui, todėl faktinė aplinkybė, jog buvo vertinamas nealkoholinio gėrimo apipavidalinimas, teisiniam vertinimui įtakos neturi. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, jog priešingas teisės normų aiškinimas pernelyg susiaurintų Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintos alkoholio reklamos sąvokos turinį, o tai akivaizdžiai prieštarautų šio įstatymo tikslams.

27.       Teismas konstatavo, kad Gėrimo ir Trauktinės butelių dizainas, etiketės, t. y. butelių spalva, forma, butelių turinio spalva, etikečių piešiniai, grafika, užrašų dydžiai, spalvos yra vienodi, Gėrimo ir Trauktinės priekinėse etiketėse vienodu šriftu ir spalvomis pateikti produktų pavadinimai – „Čepkelių“, užrašai – „Mus rasi lauke“, butelių talpa – „0,5 L“, užrašai „Čepkelių“, paukščio atvaizdas, stilizuotas augalo su uogomis piešinys, Gėrimo ir Trauktinės priekinėse etiketėse yra ryškūs: užrašai pateikti baltomis raidėmis tamsiame fone, užrašų „Čepkelių“ raidžių dydis yra didžiausias iš visų etiketėse esančių užrašų, tekstų, ženklų, todėl užrašai „Čepkelių“ yra aiškiai matomi bei lengvai įskaitomi, t. y., Gėrimo ir Trauktinės butelių apipavidalinimai yra iš esmės tapatūs, identiški. Teismas sutiko su Protokole ir Nutarime padaryta išvada, jog požymiai, atskiriantys šiuos produktus yra nežymūs: ant Gėrimo priekinės etiketės po pavadinimų „Čepkelių“ mažesniu, negu produkto pavadinimas, šriftu pateiktas užrašas – „nealkoholinė netrauktinė“, o ant Trauktinės priekinės etiketės po pavadinimų „Čepkelių“ mažesniu, negu Trauktinės pavadinimas, šriftu pateiktas užrašas – „spanguolių skonis“; ant Gėrimo priekinės etiketės šalia butelių talpos nurodymo – „0,5 L“, užrašyta – „Alk. 0 % tūrio“, Trauktinės priekinėje etiketėje šioje vietoje pateiktas ženklinimo rekvizitas – „Alk. 36 % tūrio“; Gėrimo butelis uždarytas juodos spalvos gamykliniu kamščiu, o Trauktinės – tamsiai mėlynos spalvos kamščiu su užrašais „Čepkelių trauktinė“ ir stilizuotu piešiniu; Trauktinės butelių kamščiai paženklinti nustatyto pavyzdžio banderolėmis.

28.       Įvertinęs Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt teiktą Gėrimo reklamą, kur pavaizduotas Gėrimo butelis, užrašai – „Mėgaukis skoniu ir smagia kompanija!“, „Ir kurtiniui aišku, kad čia NEALKOHOLINĖ“ bei Reklaminių maketų užrašus „Čepkelių“ ant butelio etiketės ir kamščio, paukščio atvaizdą, stilizuotą augalo su uogomis piešinį ant butelio etiketės, stilizuotą augalo su uogomis piešinį, lingvistiniu ir vaizdiniu būdu bei šių atskirų reklamos komponentų visumą su pareiškėjo gaminama Trauktinės, kuri Lietuvos rinkoje egzistuoja jau seniai ir kurią vartotojas atpažįsta iš jos apipavidalinimo, atributika, bei kartu pritaikęs pirmojo įspūdžio efektą ir vidutinio vartotojo kriterijus, teismas priėjo prie išvados, kad Gėrimo reklama buvo siekiama pasinaudoti reklamuoti alkoholinį gėrimą – Trauktinę, nors tai draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis.

29.       Teismas sprendė, kad tai, jog, Bendrovės teigimu, Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt reklamoje buvo pateiktas nealkoholinis gėrimas, t. y. „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“, o reklaminiai šūkiai pabrėžė, kad šis gėrimas yra nealkoholinis ir šio gėrimo privalumus, kurie kyla būtent dėl to, jog jis yra nealkoholinis, nepatvirtina to, kad vidutinis vartotojas būtent taip ir suvokia šios reklamos ir šių užrašų prasmę. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju Vilniaus miesto reklaminiuose stenduose ir interneto svetainėje www.delfi.lt Bendrovės teikiamuose Reklaminiuose maketuose po užrašu „Čepkelių“ produktas apibūdinamas tiktai užrašu „Nealkoholinė netrauktinė“, t. y. konkrečiai nepasakant, koks tai gaminys, informacija apie prekę yra visiškai neišsami, neaiški ir dviprasmiška, nes „netrauktinė“ yra ne konkretus produktas ir ne rūšinis produkto požymis. Teismas akcentavo, kad nei Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, nei interneto svetainėje www.delfi.lt reklamoje nėra sukonkretinto užrašo, kad tai spanguolių skonio gaivusis gėrimas. Šis reklamoje pateikiamas nesukonkretintas produkto pavadinimas („netrauktinė“) dėl jo neaiškumo ir dviprasmiškumo savaime kelia (kartu su reklamos žodžiu „Čepkelių“ ir piešinio vaizdu) asociacijas su pareiškėjo gaminama Trauktine. Be to, ir Reklaminiuose maketuose esantys reklaminiai šūkiai taip pat neleidžia identifikuoti reklamuojamo produkto, o pati ironija, kuria remiasi pareiškėjas reklaminiuose šūkiuose, nėra pakankamai aiškiai atskleista ir tai sudaro akivaizdžias prielaidas dviprasmiškam reklamos interpretavimui. Teismo nuomone, šios išvados nepaneigia ir AB „Vilniaus degtinė“ kartu su skundu pateikti interneto portaluose pateikiami komentarai apie ginčo reklamą, kurie nėra teisiškai reikšmingi, šioje byloje vertinant, ar pareiškėjo veiksmais buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kadangi šios pateikiamos komentatorių nuomonės nėra atsakymas į konkrečiai suformuluotą klausimą, todėl nėra pagrindo jas laikyti patikimais įrodymais, kurie atspindėtų vidutinio vartotojo nuomonę.

30.       Remdamasis teismų praktika, teismas sprendė, kad reprezentatyvios dalies visuomenės nuomonės apklausos duomenys bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi. Teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo teismui pateiktos „Spinter research“ reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo, atlikto 2020 m. vasario 20 d.–2020 m. sausio 28 d., ataskaitos duomenis, tyrimo metu respondentams buvo parodoma Gėrimo reklaminė nuotrauka ir buvo užduotas tik vienas klausimas – Kaip manote, ar tai yra alkoholinio ar nealkoholinio gėrimo reklama? Šios ataskaitos duomenimis, ketvirtadalis (26 procentai) respondentų manė, kad testuojamo Gėrimo reklama yra alkoholinio gėrimo reklama, du trečdaliai (66 procentai) apklaustųjų manė, kad tai nealkoholinio gėrimo reklama, o 8 procentams respondentų buvo sunku atsakyti, ar tai alkoholinio ar nealkoholinio gėrimo reklama. Teismas atkreipė dėmesį, kad respondentams pateiktas klausimas tik dėl jų nuomonės, ar Gėrimo reklama yra alkoholinio ar nealkoholinio gėrimo reklama, tačiau nėra duomenų, kad būtų klausiama apie pirmojo įspūdžio (pirmųjų asociacijų) efektą, t. y. ar Gėrimo reklama iš pirmojo įspūdžio neasocijavosi su alkoholinio gėrimo – Trauktinės reklama. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Bendrovės pateikti tyrimo rezultatai negali būti pripažinti patikimais ir teismas jais nesirėmė kaip pakankamais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, jog dauguma vartotojų pareiškėjo skleistą išorinę reklamą suprato kaip nealkoholinio gėrimo reklamą. Teismo nuomone, įvertinus tai, jog AB „Vilniaus degtinė“ pateikta apklausa apsiribojo tik vienu klausimu, ir nebuvo atliktas tyrimas dėl Gėrimo reklamos keliamo pirmojo įspūdžio ir keliamų asociacijų, šiame kontekste pareiškėjo pateiktos apklausos rezultatai nepaneigia, o tik patvirtina, jog žodis „netrauktinė“, būdamas dirbtiniu žodžiu, dėl aptarto akivaizdaus dviprasmiškumo kartu su reklamos žodžiu „Čepkelių“ ir piešinio vaizdu savaime kelia asociacijas su Bendrovės gaminama Trauktine, tai patvirtino ketvirtadalis (26 procentų) respondentų, maniusių, jog testuojamo Gėrimo reklama yra alkoholinio gėrimo reklama.

31.       Teismas padarė išvadą, kad AB „Vilniaus degtinė“ nepateikė pakankamų įrodymų apie tai, jog iš pateiktos Gėrimo reklamos vidutiniam vartotojui buvo aišku, kad reklamuojamas nealkoholinis gėrimas. Teismo nuomone, tokiais Gėrimo apipavidalinimu ir reklama Bendrovė didino gaminamos ir platinamos Trauktinės žinomumą, taip netiesiogiai ir tiesiogiai skatino šios Trauktinės įsigijimą ir vartojimą, o tai yra susiję ir su jos komercine bei ūkine nauda. Be to, tai, kad reklaminiuose stenduose ir interneto svetainėje www.delfi.lt teikta Gėrimo reklama pareiškėjas skleidė draudžiamą alkoholio reklamą, patvirtina ir tai, jog Reklaminiuose maketuose yra pateiktas alkoholinius gėrimus gaminančios ir prekiaujančios Bendrovės prekės ženklas – „Čepkelių“, registruotas Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje 2005 m. spalio 28 d. alkoholinių gėrimų klasėje 33  (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), registracijos Nr. 50174. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundo argumentą, jog ant gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ pateiktas prekių ženklas „Čepkelių“, registruotas klasėje nealkoholiniams gėrimams (paraiškos Nr. 2019 1554), ir pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre registruoti du tapatūs prekių ženklai „Čepkelių“ (paraiškos Nr.  2003 2575 ir 2019 1554). Prekių ženklas „Čepkelių“ (paraiškos Nr. 2003 2575, registracijos Nr.  50174) registruotas klasėje 33  (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), o prekių ženklo „Čepkelių“ (paraiškos Nr. 2019 1554) registracija nėra baigta – statuso eilutėje pažymėta, kad ženklas atitinka absoliučius reikalavimus, jis registruotas klasėje 32, kuri apima tiek alkoholinius, tiek nealkoholinius gėrimus. Teismas pažymėjo, kad iš AB „Vilniaus degtinė“ surašyto Protokolo ir Nutarimo matyti, jog Bendrovei nebuvo inkriminuotas prekių ženklo „Čepkelių“ pateikimas ant Gėrimo, tačiau inkriminuojamas šio prekių ženklo pateikimas Reklaminiuose maketuose.

32.       Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sutiko su Departamento vertinimu, kad Bendrovė, vykdydama prekybą nealkoholiniai gėrimais ir siekdama nepažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyto absoliutaus alkoholio reklamos draudimo, privalėjo ypač atidžiai rinktis viešoje erdvėje pateikiamą komunikaciją, pateikiamos produkcijos apipavidalinimą, kad šis vidutiniam vartotojui nesisietų su alkoholiniais gėrimais ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų reklamuojami alkoholiniai gėrimai.

33.       Teismas pažymėjo, kad AB „Vilniaus degtinė“ platinama Trauktinė į rinką buvo išleista seniai ir vidutinis vartotojas pavadinimą „Čepkelių“ tapatina su alkoholiniu gėrimu – Trauktine, todėl, teismo nuomone, vidutinis vartotojas Gėrimo, kurio apipavidalinimas iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui, iš pirmo įspūdžio neidentifikuos kaip nealkoholinio gėrimo, o tapatins jį su alkoholiniu gėrimu.

34.       Teismas taip pat nustatė, kad Gėrimo ir Trauktinės galinėse butelių etiketėse yra pateikta nuoroda į Bendrovės interneto svetainę www.degtine.lt, kurioje pristatomi jos gaminami ir parduodami alkoholiniai gėrimai, pateikti alkoholinių gėrimų butelių atvaizdai, alkoholinių gėrimų pavadinimai, tekstinė informacija apie alkoholinių gėrimų išpilstymą, tūrinę etilo alkoholio koncentraciją. Teismo nuomone, minėtos nuorodos pateikimas patenka į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacijos apie alkoholinius gėrimus, kuri nelaikoma reklama, apibrėžtį, kadangi minėtoje teisės normoje konstatuota, jog pats informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimas alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse nėra laikomas alkoholio reklama; jeigu informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimas įmonių interneto svetainėse nėra laikomas alkoholio reklama, savaime negali būti laikomas alkoholio reklama ir tokios internetinės svetainės nuorodos platinimas ant alkoholinės ar nealkoholinės produkcijos.

35.       Įvertinęs 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.  1334/2008, Reglamento Nr. 1169/2011 bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-139 patvirtintame Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techniniame reglamente apibrėžtą ženklinimo sąvoką ir ženklinant gėrimus pateikiamą privalomąją ir kitą informaciją, teismas konstatavo, jog Gėrimo ir Trauktinės galinėse butelių etiketėse nuorodos į pareiškėjo internetinę svetainę www.degtine.lt pateikimas laikytinas alkoholinio gėrimo ženklinimo rekvizitu ar kita ženklinimo informacija. Teismo nuomone, minėtos informacijos pateikimas patenka į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies išimtis, numatančias, kokia informacija apie alkoholinius gėrimus nelaikoma reklama. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmais, kai ant Gėrimo ir Trauktinės etikečių teikiamos nuorodos į pareiškėjo internetinę svetainę www.degtine.lt, kurioje parteikiama informacija apie alkoholinius gėrimus, nebuvo skleidžiama draudžiama alkoholio reklama, taip pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, todėl minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas ir jis buvo pašalintas iš Nutarimo.

36.       Teismas pažymėjo, kad byloje esantis pirkimo kvitas ir VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog Gėrimas ir Trauktinė buvo įsigyti UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“, kuri veikia kaip Bendrovės mažmeninės prekybos parduotuvės, per kurias platinama pareiškėjo gaminama produkcija (AB „Vilniaus degtinė“ interneto svetainėje www.degtine.lt deklaruojama, kad AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ nuo 2003 m. lapkričio mėnesio yra išskirtinė Bendrovės gaminamos produkcijos platintoja Lietuvoje). Iš 2010 m. balandžio 21 d. sutarties Nr. VDM-04/2010, sudarytos tarp UAB „Creative Media Services“ ir AB „Vilniaus degtinė“ dėl reklamos kompanijos per masines informacijos priemones, taip pat reklamos kampanijos Čepkelių gaivusis gėrimas) matyti, kad pareiškėjas užsakė ir platino nealkoholinio gėrimo „Čepkelių nealkoholinė netrauktinė“ išorinę reklamą, todėl Departamentui pateikus 2019 m. spalio 2 d. nurodymą nutraukti neteisėtus veiksmus Nr. S-2510(2), jis išorinę reklamą pašalino ir Gėrimo prekybą bei gamybą sustabdė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstą atmetė AB „Vilniaus degtinė“ argumentą, jog ji nepadarė šio nealkoholinio gėrimo matomu vartotojams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų pažeidimą subjektas, ir pažymėjo, kad tokią poziciją formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

37.       Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir Bendrovės argumentą, jog AB „Vilniaus degtinė“ negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn, kadangi kurdama Gėrimą bei teikdama jį į rinką, vadovavosi Departamento vadovo per interviu www.lrt.lt pateiktu oficialiu Alkoholio kontrolės įstatymo išaiškinimu. Teismas sutiko su atsakovo išsakyta poziciją, kad Departamento specialisto interviu negali būti traktuojamas kaip oficialus teisės aktų aiškinimas ir atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad Bendrovė, prieš išleisdama į rinką Gėrimą ir užsakydama jo reklamą, dėl konsultacijos į Departamentą nesikreipė.

38.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, sudarantys pagrindą pripažinti, jog jis pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, o byloje nėra duomenų, kad esant analogiškoms (iš esmės panašioms) faktinėms aplinkybėms, tam tikri verslo subjektai išvengė teisinės atsakomybės dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Bendrovė yra diskriminuojama. Teismas atkreipė dėmesį, kad ir atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog Departamentas pareiškėjo nediskriminuoja, o už draudžiamą alkoholio reklamą ant nealkoholinės produkcijos buvo nubausti ir kiti rinkos dalyviai, pavyzdžiui, UAB „Švyturys – Utenos alus“. Teismas Bendrovės pateiktų įvairių Departamento raštų, kurie pareiškėjo atstovo teigimu, įrodo, jog Departamentas, esant analogiškai alkoholinio / nealkoholinio alaus reklamai, nesiima jokių veiksmų, teismas pažymėjo, kad minėtų raštų nevertina, atsižvelgęs į tai, jog jie nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Teismas atkreipė AB „Vilniaus degtinė“ dėmesį, kad ji turi teisę minėtų atsakovų raštų teisėtumą ir pagrįstumą ginčyti pasinaudodama raštuose nurodyta jų apskundimo tvarka.

39.       Teismo nuomone, dėl ilgametės pareiškėjo komercinės ir ūkinės veiklos, susijusios su alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba (remiantis AB „Vilniaus degtinė“ interneto puslapyje www.degtinė.lt pateikiamais duomenimis, Bendrovė yra didžiausia etilo alkoholio gamintoja ir viena iš alkoholinių gėrimų gamybos lyderių Baltijos šalyse, pagal VĮ Registrų centro išrašą, pareiškėjui licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduota nuo 2005 m. balandžio 8 d.), taip pat dėl to, kad prekės ženklas „Čepkelių“ registruotas Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje alkoholinių gėrimų klasėje 33 (svaigieji gėrimai, būtent trauktinės), registracijos Nr. 50174 dar 2005 m. spalio 28 d., bei dėl to, kad iki įsigaliojant absoliučiam alkoholio reklamos draudimui buvo vykdytos minėto alkoholinio gėrimo, t .y. Trauktinės reklamos, vidutinis vartotojas Bendrovei inkriminuotus veiksmus, t. y. Lietuvos Respublikos rinkai teikiamo Gėrimo, kurio apipavidalinimas iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui, bei Bendrovės vardu ir interesais Vilniaus miestų gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi teikiamus Gėrimo reklaminius maketus, reklaminiuose maketuose teikiamą prekių ženklą, suvokė kaip alkoholio reklamą. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės yra pakankamos teigti, kad vidutinis vartotojas pareiškėjo pateikiamą ginčo informaciją siejo su juo, kaip alkoholinių gėrimų gamintoju, bei jo gaminama alkoholinių gėrimų produkcija – Trauktine, kadangi vidutinis vartotojas įspūdį apie informaciją susidaro iš pirminio bendro pateiktos informacijos įvertinimo.

40.       Teismas pažymėjo, kad nors Departamentas Nutarime nepagrįstai konstatavo, jog Bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, ant Gėrimo ir Trauktinės etikečių pateikdama nuorodas į pareiškėjo internetinę svetainę www.degtine.lt, kurioje pateikiama informacija apie alkoholinius gėrimus, tačiau atsakovo pareiškėjui paskirta bauda už kitus Nutarime jam inkriminuotus veiksmus, t. y. Lietuvos Respublikos rinkai teikiamo Gėrimo, kurio apipavidalinimą, kuris iš esmės identiškas Trauktinės apipavidalinimui bei Bendrovės vardu ir interesais Vilniaus miestų gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi teikiamus Gėrimo reklaminius maketus, reklaminiuose maketuose teikiamą prekių ženklą, kuriais AB „Vilniaus degtinė“ skleidė draudžiamą alkoholio reklamą, tokiais savo veiksmais pažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, atitinka jos padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga, todėl paskirta bauda nebuvo mažinama.

41.       Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

42.       Netenkinęs Bendrovės skundo, teismas sprendė, kad ji neįgijo teisės iš atsakovo reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

43.        Pareiškėjas AB „Vilniaus degtinė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – AB „Vilniaus degtinė“ skundą patenkinti visiškai. Bendrovė taip pat prašo jai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

44.       Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, išskyrus jo dalį, kurioje teismas konstatavo, jog galinėse alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų etiketėse AB „Vilniaus degtinė“ gali pateikti nuorodą į Bendrovės interneto svetainę ir tai nėra laikoma Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimu, sutinka. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

44. 1. Teismo sprendimas yra pagrįstas AB „Vilniaus degtinė“ kaltumo prezumpcija, o tokios prezumpcijos taikymas iš esmės sukūrė situaciją, kai Departamentas gali sau leisti konkrečiai net ir nenurodyti objektyviųjų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje nustatyto draudimo pažeidimo požymių, o Bendrovė turi įrodinėti nesant tokio pažeidimo, netgi nežinodama, ką konkrečiai turi paneigti, o tai yra šiurkštus ir akivaizdus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Be to, kaltinamojo nenaudai buvo nepagrįstai plečiamai taikomi Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinti ribojimai, o visos abejonės buvo vertinamos Bendrovės nenaudai. Nei Alkoholio kontrolės įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra įtvirtinta draudimo pažeidimo prezumpcija, todėl pirmosios instancijos teismas šios neegzistuojančios teisinės prezumpcijos pažeidimui konstatuoti, vengdamas išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, negalėjo taikyti. Net jeigu tokia prezumpcija būtų kvalifikuojama kaip teismo precedentu suformuota įrodinėjimo naštos tarp Departamento ir galimo Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidėjo paskirstymo taisyklė, būtina įvertinti tai, kad teismo sprendime akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika buvo suformuota taikant ir aiškinant ankstesnės Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos 29 straipsnį, kuris buvo iš esmės pakeistas, todėl ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys ir jose suformuotos teisės aiškinimo bei taikymo taisyklės nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomos. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės akcentuotus Nutarimo esminius trūkumus, kylančius iš Nutarimo argumentų abstraktumo.

44.2. Vertindamas nealkoholinį gėrimą „Čepkelių nealkoholinę netrauktinę“ kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą per se (pats savaime), teismas padarė esminių fakto klaidų. Išplėsdamas kaltumo prezumpcijos taikymo ribas, teismas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios yra laikomos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimu, vertinant Gėrimą per se, t. y. kokį laikotarpį, kokioje konkrečioje vietoje, kokiems vartotojams buvo pateikiama Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimus pažeidžianti reklama, pateikiant Gėrimą. Teismas neatsakė į pagrindinį klausimą, kodėl Departamentas laikė pažeidimu nealkoholinio gėrimo pardavimą, kai šalia parduodamas panašus alkoholinis gėrimas nėra laikomas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimu; taip atsakovas taikė daug griežtesnius reikalavimus nealkoholinio gėrimo pardavimams, nei alkoholinio, tačiau tokie reikalavimai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai Alkoholio kontrolės įstatyme nėra nustatyti. Nei Teismo sprendime, nei Nutarime nėra nurodyti konkretūs Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimo objektyvieji požymiai, kurie būtų siejami su Čepkelių nealkoholine netrauktine, todėl pareiškėjas neturi galimybių apsiginti. Nealkoholinis gėrimas buvo platinamas išskirtinai tik UAB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ parduotuvėje, kurioje prekiaujama alkoholiniais gėrimais t. y. vietoje, kuri patenka į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytą išimtį, todėl net jeigu Gėrimas ir buvo alkoholio reklama, ant jo nebuvo pateikta jokios informacijos, kurią būtų draudžiama pateiki alkoholio prekybos vietose. Teismas sprendimą grindė tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais įrodymais (pvz., nėra pagrįsta teismo išvada, jog „<..> vidutinis vartotojas pavadinimą „ Čepkelių“ tapatina su alkoholiniu gėrimu – Trauktine“), o toks prielaidų naudojimas, siekiant pagrįsti sprendimą, kartu su kaltumo prezumpcija sukuria situaciją, kai Bendrovė savo kaštais ir savo lėšomis turėtų rinkti neapibrėžtą kiekį įrodymų, kurių poreikio iš anksto yra neįmanoma numatyti. Sprendime yra pateikiamos aplinkybės išplečiančios pažeidimo mastą, kurios nebuvo nurodytos nei Protokole, nei Nutarime (pvz., „Be to ir Gėrimo <...> skonis vidutinio vartotojo bus tiesiogiai siejamas su Trauktinės skoniu ir savybėmis, tokiu būdu formuojant palankų teigiamą Trauktinės įvaizdį ir taip siekiant daryti įtaką vartotojų pasirinkimui, skatinant vartotojus pirkti ir vartoti ne tik Gėrimą, bet ir Trauktinę <...>“, taip sprendime buvo išplėstas Nutarimo turinys ir pažeidimu buvo pripažintas ne tik Gėrimo apipavidalinimas, bet ir skonis.

44.3. Bendrovė vartotojus informavo, kad reklamuojamas gėrimas yra nealkoholinis, tačiau reklamos teiginys nebuvo įvertintas. AB „Vilniaus degtinė“ skleistos reklamos vertinimas nors formaliai ir yra grindžiamas vidutinio vartotojo kriterijumi, tačiau toks vertinimas yra subjektyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais apie tai, kaip tokią reklamą supranta visuomenė ir vartotojai. Vietoje to, vertinimas buvo atliekamas remiantis tik reklamos vaizdu. Visi AB „Vilniaus degtinė“ pateikti įrodymai, kurie vienareikšmiškai patvirtina, jog vartotojai reklamą suprato kaip nealkoholinio gėrimo reklamą, buvo atmesti dėl subjektyvių, dažnai ir siurprizinių argumentų, kurių Departamentas nenaudojo nei atsiliepime, nei teismo posėdyje. Visuomenės nuomonės tyrimas akivaizdžiai patvirtina, kad didžioji visuomenės dalis tinkamai identifikavo skleistą reklamą, kaip nealkoholinio gėrimo reklamą. Dauguma teismo padarytų išvadų yra visiškai nepagrįstos, tačiau pateikiamos kaip faktai, o dalyje tiesiog manipuliuojama įrodymais. Iš teismo sprendimo yra absoliučiai neaišku, kodėl reklama yra laikoma alkoholio reklama, kai joje yra aiškiai patvirtinama ir nurodoma, jog reklamuojamas nealkoholinis gėrimas. Iš reklamos turinio vidutinis vartotojas galėjo lengvai nustatyti, kad yra reklamuojamas būtent nealkoholinis gėrimas, o AB „Vilniaus degtinė“ baudimas yra išskirtinis ir neatspindi įprastinės Departamento praktikos.

44.4. Departamento vadovų viešai (žiniasklaidoje) pateikti Alkoholio kontrolės įstatymo išaiškinimai nėra laikomi oficialiu teisės aktų aiškinimu, to nepagrindžiant jokiais argumentais. Duoti interviu visuomeniniam transliuotojui ir viešai teigti viena, o vėliau išsiginti pateikto Alkoholio kontrolės įstatymo išaiškinimo, motyvuojant tuo, jog jis buvo duotas netinkama forma, yra nepadoru ir tai neatitinka Administracinių nusižengimų kodekso 21 straipsnio paskirties – asmuo negali būti baudžiamas už tai, jog pasitiki institucijos išdėstyta pozicija.

44.5. Teismo sprendime nėra atsakyta į AB „Vilniaus degtinė“ argumentą, jog atsakovas jos atveju taiko absoliučiai kitokius elgesio standartus, nei taiko kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Departamentas nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti skirtingą ūkio subjektų vertinimą Atsakovas kitą dieną po teismo posėdžio Bendrovei pateikė informaciją apie tai, jog jis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimu nelaiko absoliučiai analogiškų kitų ūkio subjektų veiksmų ir taip akivaizdžiai blogina AB „Vilniaus degtinė“ konkuravimo galimybes. Departamentas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas taiko pasirinktinai, nesiekia įgyvendinti nuoseklios alkoholio reklamos draudimo politikos, o siekia tik apriboti atskirų rinkos dalyvių veiksmus, o tokia jo veikla nėra suderinama nei su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimais, nei su teisingumo ir sąžiningumo principu.

45.       Atsakovas taip pat prašo prie administracinės bylos pridėti papildomai su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus. Nurodo, kad jų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi dalis šių įrodymų buvo pateikti tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės, o dalies įrodymų poreikis atsirado tik po to, kai Bendrovė gavo teismo sprendimą ir jame buvo išdėstyti papildomi argumentai, nenurodyti ankstesniuose dokumentuose.

46.       Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. (nurodyti 2019 m. laikytini rašymo apsirikimu) birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47.       Departamento nuomone, Bendrovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip subjektyvus aplinkybių vertinimas ir nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo sudėties. Atsakovas nurodo, kad išsamią poziciją išdėstė Nutarime bei atsiliepime į AB  „Vilniaus degtinė“ skundą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagal vidinį įsitikinimą, kuris yra paremtas visapusiško bei išsamaus įrodymų vertinimo, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Departamento pozicija grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

47.1. Pareiškėjas subjektyviai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, juos iškraipo ir iš esmės kvestionuoja oficialių teisės aktų aiškinimo šaltinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, taip pat ir absoliutus alkoholio reklamos draudimas; kadangi minėto įstatymo 29 straipsnio 1 dalies norma buvo sugriežtinta (nebeliko turiniui išimčių, išskyrus tuos, kurie persikėlė į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalį), Departamentas nemato pagrindo jau suformuluotą bendrą alkoholio reklamos vertinimo aiškinimą keisti ar švelninti, o Bendrovė apeliaciniame skunde aiškiai neatskleidė, kodėl minėtas aiškinimas turėtų pasikeisti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendime pateikė išsamius argumentus dėl teisiškai reikšmingų įrodymų.

47.2. Tiek Nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime yra išsamiai aprašyti neteisėti pareiškėjo veiksmai, o tai kad jis šiuos veiksmus tiesiog ignoruoja, nepakeičia aplinkybių, jog tokie Bendrovės neteisėti veiksmai egzistuoja. Departamentas, skirdamas ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimą, įvertino AB „Vilniaus degtinė“ veiksmų visumą, kuri yra išsamiai aptarta Nutarime, o ištyręs įrodymus, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo nustatytų veiksmų, pagrindžiančių alkoholio reklamos draudimo pažeidimą, eliminavo pareiškėjo internetinės svetainės pateikimą ant Gėrimo ir Trauktinės etikečių. Priimdamas sprendimą skirti ekonomines sankcijas, Departamentas vertino Bendrovės atliktų veiksmų visumą, o ne atskirus alkoholio reklamos elementus; yra nustatyti visi būtinieji alkoholio reklamos požymiai. AB „Vilniaus degtinė“, aptartu būdu skleisdama informaciją apie Gėrimą, dėl jo identiškumo Trauktinei, iš esmės skleidė informaciją apie alkoholinį gėrimą. Didindama Trauktinės, t. y. produkto, kurį pareiškėjas gamina ir prekiauja, žinomumą, skatino jį įsigyti ir vartoti, o tokie veiksmai yra tiesiogiai susiję su Bendrovės ūkine, komercine ir finansine veikla. Sutiktina su teismo cituojama Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje yra nuosekliai pateikti alkoholio reklamos vertinimo kriterijai, bei tuo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nėra nusakoma, kur konkrečiai ir kokiomis priemonėmis informacija turi būti skleidžiama, kad atitiktų alkoholio reklamos apibrėžimą. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pateikė papildomus motyvus dėl Nutarimo teisėtumo, yra ne pažeidimo sudėties išplėtimas, o bylos visapusiškas ir išsamus išnagrinėjimas bei priimto sprendimo motyvavimas. Byloje nėra ginčo, kad AB „Vilniaus degtinė“ užsakė reklamą Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt, taip pat, kad Gėrimas ir Trauktinė yra pareiškėjo gaminama ir platinama produkcija, todėl jo teiginiai, susiję su neva neįrodyta objektyviąja puse, yra visiškai nepagrįsti. Teismas patvirtino, kad Gėrimo ir Trauktinės butelių apipavidalinimai yra iš esmės tapatūs, ir pagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose, interneto svetainėje www.delfi.lt teikta Gėrimo reklama buvo siekiama pasinaudoti reklamuojant Trauktinę, o tai, kad reklamoje buvo nurodyta, jog Gėrimas nealkoholinis, nepatvirtina to, kad vidutinis vartotojas būtent taip ir suvokia šios reklamos ir joje esančių užrašų prasmę. Ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir panašiai, o ne su tam tikra prekių ar paslaugų rūšimi ar kategorija; vidutinis vartotojas reklamą vertina pagal tai, ką joje akivaizdžiai mato ir supranta, bei kokias momentines asociacijas jam kelia matomi vaizdiniai. Teismas pažymėjo, kad konkrečiu atveju reklaminiuose maketuose po užrašu „Čepkelių“ produktas apibūdinamas tikrai užrašu „Nealkoholinė netrauktinė“, t. y. nepasakant, koks tai gaminys, informacija apie prekę yra visiškai neišsami, neaiški ir dviprasmiška, nes „netrauktinė“ yra ne konkretus produktas ir ne rūšinis produkto požymis; reklamoje nėra sukonkretinto užrašo, kad tai spanguolių skonio gaivusis gėrimas; reklamoje pateikiamas nesukonkretintas produkto pavadinimas dėl jo neaiškumo ir dviprasmiškumo savaime kelia asociacijas su pareiškėjo gaminama Trauktine.

47.3. Komentarai interneto portaluose neatspindi vidutinio vartotojo nuomonės, kadangi jos nevertinamos tiesos kriterijaus aspektu. Komentuojantiems asmenims nebuvo suformuluotas konkretus klausimas, todėl dalis jų atsakymų, net nėra susiję su nagrinėjama byla, kita dalis, pakomentavusi apie nealkoholinę produkciją, ir neva suvokianti, jog Reklaminiai maketai yra Gėrimo reklama, neatskleidė, ar Reklaminių maketų kartu nesiejo ir su alkoholine produkcija. Pareiškėjo pateikti išrašai nelaikytini patikimais įrodymais, atspindinčiais vidutinio vartotojo nuomonę. Bendrovės pateiktas „Spinter research“ reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimas nepaneigia padaryto alkoholio reklamos pažeidimo, kadangi neatspindi, ar apklaustieji vertino reklamą per pirmo įspūdžio efektą. Be to, dalis apklausiamųjų patvirtino, jog Gėrimo reklama yra alkoholio reklama. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vienkartinis visuomenės nuomonės tyrimas neatskleidžia tendencijų, jo rezultatai negali būti ilgalaikes tendencijas apibendrinančių išvadų šaltinis, todėl toks įrodymas yra vertinamas kaip mažai informatyvus, turintis menkavertę autonominę įrodomąją galią.

47.4. Pareiškėjas, gindamasis nuo jam inkriminuojamo kaltinimo ir nesutikdamas su juo, turi pateikti argumentus, susijusius su tuo, kad jo nustatyti veiksmai nėra alkoholio reklama, tačiau apeliacinio skundo teiginiai iš esmės yra susiję su tuo, jog Departamentas už tokius pačius veiksmus nebaudžia kitų ūkio subjektų, tačiau Bendrovės teiginiai dėl neva neteisėtų Departamento veiksmų, t. y. neteisėto neveikimo, nėra šios bylos dalykas, todėl neturi teisinės reikšmės. AB „Vilniaus degtinė“ turi teisę skųsti neva neteisėtus Departamento veiksmus, tačiau nepaisant išsakomų pretenzijų, to nei karto nepadarė. Nustačius panašaus pobūdžio neteisėtus veiksmus, ūkio subjektai atsako Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka; kiekvieno pažeidimo tyrimas yra individualus, o atsakomybė ūkio subjektui taikoma surinktus pakankamai įrodymų pažeidimui inkriminuoti.

47.5. Duotas Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo interviu negali būti laikomas oficialia Departamento pozicija, kadangi poziciją atsakovo vardu turi teisę pateikti tik Departamento vadovas, oficiali Departamento pozicija nėra pateikiama duodant interviu per žiniasklaidos priemones. Tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi teisę oficialiai aiškinti teisės aktus, todėl net jeigu Departamentas ir būtų suteikęs oficialią konsultaciją, ji galėtų būti laikoma tik Departamento nuomone. Be to, atsakymas į žurnalistės užduotą hipotetinį klausimą neturėtų būti vertinamas kaip išsami ir visapusiška konsultacija. Departamentas kiekvieną alkoholio reklamos atvejį tiria ir vertina individualiai, atsižvelgęs į kontekstą ir aplinkybių visumą. Pareiškėjo pateiktas straipsnis buvo išleistas praėjus 4 mėnesiams po naujo draudimo įsigaliojimo, tuo metu nebuvo paplitusi nealkoholinių gėrimų reklama ir Departamentas nepastebėjo piktnaudžiavimo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies išimtimis, todėl jo pareigūnui atsakinant į žurnalistės užduotus klausimus, neiškilo būtinybė vertinti nealkoholinę reklamą kitaip. Vidutinis vartotojas turi aiškiai atpažinti, kad pateikiama nealkoholinio gėrimo reklama, o taip pat pateikiamo nealkoholinio gėrimo reklama vidutiniam vartotojui neturi kelti asociacijų su konkrečiu alkoholiniu gėrimu. Išleisdama į rinką Gėrimą, Bendrovė dėl oficialios pozicijos į Departamentą nesikreipė, nors atsakingas ir tinkamai teisės aktus siekiantis įgyvendinti ūkio subjektas savo verslo sprendimų negrįstų žurnalistų straipsniais, o oficialiai kreiptųsi į instituciją, tuo labiau, kad AB „Vilniaus degtinė“ ne kartą buvo kreipusis į Departamentą dėl su alkoholio reklama susijusių klausimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

48.        Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Vadovaujantis AKĮ 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikoje alkoholio reklama draudžiama.

49.       Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad ir pagal AKĮ, reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama.

50.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant AKĮ įtvirtintą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu metodais, konstatuota, kad šią sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2)  tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes (žr., pvz., 2011 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011, 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012, 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-327/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).

51.       Aiškindamas AKĮ 29 straipsnyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad jis yra absoliutus (žr., pvz., 2010 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009). Nustatant, ar konkrečiu atveju tam tikra informacija laikytina alkoholio reklama, reikia atsižvelgti į jos pateikimo būdą ar formą, galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Poveikis vartotojui turėtų būti vertinamas neatsietai nuo informacijos turinio, pateikimo būdo ir formos, atsižvelgiant į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A858-398/2013). Vertinant konkrečią alkoholio reklamą, taip pat turi būti taikomas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Toks alkoholio reklamos vertinimo kriterijus turi būti taikomas atsižvelgiant į tai, kad paprastai reklaminė informacija yra pateikiama glaustai, ryškiai, siekiant maksimalaus efekto per trumpiausią susipažinimo su ja laiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-184-822/2016, 2018 m. spalio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1420-525/2018, 2019 m. vasario
27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-159-629/2019).

52.       Teismui vertinant, ar buvo padaryti AKĮ 29 straipsnio 1 dalias pažeidimai, aktuali yra ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalies nuostata, nustatanti, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

53.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokias įstatymo normas, yra pažymėjęs (žr., pvz., 2006 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1171/2006), jog AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Tokia Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Tokiu būdu pateikti alkoholio reklamos draudimai yra siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai.

54.       Šių teisės aiškinimų kontekste kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisingai taikė teisę. Įvertinęs Vilniaus miesto gatvių reklaminiuose stenduose ir interneto svetainėje www.delfi.lt teiktą Gėrimo reklamą, kurioje pavaizduotas Gėrimo butelis, užrašai – „Mėgaukis skoniu ir smagia kompanija!“, „Ir kurtiniui aišku, kad čia NEALKOHOLINĖ“ bei Reklaminių maketų užrašus „Čepkelių“ ant butelio etiketės ir kamščio, paukščio atvaizdą, stilizuotą augalo su uogomis piešinį ant butelio etiketės, stilizuotą augalo su uogomis piešinį, kaip reklamos komponentų visumą, ir lygindamas ant Gėrimo butelio esančius tekstinius bei vaizdinius komponentus su pareiškėjo gaminamos Trauktinės, kuri Lietuvos rinkoje egzistuoja jau seniai ir kurią alkoholio produktų vartotojas atpažįsta iš jos apipavidalinimo, lygiareikšmiais komponentais, taikant pirmojo įspūdžio efekto ir vidutinio vartotojo kriterijus, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad tokia Gėrimo reklama buvo siekiama pasinaudoti reklamuoti alkoholinį gėrimą – Trauktinę. Pareiškėjo pasirinktas Gėrimo apipavidalinimas daro tiesioginę ir netiesioginę įtaką pareiškėjo gaminamos ir platinamos Trauktinės žinomumui, nes visos asociacijos, kylančios vizualiniu pagrindu, grindžiamos vidutinio vartotojo turimomis patirtimis, susiformavusiomis Trauktinės atžvilgiu, skatina jos įsigijimą ir vartojimą, o tai vertintina kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies (Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 10 d.) pažeidimas.

55.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Bendrovė vartotojus informavo, jog reklamuojamas gėrimas yra nealkoholinis, teisėjų kolegija pažymi, jog nealkoholinio gėrimo reklama, jei ji dėl požymių, nurodytų šios Nutarties 54 punkte, daro įtaką pareiškėjo gaminamos ir platinamos Trauktinės žinomumui, skatina jos įsigijimą ir vartojimą,  pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą absoliutaus alkoholio reklamos draudimo imperatyvą, kaip ir yra šiuo atveju.  Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime išaiškino, kad pareiškėjas privalėjo ypač atidžiai rinktis viešoje erdvėje skleidžiamą informaciją – pateikiamos produkcijos apipavidalinimą, kad šis vidutinio vartotojo nebūtų siejamas su alkoholiniais gėrimais ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų reklamuojami alkoholiniai gėrimai.

56.       Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas pareiškėjo kaltumo prezumpcija, kad nepagrįstai pareiškėjo (kaltinamojo) nenaudai buvo plečiamai taikomi Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinti ribojimai, o visos abejonės buvo vertinamos Bendrovės nenaudai.

56.1.                      Minėta, kad draudžiama alkoholio reklama, t. y. bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus (Nutarties 48 p.).

56.2.                      Kad būtų konstatuotas tokio draudimo pažeidimas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodyti įstatymo pažeidimo subjektyviosios pusės požymiai – priešingi teisei, neteisėti subjekto veiksmai.

56.3.                      Šiuo atveju byloje įvertintos konkrečios Gėrimo reklamos aplinkybės: reklama tyrimo metu įvardinamuose nustatytuose informavimo šaltiniuose, reklamos būdas, jos turinys, ir atliktas teisinis tų aplinkybių kvalifikavimas vadovaujantis teise, nurodyta šios Nutarties 48 punkte.

56.4.                      Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, kilusį dėl atsakovo Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, tinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles (ABTĮ 56 str.), kuriomis remiantis, atsakovas turi įrodyti savo padarytų išvadų fakto vertinimo ir teisės taikymo aspektais pagrįstumą ir teisėtumą, o pareiškėjas privalo įrodyti, kad reklamuodamas Gėrimą, Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų reklamos draudimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus bylos proceso dalyvių teiktus įrodymus (ABTĮ 56 str. 1 ir 2 d.) ir dėl jų sprendime pasisakė (ABTĮ 56 str. 6 d.).

56.5.                      Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepalankiai pareiškėjui, negali būti pripažinta kaltumo prezumpcijos taikymu.

56.6.                      Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtinti reklamos ribojimai buvo taikomi plečiamai, o taip pat, kad visos abejonės buvo vertinamos Bendrovės nenaudai. Minėta, kad Įstatyme nustatytas absoliutus alkoholio reklamos draudimo imperatyvas, kurio, kaip teisės pažeidimo, požymiai tiriami ir įvertinami konkrečiu atveju. Pažeidimo dispozicija Alkoholio kontrolės įstatyme nekonkretizuota, yra abstraktaus pobūdžio, taigi teisinį veiksmų kvalifikavimą lemia konkrečių veiksmų, kaip teisinę reikšmę turinčių faktų, teisinis vertinimas. Šiuo atveju konstatuotina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo priimto Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, tinkamai tyrė, vertino ir kvalifikavo pareiškėjo veiksmus kaip alkoholio reklamos draudimo pažeidimą (Nutarties 54 p.). Teisėjų kolegija Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų reklamos ribojimų plečiamo taikymo nenustatė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra grindžiamas abejonėmis, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

57.       Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog visuomenės nuomonės tyrimas akivaizdžiai patvirtina, kad didžioji visuomenės dalis tinkamai identifikavo skleistą reklamą kaip nealkoholinio gėrimo reklamą, todėl teisiniam situacijos vertinimui taikant vidutinio vartotojo standartą, nėra pagrindo pripažinti, kad Gėrimo reklama yra alkoholio reklamos draudimą pažeidžiantys veiksmai, teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių argumentų, nurodytų šios Nutarties 51 punkte, kontekste veiksmų teisiniam įvertinimui pagal AKĮ 2 straipsnio 10 dalį, 29 straipsnio 1 dalį yra reikšmingas „pirmojo įspūdžio“ (pirmųjų asociacijų) efektas. Pareiškėjo pateiktas „Spinter research“ reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimas ne tik neatskleidžia teisiniu požiūriu reikšmingo vartotojų pirmojo įspūdžio apie Gėrimo reklamą esmės, bet ir neatspindi reikšmingos dalies (respondentų skaičiumi požiūriu) vidutinio vartotojo nuomonės. Todėl toks įrodymas neatitinka jo patikimumui keliamų teisinių reikalavimų ir vertintinas kritiškai (ABTĮ 56 str. 6 d.).

58.       Dėl Nutarties 44.4 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentus, kad Departamento specialisto interviu pateikta pozicija dėl AKĮ nuostatų negali būti prilyginama oficialiems teisės taikymo paaiškinimams, institucijų teikiamiems ūkio subjektams, kurie, veikiant laikantis juose nurodytų teisės taikymo taisyklių, kaip taisyklė, eliminuoja neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas, prieš imdamasis Gėrimo reklamos, kreipėsi į Departamentą dėl konsultacijos teisės taikymo aspektu. Taigi pripažintina, kad pareiškėjas nesilaikė verslininkui, patyrusiam subjektui – alkoholio gamintojui – taikomų atidumo ir rūpestingumo standartų. Tai suponuoja, kad pareiškėjo nurodomi argumentai dėl atsakovo atstovo klaidinančio pobūdžio informacijos paskleidimo atmestini kaip nepagrįsti.

59.       Dėl Nutarties 44.5 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų atmetimo.

59.1.                      Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas taiko ne vienodą požiūrį vertindamas ūkio subjektų veiksmus: pareiškėją baudžia, o kitus ūkio subjektus už tapačius veiksmus – ne, pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti kitų ūkio subjektų veikų (faktinių aplinkybių) tapatumą toms, kurios yra nagrinėjimo dalykas šioje byloje.

59.2.                      Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas kitą dieną po teismo posėdžio Bendrovei pateikė informaciją apie tai, jog jis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimu nelaiko absoliučiai analogiškų kitų ūkio subjektų veiksmų ir taip akivaizdžiai blogina AB „Vilniaus degtinė“ konkuravimo galimybes. Šie pareiškėjo argumentai neatitinka tikrosios reikalų padėties. Byloje pateiktas Departamento raštas pareiškėjui patvirtina, kad AB „Vilniaus degtinė“ pateikus papildomą informaciją dėl nealkoholinio alaus „Heineken 0.0“ ir nealkoholinio alaus „Švyturys Extra“ reklamos skleidimo, Departamente buvo pradėtas tyrimas, surinkęs ir įvertinęs pateiktą informaciją, Departamentas nusprendė, kad draudimas skleisti alkoholio reklamą nepažeistas. Konkrečiu atveju tyrimas nutrauktas nenustačius draudžiamos alkoholio reklamos pažeidimo sudėties. Rašte taip pat nurodoma, kad dėl kitų pareiškėjo pateikiamų nealkoholinių gėrimų reklamos ir nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų nuotraukų Departamentas alkoholio reklamos pažeidimų nenustatė, nes pateiktų nealkoholinių gėrimų ženklinimas iš esmės skiriasi, arba jei nealkoholiniai gėrimai yra panašūs į alkoholinius gėrimus, Departamentas nenustatė skleistos reklamos požymių, pavyzdžiui, nepateikta išorinė lauko reklama ar reklama internetinėse svetainėse.

59.3.                      Taigi, pareiškėjo nurodomi faktai nėra tapatūs tiems, kurie nustatyti šioje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad yra pažeistas vienodo požiūrio (pareiškėjo įvardijamas kaip nediskriminavimo) principas.

60.       Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų.

60.1. Teisėjų kolegija šios Nutarties 59.2 punkte įvertino priimtą ir apeliacinės instancijos teismo tirtą įrodymą.

60.2. Teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjo teikiamus „Spinter research“ raštą ir Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Prekių ženklų ir dizaino skyriaus sprendimą, kaip neturinčius reikšmės procesiniam sprendimui šioje byloje (ABTĮ 142 str. 3 d.).

61.       Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

62.       Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti nėra teisinių pagrindų, todėl jis atmetamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius