Civilinė byla Nr. e2A-2233-934/2021 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21741-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oridanas“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – O. E., uždaroji akcinė bendrovė „Termostatyba“.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Oridanas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – atsakovas) 17 000,00 Eur nuostolių atlyginimą, 1 464,96 Eur delspinigių (dublike sumažino prašomus priteisti delspinigius iki 588,60 Eur), 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 36-43; 73-80). 

2.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad su pagrindiniu užsakovu O. E. 2018 m. sudarė rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbų atlikimo. Ieškovė darbams atlikti pasamdė subrangovą – atsakovą, t. y. su atsakovu 2018-07-09 sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbų atlikimo, kuria atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti gyvenamojo namo apdailos darbus, vadovaudamasis užsakovo pateikto projekto sprendiniais ir rekomendacijomis, užsakovo pateiktais terminais, nustatytais statybos darbų įkainiais ir perduoti darbų rezultatą ieškovei. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad preliminari kaina pagal šalių aptartus numatytus įkainius yra 16 350,00 Eur. Pagal sutarties 3.2 punktą ieškovė atsakovui sumokėjo 3 000,00 Eur avansinį mokėjimą, šią sumą ieškovė išmokėjo atsakingam asmeniui T. D. 2018-07-09 kasos išlaidų orderiu Nr. OR15, kuri buvo perduota atsakovui pasirašytinai sutartyje. Kasos išlaidų orderiu Nr. KI04, kurį atsakovas patvirtino savo parašu, už apdailos darbus atsakovui išmokėta 14 000,00 Eur – t. y. didesnė nei galutinė sutartyje numatyta suma. Iš viso skolininkui buvo išmokėta 17 000,00 Eur. Ieškovė didesnę nei sutartyje numatytą sumą išmokėjo atsakovui pareikalavus, kadangi šis nurodė, kad negavęs visos sumos darbų nebeatlikinės. Per visą rangos sutarties laikotarpį, atsakovas nepateikė ieškovei sąskaitų – faktūrų, darbų kvitų, darbų priėmimo – perdavimo aktų, dokumentų, kurie patvirtintų, kad dabų atlikimo kaina faktiškai buvo didesnė nei numatyta sutartyje (t. y. vietoje 16 350,00 Eur sumos sumokėjo 17 000,00 Eur). Dėl to, jog atsakovas nėra išrašęs sąskaitos – faktūros, ieškovė negalėjo patirtų išlaidų nurašyti į sąnaudas ir buvo priversta nuo visos sumos sumokėti pelno mokestį. Darbai objekte tinkamai atlikti nebuvo, atlikti darbai neatitinka kokybės reikalavimų, praėjus trumpam laikotarpiui po darbų atlikimo gipsas ir sienos įskilo, sutrūkinėjo. Nepriėmus atsakovo atliktų darbų ir jų neištaisius per nurodytus terminus, pagrindinis užsakovas nutraukė sutartį, atsisakė apmokėti nekokybiškai atliktus darbus ir darbus atliko iš naujo, pasisamdęs kitus asmenis. Pagrindiniam užsakovui nutraukus sutartį ir nesumokėjus už atliktus darbus, ieškovė nutraukė sutartį su atsakovu. Ieškovė sumokėjusi atsakovui 17 000,00 Eur už nekokybiškai atliktus darbus patyrė nuostolius, kuriuos privalo apmokėti atsakovas, kadangi jis apdailos darbus atliko nekokybiškai, jų laiku nebaigė. Tai, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog darbų trūkumus taisė iki 2019 m. sausio mėn., patvirtina, kad darbai 2018-10-23, išmokant atsakovui visus pinigus, nebuvo baigti, buvo atlikti nekokybiškai. 2018-10-23 orderiu pinigai atsakovui išmokėti ne pabaigus darbus, o iki jų pabaigimo. Atsakovui laiku neužbaigus darbų, ieškovė negalėjo laiku jų perduoti pagrindiniam užsakovui ir gauti visišką apmokėjimą. Visus atsakovo atliktus darbus reikėjo perdaryti, t. y. visi atsakovo atlikti darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl atsakovas privalo atlyginti nuostolius visa apimtimi. Atsakovas melagingai teigia, kad jam iš viso buvo sumokėta 14 000,00 Eur, o ne 17 000,00 Eur suma. Ieškovė sumokėjo atsakovui 3 000,00 Eur avansą, likusią 14 000,00 Eur sumą už ieškovę sumokėjo UAB ,,Termostatyba“, kuri buvo skolinga ieškovei. Ieškovė negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą galėjo gauti (kokybiškai atliktų namo vidaus apdailos darbų) ir akivaizdžiai prarado interesą tęsti sutartinius santykius, atsakovas darbų neužbaigė, jų neperdavė, per protingą terminą nepašalino visų darbų trūkumų. Ieškovė sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo, taip pat ieškovei pagal sutartį turi būti priteisiami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už 180 dienų nuo sutarties kainos (16 350 Eur), kurie sudaro 588,60 Eur.

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, tripliką ir rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškinį atmesti ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės (1 t., b. l. 66-70; 89-92; 2 t., b. l. 11-13).

4.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike bei rašytiniuose paaiškinimuose nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad darbus baigė vėliau nei numatyta sutartyje abipusiu šalių susitarimu. Pagal sutartį kasos išlaidų orderis išrašomas po atliktų darbų priėmimo, todėl 2018-10-23 šalys, pasirašydamos kasos išlaidų orderį, patvirtino, kad darbai atlikti kokybiškai ir šalių bendradarbiavimas baigtas. Smulkius pataisymus atsakovas atliko 2018 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, 2019 m. sausio mėnesį. Pataisymai atlikti ne dėl atsakovo atliktų darbų, o dėl darbų, kuriuos netinkamai atliko kiti rangovai. Darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, nes tarp šalių buvo susiklostę pasitikėjimo ir geranoriško bendradarbiavimo santykiai. Tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovui pinigines lėšas už visus darbus, įrodo, kad atsakovo atliktų darbų kokybė ieškovę tenkino ir ji juos priėmė. Priešingu atveju ieškovė nebūtų jų priėmusi ir sumokėjusi visos kainos. Atsakovas neturi atsakyti už ieškovės prievoles pagrindiniam užsakovui, atsakovas iš ieškovės pretenzijų darbų priėmimo metu negavo, darbus ieškovė priėmė. Faktą, kad darbai atlikti kokybiškai ir laiku, patvirtina ir aplinkybė, kad pagrindinis užsakovas, kurio užsakymu buvo vykdomi namo statybos rangos darbai, nuo 2018 m. pabaigos gyveno name. Kyla abejonė dėl pateiktų nuotraukų autentiškumo, kadangi nuotraukos nėra užfiksuotos antstolio, neaiškus nuotraukose užfiksuotų defektų atsiradimo laikas, aplinkybės, ar užfiksuoti defektai yra iš gyvenamojo namo. Ieškovė atsakovui faktiškai sumokėjo ne 17 000,00 Eur, o 14 000,00 Eur. 2018-07-09 sutartyje atsakovas atžymėjo, kad gavo 3 000,00 Eur avansą. Kadangi avansas buvo sumokėtas grynais pinigais be buhalterinės apskaitos dokumento, šalys susitarė, kad tai bus įforminta buhalterinės apskaitos dokumentu vėliau, tačiau ieškovei nerandant laiko išrašyti kasos išlaidų orderio, buvo susitarta, kad avansinio apmokėjimo buhalterinis apskaitymas bus įtvirtintas kartu su galutiniu atsiskaitymu – avanso suma bus įskaičiuota į galutinio atsiskaitymo sumą, todėl ieškovė atsakovui faktiškai sumokėjo ne 17 000,00 Eur, o 14 000,00 Eur. Atsakovas papildomai pateikė 4 700,00 Eur sumai mokėjimo nurodymus, kurie įrodo, kad atsakovas keliais bankiniais pavedimais pinigines lėšas gavo iš UAB ,,Termostatyba“. Šie bankiniai pavedimai patvirtina, kad 2018-10-23 kasos išlaidų orderiu buvo įforminti atsakovo realiai sumokėti 14 000,00 Eur (įskaitant 3 000,00 Eur avansą ir 4 700,00 Eur bankinius pavedimus). Laikant, kad ieškovės teiginys dėl atsiskaitymo yra teisingas (3 000,00 Eur ir 14 000,00 Eur yra atskiri mokėjimai), ieškovė turėtų reikalauti ir 4 700,00 Eur, sumokėtų bankiniais pavedimais, t. y. iš viso – 21 700,00 Eur. Kadangi atsakovas darbus baigė laiku, dėl jų pabaigimo vėlesniu nei sutartyje numatytas terminu ieškovė pretenzijų neturėjo, delspinigiai neturėtų būti skaičiuojami. Nors procesiniuose dokumentuose ieškovė teigė, kad trečiasis asmuo O. E. jam nesumokėjo, tačiau trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog nors darbai buvo atlikti su trūkumais, jis su ieškovu atsiskaitė, tačiau susitarė dėl nuolaidos, kuri siekia apie 2 500,00 Eur (įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, nepateikė), o tai yra panaši suma į ieškovui nesumokėtos sumos dydį. Akivaizdu, kad realiai ieškovė nuostolių nepatyrė.

5.       Trečiasis asmuo O. E. pateikė atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė ieškovės reikalavimus vertinti teismo nuožiūra bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 162-164; 182-183).

6.       Trečiasis asmuo atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2017 m. ir 2018 m. su ieškove sudarė rangos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų ir vidaus apdailos darbų atlikimo. Trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad apdailos darbams atlikti ieškovė pasitelks subrangovus. Ginčo gyvenamojo namo statybos ir vidaus apdailos darbai galutinai perduoti 2019 m. pradžioje. 2018 m. pabaigoje trečiasis asmuo reiškė pretenzijas ieškovei dėl matomų darbų trūkumų – įtrūkimų lubose, nelygumų, dažų sluoksnių padengimo skirtumų. Nepaisant pretenzijų, minėti trūkumai liko neištaisyti, tačiau trečiasis asmuo persikėlė gyventi į namą 2019 m. vasario mėn. Trečiasis asmuo nutarė pretenzijų ieškovei nebekelti, nebesiėmė jų taisyti savo jėgomis ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis, su ieškove susitarė, kad dėl kokybės trūkumų bendru ieškovė padarys nuolaidas už darbus. Trečiasis asmuo su ieškove yra atsiskaitęs už atliktus darbus. Ieškovė trečiajam asmeniui reikalavimų ir/ar pretenzijų dėl atsiskaitymo nereiškė. Tarp trečiojo asmens ir ieškovės teisiniai santykiai yra pasibaigę. Už tai, kad trečiasis asmuo nereikalaus iš ieškovės dažymų nelygumų, ieškovė trečiajam asmeniui padarė 1 000,00 Eur nuolaidą. Su ieškove buvo susitarta, kad už kitus nekokybiškai atliktus darbus, t. y. įtrūkimus sienose ir lubose, netinkamai įrengtą garažo nuolydį, padaryta dar apie 1 500,00 Eur nuolaida nuo sutartos mokėtinos sumos. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens prieš atliekant kiekvieno namo statybos etapo arba atskirus papildomus statybos darbus vyko derybos dėl kainos, galimų nuolaidų, lyginti konkurentų pasiūlymai, medžiagų ir darbų kainų santykis, kas kartą buvo prieinama prie abiem pusėms tinkančio susitarimo. Kiek nuleista nuo pradinės ieškovės prašytos kainos ir kuriems konkrečiai darbams atlikti, trečiasis asmuo neprisimena. 

7.       Trečiasis asmuo UAB „Termostatyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-05-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000,00 Eur nuostolių, 215,82 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 2 925,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui O. E. iš ieškovės 744,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo 56,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 46-55). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

8.1.       Sutarties 3.2 punktu ieškovė per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo įsipareigojo atsakovui sumokėti 3 000 Eur avansą, iš 2018-07-09 ieškovės kasos išlaidų orderio matyti, kad ši suma išduota ieškovės vadovui T. D. ir skirta išmokėti pagal sutartį atsakovui, sutartyje yra atsakovo parašu patvirtintas prierašas, kad 3 000,00 Eur avansą atsakovas gavo. 2018-10-23 UAB ,,Termostatyba“ kasos išlaidų orderyje, pasirašytame atsakovo, nurodyta, kad atsakovui išduota 14 000,00 Eur už apdailos darbus. UAB ,,Termostatyba“ buvo ieškovės subrangovė, ji atsakovui 14 000,00 Eur sumokėjo už ieškovę, kuriai buvo skolinga. Atsakovas neginčija sumą gavęs, neįrodinėja, kad jį siejo sutartiniai santykiai su UAB ,,Termostatyba“. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovui buvo sumokėta bendra 17 000 Eur suma; 

8.2.       Iš 2018-07-09 ieškovės kasos išlaidų orderio matyti, kad ieškovės vadovui išduota 3 000,00 Eur suma atsiskaitymui su atsakovu pagal sutartį, ši suma atsakovui išmokėta iš ieškovės lėšų. 2018-10-23 UAB ,,Termostatyba“ kasos išlaidų orderis patvirtina, kad atsakovui išmokėta 14 000,00 Eur iš UAB ,,Termostatyba“ lėšų. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad į UAB ,,Termostatyba“ 2018-10-23 kasos išlaidų orderyje nurodytą 14 000,00 Eur sumą įskaičiuotas ir atsakovui 2018 m. liepos mėn. iš ieškovės kasos išmokėtas 3 000,00 Eur avansas. Atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad UAB ,,Termostatyba“ atsakovui 2018-08-30 išmokėjo 2 000,00 Eur, 2018-09-21 išmokėjo 2 000,00 Eur, 2018-11-15 išmokėjo 700,00 Eur, nepagrindžia, kad 2018-10-23 kasos išlaidų orderiu buvo įformintos visos atsakovui išmokėtos sumos pagal sutartį. Kasos išlaidų orderis išrašomas išmokant pinigus iš kasos, todėl teigti, kad dubliuojasi UAB ,,Termostatyba“ atsakovui atlikti bankiniai pavedimai su kasos išlaidų orderyje nurodyta 14 000,00 Eur suma (jos dalimi), nelogiška. Be to, vienas iš mokėjimų atliktas vėliau (2018-11-15) nei išrašytas 2018-10-23 kasos išlaidų orderis; 

8.3.       Sutartyje ieškovės pareiga atsiskaityti taip pat siejama su tinkamos kokybės darbų priėmimu ir PVM sąskaitos faktūros ar atliktų darbų kvito išrašymu (sutarties 4.1-4.4 punktai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys priėmimo perdavimo aktų nesudarė. Ieškovė darbų kainą sumokėjo nepasirašydama atliktų darbų priėmimo perdavimo akto, taigi atlikti darbai ją tenkino; kaip nurodė ieškovės vadovas, beveik visi darbai paskutinio mokėjimo metu buvo atlikti. Visiškas atliktų darbų apmokėjimas tiek pagal įstatymą, tiek pagal šalių sudarytą sutartį siejamas su atliktų kokybiškų darbų priėmimu. Ieškovė, būdama profesionalus verslo subjektas, veikdama statybos rinkoje, atsiskaitydama už rangovo atliekamus darbus be atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų, prisiėmė riziką ir neigiamos pasekmės, susijusios su tuo, kad ieškovė neturi įrodymų, patvirtinančių jos gynybinę poziciją, tenka ieškovei; 

8.4.       Konstatavus, kad ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakovu pagal sutartį, kai visiškas atsiskaitymas siejamas su visų darbų perdavimu, yra pagrindas konstatuoti, kad sutartis 2018-10-23 pasibaigė jos įvykdymu. Tai nepaneigia ieškovės teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl nekokybiškai atliktų darbų;

8.5.       Rangos sutartyje numatyta preliminari 16 350,00 Eur dydžio atsakovo atliekamų darbų kaina, kartu įtvirtinta galimybė dėl užsakovo nurodymų didinti kainą. Galutinis atsiskaitymas siejamas su atliktų darbų perdavimu. Nors byloje nėra pateikto atsakovo rašytinio prašymo dėl papildomo apmokėjimo, kaip tai numatyta sutarties 4.4 punkte, faktas, kad ieškovė, priimdama darbus, sumokėjo atsakovui didesnę sumą, nei nurodyta sutartyje preliminari darbų kaina, patvirtina, kad ieškovė pripažino, jog faktiškai buvo atlikta darbų už didesnę vertę, nei preliminari sutartų darbų vertė. Dėl to nėra pagrindo priteisti iš atsakovo skirtumo tarp ieškovės sumokėtos atsakovui sumos ir preliminarios sutarties kainos, kaip gauto be teisinio pagrindo;

8.6.       Ieškovė prašo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro 17 000,00 Eur atsakovui sumokėta suma pagal sutartį, t. y. prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma (fotonuotraukos, ieškovės ir O. E. el. susirašinėjimas, O. E. 2018 m. gruodžio 27 d. pretenzija ieškovei dėl netinkamai atliktų vidaus apdailos darbų atlikimo; 2020 m. sausio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), O. E. paaiškinimai teismo posėdžio metu, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovo atlikti vidaus apdailos darbai (jų dalis) nebuvo kokybiški. Tačiau vien fakto, kad atsakovas nekokybiškai atliko darbus (jų dalį) pagal sutartį, savaime nereiškia, kad ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovo visos 17 000,00 Eur sumos. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų pagrindinis užsakovas nutraukė su ieškove sutartį ir nesumokėjo ieškovei 17 000,00 Eur sumos, tačiau į bylą trečiuoju asmeniu įtraukus pagrindinį užsakovą jis patvirtino, kad su ieškove už rangos darbus atsiskaitė, to vėliau nebeneigė ir ieškovė. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad dėl atsakovo netinkamai atliktų vidaus apdailos darbų ieškovė darė nuolaidas trečiajam asmeniui, todėl ieškovė patyrė nuostolių negautų pajamų forma. Ieškovės pozicija dėl nuolaidų dydžio nenuosekli – svyravo nuo 20 000,00 Eur iki 7 000,00 Eur, rašytinių įrodymų apie nuolaidų dydį ieškovė neteikė. Ieškovė įrodymų neteikė, laikėsi pozicijos, kad nekokybiškų darbų atlikimo faktas sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo visą pagal sutartį sumokėtą sumą;  

8.7.       O. E. nurodė, kad už dažymų nelygumą ieškovė jam padarė 1 000,00 Eur nuolaidą, už kitus nekokybiškai atliktus darbus, t. y. įtrūkimus sienose ir lubose, netinkamai įrengtą garažo nuolydį, apie 1 500,00 Eur nuolaidą nuo sutartos mokėtinos sumos. Įrodyti ieškovės nuostoliai dėl atsakovo nekokybiškai atliktų vidaus apdailos darbų, kuriuos sudaro ieškovės trečiajam asmeniui padaryta nuolaida, yra 1 000,00 Eur. Šią sumą nurodė O. E., jos dydžio neginčijo byloje dalyvaujantys asmenys; 

8.8.       Pagal sutarties 5.2 punktą atsakovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į termino pratęsimą, įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal sutartį darbai turėjo būti užbaigti iki 2018-08-17 (sutarties 2.1 punktas). Visiško atsakovo rangos darbų atlikimo data laikytina galutinio ieškovės atsiskaitymo su atsakovu data (2018-10-23). Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteisiami delspinigiai už 66 dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2018-08-18 iki 2018-10-22, kurie sudaro 215,82 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-10 sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur nuostolių ir delspinigius, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės (2 t., b. l. 67-76).

10.       Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: padarė išvadas neatsižvelgiant į byloje esančių įrodymų prieštaringumą, įrodymų patikimumą, įrodymų įrodomąją reikšmę. Neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pateiktų įrodymų leistinumo, patikimumo ir ryšio su pareikštais reikalavimais. Nustatydamas būtinas atsakomybei kilti sąlygas nevertino ieškovės nenuoseklios, prieštaringos pozicijos, priteisiant nuostolius rėmėsi tik trečiojo asmens netiksliais ir nepagrįstais paaiškinimais;

10.2.                      Pirmosios instancijos teismui konstatavus rangos teisinius santykius turėjo būti taikomos specialiosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o ne bendrosios civilinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos. Net pripažinus, kad teismas ginčo atveju turėjo taikyti bendrąsias civilinei atsakomybei kilti taikytinas teisės normas, teismas, nurodydamas, kad ginčo atveju ieškovė turėjo įrodyti tik du civilinės atsakomybės elementus – žalos padarymo faktą ir dydį, netinkamai taikė bendrąsias civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas; 

10.3.                      Sutartyje šalys nenumatė, kad ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), esant nekokybiškų darbų atveju. Ieškovė turėjo teisinį pagrindą reikšti vieną iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų: (i) reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus; (ii) atitinkamai sumažinti kainą. Ieškovė pasirinko netinkamą pažeistos teisės gynimo būdą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Byloje nėra duomenų, galinčių pagrįsti, kad Ieškovės tariamai pažeistos teisės negalėjo būti apgintos CK 6.665 straipsnio nustatytu pagrindu. Netaikius specialiųjų rangos santykius reglamentuojančių teisės normų, buvo neįvertintos specialiosios teisės nuostatos, reguliuojančius senaties taikymo institutą rangos teisiniuose santykiuose; 

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad civilinei atsakomybei kilti ieškovė turi įrodyti du elementus – žalos padarymo faktą ir dydį, netinkamai taikė ir aiškino civilinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo kitų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų – priežastinio ryšio tarp nuostolių ir sutarties nevykdymo. Reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovė;

10.5.                      Nuostatą, kad byloje pateikti įrodymai neleidžia sutikti su teismo padaryta išvada, kad atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartį, patvirtina įrodymų detalizacija: 1) ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo atsisakymo ištaisyti trūkumus arba grąžinti gautas lėšas buvo nutraukta sutartis, duomenų, kad ji nutraukta, nepateikė, nepateikė informacijos, kad atsakovas buvo informuotas apie sutarties nutraukimą. Atsakovas, gavęs 14 000,00 Eur pagal 2018-10-23 kasos išlaidų orderį, turėjo pagrindą manyti, kad sutartis įvykdyta, ieškovė priėmė atliktus darbus; 2) byloje nėra pateikta vidaus darbų sutartis tarp ieškovės ir trečiojo asmens, todėl nėra galimybių identifikuoti, ar numatyti darbai yra analogiški darbams, numatytiems sutartyje tarp ieškovės ir atsakovo; pretenzijoje neįvardinti, kokie darbai numatyti sutartyje yra netinkamai atlikti, nenurodytas neatliktų darbų mastas ir kaina; byloje nepateikta informacija, galinti patvirtinti, kad ieškovė, gavusi pretenziją, iškart kreipėsi į atsakovą. Ieškovės 2019-07-02 pretenzija nepatvirtina sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, neįvardinta, kokie darbai vertintini kaip netinkamai atlikti, koks darbų defektų mastas ir kaina; 3) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, konstatuojant sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes tariamai nekokybiškai atlikti darbai konstatuoti praėjus daugiau nei dvejiems metams po atliktų darbų priėmimo-perdavimo fakto, antstolis nekonstatavo, ar darbų trūkumai yra netinkamai atsakovo atliktų vidaus apdailos darbų pasekmė ar nustatytus trūkumus lėmė kitos priežastys, kitų duomenų, galinčių pagrįsti, kad protokole nurodyti trūkumai yra tiesioginė atsakovo netinkamai atliktų darbų pasekmė, byloje nėra; antstolio konstatuotų nekokybiškai atliktų darbų turinys leidžia teigti, kad tokie trūkumai yra akivaizdūs, užsakovas, nepatikrinęs atliktų darbų, netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti, priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); 4) elektroniniai susirašinėjimai neįrodo, kad atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartį, sutartimi šalys susitarė dėl vidaus apdailos darbų, didžiojoje byloje pateiktų nuotraukų užfiksuoti lauko darbai, kita dalis nuotraukų susijusi su lubomis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra defektų, susijusių su lubomis; 5) ieškovės pozicija nenuosekli, ji reikalavimą grindė aplinkybe, kad pagrindinis užsakovas nutraukė sutartį, dėl ko ieškovė negavo pajamų, ši aplinkybė trečiojo asmens paneigta – trečiasis asmuo nurodė, kad sutartis nebuvo nutraukta ir ieškovei už atliktus darbus buvo sumokėta; nuostolių dydį ieškovė grindė aplinkybe, kad ieškovė darė trečiajam asmeniui nuolaidas, trečiasis asmuo aplinkybes dėl nuolaidų dydžio paneigė, nurodė, kad padarė 1 000,00 Eur nuolaidą, tačiau nepatvirtino faktų – nurodė, kad pareikštos pretenzijos dėl stogo įrengimo darbų, dėl šildymo sistemos tvarkymo, trečiojo asmens įvardinti statybos rangos darbų trūkumai nėra susiję su apdailos darbais, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovas;

10.6.                      Ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti nuostolių realumo, dydžio ir priežastinio ryšio su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovė neturėjo galimybių įrodyti nuostolių dydį. Ieškovė, pareikšdama reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, nevykdė pareigos ir nuostolių dydžio be paties paaiškinimų neįrodinėjo; 

10.7.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodytų nuostolių realumo, neanalizavo, ar jie atsirado dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo. Priteisiant nuostolius buvo remiamasi tik trečiojo asmens pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kurie kitais byloje esančiais įrodymais nėra patvirtinami. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl atsakovo (ne)tinkamo sutartinių pareigų vykdymo ir nuostolių dydžio, kitų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų netyrė ir nevertino, nenustatė būtinųjų sutartinei atsakomybei taikyti sąlygų visumos, todėl neturėjo teisinio pagrindo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimų; 

10.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovui už atliktus rangos darbus buvo sumokėta 17 000,00 Eur. Aplinkybė, kad sutartyje dėl vidaus apdailos darbų esantis įrašas apie 3 000,00 Eur avansą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad avansas buvo išmokėtas. Ieškovė nurodė, kad sutarties dėl vidaus apdailos darbų atlikimo sudarymo metu atsakovui buvo perduotas 3 000,00 Eur dydžio avansas grynaisiais pinigais. Įvertinus aplinkybę, kad grynieji pinigai buvo perduoti be jokio buhalterinio apskaitos dokumento, šalys susitarė, kad avanso išmokėjimas bus įformintas buhalterinės apskaitos dokumentu vėliau. Galutinis ir vienintelis buhalterinis dokumentas, apskaitęs visos sutarties mokėjimą – 2018-10-23 kasos išlaidų orderis 14 000,00 Eur sumai, į kurią įskaičiuotinas ir 3 000,00 Eur dydžio avansas. Jeigu ieškovė būtų sumokėjusi atsakovui 17 000,00 Eur, kasos išlaidų orderyje turėjo nurodyti 17 000,00 Eur išlaidų dydį. Byloje nepaneigta, kad ieškovė už atliktus visus darbus sumokėjo 14 000,00 Eur.  Atsakovas pateikė duomenis, kad UAB „Termostatyba” atsakovui pervedė pinigines lėšas – iš viso 4 700,00 Eur, bankiniai pavedimai patvirtina, kad 2018-10-21 kasos išlaidų orderiu Serija Nr. KIO4 buvo įforminti visi atsakovui realiai sumokėti 14 000,00 Eur, įskaitant 3 000,00 Eur avansą ir UAB „Termostatyba“ sumokėti 4 700,00 Eur. Sutinkant su ieškovės pozicija, kad 3 000,00 Eur avansas ir 14 000,00 Eur  galutinis atsiskaitymas yra atskiri mokėjimai, ieškovė turėjo reikalauti ir 4 700,00 Eur UAB „Termostatyba“ sumokėtų lėšų, bendras nuostolių (žalos) dydis – 21 700,00 Eur.

11.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 80-83). 

12.       Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

12.1.                      Atsakovas neginčijo ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo, ieškinio pagrindo, neprašė ginčo santykiams taikyti specialių teisės normų, ieškinio senaties terminus, todėl teismas šiais klausimais nepasisakė; 

12.2.                      Atsakovas, cituodamas šias CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas, sąmoningai nutylėjo apie 3 dalį, kuri numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Atsakovas į raginimus ištaisyti netinkamai atliktus darbus nereagavo, todėl buvo reiškiamas ieškinys;

12.3.                      Rangos sutartimi prisiimti darbai atlikti netinkamai – tai užfiksuota trečiojo asmens susirašinėjimuose bei pretenzijose, reiškiamose ieškovui, fotonuotraukose, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovas sutarties pažeidimą įrodinėjo ir sutarties nevykdymo faktu, t. y., darbai nebuvo nei perduoti, nei priimti, tai patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas darbų priežiūrą atlikęs L. A., jo pateiktas susirašinėjimas su atsakovu;

12.4.                      Ieškovas, remiantis CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įrodinėjo tiek tarp ieškovės bei atsakovo pasirašytos sutarties pažeidimo faktą, tiek netinkamą darbų atlikimą bei darbų trūkumų sąmoningą nešalinimą. Ieškovė, savo reikalavimą grįsdama sutartinių prievolių nevykdymu ir netinkamu vykdymu, įrodinėjo sutarties sąlygų pažeidimus. Su tuo sutiko teismas, konstatuodamas, kad byloje pateiktos fotonuotraukos, ieškovės ir pagrindinio užsakovo elektroniniai susirašinėjimai, O. E. 2018-12-27 pretenzija, 2020-0113 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra pagrindas konstatuoti, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta;

12.5.                      2019-07-02 pretenzijoje dėl neatliktų gyvenamojo namo apdailos darbų ieškovas buvo nurodęs terminą trūkumams ištaisyti, taip pat nurodęs, kad jų neištaisius, per pretenzijoje numatytą terminą sutartis bus nutraukta, atsakovas į pretenziją ir į kitus raginimus nereagavo;

12.6.                      Darbų atlikimas ir perdavimas buvo numatyti sutartyje, bet nebuvo atliktas. Apmokėjimas už darbus buvo atliktas dar atsakovui tebevykdant darbus, apmokėjimas anksčiau laiko buvo atliktas atsakovui grasinant nebevykdyti sutarties;

12.7.                      Aplinkybė, kiek ir už kokius darbus ieškovė iš trečiojo asmens gavo apmokėjimą, įtakos sutarties tinkamam vykdymui, neturi; 

12.8.                      Apeliantas skunde kelia naujas, anksčiau neginčytas, aplinkybes, t. y. tiek antstolio faktinio aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas aplinkybes, tiek tai, kad netinkamas darbų atlikimas neįvertintas specialisto. Apeliantas skunde pripažįsta, kad nekokybiškai atlikti darbai yra akivaizdūs. Apeliantas turėjo teisę prašyti teismo atlikti ekspertizę, pateikti į bylą tai paneigiančią specialisto išvadą. Apie netinkamai atliekamus darbus atsakovas buvo informuotas darbų priežiūrą vykdančio liudytojo L. A. dar darbų eigoje, tačiau šių trūkumų netaisė;

12.9.                      Kaip nurodė O. E., iki atsakovo netinkamų darbų atlikimo preliminariai su ieškove buvo sutarta, kad ieškovė vykdys ir aplinkos tvarkymo darbus. Išimtinai dėl netinkamai atsakovo atliktų darbų O. E. pareikalavo pritaikyti 1 000,00 Eur nuolaidą ir atsisakė tolimesniame darbams samdyti ieškovę. Kiti ieškovės atlikti darbai, dėl kurių statybų eigoje buvo reiškiamos pretenzijos, ieškovės buvo ištaisyti ir O. E. dėl jų pretenzijų nebereiškė;

12.10.                      Atsakovas apeliaciniame skunde siekia ginčyti ir ne visišką gautą apmokėjimą pagal sutartį. Apeliantas pats sau prieštarauja, siekdamas pagrįsti, kad ieškovė priėmė darbus, tai sieja su visišku apmokėjimu pagal sutartį. Atsakovas, tvirtindamas, kad pinigų pagal sutartį gavo mažiau, nereiškė jokių pretenzijų dėl negautos pinigų sumos priteisimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Oridanas“ ieškinys atsakovui A. M. dėl nuostolių priteisimo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 

Dėl reikalavimo priteisti nuostolius

15.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad galimi civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti. Asmuo, manydamas, kad jo materialioji subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnis). Ginčo šalims suteikta teisė nustatyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme objektą paaiškinama civiliniame procese galiojančiais rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12, 13 straipsniai). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme objektą apibrėžia ieškinio ribos, nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą, – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė). Įstatymas ieškovui nenustato įpareigojimo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 straipsnis), nes, minėta, tiriant ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines aplinkybes nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018-07-09 sudarytos sutarties dėl gyvenamojo namo, adresu Raudonės g. 6A, Vilnius, vidaus apdailos darbų atlikimo (1 t., b. l. 44-46) pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

19.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, nepagrįstai taikė bendrąją civilinę atsakomybę reguliuojančias, o ne specialiąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su atsakovo argumentais nesutinka. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, pasirinko reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius taikant sutartinę civilinę atsakomybę kaip teisių gynimo būdą. Ieškovė nurodė ieškinio dalyką – reikalaujamą priteisti sumą (nuostolių dydį), ir ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes – kad atsakovas įsipareigojimus atliko netinkamai. Ieškovė nereiškė reikalavimų remdamasi specialiosiomis rangos santykius reglamentuojančiomis normomis – neprašė taikyti CK 6.665 straipsnyje numatytos rangovo (nagrinėjamu atveju – subrangovo) atsakomybės už netinkamos kokybės darbą. Bendrųjų sutartis reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu rangos sutarčių instituto teisės normos taikomos kaip specialiosios, t. y. tiek, kiek teisinių santykių nereglamentuoja specialiosios rangos sutarčių taisyklės, taikomos bendrosios CK sutarčių teisės nuostatos ir kitos bendrosios teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra nuostolių priteisimai, į tai, kad rangos teisinių santykius reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose nėra reglamentuojamas nuostolių (žalos priteisimas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai taikė bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir tokiu būdu nepažeidė materialiųjų teisės normų. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.667 straipsnyje numatytą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikomą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tačiau CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškinio senaties taikyti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimams ieškinio senaties netaikė pagrįstai.

20.       Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

21.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.205 straipsnyje nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

22.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp nuostolių ir sutarties netinkamo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo argumentais sutinka.

23.       Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta tarp ieškovės ir pagrindinio užsakovo O. E. sudaryta vidaus darbų sutartis ar kitų patikimų objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būti daryti išvadą, kad darbai, kuriuos pagrindiniam užsakovui O. E. įsipareigojo atlikti ieškovė, ir dėl kurių, kaip nurodė ieškovė ir trečiasis asmuo, ieškovė pagrindiniam užsakovui padarė 1 000,00 Eur nuolaidą, yra tie patys, kuriuos atsakovas įsipareigojo atlikti, sudarydamas sutartį su ieškove. Pagrindimo užsakovo O. E. ieškovei pateiktoje 2018-12-27 pretenzijoje („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 81, DOK-7738) nenurodyta, kokie konkrečiai darbai nebuvo tinkamai atlikti, koks šių darbų mastas ir kaina. Todėl remiantis viena ja negalima spręsti, kad netinkamai buvo atlikti būtent atsakovo atlikti darbai, ir tai yra tie patys darbai, dėl kurių ieškovė pagrindiniam užsakovui padarė 1 000,00 Eur nuolaidą. Antstolio 2020-01-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (1 t., b. l. 86, DOK-16846) konstatuoti darbų trūkumai, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad užfiksuoti duomenys yra tiesioginė atsakovo atliktų darbų pasekmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtų nuostolių (nuolaidos, kurią ieškovė padarė pagrindiniam užsakovui), ir ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties netinkamo vykdymo (netinkamai atliktų darbų) (CPK 185 straipsnis). Teismui konstatavus, jog ieškovas neįrodė priežastinio ryšio kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, plačiau nepasisakytina dėl aplinkybių, susijusių su veiksmų neteisėtumu. Net ir konstatavus atliktų vidaus apdailos darbų trūkumus, nebūtų pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo priežastinio ryšio tarp ieškovo nuodytų veiksmų ir pasekmių.

24.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės patirtų nuostolių dydį, remdamasis vien tik trečiojo asmens paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo argumentais sutinka. 

25.       Turtinė žala nėra preziumuojama – pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jis patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žalos dydį, nustatė, kad ieškovė pagrindiniam užsakovui padarė 1 000,00 Eur nuolaidą už nekokybiškai atliktus dažymo darbus. Šios nuolaidos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis pagrindinio užsakovo O. E. paaiškinimais, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankami žalos faktui bei dydžiui konstatuoti (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų trečio asmens nurodytas aplinkybes arba jų pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą dėl fakto buvimo ar nebuvimo. Kita vertus, byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantas būtų nesutikęs ar ginčijąs jam pritaikytą tariamą nuolaidą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vien trečio asmens nurodyta aplinkybė dėl tariamos nuolaidos padarymo, neįrodo patirtų nuostolių fakto bei dydžio kaip būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

26.       Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovui už atliktus rangos darbus buvo sumokėta 17 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo argumentais nesutinka. 

27.       Iš byloje esančio 2018-07-09 ieškovės kasos išlaidų orderio matyti, kad 3 000,00 Eur suma buvo išduota ieškovės vadovui T. D., skirta išmokėti pagal 2018-07-09 sutartį atsakovui, 2018-07-09 sutartyje yra atsakovo pasirašytas patvirtinimas, kad jis 3 000,00 Eur avansą gavo (1 t., b. l. 46). 2018-10-23 UAB „Termostatyba“ kasos išlaidų orderyje, pasirašytame atsakovo, nurodyta, kad atsakovui išduota 14 000,00 Eur už apdailos darbus objekte, esančiame Raudonės g. 6A, Vilniuje (1 t., b. l. 47). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė atsakovui pagal sutartį yra iš viso sumokėjusi 17 000,00 Eur sumą. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, kad nurodytas 3 000,00 Eur avanso sumokėjimas įeina į nurodytą 14 000,00 Eur sumą, t. y., kad ieškovė atsakovui pagal sutartį iš viso yra sumokėjusi 14 000,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė atsakovui pagal sutartį iš viso yra sumokėjusi 17 000,00 Eur sumą.

28.       Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvados, jog ieškovas įrodė nuostolių dydį bei tarp ieškovės įvardintų tariamai atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kaip būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000,00 Eur nuostolių atlyginimą, todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas ir ieškovės reikalavimas dėl 1 000,00 Eur nuostolių priteisimo atmestinas, taip pat atmestinas išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 1 000,00 Eur nuostolių sumos priteisimo.

29.       Apeliantas, be kita ko, taip pat prašė panaikinti ginčijamo teismo sprendimo dalį, kuria priteista 215,82 Eur delspinigių, tačiau nenurodė jokių argumentų ir aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti, jog pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos 215,82 Eur netesybos už laikotarpį nuo 2018-08-18 iki 2018-10-22 yra nepagrįstos ir neteisėtos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas bei pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje, t. y., dėl 215,82 Eur delspinigių ir 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos 215,82 Eur sumos priteisimo, paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

30.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintos Rekomendacijoje.

32.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 453,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 193,60 Eur išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš viso – 646,60 Eur. Teismui konstatavus, jog ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo, jog trūkumai yra tiesioginė atsakovo atliktų darbų pasekmė ir atmetus šioje dalyje reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nespręstinas 193,60 Eur patirtų išlaidų atlyginimo klausimas, o spręstinas tik žyminio mokesčio dalies priteisimas. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 1 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 4,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33.       Atsakovas nurodė, kad patyrė 3 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (2 t., b. l. 15-16, DOK-19527; 2 t., b. l. 23-24, DOK-55140; 2 t., b. l. 41-42, DOK-72601); (1 t., b. l. 129-137). Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl proporcingai atmestų reikalavimo daliai (99 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 3114,44 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34.       Trečiasis asmuo O. E. nurodė, kad patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (2 t., b. l. 27-28, DOK-55390). Teismas, įvertinęs pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, konstatuoja, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių. Todėl, nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į atmestų reikalavimų proporciją bei į trečio asmens poziciją, išsakytą teismo posėdžio metu dėl pareikšto ieškinio, atmetus ieškinį, visos patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 94 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės pareikštą ieškinį, netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias civilinės teisės normas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl 1 000,00 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo, todėl šioje dalyje ieškinys naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas bei pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

37.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtas 27,00 Eur žyminis mokestis („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (2 t., b. l. 77, DOK-110172).

38.       Atsakovas pateikė prašymą dėl 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme atlyginimo bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 86-88) bei sumokėjo 27,00 Eur žyminį mokestį. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti 627,00 Eur (600,00 + 27,00) bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, todėl ji paskirstytina atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį. Apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 18 procentų, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 514,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-10 sprendimą dalyje dėl 1 000,00 Eur nuostolių ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oridanas“, juridinio asmens kodas 303148338, atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3114,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oridanas“, juridinio asmens kodas 303148338, naudai 4,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oridanas“, juridinio asmens kodas 303148338, trečiajam asmeniui O. E., gim. (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oridanas“, juridinio asmens kodas 303148338, atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 514,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                        Žilvinas Terebeiza