Administracinė byla Nr. N⁴³⁸-101/2011

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00198-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 42.10 (S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

 N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties  A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apaugos departamento Tauragės rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. (toliau – ir pareiškėja) už tai, kad ji, būdama žemės sklypų (miško), kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone, savininke, 2009 m. sausio 9 d. raštiškai įspėjusi Tauragės rajono agentūrą apie žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių 10 vnt. baltalksnių, 5 vnt. drebulių, 7 vnt. beržų, 10 vnt. eglių kirtimą, 2009 metų sausio-vasario mėnesiais organizavo miško kirtimą, kurio metu neteisėtai nukirsta daugiau medžių, nei buvo pranešta Tauragės rajono agentūrai, t. y. papildomai nukirsti 74 vnt. pranešime nenurodytų medžių: 43 vnt. eglių, 26 vnt. beržų, 1 vnt. juodalksnių, 4 vnt. blindžių, kurių medienos tūris 62,66 m³; medynas po kirtimo liko 0,3-0,5 skalsumo, t. y. nesilaikyta reikalavimo, kad rinktiniais kirtimais medynas nebūtų išretintas daugiau kaip iki 0,6 skalsumo. Taip pat žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be pranešimo ir be leidimo buvo nukirsti dar 36 medžiai, iš kurių pareiškėjos sodyboje rasta dalis malkinės medienos ir medienos atliekų. Pareiškėja, būdama miško savininke ir organizavusi miško kirtimą, nekontroliavo jo eigos ir neužtikrino, kad miškas būtų kertamas pagal pranešimą Tauragės rajono agentūrai, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (2009 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 255 redakcija; toliau – ir Nuostatai) 20, 21, 31.1 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 2 dalyje.

Institucija 2009 m. birželio 3 d. nutarimu pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį pareiškėjai skyrė administracinę nuobaudą – 2000 Lt baudą.

A. J. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Pareiškėja neigė padariusi jai inkriminuotą pažeidimą. Nurodė, kad Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiaiškino ATPK 284 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad už nurodytuose žemės sklypuose augusių medžių kirtimą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas jos sūnus, todėl ji negali būti patraukta atsakomybėn už tų pačių medžių kirtimą, juo labiau, jog nedalyvavo kirtime. Nurodė, jog ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra asmuo, atlikęs aktyvius veiksmus – neteisėtai kirtęs medžius, o ji to nedarė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apaugos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos  2009 m. birželio 3 d. nutarimą. Nurodė, kad pareiškėjos kaltė padarius minėtą pažeidimą įrodyta bylos medžiagoje surinktais duomenimis. Nurodė, kad ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, be to, jis gali būti padaromas ir neveikimu, kai kirtimą organizavęs asmuo tiesiogiai jame nedalyvauja, tačiau neužtikrina tinkamos darbų atlikimo kontrolės.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, būdama miško valdos sklypų, kuriuose buvo vykdomi kirtimai, savininke, 2009 m. sausio 9 d. Instituciją informavo apie numatomą miško kirtimą. Teismas pažymėjo, jog P. O. rašytame paaiškinime nurodė, jog 2009 metų pavasarį jis pareiškėjai pjovė medieną, o V. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad medienos pjovimo darbus jis atliko savo mamos A. J. prašymu. Teismas padarė išvadą, jog šie įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja buvo medžių kirtimą privačiame miške organizavusiu asmeniu. Teismas taip pat nurodė, jog bylos medžiagoje esantys patikrinimo aktai patvirtina, jog 2009 m. balandžio 22 d. ir 27 d. atliktų patikrinimų metu pareiškėja neginčijo, kad jai priklausančiuose miško valdos sklypuose neteisėtai buvo iškirsti medžiai. Teismas pažymėjo, jog bylos medžiagoje esančiose fotografijose užfiksuota, kad pareiškėjos sodyboje esančioje trinkelėmis supjautų malkų rietuvėje tarp kitų malkų buvo rasta nesenų žalių ąžuolinių malkų bei storesnių ąžuolo šakų, o fotografijoje Nr. 3  užfiksuotas vienas iš neteisėtai sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nupjautų ąžuolų kelmų, kurio šone matyti kamieno apatinės dalies puvinys, kuris būdingas vienai iš trinkelių, supjautų iš gaubtinių atraižų, užfiksuotų fotografijoje Nr. 1. Šių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, jog pareiškėja, būdama miško kirtimo organizatore, nesidomėjo miško kirtimo eiga, neužtikrino jai priklausančių miško valdos sklypų priežiūros ir nevykdė tinkamos kirtimo darbus privačiame miške atlikusių asmenų kontrolės. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos rašytiname paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad į policiją ji kreipėsi tik 2009 m. gegužės 4 d., nes tik 2009 metų balandžio mėnesio pabaigoje sužinojo apie neteisėtą miško iškirtimą, nepagrįsta jokiais bylos medžiagoje esančiais įrodymais ir laikytina pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šių argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos veikoje yra ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis. Pažymėjo, jog pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, nes pareiškėja nepakankamai kontroliavo kirtimo darbus privačiame miške atlikusių asmenų darbą.

 

II.

 

A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d.  nutartį ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Nurodo, kad kertamų medžių kiekis buvo nurodytas jos sūnui V. J., kuris tiesiogiai vykdė medžių kirtimą, nukirsti medžiai buvo atvežti į jos sodybos kiemą, nukirstų ir atvežtų medžių kiekis atitiko 2009 m. sausio 9 d. pranešime Institucijai nurodytą kirstinų medžių kiekį. Pažymi, kad tai, jog jos miške buvo iškirstas didesnis medžių kiekis, ji sužinojo tik 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje, kai apie tai ją informavo Institucijos pareigūnas, todėl iškart 2009 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Tauragės rajono policijos komisariatą, pranešdama apie miško vagystę, nes į jos sodybos kiemą nebuvo atvežta apie 100 kubinių metrų medienos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jos kreipimąsi į policiją dėl miško vagystės įvertino kritiškai ir šią aplinkybę laikė pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi į policiją ji kreipėsi 2009 m. gegužės 4 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas tik 2009 m. gegužės 21 d. Pažymi, kad Institucijos ir teismo padaryta išvada, jog kirstas miškas buvo išretintas daugiau kaip iki 0,6 smalsumo, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

A. J. 2011 m. vasario 8 d. prašyme papildomai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarimu administracinėje byloje Nr.  N⁶⁶²-656/2011 administracinio teisės pažeidimo bylą jos sūnaus V. J., kurio veiksmų neva ji nekontroliavo, jam atliekant miško kirtimo darbus, nutraukė. Prašo šį nutarimą prijungti prie bylos medžiagos.  

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį.          

    

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. buvo pareikštas administracinis kaltinimas dėl to, kad ji, 2009 m. sausio-vasario mėnesiais organizavusi miško kirtimą, nekontroliavo jo eigos ir neužtikrino, kad miškas būtų kertamas pagal pranešimą Tauragės rajono agentūrai, dėl ko, be pranešimo agentūrai ir be jos leidimo, savavališkai buvo iškirsta 110 medžių, ir tuo pažeidė Nuostatų 20, 21, 31.1 punktų reikalavimus punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N⁴⁴⁴-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N⁴⁴⁴-619/2011).

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. pareikštas administracinis kaltinimas iš esmės yra grindžiamas tik aplinkos apsaugos pareigūno K. B. 2009 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 38-39), 2009 m. gegužės 21 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 13-14), 2009 m. balandžio 22 d. ir 27 d. privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktais (b. l. 15-17) bei 2009 m. balandžio 22 d. ir 27 d. nupjautų medžių žemės sklypuose kelmų matavimo ir kirtavietės tikrinimo aktais (b. l. 18-21). Tačiau, kaip nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 13), įvykis, dėl kurio A. J. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, atsitiko 2009 m. sausio-vasario mėnesiais. Taigi, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, praėjus keliems mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo dienos, o pats pažeidimo padarymo faktas jokiomis kitomis objektyviomis ir pakankamomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas. Bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos (b. l. 40-44), rodančios A. J. sodyboje esančią sukrautų malkų rietuvę, kurioje esanti ąžuolo kamieno atpjova buvo su charakteringu puviniu, galimai atitinkančiu individualius požymius, likusius ant savavališkai nupjauto ąžuolo kelmo, visų pirma, neabejotinai neįrodo, kad atpjova daryta savavališkai nukirtus minėtą ąžuolą, antra, nepagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole suformuoto kaltinimo, jog savavališkai buvo iškirsta 110 medžių. Aplinkybės, kad bylos medžiagose esančiuose fotonuotraukose yra užfiksuota, jog be kitų medžių rūšių A. J. sodyboje gateriu buvo apdorojama ir ąžuolo mediena, galimai atvežta iš miško valdos sklypų, priklausiančių A. J., bei tai, kad medieną sodyboje pjovė gateriu, rašytiniame paaiškinime patvirtino ir P. O. (b. l. 35), galėtų būti laikomos nebent netiesioginiais įrodymais, kurių, nesant kitų tiesioginių ir objektyvių įrodymų bei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuosekliai neigiant jam inkriminuojamą pažeidimą, nepakanka patvirtinti A. J. pažeidimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad netgi A. J. inkriminuoto pažeidimo padarymo laikas, kaip matyti iš aplinkos apsaugos pareigūno K. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 38-39) ir komentarų, surašytų po fotonuotraukomis (b. l. 40-44), yra nustatytas vadovaujantis tik tam tikrais gamtiniais požymiais (ant kelmų likusios sulos būkle, nugenėtų medžių šakų žalumu), kurie, nesant kitų objektyvių įrodymų, negali būti vertinami kaip pakankami pažeidimo padarymo konkretaus laiko konstatavimui.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino A. J. paaiškinimus, kad tai, jog jos miške buvo iškirstas didesnis medžių kiekis, ji sužinojo tik 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje, kai apie tai ją informavo Institucijos pareigūnas, todėl iškart 2009 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Tauragės rajono policijos komisariatą su pranešimu apie miško vagystę. Pažymėtina, kad A. J. į policiją kreipėsi 2009 m. gegužės 4 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas tik 2009 m. gegužės 21 d., todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog tai ji padarė, siekdama išvengti administracinės atsakomybės.

Iš A. J. ir jos sūnaus V. J. rašytinių paaiškinimų (b. l. 36-37) matyti, jog A. J. prašymu miško kirtimo darbus, apie kuriuos 2009 m. sausio 9 d. pranešimu buvo pranešta Klaipėdos regiono aplinkos apaugos departamento Tauragės rajono agentūrai (b. l. 26), vykdė jos sūnus V. J.. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. N⁶⁶²-656/2011 nustatyta, jog ir pareiškėjos sūnus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62¹ straipsnio 2 dalį už tai, jog jis 2009 m. sausio-vasario mėnesiais savavališkai iškirto 110 medžių, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija minėtame nutarime padarė išvadą, jog bylos medžiagoje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. J. nagrinėjamu metu iškirto daugiau negu leidime buvo nurodyta medžių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ir A. J. organizuotų miško kirtimo darbų, kuriuos atliko jos sūnus V. J., metu nebuvo iškirsta daugiau medžių negu buvo nurodyta 2009 m. sausio 9 d. pranešime Klaipėdos regiono aplinkos apaugos departamento Tauragės rajono agentūrai apie ketinimus kirsti mišką (b. l. 26).

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328) laikomasi nuostatos, jog būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, aptariamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas A. J. buvo surašytas, tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo galimo pažeidimo padarymo momento, o pats pažeidimas jokiomis kitomis objektyviomis ir pakankamomis priemonėmis neužfiksuotas. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, esant tokiai situacijai, kyla pagrįstų abejonių ar administracinio teisės pažeidimo protokole buvo tiksliai bei objektyviai užfiksuoti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, t. y. kyla abejonių bei neaiškumų dėl esminės administracinio teisės pažeidimo įrodinėjimo priemonės įrodomosios galios bei patikimumo. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. nuosekliai tiek pirminiame rašytiniame paaiškinime (b. l. 36), tiek per atstovę advokatę V. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 51-54), tiek apeliaciniame skunde (58-59) neigė savo kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo.

Įvertinus šias bylos aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad A. J. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jai inkriminuotą neteisėtą veiką. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas tenkintinas, o ginčijami pirmosios instancijos teismo nutartis bei Institucijos nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

    

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

A. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2009 m. birželio 3 d. nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

 

 

 

Teisėjai                                                                                Romanas Klišauskas

 

 

                                                                                            Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

                                                                                            Virgilijus Valančius