Administracinė byla Nr. N438-101/2011
Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00198-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 42.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Vaidos
Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d.
nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos
regiono aplinkos apaugos departamento Tauragės rajono agentūros (toliau – ir
Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. (toliau – ir
pareiškėja) už tai, kad ji, būdama žemės sklypų (miško), kurių kadastriniai Nr.
(duomenys neskelbtini), (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys
neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys
neskelbtini) kaime, Tauragės rajone,
savininke, 2009 m. sausio 9 d. raštiškai įspėjusi Tauragės rajono agentūrą apie
žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių 10 vnt. baltalksnių, 5 vnt. drebulių, 7 vnt.
beržų, 10 vnt. eglių kirtimą, 2009 metų sausio-vasario mėnesiais organizavo
miško kirtimą, kurio metu neteisėtai nukirsta daugiau medžių, nei buvo pranešta
Tauragės rajono agentūrai, t. y. papildomai nukirsti 74 vnt. pranešime
nenurodytų medžių: 43 vnt. eglių, 26 vnt. beržų, 1 vnt. juodalksnių, 4 vnt.
blindžių, kurių medienos tūris 62,66 m3; medynas po kirtimo liko
0,3-0,5 skalsumo, t. y. nesilaikyta reikalavimo, kad rinktiniais kirtimais
medynas nebūtų išretintas daugiau kaip iki 0,6 skalsumo. Taip pat žemės
sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be pranešimo ir be leidimo buvo nukirsti dar 36 medžiai,
iš kurių pareiškėjos sodyboje rasta dalis malkinės medienos ir medienos
atliekų. Pareiškėja, būdama miško savininke ir organizavusi miško kirtimą,
nekontroliavo jo eigos ir neužtikrino, kad miškas būtų kertamas pagal pranešimą
Tauragės rajono agentūrai, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997
m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir
naudojimo nuostatų (2009 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 255 redakcija; toliau –
ir Nuostatai) 20, 21, 31.1 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 621 straipsnio 2 dalyje.
Institucija 2009 m. birželio 3 d. nutarimu pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį pareiškėjai skyrė administracinę nuobaudą – 2000 Lt
baudą.
A. J. Klaipėdos
apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą ir bylą jos
atžvilgiu nutraukti. Pareiškėja neigė padariusi jai inkriminuotą pažeidimą. Nurodė,
kad Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiaiškino
ATPK 284 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad už nurodytuose žemės
sklypuose augusių medžių kirtimą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas
jos sūnus, todėl ji negali būti patraukta atsakomybėn už tų pačių medžių
kirtimą, juo labiau, jog nedalyvavo kirtime. Nurodė, jog ATPK 621 straipsnio
2 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra asmuo, atlikęs aktyvius veiksmus –
neteisėtai kirtęs medžius, o ji to nedarė.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos
regiono aplinkos apaugos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundo
netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2009 m. birželio 3 d. nutarimą. Nurodė,
kad pareiškėjos kaltė padarius minėtą pažeidimą įrodyta bylos medžiagoje
surinktais duomenimis. Nurodė, kad ATPK 621 straipsnio 2 dalyje
numatytas pažeidimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, be
to, jis gali būti padaromas ir neveikimu, kai kirtimą organizavęs asmuo
tiesiogiai jame nedalyvauja, tačiau neužtikrina tinkamos darbų atlikimo
kontrolės.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m.
rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino ir Institucijos 2009 m.
birželio 3 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga
nustatyta, kad pareiškėja, būdama miško valdos sklypų, kuriuose buvo vykdomi
kirtimai, savininke, 2009 m. sausio 9 d. Instituciją informavo apie numatomą
miško kirtimą. Teismas pažymėjo, jog P. O. rašytame
paaiškinime nurodė, jog 2009 metų pavasarį jis pareiškėjai pjovė medieną, o V. J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad medienos pjovimo
darbus jis atliko savo mamos A. J. prašymu. Teismas padarė
išvadą, jog šie įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta
pareiškėja buvo medžių kirtimą privačiame miške organizavusiu asmeniu. Teismas
taip pat nurodė, jog bylos medžiagoje esantys patikrinimo aktai patvirtina, jog
2009 m. balandžio 22 d. ir 27 d. atliktų patikrinimų metu pareiškėja neginčijo,
kad jai priklausančiuose miško valdos sklypuose neteisėtai buvo iškirsti
medžiai. Teismas pažymėjo, jog bylos medžiagoje esančiose fotografijose užfiksuota,
kad pareiškėjos sodyboje esančioje trinkelėmis supjautų malkų rietuvėje tarp
kitų malkų buvo rasta nesenų žalių ąžuolinių malkų bei storesnių ąžuolo šakų, o
fotografijoje Nr. 3 užfiksuotas vienas iš neteisėtai sklype Nr. (duomenys
neskelbtini) nupjautų ąžuolų kelmų, kurio šone matyti kamieno apatinės
dalies puvinys, kuris būdingas vienai iš trinkelių, supjautų iš gaubtinių
atraižų, užfiksuotų fotografijoje Nr. 1. Šių įrodymų pagrindu teismas padarė
išvadą, jog pareiškėja, būdama miško kirtimo organizatore, nesidomėjo miško
kirtimo eiga, neužtikrino jai priklausančių miško valdos sklypų priežiūros ir
nevykdė tinkamos kirtimo darbus privačiame miške atlikusių asmenų kontrolės. Teismas
pažymėjo, jog pareiškėjos rašytiname paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad į policiją
ji kreipėsi tik 2009 m. gegužės 4 d., nes tik 2009 metų balandžio mėnesio
pabaigoje sužinojo apie neteisėtą miško iškirtimą, nepagrįsta jokiais bylos
medžiagoje esančiais įrodymais ir laikytina pasirinkta gynybos pozicija,
siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šių argumentų pagrindu teismas
padarė išvadą, jog pareiškėjos veikoje yra ATPK 621 straipsnio 2
dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis. Pažymėjo, jog pažeidimas buvo
padarytas dėl neatsargumo, nes pareiškėja nepakankamai kontroliavo kirtimo
darbus privačiame miške atlikusių asmenų darbą.
II.
A. J. apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priimti
naują sprendimą – jos skundą patenkinti. Nurodo, kad kertamų medžių kiekis buvo
nurodytas jos sūnui V. J., kuris tiesiogiai vykdė medžių
kirtimą, nukirsti medžiai buvo atvežti į jos sodybos kiemą, nukirstų ir atvežtų
medžių kiekis atitiko 2009 m. sausio 9 d. pranešime Institucijai nurodytą
kirstinų medžių kiekį. Pažymi, kad tai, jog jos miške buvo iškirstas didesnis
medžių kiekis, ji sužinojo tik 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje, kai apie tai
ją informavo Institucijos pareigūnas, todėl iškart 2009 m. gegužės 4 d.
kreipėsi į Tauragės rajono policijos komisariatą, pranešdama apie miško vagystę,
nes į jos sodybos kiemą nebuvo atvežta apie 100 kubinių metrų medienos. Nurodo,
kad teismas nepagrįstai jos kreipimąsi į policiją dėl miško vagystės įvertino
kritiškai ir šią aplinkybę laikė pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti
administracinės atsakomybės, kadangi į policiją ji kreipėsi 2009 m. gegužės 4
d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas tik 2009
m. gegužės 21 d. Pažymi, kad Institucijos ir teismo padaryta išvada, jog
kirstas miškas buvo išretintas daugiau kaip iki 0,6 smalsumo, nėra pagrįsta
jokiais objektyviais duomenimis.
A. J. 2011
m. vasario 8 d. prašyme papildomai nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarimu administracinėje byloje
Nr. N662-656/2011 administracinio teisės pažeidimo bylą jos sūnaus V. J., kurio veiksmų neva ji nekontroliavo, jam atliekant
miško kirtimo darbus, nutraukė. Prašo šį nutarimą prijungti prie bylos
medžiagos.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos
regiono aplinkos apaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo
apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio
teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. buvo pareikštas
administracinis kaltinimas dėl to, kad ji, 2009 m. sausio-vasario mėnesiais organizavusi miško kirtimą, nekontroliavo jo eigos ir
neužtikrino, kad miškas būtų kertamas pagal pranešimą Tauragės rajono agentūrai,
dėl ko, be pranešimo agentūrai ir be jos
leidimo, savavališkai buvo iškirsta 110 medžių, ir tuo pažeidė Nuostatų 20, 21, 31.1 punktų reikalavimus punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta ATPK
621 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje atsakomybę už savavališką
medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai
iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių ar krūmų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog asmuo traukiamas
administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra
konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo
prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu,
pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti,
aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011;
2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. pareikštas administracinis
kaltinimas iš esmės yra grindžiamas tik aplinkos apsaugos pareigūno K. B. 2009 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu (b. l.
38-39), 2009 m. gegužės 21 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo
protokolu (b. l. 13-14), 2009 m. balandžio 22 d. ir 27 d. privačios miško
valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktais (b. l.
15-17) bei 2009 m. balandžio 22 d. ir 27 d. nupjautų medžių žemės sklypuose
kelmų matavimo ir kirtavietės tikrinimo aktais (b. l. 18-21). Tačiau, kaip
nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 13), įvykis, dėl
kurio A. J. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo
bylos teisena, atsitiko 2009 m. sausio-vasario mėnesiais. Taigi, darytina
išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, praėjus
keliems mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo dienos, o pats pažeidimo
padarymo faktas jokiomis kitomis objektyviomis ir pakankamomis priemonėmis
nebuvo užfiksuotas. Bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos (b. l. 40-44),
rodančios A. J. sodyboje esančią sukrautų malkų rietuvę,
kurioje esanti ąžuolo kamieno atpjova buvo su charakteringu puviniu, galimai
atitinkančiu individualius požymius, likusius ant savavališkai nupjauto ąžuolo
kelmo, visų pirma, neabejotinai neįrodo, kad atpjova daryta savavališkai
nukirtus minėtą ąžuolą, antra, nepagrindžia administracinio teisės pažeidimo
protokole suformuoto kaltinimo, jog savavališkai buvo iškirsta 110 medžių. Aplinkybės,
kad bylos medžiagose esančiuose fotonuotraukose yra užfiksuota, jog be kitų
medžių rūšių A. J. sodyboje gateriu buvo apdorojama ir
ąžuolo mediena, galimai atvežta iš miško valdos sklypų, priklausiančių A. J., bei tai, kad medieną sodyboje pjovė gateriu,
rašytiniame paaiškinime patvirtino ir P. O. (b. l. 35),
galėtų būti laikomos nebent netiesioginiais įrodymais, kurių, nesant kitų
tiesioginių ir objektyvių įrodymų bei administracinėn atsakomybėn traukiamam
asmeniui nuosekliai neigiant jam inkriminuojamą pažeidimą, nepakanka
patvirtinti A. J. pažeidimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys,
kad netgi A. J. inkriminuoto pažeidimo padarymo laikas,
kaip matyti iš aplinkos apsaugos pareigūno K. B. tarnybinio
pranešimo (b. l. 38-39) ir komentarų, surašytų po fotonuotraukomis (b. l.
40-44), yra nustatytas vadovaujantis tik tam tikrais gamtiniais požymiais (ant
kelmų likusios sulos būkle, nugenėtų medžių šakų žalumu), kurie, nesant kitų
objektyvių įrodymų, negali būti vertinami kaip pakankami pažeidimo padarymo
konkretaus laiko konstatavimui.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai kritiškai įvertino A. J. paaiškinimus, kad tai, jog jos miške buvo iškirstas didesnis medžių
kiekis, ji sužinojo tik 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje, kai apie tai ją
informavo Institucijos pareigūnas, todėl iškart 2009 m. gegužės 4 d. kreipėsi į
Tauragės rajono policijos komisariatą su pranešimu apie miško vagystę.
Pažymėtina, kad A. J. į policiją kreipėsi 2009 m. gegužės
4 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas jai buvo surašytas tik 2009
m. gegužės 21 d., todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog tai ji padarė,
siekdama išvengti administracinės atsakomybės.
Iš A. J. ir jos sūnaus V. J. rašytinių paaiškinimų (b. l. 36-37) matyti, jog A. J. prašymu miško kirtimo darbus, apie kuriuos 2009 m.
sausio 9 d. pranešimu buvo pranešta Klaipėdos regiono aplinkos apaugos
departamento Tauragės rajono agentūrai (b. l. 26), vykdė jos sūnus V. J.. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.
sausio 31 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. N662-656/2011
nustatyta, jog ir pareiškėjos sūnus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn
pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį už tai, jog jis 2009 m.
sausio-vasario mėnesiais savavališkai iškirto 110 medžių, tačiau apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija minėtame nutarime padarė išvadą, jog bylos
medžiagoje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. J. nagrinėjamu
metu iškirto daugiau negu leidime buvo nurodyta medžių. Atsižvelgiant į tai,
darytina išvada, jog ir A. J. organizuotų miško kirtimo darbų, kuriuos atliko jos
sūnus V. J., metu nebuvo iškirsta daugiau medžių negu buvo
nurodyta 2009 m. sausio 9 d. pranešime Klaipėdos regiono aplinkos apaugos
departamento Tauragės rajono agentūrai apie ketinimus kirsti mišką (b. l. 26).
Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo praktikoje (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328)
laikomasi nuostatos, jog būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas yra
pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas
administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai.
Įstatymas administracinio teisės pažeidimo protokolui suteikia specifines
funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento,
kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti
įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256
str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, aptariamu atveju administracinio teisės
pažeidimo protokolas A.
J. buvo surašytas, tik praėjus
pakankamai ilgam laiko tarpui nuo galimo pažeidimo padarymo momento, o pats
pažeidimas jokiomis kitomis objektyviomis ir pakankamomis priemonėmis
neužfiksuotas. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, esant tokiai situacijai, kyla
pagrįstų abejonių ar administracinio teisės pažeidimo protokole buvo tiksliai
bei objektyviai užfiksuoti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos
nagrinėjant bylą, t. y. kyla abejonių bei neaiškumų dėl esminės administracinio
teisės pažeidimo įrodinėjimo priemonės įrodomosios galios bei patikimumo. Šiuo
aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn
patrauktas asmuo A. J. nuosekliai
tiek pirminiame rašytiniame paaiškinime (b. l. 36), tiek per atstovę advokatę V. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 51-54),
tiek apeliaciniame skunde (58-59) neigė savo kaltę dėl jai inkriminuoto
pažeidimo padarymo.
Įvertinus šias bylos aplinkybes, darytina išvada, jog
byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad A. J. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jai
inkriminuotą neteisėtą veiką. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn
patraukto asmens apeliacinis skundas tenkintinas, o ginčijami pirmosios
instancijos teismo nutartis bei Institucijos nutarimas naikintini ir
administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso 250 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
A. J. apeliacinį
skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m.
rugsėjo 11 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos
regiono aplinkos apaugos departamento Tauragės rajono agentūros 2009 m.
birželio 3 d. nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnio 2 dalyje, bylos teiseną A. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjai
Romanas Klišauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Virgilijus Valančius