Teismingumo byla Nr. T-47/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01550-2020-5 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2020 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo M. A. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. A. teismo prašo: 1) atnaujinti terminą kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Statybos inspekcija) dėl termino pratęsimo įvykdyti 2017 m. spalio 11 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ (toliau ir – Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant 3 mėnesių terminą pateikti prašymą; 2) nustatyti, kad termino pareiškėjui paduoti prašymą eiga prasideda nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 576 straipsnis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis).

Prašyme nurodoma, kad pareiškėjas yra nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Šį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pareiškėjas įsigijo 2008 m. birželio 9 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ankstesni šio nekilnojamojo turto savininkai notarine sutartimi perleido pareiškėjui statytojo teises; pareiškėjas 2016 m. tęsė gyvenamojo namo statybą. Statybos inspekcija 2017 m. sausio 27 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad M. A. statomas gyvenamasis namas yra savavališka statyba. 2017 m. vasario 20 d. Statybos inspekcija priėmė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“. Minėtame nurodyme Statybos inspekcija įpareigojo M. A. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Vėliau Statybos inspekcija šį Privalomąjį nurodymą panaikino ir priėmė naują Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad dėl priimtų Statybos inspekcijos privalomųjų nurodymų jis kreipėsi į teismą. Kaip pažymi pareiškėjas, jis buvo įsitikinęs, kad nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su galiojančiu statybą leidžiančiu dokumentu. Tokią nuomonę pareiškėjas susidarė remiantis 2008 m. kovo 28 d. Statybos inspekcijos išduota pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį“, kurioje buvo nurodyta, kad gyvenamasis namas statomas pagal 2006 metų projektą ir K. S. (nebaigtos statybos pardavėjas) yra statytojas, o taip pat iš 2008 m. birželio 9 d. notariškai patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties teksto.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje dėl savavališko statybos akto ir privalomų nurodymų nevykdyti statybos darbų bei nugriauti statinį pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-1070-435/2018) konstatavo, kad statybos leidimas gyvenamajam namui statyti nebuvo išduotas, o sodo namo statybos leidimas pasibaigė 1991 m. spalio 12 d. ir nebuvo pratęstas. Byloje buvo nustatyta, kad statybos leidimo statyti gyvenamąjį namą K. S. neturėjo, todėl pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnį nebuvo statytoju. Vadinasi, kaip nurodo pareiškėjas, Statybos inspekcija 2008 m. kovo 28 d. išdavė neatitinkančią tikrovės pažymą, suklaidino pareiškėją dėl nebaigto statyti namo statybos teisėtumo. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8  d. sprendimą paliko galioti, be kita ko, nurodydamas, jog gyvenamojo namo statyba aktualioje teritorijoje yra galima, taip pat yra realios galimybės M. A. savavališką statybą įteisinti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis siekia įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) kitu įstatyme leistinu būdu – įteisinti savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą.

Statybos inspekcija Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavo, kad pareiškėjas nugriautų pastatyto gyvenamojo namo sienas ir stogą iki 2017 m. spalio 10 d. Tame pačiame nurodyme pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Kaip pažymi pareiškėjas, Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018 buvo priimtas 2018 m. spalio 8 d. Apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas nurodytoje byloje buvo priimtas 2019 m. vasario 19 d. Kasacinės instancijos teismo nutartis nurodytoje byloje buvo priimta 2019 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėjo teigimu, jis buvo įsitikinęs, jog kol byla nebus išnagrinėta, privalomasis nurodymas neturi būti vykdomas (taip pat žr. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą).

Pareiškėjas pažymi, kad jis siekia įteisinti savavališką statybą ir nuo 2017 m. pradžios kreipėsi į architektus, parengė gyvenamojo namo projektą. Vis dėlto, kreiptis į Kauno rajono savivaldybę dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo jis negalėjo, nes iškilo ginčas dėl žemės sklypo ribų, ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas atsidūrė arčiau nei 3 metrai nuo gretimo žemės sklypo ribos. Dėl žemės sklypo ribų nustatymo pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-3498-214/2019). Byla dar nėra baigta nagrinėti, ir pareiškėjas neturi galimybės pateikti dokumentų Kauno rajono savivaldybei.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018 (kasacinės bylos Nr. e3K-3-259-969/2019), pareiškėjas kreipėsi į Statybos inspekciją, prašydamas nustatyti naują 6 mėnesių savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis buvo suklaidintas, nes buvo įsitikinęs, jog statybą vykdo teisėtai. Pareiškėjas tame prašyme prašė atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad yra parengęs statinio projektą, gyvenamojo namo statyba toje teritorijoje yra galima, tačiau esant ginčui dėl žemės sklypo ribų, negali gauti statybą leidžiančio dokumento.

Statybos inspekcija pareiškėjo prašymo netenkino.

Kaip nurodo pareiškėjas, šiuo atveju neaišku, kaip asmuo turi elgtis esant situacijai, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas sueina dėl šio privalomojo nurodymo esant ginčui teisme. Pareiškėjas, be kita ko remdamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktu, turėjo pagrįstų lūkesčių, kad ginčijamas privalomasis nurodymas bus panaikintas ir statyba bus pripažinta teisėta. Neišsprendus privalomojo nurodymo teisėtumo klausimo ir kasaciniam teismui dar nepriėmus galutinio procesinio sprendimo, asmeniui, ginčijančiam privalomąjį nurodymą, pradėjus statinio savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus, gali kilti didelė materialinė žala. Termino atnaujinimas šiuo atveju nesukeltų jokių neigiamų padarinių nei valstybei, nei kitiems asmenims. Atnaujinus terminą kreiptis į Statybos inspekciją dėl termino įteisinti savavališkai pastatytą statinį pratęsimo, būtų išvengta didelių pareiškėjo nuostolių, privalomasis nurodymas būtų įvykdytas kitu įstatyme leistinu būdu (įteisinta gyvenamojo namo statyba).

Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi M. A. prašymą atsisakė priimti; išaiškino pareiškėjui, kad su prašymu jis turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teismas, remdamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, CPK 1 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Specialiosios teisėjų kolegijos praktika teismingumo bylose (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-XX-63/2011, 2011 m. spalio 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-51/2011, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-80/2016, 2017 m. birželio 21 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-71/2017), sprendė, kad pareiškėjo prašymas turėtų būti sprendžiamas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir nėra susijęs su ginčais, kylančiais iš privatinių teisinių santykių. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimas yra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl byla yra teisminga administraciniam teismui.

Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, įvertinęs prašymo faktinį pagrindą bei keliamą reikalavimą, atskirojo skundo argumentaciją, sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio. Nors pareiškėjas suformuluotu reikalavimu prašo atnaujinti jam terminą kreiptis į Statybos inspekciją dėl termino pratęsti įvykdyti Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ nustatant 3 mėnesių terminą pateikti prašymą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, galutinis rezultatas yra akivaizdus – klausimas yra administracinio teisinio pobūdžio. Vis dėlto, įvertinus atskirojo skundo argumentaciją, teismui kilo abejonė dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo, dėl ko teismas ir sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). 

Pareikštu prašymu pareiškėjas prašo: 1) atnaujinti terminą kreiptis į Statybos inspekciją dėl termino pratęsimo įvykdyti 2017 m. spalio 11 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“, nustatant 3 mėnesių terminą pateikti prašymą; 2) nustatyti, kad termino pareiškėjui paduoti prašymą eiga prasideda nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ yra priimtas 2017 m. balandžio 11 d., bet ne 2017 m. spalio 11 d., kaip kad nurodoma prašyme. Tačiau, kadangi pareiškėjo prašyme, tiek formuluojant prašymo reikalavimą, tiek prašymo tekste (taip pat atskirajame skunde) keletą kartų nurodoma ginčo Privalomojo nurodymo data yra 2017 m. spalio 11 d. (arba dar – 2017 m. spalio 10 d.), aprašant prašyme keliamą reikalavimą, nurodoma taip, kaip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluota prašyme.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio „Statybos patikrinimas“ 8 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Statybos inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Statybos inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Statybos inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Minėto įstatymo 14 straipsnio „Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Statybos inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Statybos inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Kaip matyti iš prie prašymo pridėtų dokumentų, Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį ir papildomą ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališko statybos akto ir privalomų nurodymų nevykdyti statybos darbų bei nugriauti statinį pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. e2-1070-435/2018), kurioje be kita ko buvo prašoma pripažinti negaliojančiu Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį dėl šios dalies atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2019 m. vasario 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

Kaip pažymi pareiškėjas, jis buvo įsitikinęs, jog kol byla nebus išnagrinėta, Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo nustatytas įvykdymo terminas buvo iki 2017 m. spalio 10 d.) neturi būti vykdomas. Be to, kaip pažymi pareiškėjas, jis siekia įteisinti savavališkas statybas, tačiau dėl civilinės bylos Nr. e2-3498-214/2019 dėl žemės sklypo ribų nagrinėjimo, to negali padaryti (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu minėta byla yra nagrinėjama apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme).

Kaip matyti iš prie prašymo pridėtų dokumentų, pareiškėjas M. A. 2019 m. rugpjūčio 28 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu  Statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, prašė nustatyti jam 6 mėnesių terminą pašalinti savavališkų statybų padarinius. Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas sprendime „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (prie prašymo pridėtame elektroniniame dokumento nuoraše šio sprendimo data nenurodyta) nurodoma, kad privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas yra nepratęsiamas. Kaip nurodoma šiame sprendime, Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminas suėjo 2017 m. spalio 10 d. Prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 28 d. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 143 punkte nurodyta, kad privalomojo nurodymo įvykdymas pratęsiamas, jeigu prašymas gautas iki nurodymo termino pasibaigimo. Taigi, kaip nurodoma aptariamajame sprendime, yra praleistas prašymo padavimo terminas.

Pateiktu prašymu pareiškėjas neskundžia nurodyto Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimo, kuriuo nepratęstas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas.

Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, ginčai, kuriais keliamas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, yra teismingi administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-71/2017 ir joje nurodytą praktiką).

Tačiau, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė skirtinga teisinė ir faktinė situacija, negu tos, dėl kurių pasisakyta anksčiau nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje. Pareiškėjas pripažįsta praleidęs teisiniame reglamentavime nustatytą terminą pateikti prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą, nes prašymą padavė jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (2017 m. spalio 10 d.). Tiek viešojo administravimo institucijoje, tiek teisme gali būti pratęsiamas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti tik atnaujinamas įstatymų numatytais pagrindais. Būtent to pareiškėjas ir prašo – atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl termino įvykdyti privalomąjį nurodymą pratęsimo.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamas klausimas dėl termino, nors ir skirto kreiptis į viešojo administravimo instituciją, atnaujinimo nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje „Bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo“ nustatyta tvarka, ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad byla grąžintina Kauno apygardos teismui, pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka. 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. 

Grąžinti bylą pagal pareiškėjo M. A. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, Kauno apygardos teismui, pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.