(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SBJ RV“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SBJ RV“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės terasos“ dėl skolos priteisimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „SBJ RV“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Pilaitės terasos“ priteisti 103 985,88 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Pilaitės terasos“ nekilnojamojo turto areštą ne didesnei kaip 103 985,88 Eur sumai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

4.       Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti, arba apie kitokį elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens veikimo principu.

5.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šioje byloje teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi yra konstatuota, jog pateikti įrodymai apie atsakovės vykdomus turto perleidimo sandorius negali  būti vienareikšmiškai vertinami kaip galimas nesąžiningumas, nes atsakovės veikla yra nekilnojamojo turto pardavimas, todėl atsakovei vykdant ūkinę komercinę veiklą yra parduodamas turtas tiek galutiniams kotedžų ar butų pirkėjams fiziniams asmenims, kurie, tikėtina, yra sumokėję dalį turto kainos, tiek juridiniams, galimai su atsakove susijusiems, asmenims. Toks turto perleidimas gali būti vertinamas kaip komercinės veiklos vykdymas, todėl prašymas taikyti areštą atsakovės nekilnojamajam turtui buvo atmestas kaip neproporcingas.

6.       Teismas pabrėžė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išspręstas teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi, jos prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytos aplinkybės yra tapačios, todėl pastarasis prašymas yra atmestinas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį.

8.        Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas dar 2020 m. lapkričio 27 d. nutartyje nustatė abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir kad egzistuoja grėsmė būsimo ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

8.2.                      Prašydama taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pateikė naujus duomenis apie atsakovės nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovės banko sąskaitai taikomas ne vienas areštas.

8.3.                      Per trečiuosius tarpusavyje susijusius asmenis (UAB „Grunau 30“ ir UAB „Pašilaičių namai“) šiuo metu vykdomi nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai (butų pardavimai), už juos gaunamos lėšos nėra nukreipiamos į atsakovės banko sąskaitą.

8.4.                      Visas likęs atsakovės nekilnojamasis turtas (išskyrus susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas) yra apsunkintas hipoteka, todėl atsakovės nekilnojamojo turto areštas pats savaime netrikdytų atsakovės veiklos.

8.5.                      Tuo atveju, jei kuris nors realiai areštuotas atsakovės nekilnojamojo turto objektas sukeltų neigiamas pasekmes, konkrečius nuostolius, atsakovė turėtų teisę prašyti šį turtą pakeisti kitu areštuotinu turtu.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

10.        Atsiliepimas motyvuojamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

10.1.                      Ieškinys ir jo pagrindu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįsti.

10.2.                      Ieškovė klaidingai skaičiuoja mokėtinas sumas, nurodytas pateiktuose atliktų darbų aktuose, kuriuose ieškovė fiksavo realiai neatliktų darbų kiekius.

10.3.                      Ieškinys nepagrįstas net jį vertinant preliminariai.

10.4.                      Teikdama prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nenurodė iš esmės jokių naujų aplinkybių.

10.5.                      Aplinkybė, kad turtas perleistas su atsakove susijusiai (asocijuotai) įmonei, negali būti vertinama kaip pagrindas teigti, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

12.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

13.       Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies, ieškinio sumos ribose areštuodamas atsakovės lėšas banko sąskaitoje ir turtines teises. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

14.       CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1453-241/2016).

15.       Prašydama taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pateikė duomenis, kad atsakovės banko sąskaitoje, kuri areštuota Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi, lėšų nėra (pagal Swedbank, AB pateiktus duomenis sąskaitos likutis 3,84 Eur). Be to, šiai sąskaitai (kaip ir kitoms atsakovės turimoms banko sąskaitoms) nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. pateikti šeši antstolių ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymai dėl lėšų nurašymo, kurių (nurodymų) statusas yra „vykdomas“. Tokie ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės banko sąskaitos areštas yra neefektyvi priemonė – taikant tokią laikinąją apsaugos priemonę nėra užtikrinami ieškovės UAB „SBJ RV“ ieškinio reikalavimai jų galimo patenkinimo atveju.

16.       Atmesdamas prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nekilnojamojo turto pardavimas yra ieškovės vykdoma komercinė veikla. Tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė bylos nėra neigiama. Kita vertus, ieškovės pateikti duomenys apie atsakovės banko sąskaitų atžvilgiu taikomus neįvykdytus nurodymus dėl lėšų nurašymo, suponuoja išvadą, kad iš atsakovės vykdomos komercinės veiklos galimai gaunamos lėšos (pajamos) nepatenka į pirmosios instancijos teismo areštuotą atsakovės banko sąskaitą ar kitas jos turimas sąskaitas.

17.       Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), turi būti siekiama išvengti neproporcingai neigiamos įtakos atsakovo turtiniams interesams, o vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinę paskirtį turi būti siekiama išlaikyti šalių pusiausvyrą, nevaržyti kitos šalies interesų labiau, negu reikia teisėtų tikslų pasiekimui. Visgi šis principas nereiškia, kad teismas turėtų taikyti neefektyvias laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad laikini teisių ribojimai gali būti tiesiogiai susiję su atsakovo vykdoma veikla. Analizuojamu atveju sutiktina su ieškovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad esant duomenų apie atsakovės nekilnojamajam turtui pritaikytą priverstinę hipoteką, atsakovės nekilnojamojo turto areštas ieškovės ieškinio reikalavimų sumos (103 985,88 Eur) dydžiu nelaikytinas akivaizdžiai neproporcingu atsakovės teisių apribojimu ar suvaržymu. 

18.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvertino, jog jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo turto areštą tenkinamas.

19.       Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi byloje buvo pritaikytas 103 985,88 Eur vertės atsakovės banko sąskaitos ir turtinių teisių areštas, atsižvelgiant į nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių masto ribojimą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas koreguojamas, nustatant, kad lėšos atsakovės banko sąskaitoje ir turtinės teisės areštuojamos nesant arba nepakankant atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SBJ RV“ prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pakeisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos“ atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 103 985,88 Eur vertės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės terasos“ (juridinio asmens kodas 303334264) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; areštuotino nekilnojamojo turto nesant ar jo nepakankant, – areštuoti lėšas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, akcinėje bendrovėje (banko kodas 73000), taip pat atsakovės turtines teises, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove uždarąja akcine bendrove „SBJ RV“ (juridinio asmens kodas 302842092) bei atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui, valstybiniam socialiniam draudimui ir su darbo santykiais susijusius mokėjimus. Bendras uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos“ (juridinio asmens kodas 303334264) nekilnojamojo turto, lėšų ir turtinių teisių arešto mastas neturi viršyti 103 985,88 Eur sumos.

Teisėjas                        Gintaras Pečiulis