Civilinė byla Nr. e2A-187-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34126-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.8.2.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MB „Skruzdėliuko kelionės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Skruzdėliuko kelionės“ ieškinį atsakovei R. J., išvadą teikianti intitucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT) 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 10-1347 nutarė patenkinti R. J. prašymą, t. y. pripažinti pagrįstu jos reikalavimą MB „Skruzdėliuko kelionės“ grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus, t. y. 83,73 Eur sumą.

2.       Ieškovas MB „Skruzdėliuko kelionės“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 10-1347 ir  kilusį ginčą tarp R. J. ir MB „Skruzdeliuko kelionės“ išnagrinėti iš esmės bei pripažinti, kad R. J. prašymas grąžinti pinigus už sumokėtus lėktuvo bilietus yra nepagrįstas. Ieškovo teigimu, MB „Skruzdėliuko kelionės“ suteiktos paslaugos vartotojai buvo tinkamos ir kokybiškos. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovė įsigijo iš ieškovo administruojamo internetinio tinklalapio www.ryanairbilietai.com (toliau – ir Tinklalapis) lėktuvo bilietą maršrutu (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, šis jo tinklalapis www.ryanairbilietai.com nėra identiškas, tapatiškai ar klaidinančiai panašus į oro transporto bendrovės „Ryanair“ internetinį tinklalapį. Ieškovo Tinklalapis iš esmės skiriasi nuo bendrovės „Ryanair“ internetinio tinklalapio. Ieškovo naudojami spalviniai kodai, schematinis išdėstymas ar naudojamas logotipas yra iš esmės skirtingi. Vidutinis vartotojas, kuris yra atidus, šių tinklalapių nesupainioja. Be to, ieškovas pažymėjo ir tai, kad jis yra lėktuvo bilietų tarpininkas. Vartotojas turi būti supažindintas ir informuotas kokių oro linijų lėktuvo bilietą perka, nes to reikalauja būtent Civilinės aviacijos administracija. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog ieškovo Tinklalapis klaidinančiai panašus į bendrovės „Ryanair“ tinklalapį, juolab kad ieškovo Tinklalapyje bendrovės „Ryanair“ logotipas yra nurodomas tik prie pateikiamų skrydžių pasiūlymų, kai vartotojas atlieka paiešką. Be to, ieškovas nurodė ir tai, kad jis nėra atsakingas už tai, jog atsakovei įvedus žodį „Ryanair“ į interneto paieškos sistemą „Google“, atsakovė buvo nukreipta būtent į ieškovo Tinklalapį. Ieškovas nėra atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus, t. y. būtent šiuo atveju už „Google“ paieškos rezultatų suformavimą ir pateikimą atsakovei. Be to, ieškovas pažymėjo ir tai, kad Tinklalapyje buvo skelbiamas ir nurodomas ne tik bendrovės „Ryanair“ logotipas, tačiau ir kitų oro linijų bendrovių, kaip to reikalauja Civilinė aviacijos administracija. Todėl atsakovė turėjo suprasti, jog lėktuvo bilietus perka būtent iš ieškovo, o ne tiesiogiai iš oro transporto bendrovės „Ryanair“. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovė atliko lėktuvo bilieto rezervaciją, atliko apmokėjimą. Prieš atlikdama apmokėjimą, atsakovė žinojo ir suprato, jog pardavėjas yra būtent ieškovas, kadangi prieš atliekant apmokėjimą, atsakovei buvo nurodytas piniginių lėšų gavėjas. Be to, prieš atliekant apmokėjimą, atsakovė privalėjo patvirtinti, jog susipažino ir sutiko su bilietų įsigijimo sąlygomis ir taisyklėmis, kuriose aiškiai buvo nurodyta, kad pardavėjas yra būtent MB „Skruzdėliuko kelionės“. Nors atsakovė ir nurodė, jog neva susidūrė su techniniais nesklandumais atlikdama apmokėjimą, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė. Priešingai, atsakovė pažymėjo, jog neva įsigijusi lėktuvo bilietą nustebo, kad pinigų gavėjas už lėktuvo bilietus yra būtent ieškovas, tačiau prieš atliekant apmokėjimą, atsakovė matė, jog piniginių lėšų gavėjas yra būtent ieškovas, bet atsakovė vis tiek atliko apmokėjimą. Pažymėjo, kad ieškovas lėktuvo bilietų pardavimo kainas nurodo tikslias ir aiškias, bei atsakovė buvo informuota, jog pasirenkant skirtingus mokėjimo būdus ar bankus, bilietų kainos kinta. Ieškovas pardavė lėktuvo bilietus tinkamus, tačiau atsakovė sąmoningai lėktuvo bilietais nepasinaudojo, t. y. neatliko galutinės rezervacijos ir todėl nebuvo suformuotas galutinis lėktuvo bilietas (įlaipinimo). Todėl, reikalavimas grąžinti pinigus už lėktuvo bilietus yra nepagrįstas.

3.       Atsakovė R. J. teismui nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba remiantis 2018 m. liepos 5 d. nutarimu ir atliktu tyrimu, 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr. 10-1347, kuriuo MB „Skruzdėliuko kelionės“ įpareigojo grąžinti jai pinigus už pirktus bilietus iš šios bendrovės. VVTAT vertino visumą aplinkybių, lėmusių atsakovės pasirinkimą įsigyti bilietus iš MB „Skruzdėliuko kelionės“: kiek ji rinkdamasi bilietus galėjo aiškiai įvertinti, pirmiausia, galutinę bilieto kainą (perkant per MB „Skruzdėliuko kelionės“ bilietas pabrango nuo 68,02 Eur iki 83,73 Eur, t. y. 23 proc.), paskui, iškilusius kitus nesklandumus su MB „Skruzdėliuko kelionės“ – informacijos apie bilietų registracijos negavimą, ribotas MB „Skruzdėliuko kelionės“ galimybes suteikti informaciją telefonu, galimybę registruotis į skrydį tik per MB „Skruzdėliuko kelionės“ atsiųstas nuorodas. VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimu nustatė ir ieškovas neginčijo, kad atsakovė bilietus įsigijo manydama, kad perka juos iš bendrovės „Ryanair“, t. y. suklaidinta ieškovo. Papildomos aplinkybės, lėmusios atsakovės reikalavimą grąžinti pinigus, buvo susijusios su netinkamu paslaugų teikimu: 1) negalėjimu susisiekti su MB „Skruzdėliuko kelionės“ (įmonės telefonas tinklapyje nebuvo nurodytas, o el. pašto nuoroda buvo neaktyvi); 2) MB „Skruzdėliuko kelionės“ kontaktinį telefono numerį atsakovė surado tik kituose įmonės tinklapiuose po paieškos internete; 3) su MB „Skruzdeliuko kelionės“ darbuotojais pusę dienos iš viso nepavyko susisiekti ir įmonė tai laikė „normalia praktika“. Pažymėjo išskirtinai vartotojui nedraugišką įmonės darbuotojo elgesį, aptarnaujant savo klientus, kurį patyrė atsakovė, kai telefonu jai buvo paaiškinta, jog MB „Skruzdėliuko kelionės“ neprivalo iš viso atsiliepti, arba, kad tai gali padaryti ir po 3 dienų. Atsakovė atkreipė VVTAT dėmesį į tai, kad įsigijus skrydžių bendrovės „Ryanair“ bilietą per MB „Skruzdėliuko kelionės“, negalima atlikti registracijos skrydžiui (angl. „check in“) tiesiogiai „Ryanair“ tinklapyje, o tik per MB „Skruzdėliuko kelionės“ atsiųstas nuorodas. Tačiau jų negavus, ar iškilus kitiems registracijos nesklandumams, MB „Skruzdėliuko kelionės“ pagalba tampa esmine būtinybe, norint laiku užsiregistruoti į skrydį, todėl toks MB „Skruzdėliuko kelionės“ elgesys (ir pozicija „neprivalome“) negali būti laikomas tinkamu paslaugų suteikimu.

4.       Ieškovas MB „Skruzdėliuko kelionės“ papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad ieškovo Sąlygose ir taisyklėse yra nurodoma, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ nėra įgaliotas oro vežėjo atstovas, o yra bilietų pardavimo tarpininkas. Todėl mano, kad atsakovei turėjo būti žinoma, kad ji yra tarpininko svetainėje, matė ir suprato jai taikomus mokesčius ir pinigų gavėją – pardavėją. Be to, atsakovė nurodo ir tai, kad įsigijus paslaugą, neva negalėjo atlikti registracijos tiesiogiai skrydžių bendrovės tinklalapyje, tačiau ji pati prieš pirkimą sutiko su Sąlygomis ir taisyklėmis, kuriose aiškiai yra nurodoma, kad norint gauti kokybišką paslaugą, ji duomenis registracijai privalo atlikti ieškovo tinklapyje, o jos rezervaciją administruoja būtent ieškovas. Atsakovė, kuriai buvo pateiktos ne tik ieškovo sutarties Sąlygos ir taisyklės, bet ir skrydžių bendrovės Sąlygos ir taisyklės ir, tikėtina, jai jau ne kartą keliavus su šios bendrovės skrydžiais yra aiškiai žinoma, kad tiek registracija, tiek ir bilietų pateikimas yra aiškiai reglamentuotas ir ji jokiu būdu negalėjo gauti bilietų nesuvedusi registracijos duomenų. Be to, telefono skambučių registro fotofiksacijose akivaizdžiai matoma, kad atsakovė skambino ieškovui ne darbo metu. Ieškovo darbo valandos yra nuo 10:00 val. iki 19:00 val. Taigi, išdėstytos aplinkybės paneigia pačios atsakovės išdėstytus teiginius, jog neva ieškovo telefono numeris nebuvo nurodytas, kad nepavyko susisiekti.

5.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad argumentai ir įrodymai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas yra išdėstyti 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 10-1347. Taip pat nurodė, kad priimdama sprendimą, VVTAT vadovavosi ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 „Dėl MB „Skruzdėliuko kelionės“ Lietuvos Respublikos nesąžiningo komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“, kuriame buvo konstatuota, jog ieškovo valdomas interneto tinklalapis www.ryanairbilietai.com nėra identiškas oro vežėjo oficialiam interneto tinklalapiui www.ryanair.com, tačiau ieškovo interneto tinklalapis yra labai į jį panašus: naudojamos nors ir ne tapačios, tačiau labai panašios spalvos, domeno pavadinime minimas oro vežėjo pavadinimas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija minėtame nutarime atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovo valdomas interneto tinklalapio išdėstymas, spalvos bei domeno pavadinimas, sakiniai, jog tinklalapyje parduodami „Pigiausi Ryanair bilietai“ yra parinkti neatsitiktinai, o siekiant pritraukti vartotoją, todėl ieškovas, kaip atidus ir protingas verslo subjektas, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, jog vartotojai nebūtų klaidinami ir visuomet suprastų, kokiam subjektui priklausančiame interneto tinklalapyje lankosi ir su kuo sudaro sutartį. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija nutarime Nr. 12NKV-101 konstatavo, kad ieškovo interneto tinklalapis www.ryanairbilietai.com yra itin panašus į oro vežėjo „Ryanair“ interneto tinklalapį www.ryanair.com, tokiu būdu klaidinant vartotojus, kurie, apsilankę ieškovui priklausančiuose minėtuose interneto tinklalapiuose, mano, jog apsilankė minėtų oro vežėjų oficialiuose interneto tinklalapiuose ir skatinant vartotojus priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jie nebūtų priėmę. Atliekant tyrimą dėl ieškovo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo, buvo nustatyta, kad ieškovas iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, kadangi pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų bilietų kainas bei klaidino vartotojus, bilietais prekiaudamas interneto tinklalapiuose, kurie vartotojams atrodė itin panašūs į oficialių oro vežėjų interneto tinklalapius, tokiu būdu paskatindamas vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad vartotojai, pirkdami prekes ar paslaugas ir matydami teisingą informaciją apie prekių/paslaugų kainas, t. y. žinodami, kad, perkant skrydžio bilietus su nurodyta itin patrauklia kaina, prie jos bus pridedami papildomi mokesčiai, galimai būtų priėmę kitokius sprendimus dėl sandorio ir, pvz., skrydžio bilietų ieškovo interneto tinklalapiuose apskritai nebūtų nepirkę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nutarimu Nr. 12NKV-101, už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kai komercinė veikla atitinka 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 7 straipsnio 12 punktą, ieškovui buvo paskirta sankcija.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo MB „Skruzdėliuko kelionės“ atsakovei R. J. 83,73 Eur už įsigytus bilietus bei 350 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo valstybei 5,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas teikė paslaugas, susijusias su lėktuvų bilietų pardavimu, t. y. organizavo, kontroliavo šių bilietų pardavimą, teikė informaciją apie skrydžius, atliko kitus veiksmus. Atsakovė ieškovo administruojamoje interneto svetainėje www.ryanairbilietai.com pirko skrydžio bilietą. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas – ieškovas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento – atsakovės) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl analogiškų santykių kvalifikavimo, yra nurodęs, jog oro vežėjų teikiamų paslaugų jų pageidaujantiems klientams pardavimas, atsiskaitymo už jas kontrolė ir organizavimas, bilietų išdavimas, keitimas, informacijos teikimas apie skrydžius ir kt., yra atlygintinų paslaugų teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015). Ieškovas teikia bilietų pardavimo paslaugą, kuri yra susijusi su vežimo sutartimi, tačiau ieškovas nėra vežėjas CK 6.809 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. į jo teikiamų paslaugų ratą nepatenka įsipareigojimas nuvežti keleivį į paskirties punktą. Atsižvelgiant į tai, šalių santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 4 dalimi, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat gali būti priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.2281 straipsnis). CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nurodyto straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą. Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad atsakovė yra fizinis asmuo, pirkusi lėktuvo bilietą asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui. Atsakovė pirko bilietą per ieškovą, vykdantį verslo veiklą, susijusią su keleivių vežimo bilietų platinimu ir kt. tarpininkavimo paslaugų teikimu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė – vartotoja, o ieškovas – verslininkas, todėl šalis siejusi atlygintinų paslaugų sutartis pripažintina ir vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnis). Teismas nurodė, kad CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga ne tik suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, bet ir nustatyta, kad informacija privalo būti suteikta aiškiai ir suprantamai. Itin detalūs reikalavimai dėl vartotojui pateikiamos informacijos turinio nustatyti sudarant nuotolines sutartis, ji privalo būti suteikiama aiškiai ir suprantamai (CK 6.2287 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovo MB „Skurzdeliuko kelionės“ veiksmai jau buvo pripažinti pažeidžiantys Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas (VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 12NKV-101). VVTAT 2018 m. liepos 3 d. patikrino MB „Skruzdėliuko kelionės“ interneto tinklalapį www.ryanairbilietai.com pateikiamą informaciją bei nustatė, kad minėtame interneto tinklalapyje pradiniuose skrydžių pasiūlymuose yra nurodoma, kad skrydžio bilieto kaina yra, pvz., „9,99 Eur“, o vėlesniuose pirkimo žingsniuose ši kaina nepasikeičia, jei pasirenkama už bilietus mokėti per „WebMoney“ atsiskaitymo platformą. VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 konstatuota, kad MB „Skruzėliuko kelionių“ valdomų interneto tinklapių išdėstymas, spalvos, domenų pavadinimai, sakiniai, jog tinklapyje parduodami „Pigiausi Ryanair bilietai“ yra parinkti neatsitiktinai, o siekiant pritraukti vartotoją, todėl MB „Skruzdėliuko kelionės“, kaip atidus ir protingas verslo subjektas, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad vartotojai nebūtų klaidinami ir visuomet supratų, kokiam subjektui priklausančiame interneto tinklapyje lankosi ir su kuo sudaro sutartį. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 inter alia konstatuota, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ iškreipė vartotojų ekonominį elgesį siūlomų produktų atžvilgiu, kadangi pateikė klaidinančią informaciją apie parduodamų prekių kainas bei klaidino vartotojus bilietais prekiaudamas interneto tinklapiuose, kurie vartotojams atrodė itin panašūs į oficialių oro vežėjų interneto tinklapius, tokiu būdu paskatindamas vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę. Teismas pažymėjo, kad VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 12NKV-101 yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovas nepaneigė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 nustatytų aplinkybių apie jo vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, parduodant skrydžių bilietus klaidinančiai panašiame interneto tinklapyje www.ryanairbilietai.lt. Taip pat ieškovas nepaneigė konstatuotos aplinkybės, kad už bilietus apmokant ne per „WebMoney“ atsiskaitymo platformą, vartotojams buvo pridedamas 8 Eur dydžio administracinis mokestis. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog prieš sudarant sutartį vartotojui buvo tinkamai suteikta reikalinga informacija, tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis, 6.2287 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad ieškovui veikus nesąžiningai, jo neteisėti veiksmai negali sukurti teisėto rezultato. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė ieškinį atmesti, o atsakovės naudai iš ieškovo priteisti sumą už lėktuvo bilietą (83,73 Eur).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Ieškovas MB „Skruzdėliuko kelionės“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, jog tinklalapis www.ryanairbilietai.com nėra identiškas, tapatiškai ar klaidinančiai panašus į oro transporto bendrovės „Ryanair“ internetinį tinklalapį. Apelianto tinklalapis iš esmės skiriasi nuo bendrovės „Ryanair“ internetinio tinklalapio. Apelianto naudojami spalviniai kodai, schematinis išdėstymas ar naudojamas logotipas yra iš esmės skirtingi. Atsakovei visa tai buvo suprantama, žinoma, pati nusprendė lėktuvo bilietus įsigyti iš bilietų tarpininko – MB „Skruzdėliuko kelionės“. Apeliantas pažymi, kad skundžiamas sprendimas iš esmės yra grindžiamas VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 ir jame konstatuotomis aplinkybėmis. Tačiau kitoje civilinėje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-447-723/2019 nusprendė, kad VVTAT teiginys, jog tai skatina vartotojus priimti sprendimą dėl sandorio, kurio vartotojai kitomis aplinkybėmis galimai nebūtų priėmusi, yra hipotetinė prielaida, bet ne fakto išvada, todėl teismas minėtoje byloje ją atmetė. Minėtoje byloje teismas vertino, kad internetinis puslapis neklaidina vartotojo, kad jis yra oficialiame Wizz Air Hungary Ltd ar Ryanair interneto puslapyje, kadangi tai vizualiai matyti interneto svetainėje, ir kurią informaciją galima perskaityti ir ką galima objektyviai palyginti ir po ko negalima teigti, kad svetainės taip panašios, kad klaidina pirkėją. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apie bilietų pabrangimą vartotojai yra informuojami, kadangi nurodoma, jog renkantis atsiskaitymo formą ne per „WebMoney“, bilietai pabrangsta ir nurodoma konkreti pabrangimo suma. Apeliantas pažymi, kad prieš atliekant apmokėjimą, atsakovė privalėjo pažymėti varnelę, jog susipažino ir sutiko su ieškovo taisyklėmis. Sąlygose ir taisyklėse nurodoma, kad MB „Skruzdėliuko kelionės“ nėra įgaliotas oro vežėjo atstovas, o yra bilietų pardavimo tarpininkas. Taigi, laikytina, kad vartotoja puikiai suprato, kad yra tarpininko svetainėje, matė ir suprato jai taikomus mokesčius ir pinigų gavėją – pardavėją. Pirmosios instancijos teismas apskritai į šias aplinkybes neatsižvelgė bei padarė nepagrįstas išvadas, kad tariamai apeliantas nenurodė tikrosios bilietų kainos. Apeliantas nurodo, kad vartotojai, šiuo atveju atsakovė, yra supažindinami su administraciniais mokesčiais, kurie gali būti taikomi, jeigu vartotojas pasirenka skirtingą atsiskaitymo būdą, skirtingą banką ir pan. Vartotojai kiekvienu atveju žino, kokios kainos yra taikomos skrydžio bilietams, kuriuos jie ketina įsigyti iš apelianto. Taip pat apeliantas nurodo, kad yra pateikęs prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (bylos Nr. eAS-435-602/2019). Tenkinus šį prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, bus nagrinėjamas pateiktas skundas dėl VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 12NKV-101 panaikinimo.

8.       Atsakovė R. J. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ji nesutinka su apelianto teiginiais, jog internetiniame tinklalapyje pateikiama informacija buvo aiški, suprantama ir išsami. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pateikta informacija apie paslaugas buvo neaiški, ir iškreipė vartotojo elgesį. Ieškovas elgėsi nesąžiningai ir tinkamai neinformavo apie kainas. Atsakovė nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiais, jog vidutiniškai protingas ir apdairus, racionaliai mąstantis asmuo adekvačioje situacijoje nebūtų suklydęs. Atsakovės įsitikinimu, apeliantas sąmoningai ir apgalvotai teikė klaidinančią informaciją ir piktnaudžiauja tuo kad vartotojai neturi specialių žinių, būna nepasirengę. Pažymi, kad ji nėra vienintelė vartotoja, suklydusi dėl ieškovo teikiamų paslaugų. Apeliantas be pagrindo remiasi kita civiline byla, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-447-723/2019, nes jis neturi jokios prejudicijos. Atsakovės nuomone, VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 12NKV-101 yra teisėtas ir pagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi jame nustatytais faktais. Atsakovė pažymi, kad ieškovas klaidino vartotojus naudodamas pardavėjo „Raynair“ pavadinimą, kai kiti tarpininkai save identifikuoja kitais prekiniais ženklais, nesusijusias su oro pervežėju. Apeliantas, turėjo visas galimybes ir priemones laiku kreiptis dėl VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 12NKV-101 apskundimo, tačiau veikė ne kaip atidus ir rūpestingas asmuo. Šiam VVTAT nutarimui įsiteisėjus, VVTAT nagrinėjo atsakovės reikalavimą grąžinti pinigus už įsigytus per suklaidinimą oro bilietus ir 2018 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą Nr.10-1347, kuriuo pagrįstai įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei pinigus už bilietą (83,73 Eur). VVTAT vertino visumą aplinkybių, lėmusių atsakovės pasirinkimą įsigyti bilietus iš apelianto: kiek ji rinkdamasi bilietus galėjo aiškiai įvertinti, pirmiausia, galutinę bilieto kainą (perkant per apelianto tinklapį bilietas pabrango lyginant su pradine nurodyta jo kaina nuo 68,02 Eur iki 83,73 Eur, t. y. 23 proc.). VVTAT nutarime pabrėžė, kad vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje byloje Nr. A858-3030/2011 konstatavo, kad informacija apie paslaugos kainą yra neabejotinai esminė, daranti įtaką vartotojo apsisprendimui dėl prekės paslaugos įsigijimo. Taigi, vartotojams būtina pateikti teisingą ir kitais aspektais neklaidinančią informaciją apie prekių ir paslaugų kainas.

9.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodo, kad palaiko 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 4E-1642 teismui pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją, t. y., kad atsakovės, vartotojos R. J. pretenzijos dėl jos suklaidinimo pasirinkti ieškovo tinklalapį www.ryanairbilietai.com, kuris yra itin panašus į oro vežėjo „Ryanair“ interneto tinklalapį www.ryanair.com, yra pagrįstos bei taip pat pagrįsta ir vartotojos pretenzija dėl bilietų rezervacijos metu pradinės siūlomos bilietų kainos pasikeitimo. Institucija papildomai pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, nagrinėjant ginčą civilinėje byloje Nr. e2-447-723/2019, vertindamas VVTAT 2018 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 12NKV-101 nurodomų argumentų bei priimtų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, peržengė diskrecijos ribas. Atsižvelgiant į tai, minimas teismo sprendimas, tarnybos nuomone, turėtų būti vertinamas itin kritiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11.       Byloje nustatyta, kad vartotoja R. J. 2017 m. gruodžio 18 d. tinklalapyje www.ryanairbilietai.com, t.y. nuotoliniu būdu ir ne prekybos vietoje, iš verslininko MB „Skruzdėliuko kelionės“ įsigijo lėktuvo bilietus maršrutu (duomenys neskelbtini), kurį turėjo vykdyti oro pervežimo bendrovė „Ryanair“ skrydžio dienomis 2017 m. gruodžio 22 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. Vartotoja sumokėjo 83,73 Eur už įsigytus bilietus, t. y. 68,02 Eur bilietų kainą, taikomą vežėjo „Ryanair“, bei MB „Skruzdėliuko kelionės“ pritaikytus papildomus neskelbtus administracinį mokestį (12 Eur) ir mokestį už pavedimą (3,41 Eur).

12.       Vartotoja R. J. 2018 m. sausio 2 d., pateikdama prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kaip ikiteisminei ginčo nagrinėjimo institucijai, nurodė, kad ji prašo įpareigoti verslininką MB „Skruzdėliuko kelionės“ grąžinti sumokėtą kainą už internetu tinklalapyje www.ryanairbilietai.com įsigytus lėktuvo bilietus, nes jos įsitikinimu, verslininkas, parduodamas paslaugas neatskleidė visos esminės informacijos, ją suklaidino, jog pats ir yra oro vežėjas „Ryanair“, nesąžiningai pritaikė papildomus mokesčius. Be to, R. J. nurodė, jog pirktais lėktuvo bilietais nepasinaudojo, nes MB „Skruzdėliuko kelionės“ įsigytų bilietų neatsiuntė ir per protingą terminą nepatvirtino, jog užsakymas yra įvykdytas, todėl ji įsigijo kitus bilietus ir dėl nesąžiningos verslininko MB „Skruzdėliuko kelionės“ veiklos patyrė nuostolių.

13.       Ieškovas, kaip pardavėjas, kreipdamasis į teismą prašė pripažinti, kad R. J. prašymas grąžinti pinigus už sumokėtus lėktuvo bilietus yra nepagrįstas, kadangi MB „Skruzdėliuko kelionės“ suteiktos paslaugos buvo tinkamos ir kokybiškos.

14.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo ginčo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Teismas teisingai nustatė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101 „Dėl MB „Skruzdėliuko kelionės“ Lietuvos Respublikos nesąžiningo komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ (e. bylos t. 1, b. l. 45-67), yra konstatuota, jog ieškovo valdomas interneto tinklalapis www.ryanairbilietai.com nėra identiškas oro vežėjo oficialiam interneto tinklalapiui www.ryanair.com, tačiau ieškovo interneto tinklalapis yra labai į jį panašus: naudojamos nors ir ne tapačios, tačiau labai panašios spalvos, domeno pavadinime minimas oro vežėjo pavadinimas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija minėtame nutarime atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovo valdomas interneto tinklalapio išdėstymas, spalvos bei domeno pavadinimas, sakiniai, jog tinklalapyje parduodami „Pigiausi Ryanair bilietai“ yra parinkti neatsitiktinai, o siekiant pritraukti vartotoją, todėl ieškovas, kaip atidus ir protingas verslo subjektas, turėjo imtis visų įmanomų priemonių, jog vartotojai nebūtų klaidinami ir visuomet suprastų, kokiam subjektui priklausančiame interneto tinklalapyje lankosi ir su kuo sudaro sutartį.

15.       Byloje yra nustatyta, kad šiuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 12NKV-101, kuris yra priimtas pagal grupės vartotojų, įskaitant ir R. J., prašymą, verslininkui MB „Skruzdėliuko kelionės“ yra paskirta administracinė sankciją už nesąžiningą komercinę veiklą. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs, o jame konstatuoti faktai, teismo vertinimu, akivaizdžiai paneigia ieškovo argumentus, jog MB „Skruzdėliuko kelionės“ vartotojai R. J. suteikė kokybiškas ir tinkamas paslaugas.

16.       Teisėjų kolegija, savarankiškai įvertinusi ikiteisminio ginčo nagrinėjimo medžiagą ir joje esančias fotonuotraukas, fiksuojančias tinklapio www.ryanairbilietai.com išdėstymą bei šiame tinklalapyje pateikiamą informaciją, buvusią tą dieną, kai vartotoja R. J. pateikė užsakymą, visiškai sutinka su vartotoja, kad informacija apie paslaugos tiekėją bei apie iš tikrųjų ieškovo teikiamas tarpininkavimo paslaugas, buvo teikiama sąmoningai užmaskuotai ir klaidinančiai. Byloje nustatyta, kad MB “Skruzdėliuko kelionės” nebuvo aviakompanijos “Ryanair” atstovas Lietuvoje, tačiau internetiniame tinklalapyje www.ryanairbilietai.com” naudodama oficialų aviakompanijos prekių ženklo pavadinimą klaidino vartotojus, t.y. atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakove, jog ji buvo suklaidinta, nes manė, jog bilietus rezervavo oro vežėjo oficialiame tinklalapyje. Tai taip pat reiškia, kad ieškovas neįvykdė CK 6.2287 str. 1 d. numatytos pareigos aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie pagrindinės prekės ar paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą), bei nurodyti duomenis apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma).

17.       Šalių pateikti įrodymai patvirtina, kad informaciją apie tarpininkavimą buvo galima rasti tik pagal nuorodą į verslininko MB „Skruzdėliuko kelionės“ patvirtintas taisykles (e. bylos t. 1, b.l. 34), tuo tarpu pagrindiniame interneto puslapyje tokia informacija nebuvo atskleidžiama. Nors ieškovas teigia, kad vartotoja galėjo suprasti apie užsakomas paslaugas, nes mokėjimo nurodyme gavėju buvo nurodomas būtent MB „Skruzdėliuko kelionės“, o ne oro vežėjas „Ryanair“, tačiau teismo vertinimu, toks informacijos atskleidimas, tiek pagal formą tiek ir pagal informacijos atskleidimo laiką, yra nepakankamas ir netinkamas, t.y. neatitinkantis įstatymo nustatyto aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Kaip paaiškino R. J., atlikdama automatiškai ieškovo tinklalapyje suformuotą mokėjimą, ji nesitikėjo kad lėšų gavėjas bus ne oro vežėjas, o į lėšų gavėją ji atkreipė dėmesį tik po to, kai patvirtino mokėjimo pavedimą ir negavo pirktų bilietų.

18.       Be to, tiek Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovo suteiktų paslaugų aplinkybes, pagrįstai įvertino, jog ieškovas ne tik neatskleidė tikros ir teisingos informacijos apie teikiamas paslaugas, bet ir per protingą laiką nepatvirtino apie užsakymo įvykdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti vartotojos paaiškinimais, jog atlikusi mokėjimą ji negavo bilietų ir negalėjo susisiekti su pardavėju jo tinklalapyje skelbiamais kontaktais. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, kad dėl to jai galėjo kilti pagrįstų abejonių, ar pardavėjas apskritai yra realiai veikiantis ūkio subjektas ir ar ji įsigijo bilietus. Tokias aplinkybes patvirtina vartotojos pateikti įrodymai apie tai, jog kitą dieną po bilietų užsakymo ji daug kartų skambino ketindama susisiekti su ieškovu, ėmėsi kitų priemonių, t.y. kreipėsi į SEB banką siekdama išsiaiškinti, ar pavedimas yra įvykdytas ir ar MB „Skruzdėliuko kelionės“ yra veikiantis ūkio subjektas. Atsakovė nurodė, jog negavusi bilietų ir nepavykus susisiekti su ieškovu, ji įsigijo kitus bilietus. Byloje nustatyta, kad vartotoja R. J. kitą dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d., 13.52 val. telefonu susisiekė su verslininku MB „Skruzdėliuko kelionės“ (e. bylos t. 1, b .l. 129), ir tik po to ieškovo darbuotojas jai paaiškino, kad bilietai greičiausiai nukeliavo į el. pašto “šlamšto” segtuvą. Teismas įvertinęs paslaugų teikimo aplinkybes, įskaitant tai, jog ieškovė pirko lėktuvo bilietus šventiniu laikotarpiu, o skrydis turėjo įvykti po 4 dienų, visiškai sutinka su vartotoja, kad greitas informacijos pateikimas jai buvo ypač reikšmingas, o verslininkas aiškiai neužtikrino, kad tokia informacija jai būtų suteikta tinkamai.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, jog sudarant vartojimo sutartis nuotoliniu būdu pagal įstatymą yra taikomi papildomi reikalavimai verslininkui, susiję su tinkamos, aiškios ir išsamios informacijos atskleidimu, o taip pat taikomos papildomos garantijos vartotojams, įskaitant vartotojo teisę atsisakyti sutarties nenurodant jokių priežasčių (CK 6.22810 str.). Tokios nuostatos yra taikomos ir dėl to, jog sudarant sutartis nuotoliniu būdu, pagrįstai laikoma, jog vartotojas gali suklysti dėl sutarties sąlygų, o iš to kylanti rizika jam neturi būti priskiriama. Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su Vartotojų teisų apsaugos tarnybos bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje yra įrodyta, jog verslininkas vartotojai R. J. suteikė klaidinančią informaciją apie paslaugas ir patį verslininką, o taip pat savalaikiai nepateikė informacijos apie užsakymo įvykdymą. Todėl šiuo atveju būtent verslininkui tenka atsakomybė už vartotojos nuostolius, patirtus dėl to, kad ji nepasinaudojo iš ieškovo pirktais bilietais.

20.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 10-1347, kuriuo patenkintas vartotojos R. J. reikalavimas grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus, t.y. 83,73 Eur yra pagrįstas ir teisėtas.

21.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios bylos aplinkybės nėra tapačios Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-447-723/2019 nustatytoms aplinkybėms (e. bylos t. 1, b. l. 173-183). Minėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje be kitų aplinkybių buvo nustatyta, kad vartotoja realiai pasinaudojo iš ieškovo įsigytais lėktuvo bilietais, o R. J. jokiomis ieškovo paslaugomis nesinaudojo. Be to minėto apylinkės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo tikrinamas apeliacine tvarka, todėl šiame sprendime teismo pateikti vertinimai neturi privalomos galios apeliacinės instancijos teismui.

22.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

23.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas vartotojos naudai, todėl apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 93 straipsnis). Vartotoja R. J. prašo priteisti iš apelianto 700 Eur, sumokėtų už advokato pagalbą teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (e. bylos t. 2, b. l. 15). Teismas vertina, kad prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ieškovo MB „Skruzdėliuko kelionės“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. J., asmens kodas 47401291512, iš ieškovo MB „Skruzdėliuko kelionės“, juridinio asmens kodas 304375011, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                        Rita Kisielienė

                                                                                                                                                                                                                                        Danutė Kutrienė

Andrius Verikas