Administracinio nusižengimo byla Nr. II-416-963/2024
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00291-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.19.; 21.10.4.
ROIK: 24251526588
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,
sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokatei I. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Z. (I. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2418-2024 pakeitimo.
Teismas
nustatė:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė B. B., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, 2024 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-2418-2024, kuriuo nenustačius I. Z. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, I. Z. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Minėtu nutarimu I. Z. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 4-5). I. Z. nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta paskutinio mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2024 m. balandžio 1d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį, kuri turėjo būti pateikta per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos, atitinkamai iki 2024 m. gegužės 17 d. Deklaracija pateikta pavėluotai, t. y. 2024 m. birželio 14 d. Tuo I. Z., būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 88 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Be to, I. Z. neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti Išregistruojamo/likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį, kurie turėjo būti pateikti per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos, atitinkamai iki 2024 m. gegužės 17 d. I. Z., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 88 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 422 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 31 p. nuostatas. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį buvo pateikta pavėluotai, tai yra 2024 m. birželio 14 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. rugpjūčio 28 d. gautas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens I. Z. skundas dėl 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo pakeitimo. Skunde prašoma panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nurodo žinojęs, kad turi pateikti Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją. Tačiau jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė, pajamų negavo, todėl neturėjo ką deklaruoti. Dėl to įmonės buhalterė klaidingai nepateikė „nulinės“ deklaracijos. Minėtą PVM deklaraciją pateikus vėliau, ji buvo atmesta dėl deklaracijoje buvusių klaidų, nes nežinojo, kaip pateikti deklaraciją už nepilną laikotarpį, kai įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Pažymi, kad dėl tokių jo veiksmų valstybės biudžetas nenukentėjo, o pavėluotai pateikta deklaracija jokių mokestinių prievolių neužtraukė, todėl mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, gali būti panaikinta.
Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodoma, kad su I. Z. skundu nesutinka. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu apmokestinamasis asmuo buvo išregistruotas (paties prašymu ar mokesčio administratoriaus iniciatyva) iš PVM mokėtojų, per 20 dienų po išregistravimo jis privalo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis, jos užpildymo ir pateikimo tvarką (o teikiamai likviduojamų PVM mokėtojų - ir konkrečius pateikimo terminus) nustato centrinis mokesčio administratorius. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius. Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55, 31 punkte nustatyta, kad išregistruojamo iš PVM mokėtojų apmokestinamojo asmens duomenys privalo būti pateikiami per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų arba iki likvidavimo dienos, kai asmuo likviduojamas greičiau nei per 20 dienų po išregistravimo iš PVM mokėtojų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija nustatyto fakto, kad pridėtinės vertės mokesčio deklaracija mokesčių administratoriui nebuvo pateikta laiku. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas. Vadovas parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų teisinga ir laiku pateikta, tiksli informacija apie ūkines operacijas, taip pat organizuoja kitus straipsnyje nurodytus veiksmus. Mokesčių administratoriaus informacinių sistemų duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir mokesčių mokėtojo atstovas yra administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. Z.. Taigi būtent I. Z. buvo atsakingas už tinkamą UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo organizavimą. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius 2024 m. gegužės 29 d. išsiuntė priminimą pateikti deklaraciją, kadangi mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu nebuvo pateikęs deklaracijos. Priminime buvo prašoma pateikti deklaraciją per 3 dienas nuo priminimo gavimo dienos, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo į siunčiamą priminimą nereagavo ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos nepateikė. Nors I. Z. skunde teigia, kad laiku negalėjo pateikti deklaracijos, nes ji vis buvo atmetama dėl klaidų, tačiau mokesčių administratoriaus informacinėse sistemose UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (forma FR0600) už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį pateikimas pirmą kartą fiksuotas tik 2024 m. birželio 14 d., t. y. praleidus tiek bendrą 20 dienų terminą, tiek papildomai nustatytą 3 dienų terminą. Aplinkybė, jog I. Z. nesuprato, kaip teikti deklaraciją už nepilną laikotarpį, šiuo atveju nešalina administracinės atsakomybės. I. Z. kaip įmonės vadovas turėjo būti rūpestingas, atidus ir pasinaudoti galimybe konsultuotis su mokesčių administratoriumi dėl deklaracijos pateikimo. Mokesčių administratorius 2024 m. balandžio 29 d.ir 2024 m. gegužės 20 d. taip pat išsiuntė priminimus pateikti mokestinio laikotarpio gaunamų ir/ar išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis į i.SAF, tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo į siunčiamus priminimus nereagavo. Mokesčių administratoriaus informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad I. Z. iki šiol nėra pateikęs gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį (priedas Nr. 1). Nors I. Z. ir teigia, kad nieko deklaruotino nebuvo („nulinė“ deklaracija), valstybės biudžetas nenukentėjo ir jokių mokestinių prievolių pavėluotai pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija nesukėlė, pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl šiuo atveju, pats pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir PVM sąskaitų faktūrų registrų nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, užtraukia administracinę atsakomybę. I. Z. skundžiamu nutarimu buvo paskirtas įspėjimas už ANK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nustačius du pažeidimo epizodus. Įspėjimas yra pati švelniausia administracinės nuobaudos rūšis, kuria siekiama atgrasyti asmenį nuo pakartotinio analogiško teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, jog prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgdami į visas išdėstytas aplinkybes, mano, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir turi būti paliktas nepakeistu.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Z. atstovė advokatė I. B. paaiškino, kad skundą pateikęs I. Z. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, kaltės neneigia. Nusižengimą padarė dėl nežinojimo, neturėdamas tyčios. Pažymi, kad žala valstybės biudžetui tokiais jo veiksmais padaryta nebuvo, o Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija vis dėlto pateikta buvo, nors ir pavėluotai. UAB (duomenys neskelbtini) įsteigta 2020 m., jos pagrindinė veikla – tiekti šaldytos lašišos produktus. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo, išregistruota iš PVM mokėtojų. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir I. Z. administracinės nuobaudos neskirti. I. Z. anksčiau nebaustas, jis yra verslininkas, dirba ir kitoje įmonėje, todėl jam labai svarbi nepriekaištinga reputacija.
Į teismo posėdį neatvyko Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, jam apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad I. Z. UAB (duomenys neskelbtini) vadovauja nuo 2021 m. sausio 26 d. (b.l. 8).
Iš byloje esančio Elektroninio deklaravimo sistemos išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį pateikta 2024 m. birželio 14 d. (b.l. 11). Be to, matyti, kad 2024 m. gegužės 29 d. mokesčių administratorius UAB (duomenys neskelbtini) išsiuntė priminimą pateikti pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį per 3 dienas nuo priminimo gavimo dienos (b.l. 9-10).
Iš Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemio (i.SAF) duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra pateikusi gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį.
Iš Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) duomenų matyti, kad mokesčių administratorius 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) išsiuntė priminimus pateikti gaunamų ir/ar išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis į i.SAF.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad I. Z. administracine tvarka baustas (b. l. 12-39).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu I. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu apmokestinamasis asmuo buvo išregistruotas (paties prašymu ar mokesčio administratoriaus iniciatyva) iš PVM mokėtojų, per 20 dienų po išregistravimo jis privalo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis, jos užpildymo ir pateikimo tvarką (o teikiamai likviduojamų PVM mokėtojų - ir konkrečius pateikimo terminus) nustato centrinis mokesčio administratorius. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius. Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55, 31 punkte nustatyta, kad išregistruojamo iš PVM mokėtojų apmokestinamojo asmens duomenys privalo būti pateikiami per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų arba iki likvidavimo dienos, kai asmuo likviduojamas greičiau nei per 20 dienų po išregistravimo iš PVM mokėtojų.
Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad subjekto apskaitos tvarkymą organizuoja subjekto vadovas. Vadovas parenka apskaitą tvarkantį asmenį, užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų teisinga ir laiku pateikta, tiksli informacija apie ūkines operacijas, taip pat organizuoja kitus straipsnyje nurodytus veiksmus.
Byloje ginčo, kad pridėtinės vertės deklaracija už 2024 m. balandžio 1 d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį buvo pateikta pavėluotai, nėra. Skundą pateikęs I. Z. neneigia padaręs nusižengimą, tačiau teigia nežinojęs, kad tokią deklaraciją privaloma teikti, nes jo vadovaujama įmonė veiklos nevykdė, be to buvo išregistruota iš PVM mokėtojų. Deklaraciją pateikus vėliau, ji nebuvo priimta dėl joje buvusių klaidų, nes įmonės buhalterinę apskaitą tvarkanti darbuotoja suklydo.
Skundą pateikęs I. Z. yra juridinio asmens, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jis yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos pateikimą mokesčių administratoriui. Teismo nuomone, teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas atitinkamų teisės aktų nežinojimu, deklaravimo tvarkos, mokesčių deklaravimo sistemos nesupratimu ar panašaus pobūdžio aplinkybėmis, nes tai nebūtų suderinama su konstituciniu teisės principu, jog įstatymų nežinojimas asmens neatleidžia nuo atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant to ar įmonė vykdė realią veiklą ar ne, I. Z., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo įgaliojimai sustabdyti nebuvo ir nėra sustabdyti iki šiol, todėl jis privalėjo atlikti pareigą pateikti paskutinio mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600) už 2024 m. balandžio 1d. – 2024 m. balandžio 26 d. mokestinį laikotarpį, įstatymo nustatytu laiku, tai yra per 20 dienų po juridinio asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos (iki 2024 m. gegužės 17 d.) arba deleguoti šios pareigos atlikimą kitam įgaliotam darbuotojui. Nagrinėjamu atveju I. Z., būdamas įmonės vadovu, pažeidė bendrą rūpestingumo pareigą, nevykdė pareigos ir nedelegavo jos kitam darbuotojui, laiku pateikti būtinus dokumentus (PVM deklaraciją) VMI, netinkamai organizavo įmonės veiklą, todėl turi prisiimti atitinkamų neigiamų pasekmių riziką. Skundą pateikęs I. Z. eina vadovo pareigas, turi vadovavimo bei deklaravimo patirties, todėl žinojo apie galimas deklaracijos VMI nepateikimo laiku pasekmes, tačiau nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti, kad deklaracija bei gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys iki 2024 m. gegužės 17 d. būtų pateikti VMI laiku ir tinkamai.
Skundu I. Z. prašo pakeisti priimtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinės nuobaudos jam neskirti.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 200 iki 390 Eur. Nagrinėjamu atveju už šio administracinio nusižengimo padarymą I. Z. buvo skirta švelniausia administracinė nuobauda- įspėjimas.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, jog I. Z. paskirtoji nuobauda – įspėjimas - yra neteisinga, pagrindo nėra. I. Z. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.
I. Z. nurodytos aplinkybės, jog žala valstybės biudžetui jo neteisėtais veiksmais padaryta nebuvo, nes jo vadovaujama įmonė jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo, iš PVM mokėtojų buvo išregistruota, nėra I. Z. atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Minėtos aplinkybės jau buvo teisiškai įvertintos skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos individualizuojant nuobaudą, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir neskirti administracinės nuobaudos nėra pagrindo. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ir rodytų išimtines aplinkybes, byloje pateikta nebuvo.
Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina ir tai, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, o administracine tvarka pagal ANK187 straipsnio 2 dalį traukiamas antrą kartą (b.l. 12-39), kas parodo jo gana neigiamą požiūrį į ne tik Kelių eismo taisyklių laikymąsi, bet ir jo nepagarbą visuotinai priimtinoms elgesio normoms.
Kaip minėta, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, I. Z. išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (žodinio įspėjimo) ar jos neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-2418-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo I. Z. skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjo I. Z. (I. Z.) skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-2418-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja
Rasa Stonkuvienė