Civilinė byla Nr. 2YT-43592-541/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36684-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1.

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB Swedbank, V. G., antstolis Vytautas Mitkus.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas pateiktu skundu vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 prašo: 1) panaikinti antstolio 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-17-240-7037, kaip neteisėtą ir netinkamą; 2) panaikinti antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S2-61188, kaip neteisėtą ir netinkamą; 3) atšaukti antrąsias varžytynes butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 159 291,01 Eur (550 000,00 Lt), pradinė kaina 95 574,60 Eur (330 000,00 Lt), turėjusias įvykti elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. 112516), varžytynių pradžia 2015 m. lapkričio 24 d., o pabaiga 2015 m. gruodžio 28 d., vadovaujantis CPK 703 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių varžytynės negali toliau būti vykdomos CPK nustatyta tvarka. Nurodė, jog skundžiamas 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymas yra neteisėtas, kadangi antstolis negali vadovautis vykdomu vykdomuoju dokumentu, t. y. 2013 m. balandžio 2 d. išduotu Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomuoju dokumentus Nr. 2-17182-558/2013, nes jis buvo priimtas neatsižvelgiant į visas reikšmingas šios bylos aplinkybes ir įrodymus (jų visumą), kadangi skolos atsiradimo pagrindas, jos dydis, priskaičiuoti delspinigiai nebuvo įrodinėjimo dalykas toje byloje, visiškai nebuvo išspręstas ginčas dėl banko neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į teismą kasacine tvarka. Antstolis nepagrįstai nevertino pareiškėjo skunduose išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į teismų pateiktas išvadas ir konstatavimus. Tvirtino, jog nesutinka su 2017 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi Nr. e2A-25-590/2017, kurios pagrindu buvo atnaujintas vykdymo procesas, ir planuoja teikti kasacinį skundą, be to, šios nutarties pagrindu turi būti atnaujintas procesas byloje, kurioje buvo išduotas antstolio priimtas vykdyti vykdomasis raštas, ir turi būti panaikintas teismo sprendimas bei jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymas dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S2-61188 neteisėtas todėl, kad, pareiškėjo teigimu, antstoliui nebuvo jokių pagrindų atšaukti prieš tai įvykusių ir baigtų varžytynių (b. l. 9-26). Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog po apeliacinio teismo nutarties priėmimo ir perskaičiavimo pareiškėjui priskaičiuoti delspinigiai ženkliai sumažėjo, kas patvirtina, jog delspinigiai pareiškėjui paskaičiuoti neteisėtai, taip pat, pareiškėjo tvirtinimu, bankas, teismai, antstolis visiškai nesilaikė paskutinių Europos Parlamento ir Europos Tarybos nuostatų, direktyvų ir reglamento reikalavimų (b. l. 71-72, 89-109).

Antstolis Vytautas Mitkus 2017 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog vykdo 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y.             195 008,38 Eur skolos, 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. C. hipotekos kreditoriaus AB Swedbank banko, perėmusio teises ir pareigas iš pirminio kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo, naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – priverstinai parduodant iš varžytynių hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. C. Antstolis, gavęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, kuria išnagrinėtas skolininko A. C. ieškinys išieškotojui, ir nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonės, pritaikytoms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, atnaujino vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Antstolio teigimu, jo priimtas patvarkymas atnaujinti vykdomąją bylą yra teisėtas, kadangi vykdymo veiksmai buvo sustabdyti tik iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal skolininko ieškinį išieškotojui dėl būsto paskolos sutarties. Taigi, įsiteisėjus sprendimui vykdymo veiksmai turėjo būti tęsiami, kadangi išnyko teisinis pagrindas jiems sustabdyti, o antstolio žinioje nėra jokių duomenų, kad būtų priimtas skolininko kasacinis skundas ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nepanaikino vykdomojo dokumento, todėl antstolis neturi jokio pagrindo jo nevykdyti. Dėl kitų skolininko skundo argumentų antstolis ir teismai yra pasisakę, padarydami išvadas, jog skolininko ir išieškotojo sutartiniai santykiai nesusiję su antstolio atliekamais veiksmais, paneigdami skolininko abejones dėl per mažos nustatytos turto rinkos vertės, nenustatę aplinkybių, kad antstolis būtų pažeidęs pareiškėjo skundų išnagrinėjimo terminus, nepaisęs laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. visos šios aplinkybės ir teismo nutartys skolininkui yra žinomos, tačiau šiame skunde skolininkas vėl teikia jam žinomai neteisingus ir melagingus argumentus, taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą, dėl ko antstolis prašo skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (b. l. 1-8).

Suinteresuotas asmuo AB Swedbank pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigė, jog kadangi teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjo, laikinosios apsaugos priemonės pasibaigė ir išnyko pagrindas vykdomosios bylos sustabdymui. Pažymėjo, jog vykdomasis dokumentas, kurį vykdo antstolis, nėra panaikintas, todėl vykdymo veiksmai turi būti tęsiami, be to, visi kiti pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų teismo jau yra išnagrinėti ir netenkinti, o pareiškėjas pats piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia ne apginti savo neva pažeistą teisę, bet vilkinti vykdymo procesą (b. l. 84-87).

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, jog antstolis Vytautas Mitkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/14/03883 pagal 2013 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 195 008,38 Eur skolos, 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. C. hipotekos kreditoriaus AB Swedbank banko, perėmusio teises ir pareigas iš pirminio kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo, naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – priverstinai parduodant iš varžytynių hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu S. (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu S. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. C. Remiantis 2016 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi antstolis 2016 m. sausio 6 d. patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje, o antstoliui gavus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 (3 t., v. b. l. 167-183), 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo priimtas patvarkymas atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-17-240-7037 (3 t., v. b. l. 187-188), kurį pareiškėjas skundžia. Taip pat antstolis 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S2-61188, kurį pareiškėjas taip pat prašo teismo panaikinti.

Pareiškėjas savo skundo argumentams pagrįsti, be kita ko, pateikė 2014 m. ES teisės aktus ir direktyvas dėl vartojimo sutarčių (b. l. 46-48), duomenis apie pareiškėjo sumokėtas sumas bankui (b. l. 73-76), nepriklausomo vertintojo UAB „Remax“ būsto paskolos turto vertinimą (b. l. 49-50), 2017 m. liepos 25 d. skundą EB Komisijai dėl bendrijos teisės aktų nesilaikymo (b. l. 51-70), savo 2017 m. rugsėjo 21 d. skundų su priedais, 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties išsiuntimo patvirtinimus (b. l. 110-112), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį bei lydraštį civilinėje byloje Nr. e2YT-42144-432/2017 (b. l. 113-120), antstolio 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2017 m. spalio 3 d. patvarkymus (b. l. 121-124).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje antstolio veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog esant galutinai neišspręstam ginčui tarp jo ir išieškotojo, antstolis neturėjo teisės atnaujinti vykdymo veiksmų. Nustatyta, jog 2016 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-37639-807/2015 buvo sustabdyti visi priverstinio išieškojimo veiksmai iš hipoteka įkeisto ieškovui A. C. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo, bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo. Taigi, antstolis, vykdydamas šią teismo nutartį, sustabdė vykdymo veiksmus. Byloje taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017, pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, nutarė ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinti kredito sutartyje Nr. BS1133040103 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytus 0,08 proc. delspinigius iki 0,05 proc., o 11 proc. palūkanas - iki 5 proc., o kitoje dalyje ieškinį atmesti. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo (CPK 279 straipsnio 1 dalis), taigi, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016 m. sausio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. e2-37639-807/2015, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, skolos pagal sutartį priteisimo, bei sutarties sąlygų dėl delspinigių ir procesinių palūkanų panaikinimo, nustojo galioti, todėl antstolis turėjo ne tik teisę, bet ir procesinę pareigą atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883. Teismas neturi duomenų, kurie sudarytų teisinį pagrindą antstoliui sustabdyti vykdymo veiksmus, o vien pareiškėjo teiginiai, jog jis ketina skųsti teismo sprendimą kasacine tvarka, nesudaro pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui. Taip pat pareiškėjo argumentai dėl teismo procesinio sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomas vykdomasis dokumentas, nepagrįstumo, šio proceso atnaujinimo būtinybės nesudaro pagrindo antstoliui stabdyti vykdymo veiksmų. Teismas taip pat nurodo, jog pareiškėjo pateikti papildomi paaiškinimai ir įrodymai dėl antstolio kitų priimtų patvarkymų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, jog antstolio veiklos ribas apibrėžia antstolio vykdomas vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Dėl kreditoriaus teisme pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžia teismas, o antstolis vykdymo procese neturi nei teisės, nei pareigos tikrinti vykdomajame dokumente nurodytų duomenų pagrįstumo, todėl skolininko skunde nurodomi motyvai dėl nepagrįstai iš jo reikalaujamų mokėti sumų, Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimų, nėra teisiškai reikšmingi motyvai, vertinant antstolio veiksmų teisėtumą vykdant konkretų jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Šioje civilinėje byloje teismas tikrina tik antstolio veiksmų teisėtumą, todėl pareiškėjo argumentai dėl pagrindo proceso atnaujinimui šioje civilinėje byloje nenagrinėtini. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu antstolis atlieka išieškojimo veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka būtų panaikintas ar įvykdytas, todėl teismas sprendžia, kad antstolis, priimdamas skundžiamą 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-17-240-7037, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo bei papildomų rašytinių paaiškinimų argumentų, nes, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S2-61188 bei atšaukti antrąsias varžytynes.

Pagal CPK 512 straipsnį skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Pažymėtina, jog procesiniams veiksmams atlikti įstatyme  nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), savo ruožtu tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-143/2008).

Skundžiamas patvarkymas buvo priimtas 2015 m. lapkričio 24 d. ir įteiktas pareiškėjui 2015 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjas skundą dėl šio patvarkymo pateikė antstoliui 2017 m. rugsėjo 21 d., taigi, praleidęs naikinamąjį apskundimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog aplinkybės, kad minėto antstolio patvarkymo apskundimo naikinamieji terminai, kurie negali būti atnaujinami, buvo suėję iki skundo pateikimo antstoliui dienos, civilinė byla dalyje dėl antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S2-61188 teisėtumo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir išanalizavus antstolio veiksmus vykdomojoje byloje, antstolio veiksmuose nenustatyta CPK vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymo atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-17-240-7037 panaikinimo bei reikalavimas atšaukti antrąsias varžytynes atmestini, kaip nepagrįsti.

Antstolis prašo skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį ir kad jo elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl antstolio prašymas dėl baudos skolininkui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 150, 290, 510 ir 513 straipsniais,

n u t a r i a:

nutraukti civilinę bylą Nr. 2YT-43592-541/2017 dalyje dėl antstolio Vytauto Mitkaus 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių Nr. S2-61188 panaikinimo.

Atmesti pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų.

Netenkinti antstolio Vytauto Mitkaus prašymo dėl baudos skolininkui A. C. skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                 (parašas)                                                          Jolanta Vėgelienė