Civiline byla Nr. 2-158/2010

     Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Danutes Gasiunienes, Danutes Milašienes ir Gintaro Peciulio (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiraji skunda del Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties, kuria panaikinta dalis laikinuju apsaugos priemoniu, civilineje byloje Nr. 2-6367-565/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškini atsakovams T. N. ir J. N. del nuostoliu atlyginimo. Treciasis asmuo byloje bankrutuojanti u˛daroji akcine bendrove „Bukra“. 

 

Teiseju kolegija, išnagrinejusi atskiraji skunda,

 

n u s t a t e :

Ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atstovas 2009 m. rugsejo 2 d. ieškiniu praše priteisti iš atsakovu T. N. ir J. N. 13 335 154,62 Lt nuostoliu atlyginima, nukreipiant išieškojima i T. N. ir J. N. bendrosios jungtines nuosavybes teise turima turta, o jo nepakankant – ir i kiekvieno iš atsakovu asmenini turta, priteisti iš atsakovu 5 procentu dyd˛io procesines palukanas u˛ priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas.   

Ieškovo atstovas taip pat praše taikyti laikinasias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausanti kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, lešas ir turtines teises, esancias pas atsakovus ir/ar treciuosius asmenis, u˛draud˛iant turta perleisti tretiesiems asmenims bei juo disponuoti, iskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turta parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariasias sutartis ir kitas sutartis, kitaip perleisti, ikeisti ar kitokiu budu suvar˛yti ši turta ir iš jo kylancias teises.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsejo 7 d. nutartimi areštavo atsakovu T. N. ir J. N. nekilnojamaji ir/ar kilnojamaji turta, u˛drausdamas šiuo turtu disponuoti. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, teismas nurode trukstamai sumai areštuoti atsakovams priklausancias turtines teises, lešas, išskyrus lešas, gaunamas kaip atsakovu darbo u˛mokestis, leisdamas iš areštuotu lešu atsiskaityti su ieškovu. Teismas pa˛ymejo, kad bendra areštuoto atsakovu turto ir lešu suma negali iš esmes viršyti 13 335 154,62 Lt.

Teismas 2009 m. rugsejo 28 d. nutartimi pritaike 13 335 154,62 Lt dyd˛io sumos laikinasias apsaugos priemones atsakovei J. N., nes Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo Hipotekos skyrius 2009 m. rugsejo 9 d. nutartimi atsisake iregistruoti Turto arešto aktu registre teismo 2009 m. rugsejo 7 d. nutarties dali del J. N. turto arešto, kadangi toje nutartyje buvo klaidingai irašytas J. N. asmens kodas.

Atsakove J. N. atskiruoju skundu praše panaikinti teismo 2009 m. rugsejo 7 d. ir rugsejo 28 d. nutartis del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo. Tuo atveju, jeigu butu paliktos galioti pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, atsakove praše išlaisvinti iš arešto nors viena jos disponuojama atsiskaitomaja saskaita, kad ji galetu gauti ir pasiskolinti pinigu mokejimo pavedimams iš treciuju asmenu. Atsakove negauna darbo u˛mokescio, taciau jai mokamos pašalpos vaikams, kuriomis del pritaikytu laikinuju apsaugos priemoniu negali naudotis. 

Atsakovas T. N. atskiruoju skundu praše panaikinti teismo 2009 m. rugsejo 7 d. nutarti, o jeigu ši nutartis butu palikta galioti – ipareigoti ieškova pervesti i teismo depozitine saskaita  2 000 000 Lt u˛stata atsakovo nuostoliu, galimu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, atlyginimui u˛tikrinti. Skunde pa˛ymeta, kad palikus visa apimtimi pritaikytas laikinasias apsaugos priemones, atsakovui ir jo šeimai butu u˛kirsta galimybe tureti minimalias gyvenimo salygas. Pritaikius lešu arešta, atsakovas neišgali atsiskaityti u˛ komunalines paslaugas, maisto produktus, sumoketi u˛ vaiku dar˛eli bei atlikti kitu butinu mokejimu. Jeigu apeliacines instancijos teismas paliktu galioti laikinasias apsaugos priemones, atsakovas praše išlaisvinti nors viena jo disponuojama atsiskaitomaja saskaita, kad galetu gauti ir pasiskolinti pinigu mokejimo pavedimams iš treciuju asmenu.

Lietuvos apeliacinis teismas, išsprendes atsakovu atskiruosius skundus, 2010 m. sausio 14 d. nutartimi iš pakeite Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsejo 7 d. ir 28 d. nutartis – suma˛ino pritaikytu laikinuju apsaugos priemoniu masta nuo 13 335 154,62 Lt sumos iki 1 221 910,37 Lt sumos.

Vilniaus apygardos teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovu J. N. ir T. N. atskiraisiais skundais del pritaikytu laikinuju apsaugos priemoniu, 2009 m. spalio 22 d. nutartimi (skund˛iama nutartis) panaikino 2009 m. rugsejo 7 d. ir 28 d. nutartimis taikyta arešta lešoms, kurias atsakove J. N. gauna kaip išmokas vaikui (vaikams) ir kaip motinystes pašalpa, taip pat panaikino taikyta arešta atsakovu J. N. ir T. N. lešoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti Nr. 1460618093425-38 (su pakeitimais), leisdamas šias lešas imoketi i atitinkama AB SEB banko mokamosios korteles saskaita ir iš jos atsiskaityti pagal kredito sutarti Nr. 1460618093425-38. Teismas kitas atskiruju skundu dalis persiunte nagrineti Lietuvos apeliaciniam teismui, del kuriu, kaip jau nurodyta aukšciau, yra priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis.

Pirmosios instancijos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartyje nurode, kad susipa˛ines su atsakovu nurodytomis aplinkybemis ir pateiktais irodymais, jis iš dalies sutinka su atskiraisiais skundais. Atsakovai augina tris nepilnamecius vaikus. Atsakove J. N. yra vaiko prie˛iuros atostogose iki jam sukaks treji metai. Ji gauna motinystes pašalpa, taip pat jai mokamos išmokos vaikui. Šios pajamos tiesiogiai susijusios su J. N. nepilnameciu vaiku ir jos pacios einamuju poreikiu tenkinimu, todel panaikintas areštas lešoms, kurias J. N. gauna kaip išmokas vaikui ir kaip motinystes pašalpa.

Teismas pa˛ymejo, kad atsakovas T. N. yra paemes kredita gyvenamojo namo statybai. Per menesi kreditui gra˛inti ir palukanoms moketi iš AB SEB banko konkrecios mokamosios korteles turi buti nurašoma 12 169,67 Lt suma (kredito sutartis Nr. 1460618093425-38 su pakeitimais). U˛delsus gra˛inti kredito dali ar moketi palukanas, T. N. isipareigojo moketi 0,1 procento dyd˛io delspinigius (kredito sutarties bendrosios dalies 4.5., 4.6 p.). Mokejimo diena nesukaupus mokamosios korteles saskaitoje u˛tektinai lešu gra˛inti kredito dali ir sumoketi palukanas, u˛delsus gra˛inti kredito dali ar moketi palukanas, bankas turi teise nutraukti kredito sutarti prieš termina (kredito sutarties 5.2. p., 5.2.1. p.). Kredito gra˛inimui u˛tikrinti ikeistas šeimos turtas, esantis Prancuzu 14, Vilniuje. Del lešu arešto sutrikus atsiskaitymams su banku, atsakovai patirs nuostolius. Be to, bankas tures teise nutraukti kredito sutarti ir išieškoti iš hipoteka ikeisto šeimos turto. Taip butu pa˛eistas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ekonomiškumo principas, kadangi ieškovo reikalavimo teise dar nera patvirtinta teismo sprendimu, o atsakovas ir jo šeima patirs realius nuostolius.

Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarties dali, kuria teismas panaikino 2009 m. rugsejo 7 d. ir 28 d. nutartimis taikyta arešta atsakovu T. N. ir J. N. lešoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti Nr. 14606180934245-38 (su pakeitimas), leisdamas šias lešas imoketi i AB SEB banko saskaita ir iš jos atsiskaityti pagal kredito sutarti, o atsakovu T. N. ir J. N. atskiruosius skundus atmesti. Ieškovo skundas grind˛iamas šiais argumentais:

1.      Pinigu sumos, iš kuriu negalima išieškoti, numatytos CPK 739 straipsnyje. Jame nera ivardintos lešos, reikalingos atsiskaityti su bankais pagal kredito sutartis, todel teismo nutartis nepagrista ir neteiseta. Lešos pasi˛ymi dideliu likvidumu, todel bet kokie mokejimai, kai leid˛iamas disponavimas saskaita, nesiderina su busimo teismo sprendimo, kuriuo priteisiamos atitinkamos pinigu sumos, ivykdymo u˛tikrinimu, taip pat laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslais.

2.      Teismas nepagristai nurode, kad nepatenkinus atsakovu prašymo leisti imoketi reikalingas sumas atsiskaityti su AB SEB banku, bus pa˛eistas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ekonomiškumo principas. Teismas netinkamai aiškino laikinuju apsaugos priemoniu ekonomiškumo principa ir teisiškai nepagristai iš dalies panaikino arešta lešoms. Teismas pa˛eide laikinuju apsaugos priemoniu realumo, efektyvumo ir busimo teismo sprendimo ivykdytinumo principa, reiškianti, kad laikinuju apsaugos priemoniu deka butina išlaikyti atsakovu turtine bukle status quo, kuri leistu ieškovui, priemus jo naudai teismo sprendima, tiketis, jog jis iš tikruju bus ivykdytas.

3.      Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, suformuotos 2008 m. baland˛io 10 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 2-214/2008. Šiuo atveju turi buti taikomas lešu areštas, u˛tikrinantis busimo teismo sprendimo ivykdyma ar atitinkantis tikslus, susijusius su busimo teismo sprendimo u˛tikrinimu, nes tokios priemones numatytos CPK 145 straipsnio 3 punkte, kaip u˛tikrinancios ieškovo (kreditoriaus) interesus ir teises.

4.      Atsakovai dalyvaudami civiliniuose teisiniuose santykiuose ir u˛tikrindami kitu asmenu prievoles prisieme rizika, kuriu pasekmes jiems ir tenka. Tokiu budu atsakovu reiškiamos pretenzijos del ju teisiu suvar˛ymo laikinosiomis apsaugos priemonemis yra visiškai nepagristos ir neatitinkancios civiliniu santykiu turinio, kuriame jie patys, kaip fiziniai asmenys, dalyvavo ir kuriu veiklos rizikos civilines pasekmes jiems tenka. 

Atsakovai T. N. ir J. N. atsiliepimu i ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) atskiraji skunda prašo ieškovo skunda atmesti, o skund˛iama teismo nutarti palikti nepakeista. Atsiliepime pa˛ymima, kad atsakovai gali atsiskaityti tik su AB SEB banku, mokedami imokas u˛ paimta kredita. Norint išlaikyti status quo bukle, reikia, jog atsakovams butu suteikta galimybe moketi AB SEB bankui kredito gra˛inimo imokas, nes priešingu atveju AB SEB bankas igis teise nutraukti kredito sutarti, del ko bus parduotas banko naudai ikeistas šeimos turtas – namas, u˛ kuri visos gautos lešos atiteks ikaito turetojui. UAB „Bukra“ bankroto byloje visas ieškovo reikalavimas yra u˛tikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, šio turto verte siekia beveik 28 000 000 Lt. Ieškovo skundas paremtas tik formaliais argumentais, juo siekiama visomis priemonemis kaip imanoma labiau ir pa˛eid˛iant interesu pusiausvyra, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus apsunkinti atsakovu padeti. Siekiant u˛tikrinti vaiku gyvenimo salygas butina, jog atsakovai turetu galimybe moketi kredito gra˛inimo imokas u˛ šeimos nama, kuriame jie ir toliau galetu gyventi. Teismas, spresdamas atskiraji skunda, turi atsi˛velgti i vaiku interesus, ju teisiu apsauga.     

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje apeliacijoje sprend˛iamas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino 2009 m. rugsejo 7 d. ir 28 d. nutartimis taikyta arešta atsakovu T. N. ir J. N. lešoms, kuriu reikia atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti Nr. 14606180934245-38, leisdamas šias lešas imoketi i AB SEB banko saskaita ir iš jos atsiskaityti pagal šia kredito sutarti, yra pagrista ir teiseta. Klausimas nagrinejamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nera absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 320, 338 str.).

Teismas dalyvaujanciu byloje ar kitu suinteresuotu asmenu prašymu gali imtis laikinuju apsaugos priemoniu, jeigu ju nesiemus teismo sprendimo ivykdymo galimybe pasunketu arba ivykdymas pasidarytu nebeimanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu priemoniu taikymo pagrindu yra pagristos prielaidos, kad nesiemus šiu priemoniu, busimo teismo procesinio sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. CPK 185 straipsnis ipareigoja teisma ivertinti byloje esancius irodymus pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu. Šia irodymu vertinimo taisykle yra grind˛iamas ir laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslingumas, pirmiausiai ivertinant galima gresme busimo teismo procesinio sprendimo ivykdymui ir taikytinu laikinuju apsaugos priemoniu proporcinguma siekiamiems tikslams.

Apeliantas nurodo, kad pinigu sumos, iš kuriu negalimas išieškojimas, ivardintos CPK 739 straipsnyje. Jame nera paminetos lešos, reikalingos atsiskaityti su bankais pagal kredito sutartis. Apelianto tvirtinimu, kadangi lešos, kaip mokejimo priemone, pasi˛ymi dideliu likvidumu, tai bet kokie mokejimai, kai leid˛iamas disponavimas saskaita, nesiderina su busimo teismo sprendimo ivykdymo u˛tikrinimu. Teiseju kolegijos vertinimu, tapatinti lešu arešto apimties bei masto išsprendimo klausimu su apelianto aukšciau nurodyta teises norma negalima. Skiriant laikinasias apsaugos priemones butina  atsi˛velgti ne tik i butinumo u˛tikrinti teismo sprendimo ivykdyma kriteriju, bet ir i tai, kokias laikinasias apsaugos priemones konkrecioje situacijoje yra tikslingiausia taikyti. Taikant laikinasias apsaugos priemones ypac svarbu nepadaryti dideles ˛alos ne tik atsakovams, bet ir su jais susijusiems asmenims. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemones parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Teisingumo bei kiti civilinio proceso teises principai, reikalauja išlaikyti proceso šaliu interesu pusiausvyra, todel laikinosios apsaugos priemones turi buti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktu nei vienai iš šaliu perdeto pranašumo ar nesuvar˛ytu vienos proceso šalies teisiu daugiau, nei butina teisetam tikslui pasiekti.

Nagrinejamoje byloje iškilo gincas kyla del to, kokia apimtimi laikinasias apsaugos priemones tikslinga taikyti atsakovams priklausanciu lešu at˛vilgiu. Istatymas apibre˛ia laikinuju apsaugos priemoniu taikymo masta, nustatydamas, jog bendra ju suma neturi buti iš esmes didesne u˛ ieškinio suma (CPK 145 str. 2 d.).

Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad nepatenkinus atsakovu prašymo leisti imoketi i saskaita sumas, reikalingas atsiskaityti su AB SEB banku u˛ gauta kredita, bus pa˛eistas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ekonomiškumo principas. Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas visais atvejais sukelia nepatogumu proceso šaliai, taciau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemones nevar˛ytu atsakovo teisiu daugiau nei butina ieškiniui u˛tikrinimo tikslui pasiekti. Teismas skund˛iamoje nutartyje aiškiai nurode, kad leid˛iama lešas imoketi i AB SEB banko mokamosios korteles Nr. (duomenys neskelbtini) saskaita ir iš jos atsiskaityti tik pagal kredito sutarti Nr. 1460618093425-38 (su pakeitimais). Iš AB SEB banko parengto kredito gra˛inimo ir palukanu mokejimo grafiko matyti, kad kredito gra˛inimui ir palukanu mokejimui skirtos sumos nurašomos butent iš T. N. Visa Electron mokamosios korteles saskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Teiseju kolegija mano, kad teismas, leisdamas disponuoti saskaitoje esancia lešu, reikalingu atsiskaityti su banku pagal kredito sutarti, dalimi nepa˛eide laikinuju apsaugos priemoniu realumo, efektyvumo ir busimo teismo sprendimo ivykdytinumo principu. Taciau siekiant pabre˛ti, kad leidimas atsakovui T. N. disponuoti lešomis, imoketomis i minetos mokamosios korteles saskaita, turi buti ribojamas tik butinumu periodiškai (kas menesi) moketi bankui mokejimo grafike nustatyta menesine gra˛inamo kredito dalies ir palukanu suma, nurodytina, jog leid˛iama šioje saskaitoje esanciomis lešomis disponuoti suma, neviršijancia 12 700 Lt per menesi.

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo atskirajame skunde paminetoje Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. baland˛io 10 d. nutartyje suformuotos praktikos, nes lešu areštas šiose civilinese bylose taikymo klausimas sprestas esant skirtingoms aplinkybems. Minetoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad lešu areštas gali sukelti tam tikrus nepatogumus ar suvar˛ymus proceso šaliai, taciau toks teisiu ribojimas iš esmes atitinka laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tikslus. Skund˛iamoje nutartyje  teismas teisingai nustate, kad del piniginiu lešu arešto sutrikus atsakovo T. N. atsiskaitymui su kredita namo statybai suteikusiu banku, atsakovas ir jo šeima patirtu ar realiai galetu patirti didelius nuostolius, nes kredita suteikes bankas igytu teise nutraukti kredito sutarti prieš termina ir pradeti skolos išieškojima iš hipoteka ikeisto atsakovu šeimos turto. Taip butu pa˛eistas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ekonomiškumo principas, nes galetu susidaryti faktine situacija, kada dar nesant isiteisejusiu teismo sprendimu patvirtintos ieškovo reikalavimo teises, atsakovas ir jo šeimos nariai del konkreciu laikinuju apsaugos priemoniu (visiško lešu arešto) taikymo jau bus patyre ne tik realius nuostolius, bet ir neteke teises i šeimos turta (busta). Sprend˛iant laikinuju apsaugos priemoniu masto (apimties) klausima svarbu atsi˛velgti ir i atsakovu ma˛ameciu vaiku interesus, ju teisiu apsauga. Siekiant u˛tikrinti vaiku gyvenimo salygas butina, jog atsakovai šiuo atveju turetu galimybe nustatytu terminu ir salygomis moketi su kredito gra˛inimu susijusias imokas u˛ hipoteka apsunkinta atsakovu šeimos busta, kuriame ji gyvena. Skiriant laikinasias apsaugos priemones butina atsi˛velgti ne vien i butinumo u˛tikrinti teismo sprendimo vykdyma kriteriju, bet ir i tai, kokia apimtimi laikinasias apsaugos priemones konkrecioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Nors CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikinosios apsaugos priemones taikomos siekiant u˛tikrinti busimo teismo sprendimo ivykdyma, taciau atsi˛velgiant i proporcingumo principa, svarbu yra ne vien tik šis procesinis tikslas, bet ir konkretaus asmens teisiu bei teisetu interesu apsauga. Tai, kad apelianto nurodymu atsakovai prisieme tam tikrus isipareigojimus, kuriu ivykdymo ar neivykdymo pasekmiu atsiradimo rizika jiems tenka, savaime nesudaro pagrindo pritaikyti ieškovo pageidaujamos apimties laikinasias apsaugos priemones.

Bylos med˛iagos turinys ir nustatytos aplinkybes leid˛ia daryti išvada, jog skund˛iama nutartimi nebuvo pa˛eisti proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo principai, o klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo eiliškumo, masto ir apimties teismas išsprende iš esmes teisingai.

Teiseju kolegija, remdamasi aukšciau nurodytais motyvais sprend˛ia, jog faktines aplinkybes patvirtina teismo nutarties, kuria panaikintas areštas atsakovu T. N. ir J. N. lešoms, reikalingoms atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti, pagristuma ir teisetuma. Absoliuciu skund˛iamos nutarties negaliojimo pagrindu teiseju kolegija nenustate (CPK 329, 338 str.).

 

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutarti palikti nepakeista. Papildyti nutarti šia dalimi: „Nustatyti, kad atsakovo T. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teise disponuoti neareštuojama lešu, reikalingu atsiskaityti su AB SEB banku pagal kredito sutarti Nr. 1460618093425-38 ir esanciu AB SEB banko mokamosios korteles saskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) arba imokamu i šia saskaita, dalimi yra ribojama ne didesne kaip 12 700 Lt suma per menesi“.

Nutarti siusti turto arešto aktu registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos istaigai.

 

 

Teisejai                                                                                                                      Danute Gasiuniene

                                                                                                                                

Danute Milašiene

 

Gintaras Peciulis