Civilinė byla Nr. 2-639/2011

       Procesinio sprendimo kategorijos 126.3, 126.8(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto departamentas LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3997-585/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Actis auto“ direktoriaus R. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Actis auto“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Actis auto“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ galimo šališkumo ir negalėjimo objektyviai vykdyti administravimo procedūrų.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartimi UAB „Actis auto“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto departamentas LT“.

2010 m. rugsėjo 15 d. kreditoriai AB „SEB lizingas“ ir UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ pateikė teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus UAB „Ignika“ skyrimo. Nurodė, jog kreditoriams paaiškėjo, kad buvęs BUAB „Actis auto“ vadovas R. M. yra glaudžiai susijęs su BUAB „Actis auto“ bankroto administratoriumi UAB „Bankroto departamentas LT“, nes buvo UAB „Bankroto departamentas LT“ vadovu. Be to, R. M. taip pat buvo BUAB „Saratas“, BUAB „Tellsell“, BUAB „Lodina“, vadovas, kurias šiuo metu administruoja UAB „Bankroto departamentas LT“. Esant tokioms aplinkybėms BUAB „Actis auto“ kreditoriai laikė administratorių UAB „Bankroto departamentas LT“ šališku ir negalinčiu objektyviai vykdyti administravimo procedūrų, todėl prašė atstatydinti BUAB „Actis auto“ administratorių UAB „Bankroto departamentas LT“ ir paskirti naują administratorių UAB „Ignika“.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi atstatydino BUAB „Actis auto“ bankroto administratorių UAB „Bankroto departamentas LT“ ir BUAB „Actis auto“ administratoriumi, iki visuotinis BUAB „Actis auto“ kreditorių susirinkimas priims nutarimą dėl naujo administratoriaus skyrimo bei teismas patvirtins šią kandidatūrą, skyrė UAB „Ignika“. Šią nutartį teismas grindė ĮBĮ 11 str. 4 d. nuostatomis, numatančiomis apribojimus asmenims pretenduojantiems tapti bankroto administratoriais, ir galimu UAB „Bankroto departamentas LT“ šališkumu, kurį suponuoja aplinkybės, kad buvęs BUAB „Actis auto“ vadovas R. M. buvo UAB „Bankroto departamentas LT“ vadovu ir kad UAB „Bankroto departamentas LT“ direktorė I. R. ir UAB „IREC LT“ darė spaudimą administratoriaus įgaliotam asmeniui K. A., jog bankroto procedūra būtų vykdoma aplaidžiai.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

 Bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3997-585/2010. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti BUAB „Actis auto“ bankroto administratoriumi įmonę UAB „Bankroto departamentas LT“. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. ĮBĮ 11 str. 4 d. nuostatos numato, kad administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šios įmonės patronuojančios arba dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis arba turėjęs per paskutiniuosius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės arba šios įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje ir bankrutavusioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai. Ši ĮBĮ nuostata taikoma minėtiems asmenims, kurie dirba bankroto administravimo paslaugas teikiančioje įmonėje, jai vadovauja, yra jos dalyviai būtent prašymo skirti administruoti bankrutuojančią įmonę teikimo metu ir visos bankroto bylos metu. R. M. nei prašymo skirti administruoti bankrutuojančią įmonę teikimo metu, nei bankroto bylos metu nebuvo UAB „Bankroto departamentas LT“ vadovu. Taip pat R. M. nei prašymo skirti administruoti bankrutuojančias įmones BUAB „Saratas“, BUAB „Tellsell“, BUAB „Lodina“ teikimo metu, nei šių įmonių bankroto bylų metu nebuvo jų vadovu. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 330 str. nuostatas t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai aiškino bei taikė ĮBĮ 11 str. 4 d. nuostatas dėl reikalavimų, keliamų skiriamam bankroto administratoriui.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai ištyrė, įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatytus faktus. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas t. y. CPK 176 str. 1 d., 178 str. nuostatas. Šie pažeidimai lėmė, jog klausimas dėl bankroto administratoriaus ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo išspręstas iš esmės neteisingai.

3. ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p. nuostatos numato, kad teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti, kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo. Nagrinėjamoje byloje į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo kreipėsi du pavieniai kreditoriai, o ne kreditorių susirinkimas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas minėtųjų pavienių kreditorių prašymą, pažeidė ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p. imperatyvią nuostatą dėl administratoriaus atstatydinimo.

Kreditorius AB „SEB lizingas“ pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:

1. Apelianto atskirajame skunde pateikta ĮBĮ 11 str. 4 d. analizė bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Remiantis teismų praktika, teismas bet kada ex officio gali spręsti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo. Tam nėra būtina, kad formaliai egzistuotų bent viena ĮBĮ 11 str. 4 d. numatyta aplinkybė, dėl kurios asmuo negalėtų būti paskirtas konkrečios įmonės administratoriumi.

2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį.

3. Dėl BUAB „Actis auto“ administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ atstatydinimo į teismą kreipėsi kreditorių susirinkimo pirmininkas AB „SEB lizingas“ ir vienas didžiausių kreditorių UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“. Be to, 2010 m. lapkričio 8 d. įvykęs BUAB „Actis auto“ kreditorių susirinkimas vienbalsiai nutarė BUAB „Actis auto“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ignika“. Taigi kreditoriai be išlygų išreiškė valią dėl BUAB „Actis auto“ administratoriaus kandidatūros. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p. imperatyvios nuostatos dėl administratoriaus atstatydinimo.

4. CPK 305 str. nuostatos numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Analogiška taisyklė yra taikoma ir atskiriesiems skundams paduoti (CPK 338 str.). UAB „Bankroto departamentas LT“ nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jis neturi teisės pateikti atskirojo skundo nagrinėjamoje byloje.

Kreditorius UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“ ir UAB „Ignika“ pateikė atsiliepimus į apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepimais prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimus grindžia analogiškais argumentais kaip ir kreditorius AB „SEB lizingas“.

Apeliantas pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo prie atskirojo skundo. Prašo prijungti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1684-173/2010 bei su jos turiniu susijusius dokumentus, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-4759-178/2010. Nurodė, kad minėtomis nutartimis buvo atmesti analogiški kaip ir nagrinėjamoje byloje prašymai atstatydinti bankroto administratorių UAB „Bankroto departamentas LT“. Apelianto nuomone, siekiant teismų praktikos vienodumo, minėtosios teismų nutartys turėtų būti precedentinės nagrinėjamoje byloje. Taip pat prašo prie atskirojo skundo prijungti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. lydraštį civilinėje byloje Nr. B2-3997-585/2010, kuriuo apelianto atskirasis skundas kartu su civilinės bylos medžiaga persiunčiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Apelianto nuomone, šis lydraštis įrodo, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė proceso koncentruotumo, konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir kt. proceso principus nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2010 m. gruodžio 23 d. ir 2011 m. sausio 3 d. gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai. Paaiškinimuose nurodo:

1. Apeliantas turi teisę teikti atskirąjį skundą, nes yra atsakovo atstovas (CPK 37 str. 2d.). Be to, apelianto teisę pateikti atskirąjį skundą patvirtina ir teismų praktika.

2. ĮBĮ 11 str. 4 d. nuostatų analizė atskirajame skunde turi akivaizdžią teisinę reikšmę, nes būtent šiomis nuostatomis teismas grindė apelianto atstatydinimą iš BUAB „Actis auto“ bankroto administratoriaus pareigų.

3. Kiti atsiliepimuose nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti.

2011 m. sausio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Ignika“ atsiliepimas į apelianto prašymą priimti naujus įrodymus prie atskirojo skundo. Prašo atsisakyti priimti naujus įrodymus, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. CPK 306 str., 338 str.  nuostatos numato apelianto pareigą kartu su apeliaciniu skundu/atskiruoju skundu pateikti apeliacinės instancijos teismus naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju apeliantas naujus įrodymus pateikė atskirai nuo atskirojo skundo, o tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

2. Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymais yra laikytini bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra. Apelianto pateikti procesinių dokumentų nuorašai nėra laikytini įrodymais CPK 177 str. 1 d. prasme, nes pateiktieji dokumentai yra teisiniai, o ne faktiniai duomenys.

3. Apelianto pateiktos žemesnės instancijos teismų nutartys aukštesnės instancijos teismo nesaisto.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas kreditoriaus UAB „SEB bankas“ atsiliepimas į apelianto prašymą priimti naujus įrodymus. Atsiliepime nurodo, kad palaiko savo prašymą skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, ir prašo nepriimti apelianto pateiktų naujų įrodymų. Šį prašymą grindžia tuo, kad apelianto pateikiami įrodymai nėra susiję su bankroto administratoriaus atstatydinimo teisėtumo klausimo išsprendimu.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas ginčija UAB „Bankroto departamentas LT“ atstatydinimą iš UAB „Actis auto“ bankroto administratoriaus pareigų. Dėl šios priežasties skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas apelianto atskirajame skunde keliamo klausimo aspektu.

Įmonės administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Įstatymas įtvirtina administratoriaus pareigą lygiai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Ši pareiga reiškia, kad bet kurie bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais, nes tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese. Dėl administratoriaus svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę jį paskirti. Taip pat neatsitiktinai teismas yra vienas iš subjektų galinčių kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas. Įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija. Bankroto bylų procese teismas turi būti aktyvus, nes ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-693/2007, 2009 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2009).

Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. R. M. buvo UAB „Bankroto departamentas LT“ direktoriumi (b. l. 26). Taip pat iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 20 d. R. M. buvo UAB „Actis auto“ direktoriumi (b. l. 38). Būtent R. M. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Actis auto“ ir bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Šios aplinkybės patvirtina, kad galimai bankrutuojančios įmonės direktorių ir bankroto administratorių sieja glaudus ryšys. Tai leidžia abejoti UAB „Bankroto departamentas LT“ vykdomų bankroto procedūrų skaidrumu, objektyvumu bei sąžiningumu. Kaip minėta, bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais, nes tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese. Nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ veiksmai ir sprendimai bus paremti visiško nešališkumo principu. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atstatydino UAB „Bankroto departamentas LT“ iš UAB „Actis auto“ bankroto administratoriaus pareigų.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo kreipėsi du pavieniai kreditoriai, o ne kreditorių susirinkimas. Jo nuomone, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi patenkindamas minėtųjų pavienių kreditorių prašymą, pažeidė ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p. imperatyvią nuostatą dėl administratoriaus atstatydinimo. Kaip minėta, įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija. Nagrinėjamu atveju susikolstė būtent tokia situacija, kai pavienių kreditorių informacija apie glaudų UAB „Actis auto“ direktoriaus R. M. ir administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ nulėmė aktyvų pirmosios instancijos vaidmenį byloje ir teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, savo iniciatyva atstatydino bankroto administratorių. Tai lemia, kad minėtasis apelianto argumentas yra nepagrįstas.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo  išsprendimui.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

 

n u t a r i a :

 

          Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                Algirdas Gailiūnas

 

Vytas Milius

 

Donatas Šernas