Administracinė byla Nr. I-2408-422/2016
Proceso Nr. 3-62-3-00093-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3..;15.2.3.2.;21.;74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
nedalyvaujant pareiškėjui S. Č. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. Č. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde (b.l. 4-12) bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. - viso 405 dienas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Gyvenamosiose patalpose neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla, laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams laikyti, todėl laisvalaikis buvo leidžiamas gyvenamojoje patalpoje, maistas laikomas paskirtoje miegamojoje vietoje, drabužiai ir avalynė džiovinama toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, o tai dar labiau mažino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą. Sanitarinės patalpos buvo per mažos dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl pareiškėjas trumpesnį laiką galėjo naudotis dušu. Nebuvo laikomasi priešgaisrinių taisyklių – neiškabinti gesintuvai, dėžė su smėliu ir kiti pirmo reikalingumo įrankiai kilus gaisrui. Akcentavo, jog būriuose, kuriuose jis buvo apgyvendintas, nebuvo evakuacinio išėjimo, langai buvo grotuoti, o dėl senos elektros instaliacijos nuolat kilo pavojus gaisro kilimui. Paminėjo, kad šiferinio stogo lakštuose yra asbesto, kuris pavojingas sveikatai ar net gyvybei. Atsakovas kalinamų asmenų neaprūpino darbinėmis pajamomis, nemokėjo pašalpų iš socialinės paramos fondų, neišduodavo pagrindinių higienos priemonių – tualetinio popieriaus, dantų šepetėlių, dantų pastos, skutimosi peiliukų, muilo, priemonių indams plauti. Patalynė buvo keičiama kas dvi savaites, paimti išskalbti drabužiai ilgai buvo negrąžinami. Lovos, kuriose ginčo laikotarpiu miegojo pareiškėjas, buvo pasenusios, netvarkingos, netinkamos naudojimui, dėl to negalėjo ramiai išsimiegoti, jį kamuodavo nuovargis, jautė organizmo išsekimą, sąnarių, kaklo ir nugaros skausmus. Bijodamas, kad lova gali sulūžti, kentė didelę psichologinę įtampą. Visose gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, nuo lubų krito tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ant sienų ir lubų buvo pelėsis. Pasimatymų patalpose nebuvo sudarytos sąlygos pasikalbėti. Pareiškėjas tokias kalinimo sąlygas prilygina nežmoniškoms, kankinančioms ir pavojingoms sveikatai. Nurodė, jog jis patyrė didelius nepatogumus, buvo pažemintas jo orumas, sutrikdyta sveikata – susirgo akies katarakta, atsirado problemų su kraujospūdžiu, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 8000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 20-25, 48-53) ir atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma yra sąlyginis dydis, nes ne visada bendrabučio tipo patalpų visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pažymėjo, kad pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Pareiškėjas buvo aprūpintas baldais bei higienos priemonėmis pagal galiojančias teisės aktų normas. Būryje, kuriame gyveno pareiškėjas, laisvalaikio kambarys nėra įrengtas. Iš jo, nuteistųjų prašymu, padaryta virtuvėlė. Pravieniškių PN-AK gyvenamosios patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtinius apšvietimu (šviestuvais), palaikoma tinkama patalpų temperatūra. Pataisos namai yra pasirašę sutartį dėl nuteistųjų patalynės skalbimo, pagal kurios nuostatas patalynė skalbiama ir keičiama 1 kartą į savaitę, asmeniniai drabužiai nėra skalbiami, juos skalbiasi patys nuteistieji dušinėse. Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikti nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai, todėl jo argumentai dėl netinkamų pasimatymų sąlygų atmestini kaip nepagrįsti. Nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma, tuo tarpu, pataisos namuose nevykdomi jokie tokio pobūdžio darbai. Nuteistųjų lovos yra dviaukštės, metalinės, pritaikytos statistiniam Lietuvos piliečiui. Įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, pataisos namai yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Į Pataisos namus su skundais ar prašymais dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nėra kreipęsis, 2015 m. vasario 24 d. Pravieniškių PN-AL buvo gautas NVO „Iustitia est fundamentum atstovo R.M. prašymas dėl informacijos apie pareiškėjo kalinimo sąlygas pateikimo, į kurį buvo tinkamai atsakyta. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis, neįrodė, kad jo minimi sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš atsakovo atsiliepime į skundą nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus (b.l. 20-25, 48-53).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas visą jo kalinimo laikotarpį gyveno 16 – o būrio 6 –oje brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 51,76 kv.m. Joje įrengtos 22 miegamosios vietos. Atlikus aritmetinius skaičiavimus (51,76/22), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko 2,35 kv.m. gyvenamojo ploto, t.y. nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, laisvalaikio kambarys, kambarys maisto produktams laikyti, todėl laisvalaikis buvo leidžiamas gyvenamojoje patalpoje, maistas laikomas paskirtoje miegamojoje vietoje, drabužiai ir avalynė džiovinama toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, tai dar labiau mažino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovė patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK 16 būryje poilsio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas, todėl šis pažeidimas pripažintinas nustatytu.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo metu) 64 punktą laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.
Į bylą atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui bei visiems kitiems pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje gyvenusiems nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos Pravieniškių PN-AK skalbykloje džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, todėl, nagrinėjamu atveju, Higienos normos HN 76:2010 64 punkto pažeidimas pripažintinas nustatytu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 16- tame būryje yra įrengta virtuvėlė, kurioje yra spintelės laikyti maistui (b.l. 26), todėl teismo nuomone, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos laikyti maistą ne gyvenamojoje patalpoje, tai sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl maisto produktų laikymo gyvenamojoje patalpoje.
Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų bei džiovinamų batų ir drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Tačiau, nustatęs gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovo nurodytas aplinkybes, kurias iš dalies patvirtino pareiškėjas teismo posėdžio metu, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis, t.y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičiuos gyvenamosiose patalpose keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ligos metu būna Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.), todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.
Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nepatogumų maudantis, kad dėl didesnio kalinčių asmenų skaičius jam tekdavo trumpesnis maudymosi laikas, pažymi, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kai kuriais atvejais buvo pripažinta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogindavo ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis pakankamai dažnai dušu (pareiškėjas dušu galėjo naudotis kartą per savaitę) (žr. 2012 m. liepos 10 d. sprendimą EŽTT Varltic prieš Rumuniją. 2012 m. kovo 13 d. sprendimą Onaca prieš Rumuniją). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu taip pat būtų vertinama, kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (LVAT 2016 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2744-858/2016). Tačiau konkrečiu atveju tokio pobūdžio išvadai byloje nėra pagrindo.
Pravieniškių PN- AK direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-417 patvirtintas nuteistųjų maudymosi duše grafikas ( b.l. 31-32,36), iš kurio matyti, kad 2 –ojo lokalinio sektoriaus nuteistieji maudosi duše antradieniais nuo 9 iki 12 val. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui iš viso nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti dušu, be to, Pravieniškių PN-AK imasi priemonių, kad visi nuteistieji turėtų galimybę maudytis duše (skiriant jiems atitinkamą konkretų maudymosi laiką). Taigi tokiu reglamentavimu pirmiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kiekio suteikimo savaime nėra pažeidžiamas. Be to, administracinėje byloje nėra pateikta pareiškėjo skundų dėl de facto maudymosi metu kylančių sunkumų, kad realiai pareiškėjui tenkantis maudymosi laikas neatitinka teisės aktų numatytų reikalavimų nėra pakankamas, kas leistų abejoti atsakovo pateikiama informacija.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės - tualetinis popierius, muilas, skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, pasta ir indų plovimo priemonės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kelia pretenzijas tik dėl tualetinio popieriaus netinkamo kiekio išdavimo, o dėl kitų higienos priemonių neišdavimo problemų neturėjo, nes jas įsigydavo parduotuvėje, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl muilo, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlio, pastos, indų plovimo priemonių neišdavimo neanalizuotinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo aprūpintas tualetiniu popieriumi pagal aukščiau nurodyto teisės akto nuostatas (b.l.50). Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad į atsakovo atstovą dėl nepakankamo tualetinio popieriaus kiekio nesikreipė. Darytina išvada, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl netinkamo kiekio tualetinio popieriaus išdavimo pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepagrindė bei neindividualizavo dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas savo nurodytų aplinkybių taip pat nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti Pravieniškių PN-AK paaiškinimais neturi pagrindo, pareiškėjo argumentai dėl neišduodamų higienos priemonių atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, nuo lubų krito tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ant sienų ir lubų buvo pelėsis.
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc.; gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (Higienos normos HN 76:2010 56 p.). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų apie 16- to būrio 6 brigados santykinę oro drėgmę, sienų ir lubų būklę, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netvarkingų gyvenamosios patalpos lubų ir sienų, didelės drėgmės bei pelėsio lieka nepaneigti.
Higienos normos HN 76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN - AK konstrukcijose yra asbesto, dėl to kilo pavojus sveikatai, be to, pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, todėl yra didelė tikimybė gaisrui kilti. Atsakovas tvirtino, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių (b.l. 51, 54-55). Kauno visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte Nr.36-124817 konstatavo, kad pataisos namų aplinkoje nėra asbesto (šiferio) nuolaužų, nevyksta jokie remonto darbai, kurių metu ši danga galėtų būti ardoma, jokie pažeidimai, susiję su asbesto naudojimu gyvenamojoje aplinkoje, nenustatyti (b.l.73-75). Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK yra sudaryti ir iškabinti žmonių evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios, sudarytas ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui bei gaisrinės instrukcijos, kurios pakabintos visuose būriuose, įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kurios laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose (b.l.51). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo, evakuacinių planų bei nepasiruošimo gaisro atvejui neįrodyti.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl susidėvėjusios elektros instaliacijos, kuri dėl nuolatinės perkrovos kibirkščiuoja, keldama pavojų gaisro kilimui, todėl pareiškėjo šio pobūdžio argumentai pripažintini pagrįstais.
Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl lovų būklės, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad sulūžus lovai, pareiškėjo prašymu ji buvo suvirinta, kitus gedimus pataisė pats, todėl problemų dėl lovų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodyti šio pobūdžio argumentai yra nepagrįsti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su per retai skalbiama patalyne, nurodydamas, kad patalynė buvo paimama skalbti (keičiama) kas dvi savaites, tvirtino, kad ilgai užtrukdavo viršutinių drabužių skalbimas.
Pagal Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto nuostatas, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2014 m. liepos 23 d. pasirašiusi skalbimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr.76-112 (b.l.81-84), pagal kurios 1.4. punktą skalbiniai paimami kiekvieną savaitę antradieniais iki 11.00 val., o grąžinami kitą savaitę, antradienį iki 11.00 val.
Nuteistųjų nuosava patalynė ir drabužiai yra priimami skalbti ir išskalbti išduodami pagal Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-216 nuostatas, kurio 19 punkte nurodyta, jog išskalbta ar dezinfekuota patalynė ir drabužiai nuteistajam grąžinami po savaitės dienotvarkėje nustatytu laiku ( b.l. 106-107).
Pravieniškių PN –AK 2 –ojo sektoriaus nuteistųjų apatiniai drabužiai bei patalynė skalbykloje priimama skalbti ar išskalbta išduodama Pravieniškių pataisos namų direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. V-417 patvirtintame 2 – ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų skalbinių priėmimo/išdavimo skalbykloje grafike nustatytu laiku (b.l. 59-60,66).
Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai ar aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos nebūtų vykdomos, ar būtų vykdomos netinkamai, be to, pareiškėjas nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su šio pobūdžio pažeidimu, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai dėl per retai skalbiamos patalynės ir užlaikomų skalbimui atiduotų drabužių nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas nurodė, jog bausmės atlikimo metu nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, nebuvo mokamos pašalpų iš socialinės paramos fondų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7.1 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.
Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl socialinės pašalpos skyrimo į Pravieniškių PN- AK administraciją, byloje nėra. Pareiškėjas, išskyrus abstrakčius teiginius, nenurodė kada konkrečiai kreipėsi su prašymais dėl pašalpos skyrimo, neįvardijo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šios skundo dalies neįrodė.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnio nuostatas, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 str. 1 d.) Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 str. 3 d.). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 str. 8 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtas teisės normas taip pat yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą įtraukti asmenų į darbą arba išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014). Į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo atstovas piktnaudžiavo jam suteikta diskrecijos teise neįdarbindamas pareiškėjo, taip pažeidžiant jo teisę į darbą, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo neįdarbinimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtino, kad pasimatymų patalpose nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos pasikalbėti. Atsakovo atstovas nurodė bei pateikė įrodymus (b.l. 13), patvirtinančius, kad pareiškėjui per visą ginčo laikotarpį iš viso nebuvo suteikta trumpalaikių ar (ir) ilgalaikių pasimatymų, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamų sąlygų pasimatymų patalpose pripažintini nepagrįstais.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, pavojumi gyvybei, sutrikdyta sveikata. Nurodė, jog jam buvo diagnozuota akies katarakta bei pakilęs kraujospūdis. spaudimas.
Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta pirminė arterinė hipertenzija II kraujospūdžio pakilimas, senatvinė kairės akies katarakta, taip pat buvo pašalinta dalis skrandžio (b.l. 85, 104-105), tačiau nėra jokių duomenų, jog minėti susirgimai buvo sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų. Priešingai, nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuota senatvinė akies katarakta, tai leidžia spręsti, kad šis susirgimas yra susijęs su pareiškėjo amžiumi. Nurodyti pareiškėjo susirgimai, teismo vertinimu, niekuo nesiskiria nuo ligų, kuriomis serga ir laisvėje esantys asmenys, todėl, teismo nuomone, nėra tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK.
Pravieniškių PN- AK Psichologinės tarnybos 2016 m. kovo 8 d. pažymoje Nr. 73(2)-28 (b.l. 77) nurodyta, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su netinkamomis sąlygomis pataisos namuose, nesikreipė.
Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. S.Č. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S.prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai truko pakankamai ilgai (gyvenamojo ploto norma pažeista 1 metus 2 mėnesius ir 9 dienas), kalinimo metu pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai - jam teko 2,35 kv.m. gyvenamojo ploto ), be to, konstatuoti kiti higieninių ir buitinių sąlygų pažeidimai (netinkama elektros instaliacija, netvarkingos sienos ir lubos, pelėsis ir pan.).
Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Pravieniškių PN- AK bendrosios sąlygos - t.y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu, todėl darytina išvada, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTĮ 57 str.).
Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN- AK administraciją, Sveikatos priežiūros ar Psichologinę tarnybą, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. Č. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti S.Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė