Administracinė byla Nr. I-325-789/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02387-2016-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. A. ir V. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, dėl kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai 2019 m. liepos 4 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ž. A. neišmokėtą 624,30 Eur ir V. S. neišmokėtą 484,96 Eur važiavimo išlaidų kompensacijos dalį, susidariusią dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1 punkto taikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. (b. l. 39–41).
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, kad Ž. A. dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vado pareigose, o V. S. dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo pareigose. Pareiškėjai teigia, kad Apraše įtvirtintas kompensacijos už važiavimo išlaidas, patirtas vykstant į tarnybą ir iš jos, dydžio diferencijavimas pagal kuro tipą nepagrįstas jokiais techniniais tyrimais ar įvertinimais, sprendimas mažinti kitokio kuro nei benzinas išlaidas 35 procentais nepagrįstas jokia skaičiavimo metodika. Pareiškėjai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019. Pareiškėjai nurodė, kad kompensacijos nepriemoka susidarė dėl to, kad atsakovui deklaravo automobilius, kuriais vyksta į tarnybą ir iš jos, su dyzeliniais varikliais.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–53).
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1V-2016 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ir pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-2016) buvo patvirtintas ir įsigaliojo Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ir pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Nurodė, kad Įsakymo 3 punktu Aprašas buvo pripažintas netekusiu galios.
Paaiškino, kad nuo 2019 m. kovo 4 d. nebus mažinamos važiavimo išlaidos, apskaičiuotos naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, hibridinius automobilius ir elektromobilius ar vietoj benzino naudojant suskystintas naftos dujas. Nurodė, kad vadovaujantis Įsakymo Nr. 1V-2016 2.4 punktu, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, išskyrus taksi, važiavimo išlaidos, patirtos iki Įsakymo Nr. 1V-2016 įsigaliojimo, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d. (imtinai) bus kompensuojamos vadovaujantis iki Įsakymo Nr. 1V-2016 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Teigia, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjams išmokėtos važiavimo išlaidų kompensacijos nepriemokos už pareiškėjų patikslintame skunde nurodytą laikotarpį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad skunde jai nėra reiškiami reikalavimai, todėl argumentų neteikia (b. l. 45).
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Teismas pažymi, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinę prašė: 1) ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 1V-3 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1 punktas ir Įsakymu patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 ir 15 punktai tiek, kiek minėtos nuostatos susijusios su kompensacijomis vidaus tarnybos pareigūnams už važiavimo išlaidas, patirtas vykstant į tarnybą ir iš jos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 3, 7 ir 8 dalims, 60 straipsnio 6 daliai, įstatymo viršenybės, protingumo ir proporcingumo principams; 2) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjams kompensacijos už važiavimo išlaidų nepriemoką, susidariusią dėl galiojančios redakcijos Aprašo 13 ir 15 punktų bei Įsakymo 2.1 punkto taikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio iki galutinio teismo sprendimo dienos (t. 1, b. l. 1–4).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje pateiktą prašymą dėl Aprašo 13 ir 15 punktų nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams (t. 1, b. l. 114–119).
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019 (proc. Nr. 3-66-3-00052-2018-6), kuriame pripažino, kad Aprašo 2.1 punktas tiek, kiek jame nustatytas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį asmeniniu transportu vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamų vieno kilometro kelionės išlaidų dydis visiems pareigūnams taikomas vienodai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintam lygiateisiškumo principui ir 7 dalyje įtvirtintam vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui; Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame nustatyta, jog, naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais, pagal Aprašo 13 punktą apskaičiuotos važiavimo išlaidos mažinamos 3 procentais, prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui (t. 1, b. l. 159–171).
Pareiškėjai 2019 m. liepos 4 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ž. A. neišmokėtą 624,30 Eur ir V. S. neišmokėtą 484,96 Eur važiavimo išlaidų kompensacijos dalį, susidariusią dėl Aprašo 1 punkto taikymo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. (t. 2, b. l. 39–41). Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjui Ž. A. mokėtas kompensacijos už važiavimą į tarnybą (t. 2, b. l. 4–17, 43), taip pat duomenys apie pareiškėjui V. S. mokėtas kompensacijos už važiavimą į tarnybą (t. 2, b. l. 18–34, 42). Iš pareiškėjų pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui Ž. A. buvo išmokėta 1 159,42 Eur dydžio kelionės išlaidų, susijusių su tarnyba, kompensacija, pareiškėjui V. S. buvo išmokėta 1 385,58 Eur dydžio kelionės išlaidų, susijusių su tarnyba, kompensacija.
Pareiškėjai teismui 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato pažymas, kuriose nurodytos Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato apskaičiuotos kompensacijos nepriemokų sumos. Iš pažymų turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. pareiškėjui Ž. A. buvo neišmokėta 250,66 Eur dydžio kompensacijos suma, pareiškėjui V. S. buvo neišmokėta 358,02 Eur dydžio kompensacijos suma (t. 2, b. l. 78–79). Teismas pažymi, kad šiuos duomenis teismui pateikė pareiškėjų atstovai ir prašo teismo, atsižvelgus į naujus duomenis, pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies. Atsižvelgęs į tai, kad pažymas apie pareiškėjams neišmokėtas kompensacijos sumas parengė atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei jas teismui pateikė pareiškėjo atstovė, teismas vertina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl matematinių kompensacijos sumų paskaičiavimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019 konstatavo, kad Aprašo 15 punkte įtvirtintu reguliavimu, pagal kurį naudojant automobilius su dyzeliniais varikliais 35 procentais mažinamos būtent kompensuojamos važiavimo išlaidos, tokiems pareigūnams, kurie naudoja automobilius su dyzeliniais varikliais, vien dėl šios aplinkybės faktiškai buvo nustatytas 35 procentais mažesnis vieno kilometro kompensuojamų išlaidų dydis – 0,052 euro (0,08 euro × 0,65), kas iš esmės paneigia Įsakymo 2.1 punkte įtvirtinto vieno kilometro kompensuojamų išlaidų dydžio universalumą ir tuo pačiu – patį atsakovo nustatytą važiavimo išlaidų kompensavimo mechanizmą, vertinant jį kaip visumą.
Byloje pateikto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1V-216 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir Tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.4 punkte nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį keleiviniu ar asmeniniu transportu vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidos, patirtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, kompensuojamos vadovaujantis iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nuo 2019 m. kovo 4 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. 1V-216 nustatyta kelionės išlaidų kompensavimo tvarka. Taigi, nuo 2019 m. kovo 4 d. pareiškėjams kelionės išlaidos turi būti kompensuojamos pagal naują kompensavimo tvarką. Dėl to ginčo tarp šalių nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs pareiškėjams kompensuoti kelionės išlaidas pagal Įsakymu nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkina pareiškėjų skundo reikalavimo ta apimtimi, kuria pareiškėjai prašo priteisti kompensacijos už kelionės išlaidas nepriemoką laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 8 d.
Įvertinęs pareiškėjų pateiktus įrodymus dėl jiems mokėtų kompensacijų už kelionės išlaidas bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8-520/2019, teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti pareiškėjams kelionės išlaidų kompensavimo nepriemoką laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d.
Teismas pažymi, kad byloje pateiktose Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato pažymose yra pateikiami duomenys apie laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 8 d. pareiškėjams Ž. A. ir V. S. neišmokėtas bendras kompensacijos sumas (t. 2, b. l. 78–79). Byloje nėra duomenų apie tai, kokio dydžio kompensacijos sumos buvo neišmokėtos pareiškėjams Ž. A. ir V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjams kelionės išlaidų kompensacijos už kurą nepriemokas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjų Ž. A. ir V. S. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatą apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjams Ž. A. ir V. S. kelionės išlaidų kompensacijos už kurą nepriemokas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 3 d.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė