Civilinė byla Nr. e2-9745-1004/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04238-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „Sesnita“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

1. ieškovė bankrutavusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš atsakovo 2682,44 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai 2018 m. liepos 3 d., įteikiant asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui paskelbtame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nustatytu laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, priimtinas sprendimas už akių.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. Š. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonės savininkas nuo 2009 m. sausio 29 d. iki bankroto bylos iškėlimo (b.l. 17-18). 2017 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs IĮ ‚(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Sesnita“. Nustatyta, kad įmonė laiku nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, o įmonės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (b.l. 8-12). Bankroto administratorius nurodo, kad įmonės vadovas A. Š. neperdavė bankroto administratoriui veiklos dokumentų, nes įmonė jokios veiklos nevykdė nuo pat įmonės įregistravimo dienos (b.l. 2). Kaip jau buvo minėta, atsakovas buvo įmonės savininkas nuo 2009 m. sausio 29 d. Iškėlus įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas neparengė finansinės atskaitomybės dokumentų ir nepateikė administratoriui, neperdavė jokio turto administratoriui, išskyrus įmonės antspaudą. 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismas patvirtino 3511,68 Eur kreditorinius reikalavimus. 2017 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. CK 2.87 str. 7 d. nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas.

5. 2017 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. eB2-877-440/2017 pažymėta, kad 2017 m. birželio 15 d. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui sudarė 3127,01 Eur, o 2017 m. liepos 21 d. atsakovės skola buvo 3278,25 Eur. Taigi atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui vis augo, įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, darbuotojų, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos (b.l. 7, 40). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl bankroto IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo kreipėsi kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2017 m. liepos 3 d.

6. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. reikalavimus, kuriuose numatyta, kad įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir jiems nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą tiek įmonės vadovui, tiek akcininkui kyla atsakomybė. Bankroto įstatymo 8 str. 4 d. imperatyviai įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė skolų kreditoriams nesumokėjo, tačiau į teismą atsakovas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo nesikreipė. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bankroto administratorius kreipėsi į atsakovą dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo bei informacijos pateikimo (b.l. 2), tačiau šių dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavė, išskyrus įmonės antspaudą (b.l. 1).

7. Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai (CK 2.87 str. 7 d.). Taikant įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, būdamas įmonės vadovu, nesilaikė įstatymo imperatyvaus reikalavimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2017 m. liepos 25 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi teismas įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinė atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei visus dokumentus (b.l. 11). Teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 5 d., tačiau įmonės savininkas A. Š. nei per teismo nustatytą laikotarpį, nei vėliau ir iki šio ieškinio pateikimo dienos teismo paskirtam bankroto administratoriui įmonės turto neperdavė. Pažymėtina, jog žalos dydis – fakto klausimas, susijęs su bylą nagrinėjančio teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atlikus jam teisės aktais priskirtas pareigas rūpestingai, t. y. laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, kreditoriniai reikalavimai galėjo būti mažesni, o ieškovė būtų galėjusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Todėl konstatuotina, kad tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos įmonei atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 str.).

8. Teismas, naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius reikalavimus pagal pateiktą sąrašą 3511,68 Eur sumai (b.l. 13-14). Ši nutartis yra įsiteisėjusi. 2017 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įmonė nemoki buvo anksčiau, tačiau nepaisant pateiktų aplinkybių, aiškiai liudijančių apie įmonės nemokumą, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams. Nagrinėjamu atveju, atsakovui neužtikrinus įmonės turto išsaugojimo bei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, nevykdant kreditorinių įsipareigojimų atsirado žala, kuri sudaro 2682,44 Eur (skola VSDFV laikotarpiu nuo 2011-02-28 iki 2017-08-04).

9. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, laikytina, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus prašomą sprendimą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ieškovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo priteistina 2682,44 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 str.).

10. Terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Todėl ieškovės prašymu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, valstybei iš atsakovo priteistina 60,00 Eur žyminio mokesčio (2682,44 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285–287 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

             Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2682,44 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus, 44 centus) žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei BIĮ „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja bankroto administratoriaus UAB „Sesnita“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų, 00 centų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                  Vaidotas Narvidas