Civilinė byla Nr. e2-2981-868/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17650-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4;

 (S)

3.2.3.2; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) buhalterės.lt ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „Dita LT“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė UAB buhalterės.lt (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1 306,80 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė UAB „buhalterės.lt“ ir atsakovė MB „Dita LT“ 2018 m. kovo 16 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 026, kuria susitarė, kad sutarties galiojimo metu atsakovė MB „Dita LT“ sutartyje nurodytomis sąlygomis bei tvarka teiks ieškovės klientams paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsakovei apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Taigi Sutarties tikslas buvo šalių bendradarbiavimas nustatytomis sąlygomis atsakovei teikiant buhalterines paslaugas ieškovės klientams, laikantis buhalterinių paslaugų teikimo profesionalumo, kliento interesų apsaugos reikalavimų, kaip kad ieškovės susitarta su klientais sudarytose sutartyse dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Nurodė, kad Sutarties 3.6 punkte taip pat buvo numatyta, kad šalių sutarimu ieškovė, atsižvelgdama į sukauptą patirtį, pateikia atsakovei neįpareigojančias rekomendacijas / patarimus dėl bendradarbiavimo su klientais bei Sutarties vykdymo, į kuriuos atsakovė atsižvelgia teikdama paslaugas klientams bei bendradarbiaudama su ieškove. Tačiau pagal Sutarties 2.4 punktą atsakovė buvo laikoma nepriklausoma paslaugų teikėja, t. y. atsakovė teikia šioje Sutartyje nurodytas paslaugas savo rizika, ji yra laisva disponuoti savo laiku, žiniomis bei gebėjimais jai patogiausia būdu. Nurodė, kad Sutarties 2.5 punkte buvo numatyta, kad atsakovės pareigos, numatytos šioje Sutartyje, taip pat visa apimtimi galioja ir atsakovės darbuotojams ar bet kuriems kitiems asmenims, susijusiems su atsakove ir turintiems galimybę gauti ar naudoti informaciją, susijusią su šios Sutarties vykdymu. Sutarties vykdymo tikslais atsakovė paskyrė darbuotoją E. T., atsakingą už paslaugų teikimą. Vadovaujantis Sutarties 3.1.1 punktu, atsakovė įsipareigojo suteikti paslaugas klientui vadovaudamasi šia Sutartimi tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas klientui, nurodytomis tarp ieškovės ir klientų sudarytose sutartyse dėl paslaugų teikimo. Vadovaujantis Sutarties 3.1.16 punktu, atsakovė įsipareigojo nedelsdama ir tinkamai reaguoti į bet kokius ieškovės ir (ar) kliento nusiskundimus ar kitus pranešimus, susijusius su paslaugų teikimu, netinkama jų kokybe, neatliekamais darbais, dokumentų tvarkymu bei jų perdavimu ir sutarties vykdymo metu, ir nutraukiant (nutraukus) ar kitaip šiai sutarčiai pasibaigiant (pasibaigus). Taip pat, vadovaujantis Sutarties 6.6 punktu, atsakovė privalo per protingą terminą kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas (t. y. baudas, delspinigius ar kitus mokėjimus ar kompensacijas), kurias ieškovė sumokėjo klientui dėl atsakovės teikiamų paslaugų netinkamos kokybės. Atsakovė taip pat privalo sumokėti ieškovės patirtas (ar ketinamas patirti) išlaidas kitiems buhalterinių paslaugų teikėjams (ar auditoriams), kurie taisė atsakovės klaidas, netinkamas paslaugas, šalino netinkamos ar aplaidžios buhalterijos vedimo pasekmes, tvarkė kliento dokumentaciją (spausdino, archyvavo atitinkamus kliento dokumentus) ir pan. Ieškovė nurodė, kad atsakovė kaip buhalterinių paslaugų įmonė (profesionalė) prisiėmė pareigas tinkamai teikti profesines buhalterines paslaugas, buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą ieškovės klientams pagal nustatytus standartus ir reikalavimus, atitinkamai paaiškėjus bet kokioms aplinkybėms dėl jo suteiktų paslaugų netinkamumo ar bet kokių klaidų, atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas dėl klientų pretenzijų ir netinkamai vestos apskaitos taisymo darbų (padarinių šalinimo). Teigia, kad be kitų klientų, atsakovei buhalterinėms paslaugoms teikti buvo perduota ir ieškovės kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, ką patvirtina šio kliento 2020 m. sausio 27 d. perdavimo – priėmimo aktas. Atsakovė aplaidžiai vedė šio kliento buhalterinę apskaitą, profesionaliai ir savalaikiai paslaugos neteikė. Atsakovė 2021 m. birželio mėnesį išreiškė pageidavimą atsisakyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo (atsisakyti šio kliento), tuo pačiu ir iš kliento atsirado nusiskundimų dėl suteiktų buhalterinių paslaugų. Ieškovė nurodė, jog nusprendė pakeisti kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterį, t. y. vietoje atsakovės paskyrė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovei perdavus likučius buvo pastebėti neatitikimai, atsakovės vestos buhalterijos trūkumai. Atsakovės (E. T.) buvo ne kartą prašyta paaiškinti atskirus aspektus dėl vestos buhalterijos trūkumų, tačiau atsakovė neprofesionaliai atsikalbinėjo ir to nepadarė. Pažymėjo, kad esami trūkumai yra konstatuoti buhalterio G. B. darbų atlikimo 2023 m. rugsėjo 27 d. akte, taip pat detalizuoti apskaitininkės T. B.. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės netinkamai suteiktų buhalterinės apskaitos veiksmų ieškovei reikėjo: 1) tikslinti PVM deklaraciją už 2021 m. kovo mėn. dėl nesuvestų dokumentų; 2) banko sąskaitos neatspindėjimas už 2021 m. kovo mėn (teko atlikti); 3) apskaita neatitiko banko išrašo duomenų ir dėl to reikėjo peržiūrėti visus banko išrašus nuo 2020 metų, daryti atitinkamai korekcijas; 4) teko aiškintis su klientu dėl neteisingų tiekėjų ir pirkėjų likučių apskaitoje ir kt. Ieškovė teigia, jog atsakovei buvo pateiktos pastabos, pretenzijos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“  apskaitos ir prašymas paaiškinti neatitikimų priežastis, ištaisyti vestos buhalterijos trūkumus. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą vedė iki 2021 m. gegužės 31 d. Tačiau atsakovė trūkumų netaisė, nepagrįstai ir neprofesionaliai atsikalbinėjo, kad nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai ir pan. Pažymėjo, kad E. T. pati yra perdavusi buhalterijos duomenis (likučius) naujam buhalteriui G. B., nors prieš tai buvo žadėjusi trūkumus ištaisyti. Ieškovės teigimu, atsakovė visiškai nepagrįstai atsikalbinėjo, kad jai nepateikti reikalingi dokumentai. Niekas atsakovei netrukdė pačiai tiesiogiai šiuos klausimus spręsti su klientu, prašyti visos informacijos, ieškovė priešingai tai akcentavo atsakovei. Tai reikalauja buhalterinių paslaugų sutarties vykdymas (sudėtinė buhalterinių paslaugų sutarties vykdymo dalis), kliento interesų prioriteto principas, buhalterio profesionalumo ir savo srities išmanymo principas. Ieškovė taip pat įspėjo, kad kliento apskaita turi būti tinkama ir jos paslaugų trūkumams ištaisyti bus pasitelkiamas naujas buhalteris, jeigu ji pati reikalingų veiksmų nesiims, bus atliekamas vidinis patikrinimas, kurį ieškovei atliko T. B., pasitelkiamas naujas buhalteris, kuris galiausiai ginčo atveju atsakovo vestos buhalterijos trūkumus ištaisė. Nurodė, kad vestos buhalterijos už laikotarpį iki 2023 m. gegužės 31 d. trūkumus taisęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškovei 2023 m. liepos 27 d. sąskaitą faktūrą GBP000215, kurią ieškovė apmokėjo. Tuo pačiu pareikalavo šios sumos apmokėjimo iš atsakovės, tačiau atsakovė iki šiol jos nėra apmokėjusi ir nesiruošia to daryti. Pažymėjo, kad tai ieškovės patirtos išlaidos dėl netinkamai atsakovės teiktų paslaugų ieškovės klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“  ir sudarytos bendradarbiavimo sutarties teikiant paslaugas ieškovės klientams buhalterinių paslaugų srityje pažeidimo. Tokias išlaidas, kaip susitarta minėtame Bendradarbiavimo sutarties 6.6 punkte, atsakovė įsipareigojo ieškovei kompensuoti (atlyginti), nežiūrint į kaltę ar kitas aplinkybes.

Atsakovė MB „Dita LT“  (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra grindžiamas visiškai nepagrįstais argumentais, kurie paremti tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Atsakovės nuomone, ieškovė į teismą kreipėsi ne dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau siekdama susidoroti su asmenimis, tarp jų ir atsakove, nutraukusiais santykius dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Ieškovės ieškinys vertintinas kaip strateginis (tendencingas), t. y. pareikštas siekiant atsakovę persekioti, jai pakenkti, apsunkinti ieškovės konkuruojančią veiklą. Atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovę pažeidus bendradarbiavimo sutartį bei kitų sutartinės atsakomybės sąlygų, dėl ko pareikštas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra nepagrįstas. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė atiko kokius nors neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad vertinant už žalą atsakingo asmens veiksmų teisėtumą, pirmiausiai turėtų būti vertinama veiksmų atitiktis šalių sudarytos sutarties sąlygoms, svarbu paminėti, kad ieškovė tyčia klaidingai ieškinyje cituoja bendradarbiavimo sutarties sąlygas, nurodydama nuostatas, kurių arba apskritai minėtoje sutartyje nėra įtvirtinta, arba nurodo kitokį jų turinį, nei įtvirtina sutartis. Ieškovė tyčia bei piktnaudžiaudama procesu siekia apsunkinti atsakovės atsakomybę, primesdama atsakovei papildomas prievoles. Atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė iš esmės grindžia teiginiais, kad atsakovė, teikdama buhalterines paslaugas ieškovės klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarė klaidų, kurioms paaiškėjus atsisakė jas taisyti ir tokiu būdu pažeidė bendradarbiavimo sutarties 3.1.1 punktą. Tačiau ieškovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nei pagrindė, nei įrodė, kad atsakovė padarė klaidų teikiant buhalterinės paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anot ieškovės, buhalterinės apskaitos trūkumai buvo konstatuoti buhalterio G. B. darbų atlikimo 2023-09-27 akte. Pažymėjo, kad šis buhalterio G. B. aktas nepatvirtina buhalterinės apskaitos klaidų fakto. Šis dokumentas pagal savo pobūdį galėtų būti susijęs tik su G. B. atliktais darbais teikiant klientui paslaugas, tačiau ne su klaidų konstatavimu. Juo labiau kad šis dokumentas surašytas tik 2023 m. rugsėjo 27, t. y. prieš kreipiantis ieškovei į teismą bei praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai klientas buvo perduotas G. B. žiniai. Itin svarbi aplinkybė, kad visi G. B. taisymai kliento buhalterinėje apskaitoje, kurie anot ieškovės susiję neva su atsakovės klaidomis, buvo atlikti dar 2022 m., todėl nėra visiškai aišku, kokiu pagrindu praėjus daugiau nei vieneriems metams G. B. surašė 2023 m. rugsėjo 27 d. aktą bei išrašė sąskaitą. Iš pačios ieškovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė niekada nėra nurodžiusi konkrečių buhalterinės apskaitos klaidų (tik abstrakčiai nurodydavo, kad yra neatitikimų), atsisakydavo pateikti pirminius dokumentus, dėl ko atsakovei nebuvo aišku, nei kokios konkrečios buvo padarytos klaidos, nei buvo galimybių jas taisyti, jeigu jos iš tiesų būtų egzistavusios.

Atsakovė nurodė, kad nors ieškinyje yra užsiminta apie ieškovės bendrovėje atliktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinį auditą bei apie tai, kad neva atsakovės padarytas buhalterinės apskaitos klaidas detalizavo apskaitininkė T. B., tačiau ieškovė tyčia į bylą nepateikia minėto vidinio audito išvadų, t. y. po apskaitininkės T. B. 2022 m. liepos 14 d. pastabų. Atkreipė dėmesį į tai, kad vidinis auditas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kuriuo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buhalterinę apskaitą klientui tvarkė atsakovė, o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – buhalteris G. B.. Iš minėtų vidinio audito pastabų matyti, kad absoliučiai visos klaidos yra susijusios yra susijusios su G. B. teiktomis paslaugomis, o kitus vidinio audito metu nustatytus trūkumus (patenkančius į atsakovės paslaugų teikimo laikotarpį) vargu ar galima apskritai laikyti klaidomis, kadangi pastabose nenurodyta šių trūkumų atsiradimo priežastis (ar tam tikri nesuvesti buhalterinės apskaitos duomenys atsirado dėl buhalterio, ar dėl pavėluotai buhalterinės apskaitos dokumentus pateikusio kliento veiksmų), t. y. neįrodyta, kad nustatyti trūkumai yra atsakovės teiktų paslaugų kokybės pasekmė. Ieškovė į bylą nepateikė absoliučiai jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų konstatuotos atsakovės klaidos teikiant buhalterines apskaitos paslaugas. Todėl ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sutartinės atsakomybės sąlygos.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė patyrusi žalą (nuostolius) ir priežastinio ryšio tarp ieškovės įrodinėjamų neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaip galima suprasti, nuostolių dydį ieškovė grindžia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“  ieškovei išrašyta 2023 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GBP000215 (1 080 Eur + PVM, viso 1 306,80 Eur) bei atitinkamai ieškovės atsakovei išrašyta analogiška 2023 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BS032695 tai pačiai sumai. Tačiau šios sąskaitos nepagrindžia nei nuostolių atsiradimo fakto, nei jų dydžio. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog kokie nors atsakovės neteisėti veiksmai lėmė poreikį G. B. atlikti kokius nors papildomus darbus. Pasisakant dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei išrašytos 2023-07-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. GBP000215, pažymėtina, kad jos paskirtyje nurodyta „Buhalterinės paslaugos“, neįvardijant nei kokiam klientui tokios paslaugos buvo teikiamos, nei kokio pobūdžio darbai buvo atlikti. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“  pateikta PVM sąskaita faktūra iš esmės niekuo nesiskiria nuo tų, kurias VšĮ „(duomenys neskelbtini)“  įprastai pateikdavo kiekvieną mėnesį už savo suteiktas paslaugas pagal analogišką bendradarbiavimo sutartį, kokia buvo sudaryta su atsakove. Kita vertus, ieškovei, kaip buhalterinių paslaugų bendrovei, turėtų būti žinoma, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 79 straipsnį, PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašoma nedelsiant po prekių patiekimo ar paslaugų suteikimo fakto (t. y. per trumpiausią terminą, per kurį įmanoma tai padaryti), o jeigu bendra PVM sąskaita faktūra įforminami visi per tam tikrą laiką įvykę prekių tiekimai ar paslaugų teikimai - nedelsiant (tą patį kalendorinį mėnesį pabaigus tiekti visas prekes (teikti visas paslaugas)), per trumpiausią terminą, per kurį įmanoma tai padaryti. Šiuo atveju, kaip jau minėta, visi G. B. atlikti (užbaigti) taisymai buvo atlikti dar 2020 m. Todėl pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GBP000215 nepatvirtina ieškinyje nurodomų paslaugų teikimo, t. y. kad ji buvo išrašyta už tariamą atsakovės klaidų taisymą. Be to, ieškovė net neįrodė, kad minėtą sąskaitą apmokėjo, t. y. kad faktiškai patyrė nuostolių. Vertinant pačios ieškovės išrašytą 2023 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūrą Nr. BS032695, pažymėjo, kad tokiai sąskaitai apskritai nebuvo jokio pagrindo išrašyti, ieškovės reikalavimas dėl tariamų nuostolių priteisimo pagal minėtą sąskaitą yra visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju ieškovė jokių paslaugų atsakovei nesuteikė. Net ir pagal bendradarbiavimo sutartį ieškovė neturėjo teisinio pagrindo išrašyti atsakovei PVM sąskaitos faktūros. Pažymėjo, jog priešingai nei nurodoma, minėtame bendradarbiavimo sutarties punkte nėra nuostatos, pagal kurias atsakovė turėtų sumokėti ieškovei patirtas (ar ketinamas patirti) išlaidas kitiems buhalterinių paslaugų tiekėjams. Taigi, nors ieškovė ir išrašė 2023 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BS032695, tačiau vien šis faktas nepatvirtina teisino pagrindo ją apmokėti. Todėl atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neteisingą. Šiuo atveju ieškovė, reikšdama visiškai nepagrįstą ieškinį, siekia ne pažeistų teisių gynimo, tačiau akivaizdaus kenkimo atsakovei, jos veiklos apsunkinimo, siekiant sužlugdyti smulkųjį konkurentą. Ieškovės ieškinys yra strateginis, nukreiptas į nepagrįstą, dirbtinai išpūstą ir piktnaudžiavimu pasižyminčio teisminio proceso inicijavimą. Tai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas patvirtina tai, kad ieškovė niekaip nefiksavo atsakovės tariamų klaidų, kurias akivaizdžiai išsigalvojo, nesuteikė galimybės tariamoms klaidoms pašalinti (nesuteikė pirminių dokumentų), sąskaitą už tariamą klaidų taisymą išrašė prieš kreipiantis į teismą, nors atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarko jau nuo 2021 m. gegužės 31 d. Dėl nesąžiningo ieškovės elgesio, įtraukiant atsakovę į visiškai nepagrįstą procesą, atsakovė ne tik turi skirti laiko bylinėjimuisi ir teisinei pagalbai, tačiau kartu riboja savo veiklos vykdymo sklandumą, nepagrįstai gaišta laiką, patiria finansinių išlaidų.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, byloje gauti ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai.

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad taip ieškovės UAB „buhalterės.lt“ ir atsakovės MB „Dita LT“ 2018 m. kovo 16 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 026 (toliau – Sutartis), pagal kurią sutarties galiojimo metu atsakovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis bei tvarka teikti ieškovės klientams paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsakovei apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovei buhalterinėms paslaugoms teikti buvo perduota ir ieškovo kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita. Ieškovės teigimu, atsakovė aplaidžiai vedė šio kliento buhalterinę apskaitą, profesionaliai ir savalaikiai paslaugos neteikė. 

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-110/2008;). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-277/2011).

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (CPK 176 – 179 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovės sutartinės atsakomybės, ieškovei patyrus išlaidų dėl netinkamai atsakovės teiktų paslaugų ieškovės klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendradarbiavimo sutarties teikiant buhalterines paslaugas pažeidimo.

Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų t. y. atsakovei aplaidžiai vedant kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pastebėjus vestos buhalterijos trūkumus, sukėlė ieškovei tiesioginius nuostolius. Savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jog dėl atsakovės netinkamai suteiktų buhalterinės apskaitos veiksmų ieškovei reikėjo: 1) tikslinti PVM deklaraciją už 2021 m. kovo mėn. dėl nesuvestų dokumentų; 2) banko sąskaitos neatspindėjimas už 2021 m. kovo mėn. (teko atlikti); 3) apskaita neatitiko banko išrašo duomenų ir dėl to reikėjo peržiūrėti visus banko išrašus nuo 2020 metų, daryti atitinkamai korekcijas; 4) teko aiškintis su klientu dėl neteisingų tiekėjų ir pirkėjų likučių apskaitoje ir kt.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovę pažeidus bendradarbiavimo sutartį bei kitų sutartinės atsakomybės sąlygų, dėl ko pareikštas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė niekada nėra nurodžiusi konkrečių buhalterinės apskaitos klaidų (tik abstrakčiai nurodydavo, kad yra neatitikimų), atsisakydavo pateikti pirminius dokumentus, dėl ko atsakovei nebuvo aišku, nei kokios konkrečios buvo padarytos klaidos, nei buvo galimybių jas taisyti, jeigu jos iš tiesų būtų egzistavusios.

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismas sprendžia, kad šalių santykiams taikytinos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Be to, sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos, kaip sutarties šalies neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl kilus ginčui sutarties neįvykdymo ar netinkamo jo įvykdymo šį faktą turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017). Ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už sutarties neįvykdymą, kyla pareiga įrodyti ir neteisėtus sutarties kontrahento veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018). Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Kitaip tariant, jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos viseto matyti, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, iš 2023 m. rugsėjo 27 d. vyr. buhalterio G. B. darbų atlikimo akto matyti, kad buvo atlikti šie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbai: 1) PVM deklaracijos tikslinimas už 2021 m. kovo mėn. dėl nesuvestų dokumentų; 2) nesuvesto banko įvedimas už 2021 m. kovo mėn.; 3) nesutapo nei vieno banko išrašas ir dėl to reikėjo peržiūrėti visus banko išrašus nuo 2020 metų, ir padaryti korekcijas; 4) aiškinimasis su klientu dėl neteisingų tiekėjų ir pirkėjų likučių apskaitoje. Tačiau šis aktas nepatvirtina, būtent atsakovės MB „Dita LT“ padarytų klaidų fakto teikiant buhalterines paslaugas ieškovės klientui UAB „„(duomenys neskelbtini)“. Pabrėžtina, kad vien aplinkybė, jog vyr. buhalteris G. B. turėjo atlikti tam tikrus buhalterijos taisymus, savaime nereiškia, kad būtent dėl atsakovės MB „Dita LT“ padarytų klaidų teikiant buhalterines paslaugas buvo būtinybė taisyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“  buhalterijos trūkumus. Teismas visiškai sutinka su atsakovės pozicija, kad pateikta 2023 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GBP000215 už suteiktas buhalterines paslaugas nepatvirtina, kad ši PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta būtent už atsakovės MB „Dita LT“ klaidų taisymą, todėl ieškovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Byloje kitų įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas aplinkybes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir ieškovė tokių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 176 – 179 straipsniai).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinio reikalavimus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Netenkinus ieškinio yra pagrindas iš ieškovės atsakovei MB „Dita LT“ priteisti 1 694 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos išlaidos už teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš viso iš ieškovės atsakovei priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovė, be kita ko, prašo paskirti ieškovei UAB buhalterės.lt iki penkių tūkstančių eurų baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. iš šios baudos skirti atsakovei.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Įvertinęs aptartą teismų praktiką šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., 441 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės buhalterės.lt ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Dita LT“, į. k. 304789432, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės buhalterės.lt, į. k. 302546905, 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                   Vanda Višnevska