LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2022 m. kovo 15 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merkys“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Merkys“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas atmesti ieškovės UAB „Merkys“ ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl servituto nustatymo ir žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos servituto būtinumo, kaip servituto nustatymo sąlygos, aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismai pripažino, kad naudojimasis žemės sklypu, kuriame prašoma nustatyti kelio servitutą, yra būtinas tinkamam ieškovės pastatų naudojimui pagal paskirtį, t. y. konstatavo aplinkybę, kuri pagal teismų praktiką laikoma servituto būtinumo pagrindu, tačiau paties servituto nenustatė, padarę išvadą, jog ieškovei teisė netrukdomai patekti prie jai priklausančių pastatų (rampos) yra užtikrinta Kelių eismo taisyklių. Taip teismai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos servituto ir kitų naudojimosi svetimu daiktu pagrindų derinimo klausimais. Be to, anot ieškovės, bylą nagrinėję teismai, nurodydami, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji negali privažiuoti prie savo statinių ar kad ji apskritai realiai naudoja savo pastatus, kuriems prašo nustatyti kelio servitutą, nukrypo nuo analogiškose bylose suformuotos kasacinio teismo praktikos. Pagal šią praktiką nėra būtina, kad ūkinės veiklos nevykdantis asmuo pradėtų faktiškai vykdyti tokią veiklą vien tam, kad pagrįstų, jog servitutas yra reikalingas tokiai ūkinei veiklai vykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020). Ieškovė taip pat argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo aiškinant procesinę įrodinėjimo pareigą suformuotos praktikos, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019, 40 punktas). Ieškovės vertinimu, teismai reikalavo iš jos neįmanomo – pradėti ūkinę veiklą, kurios ji negali pradėti dėl negalėjimo patekti prie pastatų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl skunde nurodytų materialiosios teisės normų pažeidimo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei UAB „Merkys“ (j. a. k. 240363940) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. kovo 14 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 21.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Egidija Tamošiūnienė