Civilinė byla Nr. 2A-18-109/2010

 Pirmosios instancijos teismo teisėjas Milda Remeikienė

Procesinio sprendimo kategorija 76.4;121.21

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. vasario  11 d.

Kaunas

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,   dalyvaujant  ieškovui  Haroldui Ivanauskui, atsakovės Ž. B. atstovei advokatei Jūratei Kelpšaitei,  apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo  ieškovo H. I. apeliacinį skundą  dėl Kauno miesto aplinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo civilinėje  byloje Nr. 2A-2148-192/2009 pagal ieškovo  H. I. ieškinį atsakovei  Ž. B., tretysis asmuo  Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko  teisių apsaugos tarnyba  dėl tėvystės įrašo nuginčijimo.

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas H. I. 2008 m. rugpjūčio 5 d. ieškiniu ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. patikslintu ieškiniu (b. l. 3-4, 17-19) kreipėsi į teismą prašydamas paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, panaikinti K. I., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą gimimo liudijime, išduotame 1995-04-06, Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 1242, kuriuo K. I. tėvu yra įrašytas ieškovas. Ieškovas nurodė, kad  santuoka su atsakove Ž. B., vaiko motina, nutrūko 1995 m. kai atsakovė, besilaukianti vaiko, pabėgo iš namų. Santuokoje jie neišgyveno nei metų. Vaikas buvo pradėtas iki santuokos įregistravimo, gimė sveikas ir išnešiotas. Intymius ryšius pradėjo palaikyti su atsakove 1994 metais, iki santuokos. Apie nėštumą atsakovė jam pranešė 1994 metų vasaros pabaigoje. Ieškovui ir anksčiau kilo įtarimas,  kad jis gal būt nėra K. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nes buvusi žmona, bendravo ir su kitais vyrais. 2007 metais  teismine tvarka buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.

            Mano, kad  nepraleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties  termino tėvystei nuginčyti, nes 2008 m.  kovo 21 d. atvykęs pasveikinti sūnaus su gimtadieniu, iš atsakovės  sužinojo, kad  K. I. yra ne jo sūnus ir atsakovė  nori jo gimimo liudijime pakeisti tėvo duomenis, įrašyti tikrąjį Karolio tėvą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš H. I. Ž. B. naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Lt.

Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais,- Kauno  miesto apylinkės  teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, kuriuo nustatyta  ieškovo  su vaiku  bendravimo  tvarka bei pakeistas Kauno m. apylinkės teismo 1995-06-22 nutarimu priteistas vaiko išlaikymo dydis ir forma  ( b.l. 7-10), atliktos ginčytinos tėvystės ekspertizės išvada, kuria nustatyta,  kad H. I. yra vaiko K. I. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas (b. l. 68-74), ieškovui nepateikus patikimų įrodymų, galinčių paneigti DNR ekspertizės  išvadą (b.l. 91-92), sprendė, kad ieškovas sūnų pripažino, yra K. I. tėvas, todėl ieškinį atmetė.  

            Apeliaciniu skundu (b. l. 94-97) ieškovas H. I. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. teismo sprendimą, paskirti  pakartotinę DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar K. I. yra ieškovo sūnus, ekspertizę pavedant atlikti Lietuvos Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijai, panaikinti K. I., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą gimimo liudijime, išduotame 1995-04-06 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 1242, kuriuo K. I. tėvu įrašytas ieškovas H. I., priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Nurodė, kad  pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi  ekspertizės išvada, nes  atliekant ekspertizę, jo nuomone, buvo pažeista kraujo  mėginių  paėmimo procedūra, todėl  jam kelia abejonių Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės  aktas Nr. ES 261/08/01, kuriuo nustatyta, kad jis yra vaiko K. I. tėvas (b.l. 68,69). Be to, nurodė, kad  atsakovei  ignoravus 2008-10-22 teismo nutartį ir neatvykus į nurodytą laboratoriją, o K. I. į laboratoriją atvežus jo patėviui , Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi  buvo paskyręs naują DNR ekspertizę siekiant nustatyti, ar K. I. yra jo sūnus, tačiau nei viena iš  proceso šalių 2008 m. gruodžio 8 d. nutarties negavo, todėl  teismas pažeidė  CPK 292 straipsnio  reikalavimus. Nutartis yra  įsiteisėjusi, todėl privaloma šalims (CPK 18 str.).

            Toks civilinio proceso normų pažeidimas galėjo turėti įtakos įrodymų vertinimui civilinėje byloje, neteisingam bylos išsprendimui (CPK 329 str. 1 d.) bei neteisėto teismo sprendimo priėmimui, nes tik atlikus pakartotinę ekspertizę, būtų visiškai įsitikinta, kad K. I. yra arba nėra apelianto sūnus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102-105) atsakovė Ž. B. prašo palikti teismo sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir įstatymo nustatytose ribose paskirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad įstatymas nenumato dviejų ekspertizių atlikimo reikalavimo vienam faktui nustatyti, tėvystės nustatymo ekspertizė buvo atlikta tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, be to, teismas, skirdamas antrąją ekspertizę neturėjo duomenų, kad yra atlikta pirmoji, kadangi duomenys byloje gauti tik 2008-12-12. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad byloje dalyvaujantys asmenys patys sprendžia duoti tyrimus ar ne tokio pobūdžio ekspertizei, ši ekspertizė nėra priverstinio pobūdžio (civilinė byla Nr. 3K-3-696/2003). Atsakovė nurodo, kad teismas turėtų taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinio senaties terminas yra praleistas. Atsakovė laiko, kad atsakovas abejones reiškė jau nuo 1994 metų vasaros pradžios, jis pats nurodo, kad nuo pat pradžių abejojo dėl to, ar vaikas yra jo (b. l. 89), tačiau datą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas nurodo 2008-03-21, Karolio gimimo dieną, kada ieškovo teigimu jis buvo atvykęs pas sūnų ir atsakovė pasakė apie tai, jog Karolis yra ne ieškovo sūnus. Atsakovė nurodė, kad  ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės, nes  antstolio S. Užkuraičio rašte dėl vykdymo  veiksmų yra pažymėta, jog ieškovas 2008-03-21 nebuvo atvykęs pas sūnų, nes sirgo. Dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis – atsakovė nurodo, kad ieškovas, ekspertizei nustačius jo tėvystę ir toliau neigia šį faktą, veda teisminius procesus, keliančius tiek atsakovei tiek jų sūnui stresą.

            Apeliacinis skundas  atmestinas.

            Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja  bylą neperžengdamas  apeliacinio skundo  ribų.(CPK 320 straipsnis).

 

Dėl tėvystės nuginčijimo

            Teisėjų kolegija iš  esmės sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis, bei  iš dalies  su atsakovės  atsiliepimo į apeliacinį skundą  argumentais ir štai dėl ko:

            Byloje nustatyta, kad  ieškovas  su atsakove susituokė 1994-10-22 Kauno m. CMB, akto įrašo Nr. 2719. Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. gegužės 7 d. sprendimu  nutraukė jų santuoką, ištuoka įregistruota  2000 m. rugpjūčio  17 d. Kauno m. CMB, įrašo Nr. 844 (b.l. 11,12, 21). Jiems gyvenant  santuokoje (duomenys nekslebtini) gimė sūnus  K. I., kurio gimimo liudijime  tėvu nurodytas ieškovas ( b.l. 22).

Sutinkamai su CK 3.151 straipsnio 1 dalimi, pareikšti ieškinį dėl tėvystės(motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo  akto įraše  įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo,  vaiko gimimo įraše  neįrašytas kaip motina ar tėvas,  bet laikantis savo vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo  įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai  ar globėjai (rūpintojai),vaikas, sulaukęs pilnametystės , ar nepilnametis, įgijęs  visišką veiksnumą. 

Kadangi  ieškovas  vaiko K. I. gimimo įraše nurodytas, kaip vaiko tėvas, todėl  ieškovas, manantis, kad nėra K. I. tėvas, turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (CK.3.151 straipsnio 1 dalis).

CK.3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  kreiptis į teismą dėl  tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis  terminas  skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris  kreipiasi į  teismą, sužinojo apie  ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių  pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.   

Atsakovė prašė teismą atmesti ieškinį dviem pagrindais: ieškovui praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti (CK 3.152 straipsnio 1 dalis)  ir dėl ieškinio nepagrįstumo (CPK 178 straipsnis).

            Pažymėtina, kad teismas  nenagrinėjo ieškinio  pagrįstumo ieškinio senaties taikymo aspektu, nors atsakovė reikalavo taikyti ieškinio senatį ir pasibaigus ieškinio senaties terminui, ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnis ,3.152 straipsnio 1 dalis).

            Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas  nepraleido vienerių metų  ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes jo nurodytos aplinkybės , jog  tik 2008-03-21 jam atvykus pasveikinti sūnaus su gimtadieniu ir atsakovei pareiškus, kad Karolis ne jo sūnus jam atsirado  pagrindas ginčyti vaiko  tėvystę ir  šios aplinkybės nepaneigia  atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas antstolio  S.Užkuraičio  raštas dėl vykdymo veiksmų. Antstolio  rašte nėra nurodyta, kad  ieškovas 2008-03-21 sirgo, todėl   nebuvo  nuvykęs  pas sūnų.( b.l. 37).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai  (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso  kodekso numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnis). 

            Iš esmės apeliantas  nesutiko su teismo sprendimu vien dėl to, kad pirma atlikta DNR ekspertizė jam kėlė  abejonių , nes jo manymu, atliekant ekspertizę buvo pažeista kraujo mėginių paėmimo procedūra. Siekdama išsiaiškinti apelianto  apeliaciniame skunde nurodytų  argumentų pagrįstumą, kolegija paskyrė pakartotinę  DNR  ekspertizę.

            VšĮ Vilniaus universiteto klinikinės  ligoninės  Santariškių klinikų  Medicininės  genetikos  centro 2009-10-30 pažymoje apie atliktą  biologinį   giminystės  ryšių nustatymo tyrimą konstatuota, kad  atlikus  ginčytinos tėvystės tyrimą DNR analizės metodais nustatyta, kad    H. I. yra  vaiko K. I. biologinis tėvas su tikimybe 99,994% ( b.l. 152). Po šio tyrimo  atlikimo  apeliantas teismo posėdyje pareiškė, kad  jis pripažįsta, kad yra  K. I. tėvas, tačiau prašė iš atsakovės priteisti visas turėtas  bylinėjimosi išlaidas.  

Teisėjų kolegija, remdamasi virš nustatytomis aplinkybėmis  sprendžia, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl  paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas  atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 328, 330 straipsniai).

 

 

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

LR CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi būtinos sąlygos reikalavimui dėl baudos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju paskyrimo: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- LR CPK) 2 straipsnis numato, kad civilinio proceso tikslai - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. LR CPK 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra numatyta šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad pirmosios  instancijos teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis  dėl DNR ekspertizės  paskyrimo nebuvo  įvykdyta ir yra įsiteisėjusi (b.l. 63), siekdama išsiaiškinti  apelianto apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumą, tenkino jo prašymus dėl pakartotinės DNR  ekspertizės paskyrimo, ekspertizės įstaigos pakeitimo, dėl ko keletą kartų  buvo sustabdytas ir atnaujintas bylos  nagrinėjimas ir dėl to užsitęsė  bylos nagrinėjimas.(b.l.  123,124, 128-130, 143-145, 157-158).  

 Byloje nustatyta, kad  2009-06-22 ieškovas nenuvyko į M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratoriją, nes sirgo. Tai patvirtina nedarbingumo pažymėjimas ( b.l. 133).  

            Teisėjų kolegija, įvertinusi virš  nurodytas aplinkybes, nenustatė  atsakovo  piktnaudžiavimo  procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymas dėl baudos paskyrimo ieškovui  už piktnaudžiavimą  procesinėmis teisėmis  atmestinas. 

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

            Bylinėjimosi  išlaidas sudaro  žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu         (CPK 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, nustato CPK 88 straipsnis.

             CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai.  Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

            Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai.      Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:    1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose  Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

            Byloje  nustatyta, kad  atsakovė  sumokėjo  advokatei Jūratei Kelpšaitei už atsiliepimo į apeliacinį skundą, užklausimo į atsakovo darbovietę surašymą,, atstovavimą 4 teismo posėdžiuose , kurių bendra trukmė 3 val., iš viso 1800 Lt  bylinėjimosi išlaidų ( b.l. 102-105,106, 11-115, 121,122, 134, 140-142, 162-163).

            CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios  naudai  priimtas sprendimas, jos turėtas  bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės sumokėtos 1800 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme  nėra per didelės ir neprotingos, todėl atmetus apeliacinį skundą, ši suma  priteistina iš ieškovo atsakovei. (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

             

            Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nagrinėjamas visos bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienoje teismo instancijoje nustatoma, kokių išlaidų turėta, koks jų dydis, ir nutariama, kaip jos turi būti paskirstytos tarp šalių.

            Pirmosios instancijos teismas  patyrė 12,50 Lt (sprendime neišspręstas šių išlaidų klausimas), o  apeliacinės instancijos teismas - 71,85 Lt, iš viso byloje patirta  84,35 Lt  išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus  ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos į valstybės biudžetą  priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

 

n u t a r i a :

 

            Apeliacinį skundą atmesti.

            Kauno miesto aplinkės teismo  2009 m. vasario 12 d.  sprendimą palikti nepakeistą

            Iš ieškovo  H. I. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei Ž. B. (ak. (duomenys neskelbtini) 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

            Iš ieškovo priteisti 84,35 Lt  išlaidų, susijusių  su procesinių  dokumentų įteikimu, valstybei.   

 

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                           Birutė Bobrel

 

Kolegijos teisėjai:                                                                                                             Aušra Baubienė

 

                                                                                                                                  Raimondas Buzelis