Baudžiamoji byla Nr. 1-733-817/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29002-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė
sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,
kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Normantui,
laiduotojui A. Č.,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „E.“, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad jis 2021 m. rugpjūčio 22 d. buvo pas (duomenys neskelbtini) J. Č.. Kartu buvo ir J. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis ir J. vakare išgėrė brendžio, kaltinamasis išgėrė 300 g., po to nuėjo į pirtį. Vartojo alkoholį iki 00.00 val. Jis kitos dienos rytą atsikėlė apie 08.00 val. Kai atsikėlė, jis išgėrė vieną butelį alaus, kurio talpa 0,5 l. Daugiau alkoholio neturėjo ir nevartojo. Atsikėlęs kaltinamasis jautėsi normaliai, todėl nusprendė vairuoti pats. 2021 m. rugpjūčio 23 d. jis važiavo atgal į namus, vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo J.. Tuo metu kaltinamasis dirbo (duomenys neskelbtini). Jam buvo dvi išeiginės, todėl vartojo alkoholį. Tuo metu jam buvo sunku, nes skyrėsi su žmona, po skyrybų jis jautėsi blogai. Jam rikiuojantis iš pirmos juostos į antrą, jis kliudė kitą automobilį. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, nuėjo į kitą kelio pusę, ten atsisėdo, šiek tiek išgėrė. Po to grįžo prie automobilio, kur stovėjo policija, policija klausė jo, ar jis vairavo. Jie paprašė jo pasitikrinti girtumą, jis pasakė jiems, kad nėra tikslo, nes gėrė vakar ir iš streso po įvykio. Jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes žinojo, kad parodys daugiau. Kaip ir atsisakė pūsti, todėl jam surašė protokolą ir išvežė jį į areštinę. Šis įvykis jam tapo pamoka visam gyvenimui. Kaltinamasis nurodė, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo brolio priežiūrai. Kaltinamasis nurodė, kad A. Č. yra jo (duomenys neskelbtini) brolis. Nors kaltinamasis gyvena ne su juo, o su savo (duomenys neskelbtini), tačiau jie palaiko artimus santykius, iki įvykio jie dirbo kartu. Kaltinamasis papasakojo apie šį įvykį broliui iš karto, kai jį paleido iš areštinės.
Teismo posėdžio metu laiduotoju prašantis būti A. Č. prašė kaltinamąjį V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo priežiūrai. Nurodė, kad kaltinamasis yra jo (duomenys neskelbtini) brolis, tačiau jie augo kartu kaip broliai, augo kartu nuo tada, kai kaltinamajam buvo apie (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jų santykiai yra artimi, susitinka, pasikalba, dirbo kartu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu laiduotojas ir toliau dirba (duomenys neskelbtini), o V. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra geras žmogus, tiesiog suklydo. Apie šį įvykį laiduotojas sužinojo tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini), kadangi šis ir kaltinamasis važiavo kartu. Iš kaltinamojo sužinojo apie šį įvykį, kai kaltinamasis išėjo iš (duomenys neskelbtini), tai buvo po 2-3 dienų. Laiduotojas nurodė, kad jis su kaltinamuoju bendrauja kiekvieną savaitę, matosi šiek tiek rečiau, bet jis gali palaikyti jį psichologiškai, su juo pasikalbėti. Apie šį įvykį jie kalbėjosi. Kaltinamasis nurodė jam, kad jis buvo išgėręs, važiavo ir atsitrenkė į kitą mašiną, t. y. įvyko eismo įvykis. Laiduotojas klausė jo, kodėl jis taip pasielgė, o šis jam atsakė, kad jam yra depresija dėl skyrybų su žmona, tiesiog nepagalvojo ir atsisėdo už vairo. Laiduotojas nurodė, kad kaltinamasis neturėjo alkoholizmo problemų, jis nesigydė dėl to. Laiduotojo vertinimu, tai labai blogas kaltinamojo poelgis, kuri laiduotojas vertina neigiamai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo V. G. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
2021 m. rugpjūčio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. G. parodė, kad jis prisipažįsta visiškai ir nurodė, kad jis savaitgalį, t. y. 2021 m. rugpjūčio 22 d. kartu su J. Č. laiką leido pas jo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Sekmadienį kartu su J. gėrė viskį, kiek tiksliai išgėrė, šiuo metu neprisimena. 2021 m. rugpjūčio 23 d., atsikėlę, kartu su J. užbaigė likusį viskį apie (200 ml.), kai baigė vartoti alkoholinius gėrimus, buvo apie 12 val. dienos. Kadangi nesijautė apsvaigęs, manė yra galintis vairuoti transporto priemonę, todėl sėdo už jam priklausančio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir kartu su J. (sėdėjo priekyje, keleivio pusėje) išvyko namo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas, (duomenys neskelbtini), rikiavosi iš pirmos juostos į antrą ir tuo metu kliudė priekyje važiuojantį automobilį Volkswagen. Įvyko autoįvykis, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link miško pasivaikščioti. Kadangi su savimi turėjo nusipirkęs „pleškutę“ brendžio (200 ml.), nuėjęs į netoliese buvusį miškelį, ten jį išgėrė. Kur tuo metu buvo J., jis nežino, bet iš miškelio jam grįžus, prie automobilio (praėjus apytiksliai 20-30 minučių), rado jį stovintį šalia jam priklausančio automobilio, kurį vairuodamas padarė avariją. Kai jis atėjo prie automobilio, jau buvo atvykę pareigūnai, kurie braižė įvykio schemą, jie uždavė jam klausimą, ar tai jo automobilis, jis atsakė, kad taip, tai jo. Jie paklausė, ar yra išgėręs, jis jiems atsakė, kad taip, išgėręs. Tada pareigūnai paprašė jo pasitikrinti blaivumą, o jis atsakė jiems, kad atsisako tikrintis, nes buvo išgėręs, o po auto įvykio išgėrė dar 200 ml. brendžio, todėl blaivumo nesitikrins. Pareigūnai bent kelis kartus kartojo jam, kad pasitikrintų blaivumą, bet visus kartus jis atsisakė. Labai gailisi dėl įvykio. Sulaikymo metu, jam būnant areštinėje, prasidėjo (duomenys neskelbtini), todėl pareigūnams pasakė, kad jis kažką sau pasidarys, nes tokioje mažoje patalpoje jis negali būti. Tada atvyko greitosios medicinos pagalbos specialistai, kurie jo paklausė, ar jis ketina sau kažką pasidaryti? Jis atsakė, kad taip, po ko jį išvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini), iš kurio išleido tik (duomenys neskelbtini), po ko iškart atvyko pas tyrėją, atliekančią ikiteisminį tyrimą (b. l. 130-133).
2021 m. rugpjūčio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Š. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. dirbo pamainoje nuo 06.00 val. iki 18.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu S. B.. Apie 13.37 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti į eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu susidūrė dvi transporto priemonės, t. y. Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, pamatė, kad įvykio vietoje stovi GMP (duomenys neskelbtini) automobilis ir policijos automobilis, borto Nr. (duomenys neskelbtini). GMP automobilyje sėdėjo moteris, medikai nurodė, kad veš moterį į (duomenys neskelbtini). Tada priėjo prie tos moters, kad ji jam paaiškintų eismo įvykio aplinkybes, ji jam nurodė, kad ji savo automobiliu VW važiavo pirma eismo juosta, antroje eismo juostoje išgirdo smūgio garsą, po ko pajuto, kaip į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Paklausė moters, kokius skausmus ji jaučia, moteris nurodė, kad jaučia skausmą galvos, kaklo, krūtinės ir dešinės kojos srityje, nes po smūgio ji automobiliu atsitrenkė į kelio atitvarus. Užsirašė moters duomenis, V. L., ir GMP automobilis nuvažiavo į ligoninę. Nuėjo jau iki kolegų, kurie miškelyje šalia rado automobilio Toyota vairuotoją ir su juo bendravo. Atsivedę vairuotoją V. G. į eismo įvykio vietą, patikrino visų dalyvių blaivumą, VW vairuotoja buvo blaivi, o Toyota vairuotojas vengė tikrintis blaivumą, nors buvo akivaizdžiai neblaivus. Tada nuėjo iki kolegų automobilio laikino sulaikymo patalpos, kur bendravo su vairuotoju, bandė įtikinti jį tikrintis blaivumą. Pasiūlė vairuotojui tikrintis blaivumą 5 kartus, tačiau jis atsisakė, vis nukreipdamas temą. Galiausiai vairuotojas pasakė, kad tikrintis blaivumo nenori. Nori paminėti, kad prieš pirmą kartą, kai pasiūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, jis jam nurodė, kad tuo metu, kai buvo nubėgęs į miškelį, jis išgėrė buteliuką, 200 g. brendžio. Paklausė vairuotojo, ar žino, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, jis jam nurodė, kad žino, tačiau tikrintis blaivumą vis vien atsisakė. Tada pradėjo forminti eismo įvykį, apžiūrėjęs Toyota automobilį matė, kad jame mėtėsi daug tuščių ir pilnų alkoholio butelių, alaus, degtinės. Forminant eismo įvykį, maždaug po 10 min., nuėjo iki vairuotojo, atidaręs automobilio laikino sulaikymo patalpą, juto iš ten sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vairuotojas automobilyje miegojo. Į įvykio vietą atvyko kelių policijos budėtojas, (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota buvo priverstinai išvežtas į saugomų automobilių aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-43).
2021 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. parodė, kad apie įvykį nieko parodyti negali, nes neprisimena. Kartu su V. G., kuris yra jo (duomenys neskelbtini), alkoholinių gėrimų nevartojo, jo vartojant alkoholinius gėrimus nematė. Kokiomis aplinkybėmis 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsirado V. G. vairuojamame automobilyje, adresu (duomenys neskelbtini), jis neprisimena. Automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. G., važiavo dviese, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Atsimena, kad kažkuriuo momentu prie jo, jam sėdint automobilyje Toyota (keleivio pusėje, priekinėje sėdynėje), priėjo policijos pareigūnai, kurie paklausė apie įvykio aplinkybes. Avarijos ar kitokio incidento su automobiliu Toyota visiškai neatsimena, todėl aplinkybių patikslinti negalėjo ir šiuo metu negali. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, buvo nustatytas 3,75 promilių girtumas. Atsimena, kad 2021 m. rugpjūčio 22 d. vartojo alkoholinius gėrimus jo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su juo buvo V. G.. Kiek ir kokių alkoholinių gėrimų suvartojo, jis neprisimena ir įvardinti negali. V. G. laiką leido kartu su juo, tačiau, kad jis vartotų alkoholinius gėrimus, jis nematė ir tokio fakto patvirtinti negali. Kur važiavo automobiliu Toyota ir kokiu tikslu. jis neprisimena. V. G. sulaikymo fakto nematė (b. l. 45-47).
2021 m. rugpjūčio 23 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 17-18, 22-24).
2021 m. rugpjūčio 23 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, jog transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 20, 21).
2021 m. rugpjūčio 23 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog V. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.40 val., buvo nustatyti neblaivumo požymiai t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Asmuo atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 119).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra V. G. (b. l. 26).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio Toyota Avensis ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. rugpjūčio mėnesį su PVM buvo 2 450 Eur, be PVM buvo 1 935,50 Eur (b. l. 27).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini), V. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant išimti V. G. laikomą ginklą, 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo nuvykta ginklo registracijos adresu (duomenys neskelbtini), kur atrakinus seifą, jame ginklo nerasta. Seife buvo tik šovinių dėtuvė (be šovinių). Nuvykus V. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai turėjo būti paliktas ginklas, ginklas rastas nebuvo. Ginklui buvo paskelbta paieška. 2021 m. rugpjūčio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pagrindu, V. G. pateikė šaunamąjį ginklą „Makarov“ (duomenys neskelbtini), juodos spalvos dėklą bei šovinių dėtuvę, kurie 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu yra priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK OVS ginklų saugyklą. Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat priduoti saugoti minėtu nutarimu. Atsižvelgiant į tai, tikslinga spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo (b. l. 15).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o KET 17 punkte įtvirtinta, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažino, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti blaivumą. Tokie kaltinamojo V. G. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog V. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.40 val., buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 119); liudytojų P. Š. ir J. Č. apklausos protokolai (b. l. 40-43, 45-47); Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 17-18, 22-24); Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 19, 20, 21) ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad V. G. 2021 m. rugpjūčio 23 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad V. G. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo
V. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Normantas prašė atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo brolį A. Č.. Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu išreiškė ir laiduotoju prašantis būti A. Č..
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė nesutiko su kaltinamojo ir jo gynėjo advokato prašymu taikyti baudžiamojoje byloje laidavimo instituto nuostatas.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017).
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas. Teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018). Šiuo atveju V. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo patvirtintas nutarimas atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nustatant 2 metų terminą be užstato (BK 40 straipsnis), tačiau vis tik V. G. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, t. y. praeityje teistas nebuvo, jokių duomenų apie šiuo metu jo atžvilgiu vykstančius naujus ikiteisminius tyrimus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra (b. l. 109-110). Nėra duomenų, jog V. G., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką. Taigi, įvertinus aptartus argumentus, darytina išvada, kad V. G. nusikalto pirmą kartą ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą laidavimui taikyti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, V. G. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos. Teismas, įvertinęs V. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme turinį, sprendžia, jog jis nuoširdžiai pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, papasakojo esmines faktines veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Kaltinamojo pateiktas ADB „C.“ raštai ir mokėjimo nurodymo kvitai patvirtina, jog kaltinamasis atlygino dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio ADB „C.“ patirtus nuostolius (b. l. 96, 97, 98, 99). Taigi egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.
Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į įgyvendintą sąlygą dėl žalos atlyginimo, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo patvirtintas nutarimas atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, nustatant 2 metų terminą be užstato (BK 40 straipsnis), tačiau vis tik V. G. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, t. y. anksčiau neteistas. Svarbu ir tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurios anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl kurios padarymo jis šiuo metu yra kaltinamas iš esmės skiriasi savo pobūdžiu. V. G. dėl vairavimo būnant neblaiviam nėra baustas ir administracine tvarka. V. G. praeityje yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, nes byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu yra pagrindo manyti, jog jis tikrai suvokia savo elgesio pavojingumą, be to, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, išsiskyręs, turintis (duomenys neskelbtini) vaiką, dirbantis UAB „E.“. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. G. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismo posėdyje apklaustas laiduotoju prašantis būti A. Č. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo (duomenys neskelbtini) brolis, tačiau jie augo kartu kaip broliai, augo kartu nuo tada, kai kaltinamajam buvo apie (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jų santykiai yra artimi, jie susitinka, pasikalba, bendrauja kiekvieną savaitę, dirbo kartu UAB „V.“, kaltinamasis yra geras žmogus, tiesiog suklydo. Vertindamas, ar A. Č. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog jis yra darbingo amžiaus, dirba UAB „V.“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nors anksčiau administracine tvarka baustas, tačiau šio administracinio nusižengimo pobūdis nagrinėjamu atveju nėra pagrindas spręsti dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo. Nors V. G. ir A. Č. negyvena kartu, tačiau jie artimai bendrauja, anksčiau kartu dirbo toje pačioje darbovietėje, padeda vienas kitam. Pastebėtina, kad nuolatinis ryšio palaikymas, tarpusavio pagalba, sprendžiant įvairias gyvenimiškas problemas, moralinis vienas kito palaikymas, pasitikėjimo vienas kitam demonstravimas, pagarbus bendravimas yra veiksniai, kurie paprastai daro teigiamą įtaką santykius palaikantiems asmenims. Būtent tokį teigiamą poveikį, teismo vertinimu, A. Č. ir darys V. G.. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad A. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam V. G.
. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam V. G. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 2 (dvejiems) atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi V. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Teismo vertinimu, baudžiamojo proceso prevencinei paskirčiai įgyvendinti V. G. skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės, tai yra, pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Vien tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, neskiriant minėtų baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju neleistų pasiekti BK 2811 straipsniu įtvirtinto tikslo, siekio apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti.
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 2 (dvejų) metų terminui.
BK 67 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones) (BK 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaltinamasis V. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, važiavo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors tikslus neblaivumas nebuvo nustatytas, tačiau jis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, t. y. taip vengė neblaivumo patikrinimo. Vairuoti kaltinamasis nusprendė nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Be to, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į prevencinį uždraudimo naudotis specialia teise taikymo tikslą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 136-137) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuoti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-136-699/2018). Matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaiko turto konfiskavimo tais atvejais, kai tai aiškiai prieštarauja proporcingumo principui. Vertinama kaltinamojo sveikatos būklė, veikos pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018 ir kt.). Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukėlę eismo įvykio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo taikymas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.
V. G. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas ir valdytojas buvo kaltinamasis V. G. (b. l. 26). Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumą, aplinkybę, kad automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam, sprendžia, kad minėto automobilio konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kad asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 – ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. kovo 6 d. Turto saugotoju paskirtas UAB „T.“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pratęstas kaltinamajam V. G. laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį turtą – keleivinį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Šiam turtui paliktas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant naudotis, disponuoti ir valdyti šiuo turtu. Turto saugotoju paliktas UAB „T.“. Šio turto laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 6 d. Kadangi automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra konfiskuojamas, prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam automobiliui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Kiti procesiniai klausimai
Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 136-137).
Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Ginklas, pistoletas PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), dvi dėtuvės (be šovinių), ginklo dėklas, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas (duomenys neskelbtini)), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. K. 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui (b. l. 70, 72), nelaikytini daiktais, turinčiais reikšmės šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 91 straipsnis), todėl šių daiktų likimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas (BPK 307 straipsnio 6 dalis), o šis klausimas perduotinas spręsti prokurorui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d.
Paskirti V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1 – ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirtą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Klausimą dėl ginklo, pistoleto PM, 9x18, Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų dėtuvių (be šovinių), ginklo dėklo, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (išduoto (duomenys neskelbtini)), ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (išduoto (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. K. 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pagal 2021 m. rugsėjo 1 d. kvitą (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) perduotų saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, perduoti spręsti prokurorui.
Išaiškinti V. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti V. G., kad, jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. Č., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė