Nuorašas
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr.1A-180/2011
Teisėja Ainora K. M. Teisminio proceso Nr. 1-10-1-60032-2005-1
Bylos kategorija : 14.6;28.4;
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.15.1.1;2.4.6.3.3;2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teisėjų Arūno Kisieliaus, Stasio Lemežio,
sekretoriaujant Linai Butkuvienei,
dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,
gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,
nukentėjusiajam I. N., jo atstovei D. P.,
teismo psichiatrui R. A.,
vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal:
-Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;
-Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir R. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. K. priteista I. N. 4596,71 Lt turtinės žalos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Iš R. K. priteista Policijos Departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 5671 Lt proceso išlaidų.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad jis savavaldžiavo, t.y. 2003 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas pripažįstamą L. K. teisę, reikalavo I. N. grąžinti jam 3 200 Lt, kuriuos nukentėjusysis buvo likęs skolingas L. K. už 2001 metais pirktą automobilį TOYOTA, kurio vertė 4 400 Lt.
Tęsdamas nusikalstamą veiką R. K. 2003 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, reikalavo I. N. perduoti jam 1 500 Lt, kuriuos, tariamai, nukentėjusysis skolingas L. K.. 2003 metų rugsėjo mėnesį, Neskučių g., Vilniuje, nukentėjusysis I. N., vykdydamas R. K. valią, perdavė jam 500 Lt kaip dalį tariamos skolos, o už likusią tariamą 1 000 Lt skolą, 2003 metų spalio mėnesį I. N. atidirbo statybos objekte, esančiame Latvių g., Vilniuje. Tokius R. K. veiksmus pirmos instancijos teismas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1d.
Be to, pirmosios instancijos teismas R. K. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1d., nurodęs, kad jis laikotarpiu nuo 2003 lapkričio mėnesio iki 2005 metų rugsėjo mėnesio, įvairiose Vilniaus miesto vietose, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas prieš nukentėjusįjį I. N. ir jo šeimą panaudoti fizinį smurtą ir panaudodamas kitokią psichinę prievartą, atvirai savo naudai vertė jį perduoti turtą. Šis nusikaltimas padarytas tokiomis aplinkybėmis:
R. K. tiksliai nenustatytą 2003 metų lapkričio mėnesio dieną, Latvių g., Vilniuje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas I. N. prieš jį ir jo šeimą panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai vertė jį perduoti jam 4 000 Lt, už tariamai jo pažįstamiems asmenims 2000 – 2001 metais padarytą 10 000 Lt žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytą 2003 metų gruodžio mėnesio dieną, Latvių g., Vilniuje, R. K. neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fiziniu susidorojimu I. N. ir jo šeimai, atvirai savo naudai, vertė pastarąjį perduoti jam 10 000 Lt, už tariamai 2003 metų gruodžio mėnesį Valstybinės darbo inspekcijos paskirtą 20 000 Lt baudą UAB „Simetrija“. Vykdydamas R. K. valią, I. N. laikotarpiu nuo 2004 metų sausio mėnesio iki lapkričio mėnesio perdavė R. K. 2 200 Lt.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K. 2004 metų vasaros pabaigoje neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas fiziniu susidorojimu I. N. ir jo šeimai, atvirai savo naudai, reikalavo perduoti jam tariamą 11 000 Lt skolą. Nukentėjusiajam neįvykdžius šio reikalavimo, jis 2004-11-23 ryte, atvažiavo pas nukentėjusįjį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur atvirai fiziniu susidorojimu pagrasino nukentėjusiojo dukrai J. N..
Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 metų pavasarį, neturėdamas teisėto pagrindo, Jačionių g. 13, Vilniuje, R. K. įsisodino nukentėjusįjį į lengvąjį automobilį ir nuvežęs į mišką, esantį šalia AB „Vilniaus Energija“, grasindamas fiziniu susidorojimu, privertė I. N. parašyti paskolos raštelius, nurodant, kad I. N. yra tariamai jam skolingas 25 000 Lt. Vykdydamas R. K. valią, nukentėjusysis ten pat, skirtingomis datomis parašė ne mažiau kaip du paskolos raštelius, kiekviename nurodydamas, kad skolingas kaltinamajam po 5 000 Lt.
Vykdydamas R. K. valią ir paklusdamas kaltinamojo reikalavimui 2005-05-17, UAB „Mikrovisatos valda“ patalpose, esančiose Viršuliškių g. 40, Vilniuje, nukentėjusysis I. N. sudarė mobiliojo ryšio telefono SAMSUNG E300, kainuojančio 946,71 Lt, išperkamosios nuomos sutartį VW95051702P, pagal kurią gautą telefono aparatą perdavė R. K. bei parašė raštelį, kuriame nurodė, kad perduoda telefoną kaip dalį 25 000 Lt skolos.
Vykdydamas R. K. valią ir paklusdamas kaltinamojo reikalavimui 2005-05-25 UAB „Senukų mažmena“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), I. N. sudarė namų kino sistemos PANASONIC, kainuojančios 1654,81 Lt, išperkamosios nuomos sutartį K5052506P, pagal kurią gautą namų kino sistemą išėjęs iš salono, perdavė R. K. bei parašė raštelį, kuriame nurodė, jog perduoda kaip dalį likusios 24 053,29 Lt skolos.
Vykdydamas R. K. valią ir paklusdamas kaltinamojo reikalavimui, nukentėjusysis I. N. laikotarpiu nuo 2005-05-17 iki 2005-09-15, bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)ų sankryžoje, nuo S. N. banko sąskaitos nuėmė ir kaip dalį tariamos skolos R. K. perdavė 2150 Lt, o būtent:
2005-05-17 bankomate, esančiame Gariūnų g. 68, I. N. iš sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 300 Lt, kaip dalį likusios 22398,48 Lt skolos;
2005-05-20 bankomate, esančiame Gariūnų g. 68, iš S. N. sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 250 Lt kaip dalį likusios 22098,48 Lt skolos;
2005-07-02 bankomate, esančiame Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, iš S. N. sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 150 Lt kaip dalį likusios 21848,48 Lt skolos;
2005-07-08 bankomate, esančiame Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, iš S. N. sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 700 Lt kaip dalį likusios 21698,48 Lt skolos;
2005-08-10 bankomate, esančiame Gariūnų g. 68, iš S. N. sąskaitos paėmė ir R. K. atidavė 500 Lt kaip dalį likusios 20998,48 Lt skolos;
2005-09-15 bankomate, esančiame Gariūnų g. 68, iš S. N. sąskaitos paėmė 250 Lt ir atidavė juos R. K. kaip dalį likusios 20498,48 Lt skolos;
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. dėl jam inkriminuojamų veikų prašo jį išteisinti, o civilinius ieškinius atmesti. R. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais. Teigia, jog nukentėjusiojo parodymai negali būti patikrinti jokiais kitais byloje surinktais duomenimis. Liudytojai A. Š. ir L. K. savo parodymais paneigė nukentėjusiojo parodymus. R. K. nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tikrinti nukentėjusiojo psichinę būklę, nes byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie nukentėjusiojo I. N. gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Taip pat R. K. nurodo, jog nustatyti nukentėjusiojo I. N. psichikos sutrikimai turėjo įtakos jo parodymų teisingumui. R. K. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ir liudytojos J. J. parodymais, nes apklausiant liudytoją teisme buvo pažeista nuteistojo teisė užduoti klausimus. Be to, liudytoja yra nukentėjusiojo dukra, todėl suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nuteistasis taip pat nurodo, jog visi byloje surinkti duomenys – išrašai iš banko sąskaitų, išperkamosios nuomos sutartys nieko neįrodo ir nepatvirtinta jo dalyvavimo nusikalstamose veikose, todėl šiais įrodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nuosprendį pagrindė vien tik nukentėjusiojo parodymais, o jo paties duotus parodymus nepagrįstai atmetė.
Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė, nukentėjusysis I. N. ir jo atstovė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl R. K. nuteisimo dėl 3200 Litų reikalavimo savavaldžiavimo būdu nėra teisėtas ir pagrįstas , teismo išvados toje dalyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių , kitoje nuosprendžio dalyje dėl kitų R. K. nuteisimų teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir teismo nuosprendis toje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas
Kaip jau buvo paminėta, be kitų nusikalstamų veikų nuteistasis R. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1d. už tai, kad 2003 metų vasario mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas pripažįstamą L. K. teisę, reikalavo I. N. grąžinti jam 3 200 Lt, kuriuos nukentėjusysis buvo likęs skolingas L. K. už 2001 metais pirktą automobilį TOYOTA, kurio vertė 4 400 Lt.
Kolegijos nuomone, toks nuteistojo R. K. veiksmų dėl 3200 Litų reikalavimo savavaldžiavimo būdu teisinis įvertinimas nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Asmens veika negali būti laikoma nusikalstama, jeigu ji neatitinka visų baudžiamajame įstatyme specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tik nustačius asmens veikoje visus nusikalstamos veikos sudėties požymius veiką galima pripažinti nusikalstama, o asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vienas pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių – kaltė.
Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aptariamus R. K. veiksmus pripažino nusikalstamais ir juos kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1d., kadangi nėra surinkta duomenų, kurie įrodytų, jog R. K. kaltais veiksmais piktnaudžiavo L. K. teise iš nukentėjusiojo I. N. atgauti buvusią skolą. Nukentėjusysis I. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, duodamas parodymus nurodė, jog jis buvo skolingas L. K. 3200 Litų už pirktą iš jo automobilį , kuriuos dalimis jam mokėjo , po to likusią skolą dalimis sumokėjo nuteistajam R. K., šiam 2005 m. gegužį pasakius mokėti jam, nes L. K. jam skolingas, ką jam patvirtino ir pastarasis, sutiktas po kelių dienų ( t. 1 b.l. 5, 12, 20, t. b.l. 131). Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo žmona S. N... Liudytojas L. K., patvirtindamas , jog jis į skolą nukentėjusiajam I. N. pardavė automobilį, už kurį šis jam atsiskaitinėjo dalimis , nepatvirtino perleidęs nukentėjusiojo I. N. skolos nuteistajam, tačiau to jis kategoriškai nepaneigė, nurodydamas , kad gali neprisiminti, nes aptariamu laikotarpiu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ( t. 1 b.l. 46, 47-48, t. 3 b.l. 145-146). Pats nuteistasis R. K. neigia ėmęs iš nukentėjusiojo pinigus už L. K. jam parduotą automobilį. Kolegija, vertindama aptariamoje situacijoje įrodymus , tiki nukentėjusiojo parodymais , nes šiuo klausimu pastarasis davė nuoseklius ir detalius parodymus, teismas nemato pagrindo, kodėl jam reikėtų išsigalvoti jo nurodytas aplinkybes. Tai, kad nukentėjusysis I. N. atsiskaitė per nuteistąjį R. K. jo nurodytomis aplinkybėmis su L. K. už automobilį, pirktą iš jo, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad liudytojas L. K. nei anksčiau, nei dabar neturi jokių piniginių pretenzijų nukentėjusiajam. Įvertinus tokių įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad nuteistasis R. K. pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis jam L. K. suteikta teise atgauti skolą, jos reikalavo iš nukentėjusiojo I. N. , tokį skolos perleidimą pripažino pats nukentėjusysis ir to neginčijo, likusią skolos dalį sumokėdamas nuteistajam. Dėl šių motyvų aptariama nuteistojo R. K. veika negali būti laikoma nusikalstama, kadangi veikoje nenustatytas pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis – kaltė. Pagal Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.
Teismo nuosprendis turi būti pagrįstas ir teisėtas. Nuosprendis pagrįstas tik tada, kai jo išvados grindžiamos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teisėtu pripažįstamas tik toks nuosprendis, kurio išvados pagrįstos tik teisėtu būdu surinktais duomenimis. Ištyrus šioje byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad jų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1d. dalyje dėl 3200 Litų reikalavimo pagrįsti. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nuteistajam R. K. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. šalintinos veikos dėl 3200 Litų reikalavimo iš I. N. aplinkybės, paliekant jo nuteisimą pagal šią veiką dėl 1500 Litų reikalavimo savavaldžiavimo būdu , pašalinant iš šią veiką nustatančios dalies žodžius „tęsdamas nusikalstamą veiką „.
Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, savo apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiojo I. N. parodymus vertino kaip pagrįstą įrodymų šaltinį, jo parodymais nepagrįstai grindė jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį , nes jo parodymus nuneigia liudytojai A. Š., L. K. , abejonę kelia jo psichinė būklė, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tikrinti nukentėjusiojo psichinę buklę, nors jis gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Mano, jog dėl psichikos sutrikimų nukentėjusysis galėjo duoti tikrovės neatitinkančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Apelianto teiginys, jog jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas nepagrįstais įrodymais , yra neteisingas. Visi šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. įtvirtintas įrodymams keliamas sąlygas, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį.
Kaip matyti iš apkaltinamojo skundžiamo nuosprendžio, pagrindinis įrodymų , kuriais reminatis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, šaltinis buvo nukentėjusiojo I. N. parodymai, kurių įrodomąją reikšmę bando nuneigti apeliantas. Kolegija , įvertinusi nukentėjusiojo I. N. parodymus , kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu (t. 1 b.l. 1, 5-9, 11-13, 20, 23, t.3 b.l. 131 ), pažymi, jog nukentėjusiojo I. N. parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs bei detalūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusysis I. N. savo parodymais nepagrįstai apkaltino nuteistąjį. Nukentėjusysis I. N. viso proceso metu nuosekliai ir detaliai laikėsi savo kaltinamų parodymų nuteistojo atžvilgiu. Tiesa, kai kurios jo nurodytos aplinkybės skiriasi, pavyzdžiui, pirminės apklausos metu I. N. nurodė, jog nuteistasis R. K. privertė jį pasirašyti paskolos raštelius šalia (duomenys neskelbtini), kitos apklausos metu, jis nurodė, jog jį R. K. pasirašyti paskolos raštelius privertė nuvežęs į mišką esantį už įmonės UAB „Vilniaus Energija“, kartais, duodamas parodymus, nurodė skirtingą nusikalstamos veikos padarymo datą ir pan. , tačiau šie netikslumai yra neesminiai, jie niekaip nepaneigia nuteistojo kaltės. Kolegija pažymi, jog šie netikslumai galėjo atsirasti dėl to, kad nusikalstama veika tęsėsi ilgą laiko tarpą, nuo 2003 metų lapkričio mėnesio iki 2005 metų rugsėjo mėnesio, šią tęstinę nusikalstamą veiką sudaro daug epizodų, kurie yra įvairaus pobūdžio, per tos tęstinės nusikalstamos veikos laikotarpį nukentėjusysis bendravo su nuteistuoju jo iniciatyva , todėl natūralu, kad esant įvairių įvykių, tame tarpe nusikalstamų ir nenusikalstamų, jų aplinkybės niveliavosi ir nukentėjusysis tiksliai nebeprisiminė visų įvykio aplinkybių, todėl jas ir painioja. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas , nukentėjusiojo I. N. parodymus vertina kaip patikimą įrodymų šaltinį ne tik dėl jo iš esmės nuoseklių ir detalių parodymų, bet ir dėl to, kad juos patvirtina kiti įrodymų šaltiniai : jo sutuoktinė S. N., jo dukra J. J. (duomenys apie lizingu paimtą nukentėjusiojo I. N. vardu mobilaus ryšio telefoną, namų kino sustemą, bankiniai duomenys apie pinigus , nuimtus iš S. N. sąskaitos, pas nuteistąjį namuose rasti paskolų rašteliai., pagal kuriuos jis yra skolingas nuteistajam ,pažyma iš SODROS, kurioje nurodyta, jog I. N. UAB „Simetrijoje“ buvo apdraustas trim dienom ( tai patvirtina jo parodymus dėl įvykio, susijusio su jio darbo „Simetrijos“ objekte). Taigi apeliacinė instancija mano, jog pirmosios intancijos teismas tinkmai įvertino byloje surinktus įrodymus , objektyvius byloje surinktus įrodymus: išrašus iš banko sąskaitų, išperkamosios nuomos sutartis, paskolos raštelius, pažymą iš SODROS, skambučių išklotines, duomenis apžiūros protokole papildo subjektyvieji įrodymai: nukentėjusiojo, liudytojų, nuteistojo parodymai, jie nepaneigia vienas kito, tuo sudarydami įrodymų visetą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi ir apeliantą pripažino kaltu padarius jam inkriminuotas aptariamas veikas.
Iš baudžiamojoje byloje esamų duomenų yra žinoma, kad nukentėjusiajam I. N. atliekamų nusikalstamų veikų nukreiptų prieš jį metu išsivystė adapatacijos sutrikimas, pasireiškiantis mišriais emocijų ir elgesio sutrikimais ( t. 1 b.l. . 30). Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme , nebuvo aiškintąsi, ar toks sutrikimas netrukdė nukentėjusiajam I. N. teisingai suprasti įvykius, juos tinkamai interpretuoti ir tinkamai apie tai duoti parodymus .Apeliacinio proceso metu apklaustas teismo ekspertas- psichiatras R. A. paaiškino, jog minėti psichikos sutrikimai išsivystė nuo ilgalaikės stresinės situacijos, kurią galėjo sukelti įvykiai , apie kuriuos nukentėjusysis duoda parodymus . Šie sutrikimai nėra psichikos liga ir neturi įtakos nukentėjusiojo parodymų teisingumui. Anot eksperto nukentėjusiajam I. N. nustatytas sutrikimas netrukdė su juo susijusias aplinkybes suvokti teisingai ir neiškreipė jų įvertinimo , netrukdė teisingai atpasakoti įvykių aplinkybes. Dėl šių motyvų kolegija atmeta apelianto skundo argumentą, susijusio su abejonėmis dėl nukentėjusiojo parodymų nepatikimumo dėl neva jo nekokybiškos psichinės būklės. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. Š. , kaip kad savo skunde nurodo apeliantas R. K., iš tikrųjų nepatvirtino nukentėjusiojo I. N. versijos , jog apeliantas R. K., dalyvaujant jam- liudytojui A. Š. , yra reikalavęs iš nukentėjusiojo I. N. pinigų, tačiau teismas tokius šio liudytojo parodymus (t. 1 b.l. 65-66 , 67 t. 3 b.l. 145) vertina kritiškai, nes liudytojas yra artimas giminaitis apeliantui (jie abu yra vedę seseris) ir gali būti suinteresuotas bylos baigtimi , be to liudytojas pirmą kartą buvo apklaustas tik 2006-02-26, todėl jis gali ir neatsiminti įvykių, kurių dalyvis buvo, aplinkybių, juolab, jei nesuvokė jų nusikalstamo pobūdžio. Šio liudytojo parodymai neturi esminės reikšmės byloje surinktų įrodymų vertinimui.
Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojos J. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu., nes ji nebuvo apklausta teisiamojo posėdžio metu , tuo buvo pažeista jo teisė užduoti liudytojai klausimus apklausiant ją teisme.
Byloje yra duomenų, jog tuo metu kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, liudytoja J. J. buvo užsienyje ir augino savo dešimties savaičių kūdikį. Liudytoja savo prašyme teismui nurodė, kad naujagimis dar neturi paso, jo dokumentai tvarkomi tarpininkaujant Lietuvos Respublikos ambasadai, o galimybės vaiką kam nors palikti ir grįžti į Lietuvą ji neturi., todėl liudytoja teismo prašė vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Dėl šių motyvų liudytoja nebuvo apklausta teisme , buvo apsiribota tuo, kad buvo paskelbti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Kolegija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai . Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, neturėdamas galimybės apklausti liudytojos tiesiogiai teismo posėdyje , tinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymą ir perskaitė , turėdamas tikslą patikrinti byloje esančius parodymus , minėtos liudytojos parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Kolegijos nuomone šiuo atveju Lietuvos Respublikos BPK 242 str. nuostatos, reikalaujančios ištirti bylos įrodymus tiesiogiai teismo posėdyje , nebuvo pažeistos, kaip nebuvo pažeistos ir nuteistojo gynybinės teisės.
Be to kolegija atkreipia dėmesį, kad , siekiant labiau užtikrinti apelianto teises į gynybą, liudytoja J. J. buvo apklausta apeliacinio proceso metu ir jo teisė užduoti liudytojai klausimus buvo tinkamai įgyvendinta.
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios insntancijos teismas nepagrįstai netikėjo jo parodymais , juos vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Mano, jog teismas tiki tik nukentėjusiojo I. N. parodymais, o jo parodymus teismas laiko melagingais ir nepatikimais.
Kolegija atidžiai išnagrinėjusi nuteistojo R. K. parodymus nustatė juose esminių prieštaravimų byloje surinktiems įrodymams. Pavyzdžiui, nuteistasis R. K. savo pareiškime 2007-04-19 rašytame iš Anglijos teigė, kad nukentėjusysis I. N. jam skolingas ir tai neva patvirtina I. N. ranka surašyti paskolos rašteliai ( t. 2 , b.l. 134), tačiau pirminės apklausos metu teigė, kad jis nieko nežinojo apie paskolos raštelius (t. 2 b.l. 169 ), motyvuotai, kaip nukentėjusiojo I. N. rašyti paskolos rašteliai apie skolas jam, atsidūrė jo namuose paaiškinti negalėjo. Taip pat pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. K., duodamas parodymus, nurodė, jog turėjo automobilį AUDI, tamsiai mėlynos spalvos skaidriais langais (t. 3 b.l. 130.), o vėliau nagrinėjant bylą teisme, po liudytojos S. N. parodymų, nuteistasis R. K. ėmė teigti, jog automobilis, kurį jis turėjo, buvo tamsintais langais (t. 3 b.l. 147.). Byloje surinkti įrodymai nuneigia nuteistojo parodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas, mano, kad nuteistojo pasirinktą gynybos poziciją objektyviai paneigia byloje aukščiau aptarti įrodymai, jo versija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. nepažeidė. Jis atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių) tyčinę kaltės formą, apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis-anksčiau keturis kartus teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinančių arba atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam R. K. paskyrė tinkamą bausmių rūšį -laisvės atėmimo bausmę bei, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas, tinkamai jas subendrino dalinio sudėjimo būdu.
Apeliacinė instancija, sumažindama šiuo procesiniu dokumentu nuteistajam R. K. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. , apimtį, mano, kad paskirtoji bausmė už tokios veikos padarymą , nemažintina, nes ir taip ji paskirta gana mažos trukmės , t. y. mažesnės trukmės, nei sankcijoje už tokios nusikalstamos veikos padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Apeliacinio proceso metu nukentėjusįjį I. N. atstovavo advokatė D. P., kuri proceso metu pateikė prašymą, kad nukentėjusiajam už jos atstovavimą iš nuteistojo būtų priteista 1200 Litų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. , nukentėjusysis, turėjęs teisminio proceso metu atstovą, turi teisę į išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti atlyginimą. Apeliacinio proceso metu nukentėjusiojo I. N. atstovė dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris užtruko 1 valandą laiko, apeliacinis skundas, su kuriuo nukentėjusiojo atstovė turėjo teisę susipažinti , yra tik iš dviejų lapų, pati atstovė nebuvo aktyvi procese , todėl kolegija mano, kad prašomos atlyginti advokato paslaugoS yra įvertintos ženkliai per didele suma, todėl ji mažintina ir priteistina iš veikos kaltininko.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms .
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.1d.. 3 p., 328 str. 3 p., n u t a r ė :
N. R. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:
Iš R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 294 str. 1 d. , pašalinti sekančias nusikalstamą veiką nustatančias aplinkybes : R. K. 2003 metų vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas pripažįstamą L. K. teisę, reikalavo I. N. grąžinti jam 3 200 Lt, kuriuos nukentėjusysis buvo likęs skolingas L. K. už 2001 metais pirktą automobilį TOYOTA, kurio vertė 4 400 Lt.
Pašalinti iš nusikalstamą veiką , padarytos 2003 metų liepos mėnesį, nustatančios jos padarymo aplinkybes, žodžius : „ tęsdamas nusikalstamą veiką“.
Priteisti iš R. K. 500 (penkis šimtus) Litų I. N. atlyginimui už advokato paslaugas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Kolegijos pirmininkė(parašas) Laureta Ulbienė
Kolegijos teisėjai (parašai) Arūnas Kisielius
Stasys Lemežis
Nuorašas tikras :
Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė