Civilinė byla Nr. 2A-1189/2013

                                                                                                       Proceso Nr. 2-59-3-00407-2010-3

                                          Procesinio sprendimo kategorija 40.2; 42.8; 42.11.3; 121.21

(S)

                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                    N U T A R T I S

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                          2013 m. spalio 30 d.

                                                                        Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jonosfera“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens T. N. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-522-280/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ondubalt“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jonosfera“, tretiesiems asmenims V. B. (V. B. ) ir T. N. dėl papildomo susitarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

                                                     I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB ,,Ondubalt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino (toliau – ir ieškinys), prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2009-01-03 papildomo susitarimo 1 straipsnio dalį, kad UAB „Ondubalt“ sutinka ne ginčo tvarka sumokėti (užskaityti) UAB „Jonosfera“ įsipareigojimų nevykdymo mokestį 80 000 eurų; 2) pripažinti negaliojančiu 2009-10-02 įskaitymą 276 224 Lt;  3) priteisti iš atsakovo 276 224 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009-10-02 ieškovui buvo iškelta bankroto byla ir vykdant bankroto procedūrą, nustatyta, jog atsakovas neatsiskaitė už tiekiamas prekes, dokumentai dingę, todėl tikslios skolos nustatyti nėra galimybės. Atsakovas pripažįsta tik 46 164,67 Lt dydžio skolą, nors keliant bankroto bylą, vadovas nurodė, kad skola už prekes sudaro daugiau nei 200 000 Lt. Atsakovas 2010-07-01 pateikė šalių 2009-01-03 papildomą susitarimą prie 2008-12-08 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kuria UAB „Ondubalt“ akcijos parduotos UAB „Satemas“ ir UAB „Laivininkas“. Papildomo susitarimo pagrindu atsakovas 2009-10-02 įskaitė 80 000 eurų baudą ir taip sumažino skolą ieškovui 276 224 Lt. Tvirtino, kad ieškovo pagrindinis kreditorius yra Onduline SA, kuris susitarimo sudarymo metu jau turėjo galiojančią kreditoriaus teisę. Tuometinis UAB „Ondubalt“ direktorius T. N. , sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir papildomą susitarimą žinojo, kad skola Onduline SA sudaro apie 2 mln. litų, tačiau vis tiek prisiėmė įsipareigojimą mokėti netesybas platinamos produkcijos pirkėjui. Papildomame susitarime numatytos netesybos nebuvo aptartos anksčiau tarp šalių sudarytoje tiekimo sutartyje. Be kita ko, T. N. žinojo apie esamas kreditorines skolas, nes jos atsirado jam vadovaujant. Mano, kad nesąžiningas buvo ir UAB „Ondubalt“ akcijų pirkėjas V. B. , nes prisiėmė papildomus įsipareigojimus, nenumatytus akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, taip pat žinodamas apie bendrovės nemokumą. Papildomas susitarimas laikytinas šalių piktavališku susitarimu, nes atsakovas siekė sumažinti didelį įsiskolinimą UAB „Ondubalt“, o UAB „Ondubalt“ atstovas V. B. po sandorio sudarymo akcijas perleido trečiajam asmeniui, Izraelio piliečiui J. H. . Akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta atsakovo teisė įsigyti iš ieškovo ir perparduoti Onduline SA produkciją gamintojo kainomis su 3 proc. prekybiniu antkainiu, tačiau netesybų šalys nenumatė. Papildomu susitarimu šalys pakeitė akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas dėl produkcijos tiekimo, neturėdamos šios sutarties šalių įgaliojimų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo visos sąlygos padaryti įskaitymą, tam nebuvo suėjęs terminas, be to, nėra įrodymų, kad UAB „Ondubalt“ nevykdė įsipareigojimų ir kokių. Atsakovas apie įskaitymą nepranešė raštu, kaip numato įstatymas, ir įskaitymą atliko žinodamas apie sunkią ieškovo finansinę padėtį.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, teigė, kad su ieškovo kreditoriumi Onduline SA bendradarbiavo daug metų, įsiskolinimas už parduodamą produkciją visada būdavo apie 600 000 eurų. 2008 metais, pasikeitus kompanijos savininkams, naujieji Onduline SA savininkai pradėjo reikalauti likviduoti visą įsiskolinimą. UAB „Ondubalt“ grąžino nemažai tiektų prekių, o vėliau nusprendė parduoti dalį akcijų. Kadangi pirkėjas V. B. norėjo pirkti visas akcijas, sutiko parduoti jas už simbolinę kainą, nes įsipareigojo sumokėti skolas. Pasikeitus UAB „Ondubalt“ akcininkui ir vadovui, siekė ir toliau prekiauti Onduline SA produkcija, tokią sąlygą įrašė ir į akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad papildomas susitarimas iš esmės yra pirkimo–pardavimo sutartis, o ne akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tąsa. Susitarimu šalys prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus: UAB „Ondubalt“ – 1 metus tiekti Onduline SA produkciją, o atsakovas – nupirkti 330 000 kv. m. Onduline SA produkcijos (stogo danga). Už šių įsipareigojimų nevykdymą numatė netesybas, kurios turėjo padengti atsakovo nuostolius. Pats susitarimas nepažeidžia kreditorių interesų, o netesybos būtų mokamos tik nevykdant įsipareigojimų. Atsakovas, sudarydamas minėtą susitarimą buvo sąžiningas, todėl taikyti CK 6. 66 straipsnio nuostatų nėra pagrindo. Bauda buvo įskaityta tik 2009-10-02, t. y. praėjus beveik metams po akcijų pardavimo ir atsakovo vadovas T. N. negalėjo žinoti apie esamą ieškovo finansinę padėtį. Nesutinko, kad susitarimas buvo piktavališkas. Bauda buvo įskaityta tik tuomet, kai UAB „Ondubalt“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir už įsipareigojimų nevykdymą atsakovas neatsakingas. V. B. neviršijo savo įgaliojimų, nes susitarimo pasirašymo metu jis buvo ieškovo direktorius ir akcininkas. Padarytas įskaitymas yra teisėtas, nes prievolės įvykdymo terminas buvo suėjęs, o susitarime šalys numatė, kad įskaitymas bus atliktas ne ginčo tvarka.

Trečiasis asmuo V. B. su ieškiniu sutiko ir tvirtino, kad  jis jokio susitarimo  su atsakovu nepasirašė, akcijas pirko tik laikinai, 2–3 mėnesiams, kol atvyks į Lietuvą kitas asmuo, ketinantis įsigyti UAB „Ondubalt“. Už tai, kad sutiko būti akcininku bei bendrovės vadovu, jam buvo sumokėta 20 300 ar 20 400 eurų. Neigė, kad buvo sumokėti 340 000 Lt kaip vadovui kasos išlaidų orderiu, pateiktu UAB „Jonosfera“, nors pripažino, kad orderį parašė jis. Aiškino, kad viską tvarkė teisininkas A. Ž. , kuris slapstosi ir duodavo pasirašyti dokumentus, įskaitant ir prekių perdavimo–priėmimo aktą, pagal kurį UAB „Jonosfera“ perdavė prekes, turimas pagal pasaugos sutartį. Minėtas prekes atsakovas buvo suinteresuotas kuo greičiau išvežti, todėl aktas ir buvo pasirašytas, tačiau kur jos išvežtos nežino. Akcijas Izraelio pilietis faktiškai nupirko 2009-01-30,  visi dokumentai dėl jų perėmimo buvo surašyti atgaline data, juos tvarkė kiti asmenys, nes jis lietuviškai nekalba ir nerašo, jų turinį jam išaiškindavo arba T. N. , arba A. Ž. .

Panevėžio apygardos teismas 2010-12-27 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančia 2009-01-03 papildomo susitarimo 1 straipsnio dalį, nustatančią, kad UAB „Ondubalt“ sutinka ne ginčo tvarka sumokėti (užskaityti) UAB „Jonosfera“ įsipareigojimų nevykdymo mokestį 80 000 eurų, taip pat pripažino negaliojančiu 2009-10-02 įskaitymą 276 224 Lt ir priteisė iš UAB „Jonosfera“ 276 224 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2010-07-28 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Ondubalt“, 6 524, 48 Lt žyminio mokesčio ir 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, be to, dėl spręstų reikalavimų neatskleidė bylos esmės, t. y. neištyrė visų būtinų actio Pauliana sąlygų; apie įskaitymą sprendė tik iš UAB ,,Ondubalt“ sąskaitos išrašo, nors privalėjo nustatyti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo egzistavimą, o to nenustačius – spręsti, ar nurašius atitinkamas lėšas, nebuvo nepagrįsto praturtėjimo kitos šalies sąskaita; pripažindamas negaliojančia šalių papildomo susitarimo sąlygą dėl 80 000 eurų baudos ne ginčo tvarka sumokėjimo, nenurodė tokio sprendimo motyvų; kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą, kad pasirašydami sutartis juridinio asmens atstovai neturėjo įgalinimų ar kad yra akivaizdus piktavališkas šalių susitarimas, taip pat nenurodė; šiais sandorių negaliojimo ieškinyje nurodytais pagrindais ieškinio nesprendė; nurodydamas, kad galimas ginčo sumos įskaitymas tik įrodžius prekių tiekimo pagal sutartį pažeidimus, iš esmės nenagrinėjo, ar tokie pažeidimai buvo, o tik apsiribojo tuo, kad pagal byloje esantį prekių užsakymą įmonė ,,Jonosfera“ jokių veiksmų prekėms realiai gauti nesiėmė ir t.t., 2012-02-21 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010-12-27 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

                             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2012-07-26 nutartimi minėtą ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančia 2009-01-03 UAB „Ondubalt“ ir UAB „Jonosfera“ papildomo susitarimo 1 straipsnio dalį, kuria UAB „Ondubalt“ sutiko ne ginčo tvarka sumokėti (užskaityti) UAB „Jonosfera“ 80 000 eurų įsipareigojimų nevykdymo mokestį; pripažino negaliojančiu ginčijamo susitarimo pagrindu atliktą 2009-10-02  276 224 Lt baudos įskaitymą į UAB „Jonosfera“ skolą UAB „Ondubalt“; priteisė iš atsakovo UAB „Jonosfera“ 276 224 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2010-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Ondubalt“. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, pripažino, kad ginčijamo papildomo susitarimo dalis dėl 80 000 eurų baudos sumokėjimo UAB „Jonosfera“ už UAB „Ondubalt“ įsipareigojimų nevykdymą yra negaliojanti, nes šiuo sandoriu buvo siekiama išvengti UAB „Jonosfera“ skolų  nemokiai UAB „Ondubalt“ mokėjimo, t. y. buvo sudarytas apsimestinis prekių tiekimo sandoris (CK 1.87 str.). Prisidengus prekių negavimo faktu,  UAB  „Ondubalt“ buvo suteikta teisė reikalauti ne ginčo tvarka baudos, kuri vėliau buvo įskaityta į negrąžintą skolą, siekiančią net 662 557,40 Lt, o po pinigų sumokėjimo V. B. kasos išlaidų orderiais ir baudos paskaičiavimo – skola sumažinta iki 46 333,4 Lt. Dar 2008-12-18 akcijų perleidimo sutarties 8 punkte buvo numatytas UAB „Jonosfera“ visų skolų UAB „Ondubalt“ mokėjimo atidėjimas iki 2009-09-01, vėliau susitarta ir dėl baudos. Į UAB „Jonosfera“ mokėtiną skolą 80 000 eurų dydžio bauda buvo įskaityta 2009-10-02, todėl 2009-01-03 susitarimas neatsitiktinai įvardintas kaip papildomas prie akcijų perleidimo sutarties, o ne atskiras susitarimas dėl prekių pirkimo–pardavimo ar tiekimo, siekiant taip paslėpti apsimestinumą. Pripažinęs, kad iš esmės susitarimu buvo įteisintas neteisėtos bei nepagrįstos baudos mokėjimo faktas ir padaręs išvadą, jog tokiu būdu buvo pažeisti tiek kreditorių, tiek bendrovės interesai, sprendė, jog susitarimas dėl baudos sumokėjimo naikintinas ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes apsimestiniu įsipareigojimu pirkti prekes buvo pridengiamas skolų sumažinimas. Nustatęs, kad jau ginčijamo susitarimo sudarymo metu buvo akivaizdu, jog šio dalis dėl prekių tiekimo nebus vykdoma, priėjo prie išvados, kad ginčo atveju buvo vienos šalies atstovo piktavališkas susitarimas su antrąja šalimi (CK 1.91 str.), t. y. UAB „Ondubalt“ atstovas V. B. piktavališkai  susitarė su UAB „Jonosfera“ atstovu T. N. dėl baudos įteisinimo ir galimo įskaitymo, taip siekiant, jog UAB „Jonosfera“ nereikėtų grąžinti didelės 80 000 eurų dydžio skolos dalies. Atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad ginčijamą susitarimą dėl baudos pasirašė neįgalioti asmenys. Pažymėjo, jog susitarimu buvo aptartos šalių teisės ir pareigos prekių tiekimo santykiuose, šalis atstovavo tuometiniai formalūs jų vadovai, akcijų perleidimo sutartį sudaro akcijų pirkėjai ir pardavėjai, o ne bendrovė, kurios akcijos perleidžiamos. Be kita ko, trečiojo asmens V. B. paaiškinimai dėl parašo patvirtina faktą, kad pažodinis susitarimo tekstas neatitiko tikros šalių valios, jis sudarytas tik UAB „Jonosfera“ interesams patenkinti, siekiant sumažinti skolos UAB „Ondubalt“ dydį  tuo metu neva priklausančios mokėti baudos dydžiu.

Teismas, nurodytais motyvais pripažinęs susitarimą dėl baudos iš UAB „Ondubalt“ išieškojimo neteisėtu, sprendė, jog negali būti laikomas teisėtu ir atliktas jos įskaitymas į mokėtinos skolos UAB „Ondubalt“ dydį (CK 6.130 str.). Šis tai pat pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 6.66 straipsniu, nes, teismo nuomone, tam yra visos įstatymo leidėjo nustatytos ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotos actio Pauliana taikymo teisinės sąlygos, o išieškojus neteisėtai baudos suma sumažintas skolas, bus pagrindas tenkinti tiekėjo teisėtus ir pagrįstus reikalavimus. UAB „Ondubalt“ ūkinę veiklą nutraukė 2008 m. 12 mėn., nes negalėjo atsiskaityti su pagrindiniu tiekėju Onduline SA; akcijų perleidimo sutarties sudarymo metu faktiškai valdė turto už 966 194,49 Lt, kitą dalį turto tik apskaitydavo, įsiskolinimas tiekėjams siekė 2 274 365,86 Lt; debitorinės skolos nors ir buvo nurodomos, bet iki šiol tai tik UAB „Jonosfera“ nesumokėta skola; vienerių metų ieškinio senaties terminas nesuėjęs, nes apie baudos įskaitymo faktą tapo žinoma tik nagrinėjant bylą; kreditorius Onduline SA į UAB „Ondubalt“ įskaitymo sudarymo metu turėjo reikalavimo teises, o UAB „Ondubalt“ į UAB „Jonosfera“; iš UAB „Ondubalt“ reikalauti baudos nebuvo pagrindo ir iš esmės jokio būtinumo bei reikalo; UAB „Jonosfera“, turėdama įsiskolinimą UAB „Ondubalt“ ir jį neteisėtai mažindama, žinojo, kad UAB „Ondubalt“ turi didelę skolą prekių tiekėjui, o baudos mokėjimas pažeis jo teises; UAB „Ondubalt“ 2009-01-03 nesąžiningai sutiko atidėti skolų mokėjimą UAB „Jonosferai“,  po to neva dar teikti prekes ir mokėti baudą.

Teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovas tinkama forma nuo reikalavimo priteisti 200 000 Lt skolos neatsisakė, jo nepalaikė pirminiame ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu, prašė priteisti tik 276 224 Lt skolą, todėl reikalavimą dėl 200 000 Lt priteisimo atmetė, o reikalavimą dėl 276 224 Lt skolos priteisimo patenkino. Patenkinęs šį reikalavimą, laikė, jog teisėtas ir pagrįstas yra ieškovo reikalavimas ir dėl procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos 2010-09-21, priteisimo, kurį taip pat tenkino ( CK 6.37 str., 6.210 str.).

                                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Jonosfera“, nesutikdamas su minėta nutartimi, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo šią panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principą, taip pat trečiojo asmens teisę į gynybą bei teisę būti išklausytam.
2. Teismas, spręsdamas dėl 2009-01-03 papildomo susitarimo sudarymo/atskirų jo sąlygų teisėtumo, nepagrįstai vadovavosi aplinkybėmis, atsiradusiomis po 2008-12-18 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir ginčijamo susitarimo sudarymo, o ne aplinkybėmis, kurios egzistavo minėtų sandorių sudarymo metu. Teiginiai dėl ieškovo nemokumo neturi jokio faktinio pagrindo, nes byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad 2008-12-18 akcijų pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas buvo mokus ir apeliantas neturėjo pagrindo abejoti jo mokumu sudarant papildomą susitarimą. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad yra pagrindas tenkinti actio Pauliana ieškinį, nes kreditoriaus teisės būtų pažeidžiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų nemokus ir būtų suteikta teisė kitam kreditoriui patenkinti savo reikalavimus pirmiau už kitus kreditorius arba būtų konstatuotos kitos kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygos.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Ondubalt“ veiklos nebevykdė ir su tiekėju neatsiskaitinėjo, nes iki pat 2008-12-18 akcijų pardavimo sutarties vyko Onduline SA prekių tiekimas ieškovui. Nenurodė jokių argumentų, kodėl atsakovas, tariamai siekdamas išvengti atsiskaitymų, perdavė 340 000 Lt sumą ir šią sumą perdavus, turėjo manyti, kad pinigai bus pasisavinti, o ne naudojami verslo vystymui. Jeigu atsakovas būtų siekęs išvengti skolos sumokėjimo, šalys būtų ėmusios tokių veiksmų iki ieškovo akcijų perleidimo tretiesiems asmenims, nes iki jų perleidimo ieškovą ir atsakovą kontroliavo tie patys asmenys. Tokiu atveju bauda būtų numatyta kaip skola ieškovui, bet ne mažesnė jos dalis. Prisiimtos priekių tiekimo apeliantu pareigos ieškovas neginčija ir pripažįsta, kad toks susitarimas galiojantis, o teismas, pareikšdamas, jog akcijų pardavimo sutartimi buvo siekiama išvengti skolų, kad nebuvo ketinama vykdyti papildomo susitarimo – išėjo už nagrinėjamos bylos ribų.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas žinojo, kad ieškovas po akcijų pardavimo sutarties sudarymo neatsiskaitinėja su savo kreditoriumi, patvirtina, jog susitarimas buvo naudingas  tik atsakovui. Ieškovas, siekdamas sudaryti jam naudingą sandorį dėl prekių pirkimo–pardavimo, prisiėmė ir su tuo susijusią nuostolių atsiradimo riziką, nustatant netesybas. Toks susitarimas niekaip nepažeidžia kreditoriaus interesų ir nėra pagrindo pripažinti, kad toks papildomas susitarimas ir jo dalis dėl netesybų pažeidė kreditoriaus interesus. Be to, visiškai teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas triplike teigė, jog šis padės ieškovui atsiskaityti su tiekėju Onduline SA. Po papildomo susitarimo sudarymo kreditorius tiekė prekes ieškovui.
5. Teismas, spręsdamas dėl sandorio teisėtumo, netinkamai rėmėsi aplinkybėmis, atsiradusiomis po šio sudarymo. Nurodė, kad apeliantui visi faktai, kurie vyko po akcijų pardavimo sutarties, buvo žinomi, tačiau teismas šio savo teiginio visiškai nepagrindė. Byloje nėra įrodymų, kad T. N. ir jo vadovaujama UAB „Jonosfera“ būtų žinoję, kad ieškovas neatsiskaitinėja su savo kreditoriumi, juo labiau po akcijų perleidimo, nes jis nebuvo ieškovo direktorius, neturėjo dokumentų ir turto, jokių duomenų apie vykdomas finansines operacijas.
6. Teismas nepagrįstai rėmėsi V. B. paaiškinimais dėl pinigų, dokumentų, prekių perdavimo ir kitais paaiškinimais, kuriais jis neigia savo veiksmus, kuriais ieškovo vardu prisiėmė įsipareigojimus, nes jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir atskiriems jo paties paaiškinimams bei jo veiksmams po akcijų perleidimo sandorio sudarymo (lėšų pervedimo į savo sąskaitą be teisinio pagrindo).
7. Teismas pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad sandoris buvo apsimestinis. Viena vertus, nurodė, kad prekių tiekimo sandoris apsimestinis, t. y. niekinis, kita vertus, vertino, kad tiekimo susitarimas, nustatantis baudą už tiekimo įpareigojimo nevykdymą, savaime nepažeidžia kreditorių teisių, t. y. kad susitarimas yra galiojantis. Ieškovas ginčija tik sandorio dalį dėl netesybų. Papildomas susitarimas nėra apsimestinis ir yra teisėtas.
8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad susitarimas piktavališkas. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, būtina įrodyti vienos šalies atstovo piktavališkumą ir kitos šalies nesąžiningumą. Teisme nebuvo nagrinėjama ir įrodyta ieškovo atstovo V. B. piktavališkumas. Taip pat negalima teigti, kad atsakovo atstovas T. N. veikė piktavališkai.
9. Teismas nepagrįstai pripažinęs papildomą susitarimą neteisėtu, tuo pačiu nepagrįstai pripažino negaliojančiu ir atliktą baudos įskaitymą į mokėtinos ieškovo skolos dydį. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartyje yra numatyta teisė ne ginčo tvarka pritaikyti baudą, laikoma, jog nėra įskaitymo teisinių santykių, bet yra pritaikoma bauda ne ginčo tvarka ir tokiu atveju nėra taikomi reikalavimai dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, t. y. tokiu būdu neturi būti pranešama kitai šaliai, tačiau pakanka šalių valios išreiškimo susitarime. Ieškovas ir atsakovas sutartimi sulygo dėl netesybų dydžio ir galimybės ne ginčo tvarka pritaikyti (užskaityti) netesybas. Net jeigu teismas manytų, kad yra susiklostę įskaitymo santykiai, atsakovas vis tiek turėjo teisę, vadovaudamasis CK 6.140 straipsniu, įskaityti netesybas, nes ieškovas tapo nemokus.

Trečiasis asmuo T. N. , prisidėdamas prie apeliacinio skundo, su paduotu apeliaciniu skundu sutinka, prašo jį tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti, o ieškinį atmesti. Prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia analogiškai argumentais kaip ir atsakovas apeliacinį skundą.

Ieškovas BUAB „Ondubalt“ atsiliepime su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, nes, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

    IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). Taigi apeliacinis teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.). Tačiau, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai yra pagrįsti, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje surinkus įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 329 str. 1 d, ir 330 str.).

Byloje nustatyta, kad UAB ,,Satemas“ ir UAB ,,Laivininkas“, atstovaujamos V. B. , bei UAB ,,Ondubalt“, atstovaujama akcininkų įgalioto atstovo, šios bendrovės direktoriaus, T. N. 2008-12-18 sudarė akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,Satemas“ ir UAB ,,Laivininkas“ nupirko už 2 Lt 100 procentų 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) nominalios vertės 200 akcijų. Be to, šalys konstatavo, kad UAB ,,Ondubalt“ ekonominės veiklos padėtis yra tokia: 1) sandėlyje esančių UAB ,,Ondubalt“ priklausančių prekių likutis yra už 454 365,51 Lt; 2) UAB ,,Ondubalt“ kasoje esančių pinigų likutis yra 439 042,085 Lt; 3) UAB ,,Ondubalt“ banko sąskaitoje esančių pinigų likutis 72 786,90 Lt; 4)  UAB ,,Ondubalt“ įsiskolinimas tiekėjams 2 274 365,86 Lt; 5) UAB ,,Ondubalt“ neišreikalauti pirkėjų įsiskolinimai, pagrįsti sandorių dokumentais, yra 1 236 624,15 Lt; ir 6) permoka valstybės biudžetui 109 211,74 Lt. Bendras įmonės biudžetas teigiamas – 37 664,52 Lt ir visi šie aktyvai perduoti akcijų įgijėjo paskirtam UAB ,,Ondubalt“ bendrovės direktoriui V. B. , kuris ta pačia akcijų pardavimo sutartimi (8 p.) įsipareigojo, kad UAB ,,Ondubalt“ skolininkė UAB ,,Jonosfera“ turi teisę vienerius metus po sutarties sudarymo įgyti ir perparduoti ne didesnėmis, nei gamintojo kainomis, Onduline SA įmonės tiekiamas prekes – 330 000 kv.m. stogo dangas, turėdama tikslą jas platinti Lietuvos ir Latvijos rinkose, bei UAB ,,Jonosfera“ atžvilgiu iki 2009-09-01 taikyti prievolių atidėjimą. UAB ,,Ondubalt“ direktorius V. B. ir UAB ,,Jonosfera“ direktorius T. N. taip pat tą pačią dieną (2008-12-18) sudarė pasaugos sutartį prie akcijų pardavimo sutarties, kuria UAB ,,Jonosfera“, kaip saugotojas, įsipareigojo saugoti pasaugos davėjo UAB ,,Ondubalt“  turtą ir kitas pagrindines priemones už 454 365,51 Lt. Šį turtą ir pagrindines priemon, surašant prekių priėmimo–perdavimo aktą, UAB ,,Ondubalt“ direktorius V. B. 2009-01-09 susigrąžino. UAB ,,Jonosfera“, atstovaujama direktoriaus T. N. , ir UAB ,,Ondubalt“, atstovaujama direktoriaus V. B. , 2009-01-03 sudarė papildomą susitarimą prie 2008-12-18 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kurio 1 punktu nustatė, kad nevykdant akcijų pirkimo sutartyje nustatytos UAB ,,Ondubalt“ pareigos tiekti 330 000 kv.m. Onduline SA produkcijos (nepateikus sutartyje nustatyto prekių kiekio), UAB ,,Ondubalt“  sutinka ne ginčo tvarka sumokėti (užskaityti) UAB ,,Jonosfera“ įsipareigojimų nevykdymo mokestį –  80 000 eurų. UAB ,,Jonosfera“ 2009-01-05 ir 2009-01-08 pinigų išmokėjimo kvitais už pateiktas prekes pagal sąskaitas faktūras UAB ,,Ondubalt“ direktoriui V. B. sumokėjo 340 000 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2009-11-02 nutartimi UAB ,,Ondubalt“  iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratorius 2010-05-31 su UAB ,,Jonosfera“ sudarė skolų UAB ,,Ondubalt“ grąžinimo grafiką, kuriuo nustatė, kad bendra UAB ,,Jonosfera“ skola BUAB ,,Ondubalt“ yra 46 164 Lt.

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys neginčija, kad UAB ,,Jonosfera“ iki 340 000 Lt sumokėjimo UAB ,,Ondubalt“  direktoriui V. B. buvo skolinga 662 557,40 Lt. Taigi UAB ,,Jonosfera“, 2009-01-05 ir 2009-01-08 sumokėjusi UAB ,,Ondubalt“ 340 000 Lt, liko jai skolinga 322 557,40 Lt. UAB ,,Jonosfera“, remdamasi su UAB ,,Ondubalt“ 2009-01-03 sudarytu papildomu susitarimu, 2009 m. spalio 1–31 d. buhalterine pažyma įskaitė 276 224 Lt kaip skolos tiekėjui grąžinimą. Minėta, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, papildomą susitarimą ir skolos įskaitymą pripažino negaliojančiais ir priteisė iš atsakovo 276 224 Lt ieškovui BUAB ,,Ondubalt“, nes padarė išvadą, kad papildomas susitarimas, kurio pagrindu prisiimtas įsipareigojimas sumokėti baudą, sudarytas pažeidžiant UAB ,,Ondubalt“ kreditorių teises, neturint tam įgaliojimų, be to, šis yra akivaizdžiai piktavališkas (CK 1.91 ir 6.66 str.).

Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra ginčijama UAB ,,Satemas“ ir UAB ,,Laivininkas“ 2008-12-18 akcijų pardavimo sutartis, pagal kurią šios bendrovės įgijo 100 procentų UAB ,,Ondubalt“ akcijų. Pagal CK 1.92 straipsnį, jeigu asmens atstovo (minėtos sutarties šalių atstovų) įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino. Byloje ieškinys tokiu pagrindu dėl 2008-12-18 akcijų pardavimo sutarties nepareikštas. Reikšti tokį ieškinį yra šalių teisė, bet ne pareiga, todėl teigti, kad 2008-12-18 akcijų pardavimo sutartis sudaryta neturint įgaliojimų ar juos viršijant, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad 2009-01-08 šalių papildomas susitarimas sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veikla, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste taip pat svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-361/2009, 3K-3-555/2009, 3K-3-312/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, anot ieškovo, UAB ,,Ondubalt“ atstovo V. B. ir UAB ,,Jonosfera“ atstovo T. N. piktavališkas susitarimas pasireiškė tuo, jog jie, sudarydami 2009-01-03 papildomą susitarimą, kuriame nustatė UAB ,,Jonosfera“ teisę, jeigu nebus tiekiama Onduline SA prekės, ne ginčo tvarka UAB ,,Ondubalt“ skirti 80 000 eurų baudą, tyčia siekė atleisti UAB ,,Jonosfera“ nuo dalies prievolės vykdymo. Teisėjų kolegija su tokiu bylos aplinkybių vertinimu nesutinka, nes šis pagrįstas tik prielaidomis, byloje įrodymų, tokias aplinkybes patvirtinančių, nėra (CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Kaip žinoma, juridiniai asmenys civilines teises ir pareigas įgyja ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str.). Juridinių asmenų sandoriai sudaromi juridinių asmenų valdymo organų, pagal kompetenciją atstovaujančių juridiniam asmeniui. Ginčo atveju papildomą susitarimą sudarę bendrovių direktoriai savo kompetencijos nepažeidė. UAB ,,Ondubalt“ ir UAB ,,Jonosfera“ verslo santykius tarpusavyje palaikė ilgą laiką ir buvo suinteresuoti šiuos santykius tęsti – sudarinėjo sutartis, jose nustatinėjo teises ir pareigas jas vykdant. UAB ,,Jonosfera“ UAB ,,Ondubalt“ sumokėjo 340 000 Lt skolą, saugojo jos turtą, todėl pasikeitus UAB ,,Ondubalt“ akcininkams, UAB ,,Jonosfera“ siekis užsitikrinti prekių tiekimą nustatant baudą už susitarimo nevykdymą, pateisinamas ir negali būti vertinamas kaip piktavališkas susitarimas su kita šalimi, taip sumažinant prievolės įvykdymą (CPK 176 str., 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimus, taip pat konstatavo, kad šalys, 2009-01-03 sudarydamos papildomą susitarimą, kuriuo UAB ,,Ondubalt“ prisiėmė įsipareigojimą, nepateikus sutarto Onduline SA produkcijos kiekio, mokėti 80 000 eurų baudą, pažeidė UAB ,,Ondubalt“ kreditorių interesus (CK 6.66 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudaraus sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas šiuo pagrindu pareikštus ieškinius, turi nustatyti būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimo CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas. Dėl vienos actio Pauliana sąlygų – kreditorių teisų pažeidimo – kasacinio teismo praktikoje nurodyta tai, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ kasacinis teismas išaiškino, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P- 311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, vadovaujantis aptartomis nuostatomis, būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamų sandorių, t. y. ar dėl ginčijamų sandorių sumažėja ir nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2013).             

Kaip jau buvo minėta anksčiau šioje nutartyje, 2008-12-08 akcijų pardavimo sutartyje šalys nurodė, jog UAB ,,Ondubalt“ įsiskolinimai tiekėjams sudaro 2 274 365,86 Lt, tačiau, kad tai būtų buvę pradelstos skolos, byloje nenustatyta (CPK 178 str., 314 str.). Priešingai, minėta, bendrovė sandėlyje turėjo prekių už 454 365,51 Lt; kasoje turėjo 439 042,08 Lt grynųjų pinigų; banko sąskaitoje 72 786,90 Lt; permoka valstybės biudžetui sudarė 109 211,74 Lt. Taigi bendrovė turėjo ir turto, ir lėšų, iš kurių galėjo kreditoriams grąžinti įsiskolinimus, ir tai atsakovui buvo žinoma. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teigti, kad 2008-12-18 UAB ,,Ondubalt“  buvo nemoki, jog jos finansinė padėtis būtų pasikeitusi po daugiau kaip dviejų savaičių 2009-01-03 sudarant papildomą susitarimą, kuriame buvo nustatyti šalių įsipareigojimai iš UAB ,,Ondubalt“ pusės atidėti UAB ,,Jonosfera“ skolų mokėjimą iki 2009-09-01 patiekti šiai bendrovei 330 000 kv.m. Onduline SA produkcijos, nepateikus sumokėti 80 000 eurų baudą, UAB ,,Jonosfera‘ įsipareigojus ieškovo teikiamą produkciją platinti Lietuvos ir Latvijos jurisdikcijos rinkose, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrindo teigti, kad 2009-01-03 UAB ,,Ondubalt“, prisiimdama įsipareigojimą sumokėti UAB ,,Jonosfera“ 80 000 eurų baudą, nepateikus nustatyto kiekio prekių, pažeidė UAB ,,Ondubalt“ kreditorių interesus. Apeliacinio teismo vertinimu, tokios papildomo susitarimo nuostatos skatino jį sudariusias šalis intensyviai vykdyti gamybą, tuo pačiu gauti pelną bei atsiskaityti su kreditoriais. Kartu pažymėtina, atsakovas, net ir esant skolų mokėjimo atidėjimui, iš karto po 2009-01-03 papildomo susitarimo sudarymo ieškovo UAB ,,Ondubalt atstovui V. B. sumokėjo 340 000 Lt. Todėl darytina išvada, kad po šio susitarimo sudarymo ieškovo atsiskaitymo su savo kreditoriais sąlygos nepablogėjo (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai, jog ieškovas, turėdamas turto ir lėšų, neatsiskaitė su savo kreditoriais, negali būti vertinama kaip jo mokumo sumažėjimas dėl atsakovui duotų įsipareigojimų sumokėti baudą nevykdant sulygtų pareigų. Nesant dėl 2009-01-03 papildomo susitarimo prisiimtų įsipareigojimų UAB ,,Ondubalt kreditorių teisių pažeidimo, tenkinti ieškovo ieškinį, remiantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, nebuvo jokio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinkus įrodymus ir netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Nurodytais motyvais patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, dėl kitų apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nagrinėjamos bylos kontekste pripažintini neturintys teisinės reikšmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria: 1) pripažinta negaliojančia 2009-01-03 UAB „Ondubalt“ ir UAB „Jonosfera“ papildomo susitarimo 1 straipsnio dalis, kurioje UAB „Ondubalt“ sutiko ne ginčo tvarka sumokėti (užskaityti) UAB „Jonosfera“ 80 000 eurų įsipareigojimų nevykdymo mokestį; 2) pripažintas negaliojančiu ginčijamo susitarimo pagrindu atliktas 2009-10-02 276 224 Lt baudos įskaitymas į UAB „Jonosfera“ skolą UAB „Ondubalt“; 3) priteista iš atsakovo UAB „Jonosfera“ 276 224 Lt skolos, 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Ondubalt“, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – BUAB „Ondubalt“ ieškinį atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                Algirdas Gailiūnas

                                                                                                                                Audronė Jarackaitė

                                                                                                                                Alvydas Poškus