Civilinė byla Nr. e2-825-1094/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12632-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.2; 2.8.1.3.; 2.8.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Birutei Adamonienei, Karolinai Ploutinai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DGM Lithuania“ atstovui vadovui Vytautui Volskiui, advokatui Pauliui Miliauskui,
atsakovui G. Š., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „3PLdgm“ atstovui vadovui Vilmantui Ladygai, advokatui Sigitui Barakauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DGM Lithuania“ ieškinį atsakovui G. Š. ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,3PLdgm“ dėl žalos, sukeltos nesąžiningais konkuravimo veiksmais, atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,DGM Lithuania“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. Š. ir atsakovei UAB ,,3PLdgm“, kurį patikslinusi (DOK-206179) prašo priteisti iš atsakovų 2359,52 Eur nuostolių, kuriuos sudaro ieškovės negautas grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d., iš atsakovo G. Š. 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės UAB ,,3PLdgm“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškovės pagrindinė veiklos sritis – visų transporto rūšių pavojingų krovinių ir medžiagų tvarkymas, paruošimas transportavimui (pakavimas, ženklinimas, dokumentų parengimas), transportavimo sauga ir su šiomis sritimis susijusių mokymų vedimas. 2019 m. spalio 15 d. atsakovas G. Š. buvo priimtas dirbti įmonėse MB ,,Pavojingieji kroviniai“ (dabar – UAB ,,DGM Lithuania“) ir UAB ,,Pavojingieji kroviniai“ (ieškovės grupės įmonėje). Dėl sunkios įmonių turtinės padėties COVID-19 pandemijos pradžioje, darbo santykiai su G. Š. buvo nutraukti 2020 m. kovo 15 d., tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio 7 d. G. Š. tai pat padėdavo ieškovei vykdyti veiklą, susijusią su pavojingų krovinių paruošimu transportavimui. 2022 m. spalio 8 d. G. Š. dar kartą buvo priimtas dirbti įmonėse MB ,,Pavojingieji kroviniai“ (UAB ,,DGM Lithuania“) ir UAB ,,Pavojingieji kroviniai“. 2021 m. rugsėjo 13 d. G. Š. savo noru nutraukė darbo santykius su MB ,,Pavojingieji kroviniai“. Ieškovė reikalavimus grindžia: 1) ieškovės komercinių paslapčių atskleidimo faktu ir 2) buvusio įmonės darbuotojo G. Š. nesąžininga konkurencija, siekiant teikti analogiškas paslaugas po darbo santykių nutraukimo:
2.1. dirbdamas pas ieškovę, atsakovas G. Š. susipažino su informacija apie ieškovės klientus, jų kontaktinius asmenis, klientams reikalingas paslaugas, pavojingų krovinių paruošimo transportavimui poreikį ir srautus, sužinojo informaciją apie ieškovės teikiamų paslaugų specifiką, paslaugų teikimo metodus, klientams teikiamų paslaugų kainodarą bei kitą informaciją, laikomą ieškovės komercine paslaptimi. Atsakovas G. Š. turėjo prieigą prie DGM įmonių grupės virtualios duomenų saugyklos (intraneto). Nuo 2021 m. G. Š. taip pat buvo atsakingas už ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl turėjo prieigą prie buhalterinės apskaitos programos ,,B1.lt“ bei ieškovės internetinio banko. Atsakovas žinojo teikiamų paslaugų kainodarą ir buvo atsakingas už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą.
2.2. G. Š., nutraukęs darbo santykius su ieškove, pradėjo teikti analogiškas paslaugas atsakovei UAB ,,3PLdgm“ vardu. Po darbo santykių su buvusiu darbuotoju nutraukimo, ieškovė pastebėjo, kad 5 jos klientai, su kuriais dirbo G. Š., staiga nutraukė užsakymų teikimą ieškovei, ir, ieškovės teigimu, pradėjo dirbti tiesiogiai su atsakovais. Ko pasėkoje ieškovė teigė patyrusi 2359,52 Eur nuostolių.
3. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas G. Š. buvo vienintelis ieškovės darbuotojas ir klientams teikė paslaugas susijusias su pavojingų krovinių ženklinimu ir pakavimu. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
3.1. ieškovė su atsakovu G. Š. nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimo, taip pat atsakovui nebuvo nurodyta, kokia informacija laikytina konfidencialia ar komercine paslaptimi. Pažymima, kad G. Š. vieną kartą ieškovės direktoriaus prašymu buvo prisijungęs prie DGM intraneto, pasinaudodamas ieškovės direktoriaus prisijungimo kodais, kad parsiųstų nurodytą informaciją.
3.2. G. Š. neatskleidė jokios ieškovės konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties atsakovei, o ji tokia informacija nepasinaudojo ir neatliko jokių nesąžiningų veiksmų. Teigiama, kad su ieškiniu nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, kuris patvirtintų, kad G. Š. ar atsakovė būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su komercinės paslapties neteisėtu atskleidimu ar panaudojimu. Taip pat nepateikiami įrodymai, kurie patvirtinta, kad nurodoma informacija būtų laikytina komercine paslaptimi.
3.3. Atsakovo G. Š. sprendimas nutraukti darbo santykius su ieškove buvo priimtas paties darbuotojo. Nurodomos atsakovo ir ieškovės darbo santykių pasibaigimą nulėmusios pagrindinės priežastys: prasta psichologinė atmosfera darbovietėje, tolimesnių karjeros galimybių nebuvimas, darbo užmokesčio dydis.
3.4. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma gali būti laikoma grynuoju pelnu. Reikalaujamos priteisti sumos neatitinka negautų pajamų kriterijų. Byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, kad ieškovė galėjo pagrįstai gauti atitinkamas pajamas, kurias šiuo metu prašo priteisti iš atsakovų.
4. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad nagrinėjamai bylai svarbios tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su neteisėtai perviliotais klientais, t. y., svarbu išsiaiškinti, ar atsakovė iki atsakovo G. Š. įsidarbinimo teikė pavojingų krovinių paruošimo transportavimui paslaugas penkiems buvusiems ieškovės klientams (UAB ,,3PL logistics“, UAB ,,AD REM TRANSPORT“, UAB ,,Bioresus“, UAB ,,Kurana“ ir UAB ,,Merseta“). Jeigu nurodytos paslaugos nebuvo teiktos, vadinasi šie klientai pradėjo bendradarbiauti su atsakove tik nuo G. Š. įsidarbinimo momento. Dublike nurodo pagrindinius argumentus:
4.1. atsikertant į atsiliepimo argumentą, kad šalys nebuvo sudariusios nekonkuravimo susitarimo, nurodoma, jog tai nėra reikšminga aplinkybė, nes atsakovo G. Š. pareiga neatskleisti ieškovės komercinių paslapčių ir atsakovės pareiga nesinaudoti ieškovės komercinėmis paslaptimis kyla ne iš sutarties, o Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 15 straipsnio 4 dalies pagrindu.
4.2. Šiuo atveju siekiama ne konfidencialios, bet komercinę paslaptį sudarančios informacijos apsaugos, dėl to konfidencialios informacijos samprata nagrinėjamo ginčo kontekste nėra aktuali. Ieškovės įsitikinimu, G. Š. neteisėtai panaudoti duomenys ir informacija atitinka visus komercinėms paslaptims keliamus reikalavimus: duomenys ir informacija yra slapti (pavyzdžiui, norint prisijungti prie ieškovės internetinio banko, buhalterinės apskaitos programos ,,B1.lt“ ir DGM intraneto, būtina suvesti atitinkamus prisijungimo vardus ir slaptažodžius). Duomenys ir informacija turi labai aiškią komercinę vertę (pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos ir banko sąskaitos duomenys leidžia suprasti, kokios kainos taikomos klientams už teikiamas paslaugas, koks yra klientų mokumas, kokios taikomos nuolaidos), todėl žinant tokią informaciją galima labai nesunkiai pervilioti klientus pasiūlant jiems mažesnes kainas ar kitokias nuolaidas. Klientų kontaktinių asmenų duomenys yra labai vertingi, nes žinant šią informaciją galima parašyti ar kitu būdu susisiekti su klientų įmonėse dirbančiais už paslaugų priėmimą atsakingais asmenims ir pasiūlyti jiems tam tikras paslaugas. Ieškovė ėmėsi protingų veiksmų, kad išlaikytų komercines paslaptis slaptomis. Nurodo, kad prie visų duomenų bazių buvo įmanoma prieiti tik naudojant konkrečius prisijungimo vardus ir slaptažodžius.
4.3. Nesutinkama su atsakovų argumentu, kad atsakovas G. Š. nebuvo supažindintas, kokia informacija laikoma konfidencialia, akcentuojant, jog ieškovė konkrečiai įvardino, kokie G. Š. prieinami ieškovės duomenys ir informacija sudaro komercinę paslaptį: 1) DGM intranete esanti informacija – DGM įmonių sutartys, potencialių klientų sąrašas, DGM produktų sąrašai ir visa kita informacija, prieinama DGM intraneto vartotojams; 2) duomenys ir informacija apie klientų kontaktinius asmenis (kontaktinių asmenų telefonai, el. pašto adresai ir kt.); 3) ieškovės banko sąskaitos duomenys; 4) buhalterinės apskaitos programos ,,B1.lt“ duomenys.
4.4. Ieškovė grindžia atsakovo informavimą apie konfidencialią informaciją, nurodydama, kad ieškovės direktorių ir atsakovą G. Š. siejo pasitikėjimo santykiai, kadangi jie buvo geri draugai nuo mokyklos laikų. Ieškovės direktorius pasitikėdamas G. Š. žodžiu paaiškino, kokia informacija laikoma konfidencialia.
5. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad ieškovė nepateikia nė vieno įrodymo leidžiančio teigti, jog atsakovė, pasinaudojusi informacija, kuri tariamai sudaro ieškovės komercinę paslaptį, būtų perviliojusi klientus. Triplike akcentuojama, kad informacija, kuri ieškovės teigimu laikoma konfidencialia, neatitinka komercinei paslapčiai keliamų reikalavimų:
5.1. informacija apie ieškovės teikiamų paslaugų kainas nebuvo slapta ir buvo žinoma atsakovei iki G. Š. įsidarbinimo, nes kita grupės įmonė (,,3PL logistics“) naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir žinojo, kokios kainos yra taikomos.
5.2. Informacija, kad ieškovės ieškinyje nurodytoms įmonėms reikalingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu, nebuvo slapta ir buvo/ yra žinoma bet kuriam šioje srityje veikiančiam subjektui.
5.3. Ieškinyje nurodytų įmonių kontaktiniai duomenys taip pat nėra slapti ir yra viešai prieinami kiekvienam suinteresuotam asmeniui.
5.4. Ieškovės ieškinyje nurodyta informacija, kuri tariamai sudarė jos komercinę paslaptį, nebuvo vertinga, kad galėtų būti laikoma komercine paslaptimi.
5.5. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kurios būtų nukreiptos išsaugoti informaciją, kurią ji įvardija kaip komercinę paslaptį. Ieškovės įmonėje nebuvo patvirtintas konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių sąrašas, su kuriuo atsakovas G. Š. būtų supažindintas. Su atsakovu nebuvo sudarytas nei nekonkuravimo susitarimas, nei rašytinė darbo sutartis.
6. Triplike aiškinama, kad atsakovas G. Š. neatskleidė jokios ieškovės komercinės paslapties, o atsakovė nepasinaudojo tokia informacija ir nė vienas iš atsakovų neperviliojo ieškovės klientų, pasinaudoję neva ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad G. Š., pakeitęs darbovietę, informavo tam tikrus savo asmeninius ,,Linkedin“ kontaktus apie pakeistą darbą ir nurodė, jog, esant poreikiui, galima kreiptis į jį dėl paslaugų, susijusių su pavojingų krovinių transportavimu, teikimo. G. Š. persiuntė tik bendro pobūdžio informaciją dėl darbovietės pakeitimo. Ieškovė, kaltindama atsakovus dėl klientų perviliojimo ir žalos padarymo, sąmoningai nutyli informaciją, kad tariamai pervilioti klientai vis dar naudojasi ieškovės paslaugomis. G. Š. nebuvo supažindintas su informacija, kuri laikytina ieškovės komercine paslaptimi.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius Vytautas Volskis palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus. Nurodė, kad su atsakovu G. Š. buvo klasės draugai, bendravo nuo 9 klasės. Draugiškus ryšius palaikė ir baigus mokyklą, G. buvo vienas geriausių Vytauto draugų. Paaiškino, kad G. įdarbino abipusiu susitarimu, kadangi jis anksčiau dirbo asociacijoje ,,LATGA“ ir buvo atsakingas už klientų paieškas. Nurodė, kad G. darbo funkcijos dirbant pas ieškovę – verslo skatinimas, pardavimų didinimas, naujų klientų paieškos. Atsakovui įsidarbinus pas ieškovę naujų klientų pritraukti nepavyko, todėl Vytautas norėdamas padėti draugui pasiūlė perimti buhalterijos tvarkymą. G. išmoko dirbti su buhalterija, todėl vėliau perėmė ir banko pavedimus. Klientai su kuriais dirbo G. buvo ieškovės, o ne jo surasti. Iki darbo pas ieškovę, G. jokio supratimo apie pavojingus krovinius neturėjo. G. buvo labai geras draugas, juo pasitikėta, todėl turėjo visus prisijungimus prie ieškovės programų sistemų, kuriose buvo laikoma visa konfidenciali informacija. Įmonė nėra didelė, tačiau visa informacija, esanti programų sistemose, saugoma slaptažodžiais. Buhalterinė sistema, prisijungimai prie banko ypač saugoma. Net pats kompiuteris buvo apsaugotas slaptažodžiu. Vytautas Volskis nurodo, kad G. labai pasitikėjo ir jokių profesinių paslapčių nuo jo neslėpė. Kartu jie kūrė vizijas, kaip vystys įmonę. Todėl niekas nebuvo slepiama. Paaiškinama, kad tuo metu nebuvo vieno komercinių paslapčių sąrašo, tačiau buvo ne kartą su G. kalbėta, kas yra komercinės paslaptys. Pats atsakovas G. Š. derino konfidencialumo sutartis, gaudavo elektroninius laiškus, kuriuose būdavo nurodyta, jog juose esanti informacija yra konfidenciali, todėl jis turėjo supratimą apie ieškovės komercines paslaptis. Nurodė, kad intranete yra keturi apendiksai apie teikiamas paslaugas, o penktas yra apie saugumą, kuriame nurodoma, kas yra laikoma konfidencialu, kokia informacija darbuotojai negali dalintis. Šie apendiksai buvo siųsti G. susipažinti, tačiau nepasirašytinai. Paklausus, ar G. Š. naudodavosi el. paštu ir asmeniškai bendraudavo su klientais, Vytautas Volskis paaiškino, kad aktyvių pardavimų nevykdydavo, nes klientai žinodavo kokias paslaugas teikia ieškovė. G. Š. turėjo prieigą ne tik prie asmeninio darbinio el. pašto, bet ir prie pagrindinio įmonės el. pašto. Gavęs užklausimą dėl paslaugų teikimo į bendrąjį įmonės elektroninį paštą, atsakovas klientams atsakydavo iš savo darbinio el. pašto, šis paštas veikė tik per darbinį G. Š. kompiuterį. Visi el. paštai buvo apsaugoti slaptažodžiais. Dėl perviliotų klientų pasisakė, kad su jais asmeniškai bendraudavo atsakovas. Pabrėžė, kad santykiai su šiais klientais buvo ilgalaikiai. Atsakydamas į atsakovės advokato klausimus, nurodė, kad su atsakovu G. Š. nebuvo sudarytas rašytinis nekonkuravimo susitarimas.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Paulius Miliauskas pateikė faktines aplinkybes, kurios nurodomos ieškinyje ir nurodė, kad atsakovas G. Š. dirbdamas pas ieškovę susipažino su informacija apie klientus, kontaktinius duomenis, ir asmenis, kurie atsakingi už pavojingų krovinių gabenimą. Pažymėjo, kad ši informacija nėra prieinama viešai. G. Š. turėjo prieigą prie įvairių ieškovės informacinių sistemų (intraneto, buhalterinės apskaitos programos ,,B1.lt“, AB ,,Swedbank“ sąskaitų, el. pašto dėžutės). Visos sistemos buvo prieinamos tik su slaptažodžiais. Po darbo sutarties nutraukimo G. Š. pradėjo teikti paslaugas atsakovei ,,3PLdgm“ ir keturi klientai – UAB ,,AD REM TRANSPORT“, UAB ,,Kurana“, UAB ,,Merseta“, UAB ,,Bioresus“ – nutraukė užsakymų teikimą ieškovei. Ieškovė pastebėjo nesąžiningą konkurenciją, kai atsakovas susisiekė su minėtais keturiais klientais ir iš jų pradėjo gauti užsakymus. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo susirašinėjimas su UAB ,,AXIS“ ir UAB ,,Venipak“. Atitinkamai ieškovė pastebėjo pajamų sumažėjimą. Iš VMI pateiktos informacijos matoma, kad nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. birželio mėn. atsakovė iš minėtų keturių klientų yra gavusi pajamų. Ieškovė laiko, kad jos reikalavimas yra pagrįstas, nes:
8.1. CK 1.116 straipsnis įtvirtina pagrindinius kriterijus, kurie apibrėžia komercinę paslaptį. Tai tokie kriterijai kaip slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos apsaugoti informaciją. Ieškovė laiko informaciją konfidencialia, kadangi slaptumo požymis atsiskleidžia per tai, kad informacija buvo nevieša, t. y. prie jos prieigą turėjo tik tam tikri asmenys; vertingumas pasireiškia per tai, kad informacija turi komercinę vertę; protingos pastangos buvo dėtos informacijai išsaugoti.
8.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-6-706/2016 konstatuota, kad pareiga saugoti konfidencialią informaciją yra taikoma, kai ji yra nurodyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį pirmiausia kyla iš įstatymo. Tai reiškia, kad nebūtina sureikšminti konfidencialumo susitarimo egzistavimo.
8.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad klientų sąrašas sudaro komercinę paslaptį (2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
8.4. Atsakovas G. Š., turėdamas prisijungimus prie ieškovės programų sistemų, žinojo ieškovės komercines paslaptis. Aplinkybė, kad ieškovės komercinės paslaptys yra išsiskaidžiusios keliose sistemose nėra aktuali, svarbu, jog atidus žmogus gali suprasti, kas yra laikoma įmonės konfidencialia informacija. Įrodinėjama, kad G. Š. turėjo vidinį žinojimą, kas yra komercinė paslaptis. Šiuo atveju svarbu įvertinti ieškovės vadovo Vytauto Volskio ir atsakovo G. Š. tarpusavio santykius. Jie buvo pažįstami nuo mokyklos laikų ir juos siejo asmeniniai pasitikėjimo santykiai. G. Š. dirbdamas pas ieškovę turėjo ypatingą statusą, juo buvo pasitikima. Atsakovas buvo supažindintas su DGM įmonių grupių standartais, kuriuose vienas iš punktų yra konfidencialumo reikalavimas. Atsakovas derindavo konfidencialumo sutartis su kontrahentais. Taip pat pabrėžė, kad atsakovas su ieškovės vadovu Vytautu Volskiu yra ne kartą kalbėję apie komercines paslaptis. G. Š. buvo informuotas, kuri informacija konfidenciali, o kuri ne. Teigiama, kad G. Š. privačiai rašydamas ieškovės klientams teikė ne bendro pobūdžio informaciją, bet aktyviai kvietė pradėti naudotis atsakovės paslaugomis.
9. Baigiamojoje kalboje akcentavo, kad ieškovė prašo 2359,52 Eur nuostolių, t. y. negauto pelno iš keturių buvusių klientų (UAB ,,AD REM TRANSPORT“, UAB ,,Kurana“, UAB ,,Merseta“, UAB ,,Bioresus“) laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. atsakovas G. buvo priimtas pas ieškovę ir turėjo visą prieigą prie įvairių duomenų bazių (DGM intraneto, kontaktinių duomenų apie klientus, ieškovės banko sąskaitos, buhalterinės apskaitos sistemos ,,B1.lt“). 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovas G. Š. savo noru nutraukė darbo santykius su ieškove ir perėjo dirbti pas atsakovę. Ginčo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė specializuojasi toje pačioje srityje nėra. Po darbo santykių pasibaigimo, ieškovė pastebėjo, kad keturi klientai nutraukė bendradarbiavimą su ieškove ir pradėjo dirbti su atsakove. Byloje išreikalauti VMI sąskaitų faktūrų įrodymai atskleidžia, kad atsakovė uždirbo 14 398,47 Eur be PVM iš minėtų įmonių. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovas neteisėtai atskleidė, o atsakovė UAB ,,3PLdgm“ pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi. Pabrėžė, kad atsakovas negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kas yra ieškovės komercinė paslaptis. Atsakovas iniciavo pokalbius su klientais, pranešdamas apie darbovietės pakeitimą.
10. Teismo posėdžio metu atsakovas G. Š. patvirtino, kad su ieškovės vadovu Vytautu Volskiu buvo bendraklasiai, bendravo nuo 9 klasės su pertraukomis. Palaikė atsiliepime ir triplike nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus. Nurodė, kad prieš įsidarbindamas pas ieškovę, anksčiau penkerius metus dirbo asociacijoje ,,LATGA“. Pasiūlymą dirbti pas ieškovę gavo iš direktoriaus Vytauto Volskio, kadangi tuo metu jie buvo draugai. Siūloma pozicija buvo susijusi su pavojingų krovinių pakavimu, mokymų vedimu užsiėmė Vytautas Volskis. Į šią poziciją atsakovas buvo priimtas ir dirbo porą metų. Pavojingų krovinių sritis jam buvo nauja, tačiau turėjo patirties transporto ir logistikos srityse, dirbo ,,Vilniaus vandenyse“, ,,Lietuvos pašte“, ,,Fresh market“. Nurodė, kad visos darbo sutarties sąlygos buvo aptartos žodžiu, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Nurodė, kad buvo supažindintas su pavojingų krovinių darbo specifika. Teigė, kad nežinojo ir nebuvo supažindintas su komercinės paslapties sąrašu. Nekonkuravimo susitarimo nebuvo pasirašęs, nutraukus darbo santykius Vytautas Volskis nesiūlė kompensacijos. Apie pavojingų krovinių pakavimą ir gabenimą galima surasti viešai prieinamos informacijos. Įsidarbinus pas atsakovę, bendradarbiavimas su UAB ,,AD REM TRANSPORT“, UAB ,,Kurana“, UAB ,,Merseta“, UAB ,,Bioresus“ prasidėjo parašius bendrojo pobūdžio žinutę apie pakeistą darbovietę. Asmeninio pobūdžio žinutę iš Linktin išsiuntė pasibaigus darbo santykiams su Vytautu Volskiu ir tik po to, kai sudarė darbo sutartį su atsakove. Vėliau pačios įmonės kreipėsi dėl tolimesnio bendradarbiavimo, pažymėjo, kad nebuvo tartasi dėl adaptyvios kainodaros. Šios keturios įmonės nebuvo pastovūs ieškovės klientai, todėl kompensacijos priteisimui nėra pagrindo. Būdavo atvejų, kai ieškovė pasiūlydavo geresnę kainą ir iš atsakovės paslaugos būdavo neperkamos. Pavojingų krovinių ženklinimo paslaugų rinka nėra didelė, atsakovės darbuotojui T. Š. nesakė, kad išėjo iš UAB „DGM Lithuania“, šią informaciją jis sužinojo pats.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius Vilmantas Ladyga nurodė, kad yra ir ,,3PL logistics“ vadovas, kuri yra motininė atsakovės įmonė. ,,3PL logistics“ įmonių grupė veikia virš 20 metų. Lietuvoje veikia jau 16 metų ir teikia visas su logistika ir transportavimu susijusias paslaugas. Specializuotoms paslaugoms teikti yra steigiamos atskiros įmonės. Nurodė, kad UAB ,,3PLdgm“ specializuojasi pavojingų krovinių vežime. Pagrindinės pajamos gaunamos iš transportavimo organizavimo. Ankščiau buvo dirbama su ieškove, kuri atlikdavo pavojingų krovinių pakavimą ir ženklinimą. Vėliau buvo nuspręsta įkurti atsakovę, kuri teiktų pavojingų krovinių pakavimo, ženklinimo ir gabenimo paslaugas bei buvo ieškoma dar vieno papildomo darbuotojo ne pagal skelbimą, o pagal rekomendacijas – tokia nusistovėjusi atsakovės darbuotojų paieškos praktika. Atsakovės darbuotojas paklausė G. Š., ar jo nedomintų pasiūlymas įsidarbinti naujoje įmonėje. Teigė, kad G. Š. susidomėjo pakeisti darbovietę. Jis įsidarbinęs pas atsakovę buvo išsiųstas į mokymus, kad atsinaujintų licenciją. Ieškovė susiekė su atsakove ir grasino susidoroti dėl pavadinime naudojamo tarptautinio termino ,,DGM“ (dangerous goods management) ir atsakovo perviliojimo. ATsakovas nebuvo sudaręs nekonkuravimo susitarimo, todėl jis galėjo dirbti pas atsakovę. Pavojingų krovinių pakavimo, ženklinimo ir gabenimo rinka yra nišinė ir maža, todėl iki įsikuriant atsakovei ieškovė buvo vyraujanti rinkoje. Atsakovė nesiekė ir G. neprašė pervilioti klientų iš ieškovės. Sutiko, kad UAB ,,AD REM TRANSPORT“, UAB ,,Kurana“, UAB ,,Merseta“, UAB ,,Bioresus“ tapo naujais atsakovės klientais savo noru, už paslaugas joms nebuvo siūloma mažesnė, nei ieškovės kaina.
12. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas Sigitas Barakauskas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualu įrodinėti tris aplinkybes: 1) kokie buvo darbuotojo G. Š. prisiimti įsipareigojimai dėl informacijos apsaugos, kas apibrėžia šiuos įsipareigojimus, kokios buvo darbuotojo pareigos ir ar jos buvo pažeistos; 2) svarbu įvertinti aplinkybę, ar atskleista informacija laikytina komercine paslaptimi – nustatyti kokia informacija tariamai buvo panaudota ir ar ta informacija iš tiesų atitinka komercinės paslapties kriterijus; 3) ar informacija, kuri yra komercinė paslaptis ir G. Š. tariamai ją panaudojo, yra nesąžininga konkurencija, siekiant pervilioti klientus. Pats informacijos žinojimas nėra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar buvo pasinaudota komercine paslaptimi nesąžiningai konkuruojant. Dėl atsakovo G. Š. prisiimtų įsipareigojimų dėl informacijos apsaugos, atsakovų advokatas paaiškino, kad ieškovai akcentuoja kasacinio teismo bylas, kurių faktinės aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo esamos situacijos. Akcentuojama, kad negalima tapatinti situacijų, kai asmuo yra sudaręs darbo sutartį, konfidencialumo sutartį ir nekonkuravimo susitarimą bei puikiai suvokia savo įsipareigojimus. Argumentai papildomi nurodant, kaip atskiriama konfidenciali informacija nuo komercinės paslapties. Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju nebuvo pasirašyta konfidencialumo sutartis su atsakovu G. Š.. Nekonkuravimo susitarimas taip pat nepasirašytas, tai rodo aplaidų darbdavio požiūrį, nes nėra net darbo sutarties, kuri reglamentuotų atsakovo darbines funkcijas. Darbdavys turi tinkamai organizuoti savo veiklą ir darbuotojui pateikti pasirašyti atitinkamus dokumentus. Nagrinėjamu atveju nėra pateikiamas nė vienas rašytinis dokumentas, kuris patvirtintų atsakovo G. Š. pareigas. Nagrinėjamoje byloje informacijos apsaugos klausimas yra keliamas per komercinės paslapties saugojimo įsipareigojimą. Tokia pareiga kyla iš Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio, bet minėtas įstatymas neapibrėžia, kas yra komercinė paslaptis. Nagrinėjamu atveju, ieškovės sistemose nebuvo kaupiama ir sisteminama informacija apie klientus. Ieškovė neturėjo vieno sąrašo komercinių paslapčių, taigi nėra apibrėžtos informacijos, kuri būtų laikoma komercine paslaptimi. Aptariant informacijos pobūdį, svarbu nustatyti, ar šiuo atveju atskleista informacija atitinka keturis komercinei paslapčiai keliamus požymius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad komercinei paslapčiai keliamas slaptumo, vertingumo ir pastangų apsaugoti informaciją kriterijai. Informacija, kuri ieškovės vadovo Vytauto Volskio teigimu, yra komercinė paslaptis, atsakovų vertinimu, yra viešai internete prieinama informacija. Ieškovė nesiėmė veiksmų informacijai apsaugoti, nes nebuvo tiksliai apibrėžta, kas yra komercinė paslaptis, bei su atsakovu G. Š. nebuvo sudaryta nei darbo, nei konfidencialumo sutartys, nei nekonkuravimo susitarimas, dėl to jis negalėjo žinoti apie savo įsipareigojimus. Nesutinkama, kad informacija buvo panaudota perviliojant klientus. Iš byloje esančių atsakovo G. Š. susirašinėjimų matoma, kad patys klientai siuntė užklausas visoms įmonėms, kurios specializuojasi pavojingų krovinių gabenimo ir tvarkymo rinkoje. UAB ,,Merseta“ pranešė atsakovui, kad iš ieškovės gavo geresnį pasiūlymą, tai įrodo, kad atsakovas netaikė jokios adaptyvios kainodaros ir neperviliojo klientų. Pažymėjo, kad UAB ,,Merseta“ ir toliau naudojosi ieškovės paslaugomis. Dėl žalos dydžio apskaičiavimo pabrėžiama, kad apskaičiavimas yra ydingas ir neatitinkantis tokio pobūdžio bylose kasacinio teismo keliamų reikalavimų. Pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto, nes ieškovė su savo klientais nebuvo sudariusi ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių, o potencialūs klientai kiekvieną kartą siųsdavo užklausas dėl paslaugų gavimo. Pas ieškovę dirbo du asmenys Vytautas Volskis ir atsakovas G. Š.. Atsakovui nutraukus darbo santykius ir įsidarbinus kitoje įmonėje, klientai pasekė paskui darbuotoją su kuriuo anksčiau kontaktuodavo. Tai savaime nėra neteisėti veiksmai. Norint apsisaugoti nuo konkurencijos būtina sudaryti nekonkuravimo susitarimą. Atsakovui nebuvo apribota teisė teikti paslaugas klientams, kurie buvo ir ieškovės klientai. Darbdavys nevykdė savo pareigos apibrėžti darbo santykius su darbuotoju ir nustatyti tam tikrus įsipareigojimus, Vytautas Volskis nepriėmė vidinių lokalinių aktų, kurie nustatytų, kokia informacija yra saugoma ir pripažintina komercine paslaptimi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Patikslintas ieškinys atmestinas
Dėl informacijos pripažinimo bendrovės komercine paslaptimi ir jos apsaugos
13. Nagrinėjamai bylai aktuali komercinės paslapties samprata. Ieškinio reikalavimai kildinami iš žodinio ieškovės vadovo Vytauto Volskio ir atsakovo G. Š. susitarimo ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 4 dalyje įtvirtintos atsakovo pareigos.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Tai formalūs informacijos norminiai požymiai, kuriais įstatymų leidėjas apibrėžia informaciją, kuriai taikoma apsauga ir kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu.
15. Panašiai atitinkamas institutas yra reglamentuojamas ir tarptautiniuose bei nacionaliniuose užsienio valstybių teisės aktuose. Nesąžiningos konkurencijos draudimą bei komercinių paslapčių apsaugą tarptautinėje teisėje reglamentuoja 1883 m. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau – Paryžiaus konvencija), Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of I. P. Rights). Tokiems teisiniams santykiams reglamentuoti Europos Sąjungos lygmeniu yra pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo (COM/2013/0813 final – 2013/0402 (COD).
16. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užtikrinant efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip numatyta Paryžiaus konvencijos 10bis straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad fiziniai bei juridiniai asmenys turi turėti galimybę pagal įstatymą neleisti jų kontroliuojamos informacijos atskleisti kitiems ar kitiems ją įsigyti arba naudoti be jų sutikimo būdu, kuris prieštarautų sąžiningai komercijos praktikai, jeigu tokia komercinė paslaptis: pirma, yra slapta ta prasme, kad kaip visumos ar kaip tikslaus jos komponentų konfigūracijos ir jos surinkimo atkartojimo apskritai nežino arba lengvai jos negauna tos aplinkos asmenys, kurie paprastai dirba su aptariamąja informacija; antra, turi komercinę vertę, nes yra slapta; trečia, yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai kontroliuojantis tokią informaciją asmuo, stengiantis tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikyti slaptą.
17. Komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas; 5) kita įstatymų nustatyta informacija (CK 1.116 straipsnio 2 dalis).
18. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (4 dalis); asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip (5 dalis).
19. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.116 straipsnio normoje, reglamentuojančioje komercinės paslapties turinį, įtvirtintus formaliuosius norminius požymius, yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; ir kt.).
20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą, bei komercinę vertę turi duomenys apie tai, kokiomis paslaugomis ir kokiomis sąlygomis ūkio subjektai naudojasi. Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).
21. Informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Pavyzdžiui, protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia (be kita ko) galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimus grindžia: 1) ieškovės komercinių paslapčių atskleidimo faktu ir 2) buvusio įmonės darbuotojo G. Š. nesąžininga konkurencija, siekiant teikti analogiškas paslaugas po darbo santykių nutraukimo. Pasisakydama dėl komercinių paslapčių atskleidimo ieškovė nurodo, kad dirbdamas pas ieškovę, atsakovas G. Š. susipažino su informacija apie ieškovės klientus, jų kontaktinius asmenis, klientams reikalingas paslaugas, pavojingų krovinių paruošimo transportavimui poreikį ir srautus, sužinojo informaciją apie ieškovės teikiamų paslaugų specifiką, paslaugų teikimo metodus, klientams teikiamų paslaugų kainodarą bei kitą informaciją, laikomą ieškovės komercine paslaptimi. Atsakovas G. Š. turėjo prieigą prie DGM įmonių grupės virtualios duomenų saugyklos (intraneto). Nuo 2021 m. G. Š. taip pat buvo atsakingas už ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl turėjo prieigą prie buhalterinės apskaitos programos ,,B1.lt“ bei prie ieškovės AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės. Atsakovas žinojo teikiamų paslaugų kainodarą ir buvo atsakingas už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą. Prie visų duomenų bazių buvo įmanoma prieiti tik naudojant konkrečius prisijungimo vardus ir slaptažodžius.
23. Atsakovai su reiškiamu reikalavimu nesutinka, nurodydami, kad G. Š. buvo vienintelis ieškovės darbuotojas, teikęs klientams paslaugas, susijusias su pavojingų krovinių ženklinimu ir pakavimu. Akcentuoja, kad ieškovė su atsakovu G. Š. nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimo, atsakovui nebuvo nurodyta, kokia informacija laikytina konfidencialia ar komercine paslaptimi. G. Š. vieną kartą ieškovės direktoriaus prašymu buvo prisijungęs prie DGM intraneto, pasinaudodamas ieškovės direktoriaus prisijungimo kodais, kad parsiųstų nurodytą informaciją. Atsakovas neatskleidė jokios ieškovės konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties atsakovei, o ji tokia informacija nepasinaudojo ir neatliko jokių nesąžiningų veiksmų. Byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovės nurodoma informacija būtų laikytina komercine paslaptimi.
24. Atitinkamai, sprendžiant, dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, aktualu nustatyti, ar ieškovės nurodoma informacija (apie jos klientus, jų kontaktinius asmenis, klientams reikalingas paslaugas, pavojingų krovinių paruošimo transportavimui poreikį ir srautus, apie ieškovės teikiamų paslaugų specifiką, paslaugų teikimo metodus, klientams teikiamų paslaugų kainodarą bei kt.) laikytina komercine paslaptimi, ar atsakovas G. Š. buvo informuotas (žinojo), kad darbdavys šią informaciją vertina kaip komercinę paslaptį, ar jis buvo darbdaviui įsipareigojęs šios jam žinomos informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims ir ar jis ją atskleidė atsakovei UAB „3PLdgm“.
25. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakovu nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties, su atsakovu G. Š. nebuvo pasirašyta nei konfidencialumo sutartis, nei nekonkuravimo susitarimas. Į bylą nepateiktas nė vienas rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovo G. Š. pareigas. Ieškovės įmonėje nebuvo patvirtintas joks konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių sąrašas, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad prisijungimui prie ieškovės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, intraneto ir buhalterinės programos reikalingi slaptažodžiai.
26. Ieškovė grindžia atsakovo informavimą apie konfidencialią informaciją, nurodydama, kad ieškovės direktorių ir atsakovą G. Š. siejo pasitikėjimo santykiai, kadangi jie buvo geri draugai nuo mokyklos laikų. Atsakovas G. Š. patvirtino aplinkybę, kad su ieškovės vadovu Vytautu Volskiu buvo pažįstami nuo mokyklos laikų, tačiau gerais draugais nebuvo. Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ieškovės direktorius Vytautas Volskis, pasitikėdamas G. Š., žodžiu jam paaiškino, kokia ieškovės informacija laikoma konfidencialia, atsakovui G. Š. dirbant UAB „DGM Lithuania“ nebuvo vieno komercinių paslapčių sąrašo, tačiau buvo ne kartą su atsakovu kalbėta, kas yra komercinės paslaptys, be to, pats atsakovas G. Š. derino su klientais konfidencialumo sutartis, gaudavo elektroninius laiškus, kuriuose būdavo nurodyta, jog juose esanti informacija yra konfidenciali, todėl jis turėjo supratimą apie ieškovės komercines paslaptis.
27. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus filialo duomenų nustatyta, kad atsakovas G. Š. nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. draudėjo MB „Pavojingieji kroviniai“ (dabar – UAB „DGM Lithuania“) ir UAB „Pavojingi kroviniai“ buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, jam suteiktas asmens socialinio draudimo numeris – SD 1710077. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas G. Š. 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymus nutraukti darbo santykius su MB „Pavojingieji kroviniai“ (dabar – UAB „DGM Lithuania“) ir UAB „Pavojingi kroviniai“.
28. Ieškovė nesutikdama su atsakovų argumentu, kad atsakovas G. Š. nebuvo supažindintas, kokia informacija laikoma konfidencialia, akcentuojant, jog ieškovė konkrečiai įvardino, kokie G. Š. prieinami ieškovės duomenys ir informacija sudaro komercinę paslaptį, nurodė, kad ieškovės komercinę paslaptį sudarė: 1) DGM intranete esanti informacija – DGM įmonių sutartys, potencialių klientų sąrašas, DGM produktų sąrašai ir visa kita informacija, prieinama DGM intraneto vartotojams; 2) duomenys ir informacija apie klientų kontaktinius asmenis (kontaktinių asmenų telefonai, el. pašto adresai ir kt.); 3) ieškovės banko sąskaitos duomenys; 4) buhalterinės apskaitos programos ,,B1.lt“ duomenys.
29. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma informacija ir duomenys, atitinkamai ieškovės internetinės bankininkystės, buhalterinės apskaitos programos „B1.lt“, DGM intraneto, prie kurių reikia prisijungti suvedant atitinkamus prisijungimo vardus ir slaptažodžius, yra slapta ir pagal savo esmę atitinka komercinės paslapties turinį.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. 3) Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė. 4) Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
31. Taigi duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pavojingų krovinių gabenimo rinka yra nišinė, joje specializuojasi nedaug verslo subjektų. Tiek informacija apie įmonėms reikalingos paslaugos, susijusios su pavojingų krovinių transportavimu, tiek ir informacija apie šioje rinkoje veikiančių subjektų kontaktinius duomenis nėra slapta, priešingai, yra viešai prieinama ir lengvai randama kiekvienam suinteresuotam asmeniui, veikiančiam pavojingų krovinių transportavimo rinkoje. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „3PLdgm“ ir UAB „3p logistics“ valdomos to paties asmens Vilmanto Ladygos, veikiančio kaip bendrovės vadovas. UAB „3PLdgm“ yra dukterinė UAB „3p logistics“ bendrovė. Informacija apie ieškovės taikomas paslaugų kainas taip pat nebuvo slapta, ją žinojo UAB „3PLdgm“ iki atsakovo G. Š. darbo pradžios, nes kita grupės įmonė (UAB „3p logistics“) naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis ir žinojo kokias kainas ieškovė taiko savo klientams. Ieškovės nurodomas DGM veiklos standartas taikytinas ieškovei, kaip atitinkamo DGM tinklo narei, ir būtent ieškovė savo veikloje turi juo vadovautis, o ieškovės direktoriui teko pareiga vidiniais aktais reglamentuoti savo darbuotojų pareigas ir atsakomybę. Ieškovės pateiktos su jos klientais sudarytos konfidencialumo sutartys nėra susijusios su nagrinėjama byla, nes jos sudarytos dėl išorinio saugos konsultanto specialisto paslaugų teikimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad konfidencialumo sutarties pasirašymas su UAB „Biotecha“ buvo inicijuotas ne ieškovės, siekiant apsaugoti jos informaciją, o būtent UAB „Biotecha“ iniciatyva, kad būtų apsaugota pastarosios bendrovės informacija. Ieškovė teikė tik pavojingų krovinių paruošimo transportavimui paslaugas – atsakovas buvo vienintelis darbuotojas, teikęs klientams paslaugas susijusias, su pavojingų krovinių ženklinimu ir pakavimu, taigi produktų sąrašas nėra slapta informacija. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė niekada neteikė pavojingų krovinių transportavimo paslaugų.
32. Esant nustatytam, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmiau aptartos ieškovės nurodomos informacijos (potencialių klientų sąrašas, DGM produktų sąrašai, duomenys ir informacija apie klientų kontaktinius asmenis (kontaktinių asmenų telefonai, el. pašto adresai ir kt.), pripažinti jos komercine paslaptimi.
Dėl atsakomybės (ne)taikymo už komercinės paslapties (ne)panaudojimą
33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio ūkio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).
34. Atitinkami suvaržymai nustatyti įstatyme ir yra skirti ginti sąžiningų rinkos dalyvių teisėms ir laisvėms bei būtini rinkos santykiams visuomenėje užtikrinti. Vienas tokių galimų suvaržymų yra susitarimai dėl konfidencialumo, pagal kuriuos bendrovės darbuotojas gali būti įpareigojamas neviešinti informacijos, esančios bendrovės komercine paslaptimi. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kita vertus, tokie susitarimai dėl konfidencialumo taip pat negali būti suabsoliutinami; jie turi būti vertinami, atsižvelgiant ir į kitus konkurencijos teisės principus, tokius kaip draudimas monopolizuoti rinką, draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
35. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą. Bylose dėl komercinių paslapčių reikia nustatyti, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; kt.).
38. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad ieškovė ir atsakovė specializuojasi toje pačioje srityje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „3p logistics“ įregistruota 2013 m. sausio 28 d. UAB „3PLdgm“ įregistruota 2015 m. gruodžio 18 d., kurių vadovas yra Vilmantas Ladyga. UAB „DGM Lithuania“ įregistruota 2017 m. balandžio 14 d. Minėta, kad atsakovas G. Š. nutraukė darbo santykius su ieškove 2021 m. rugsėjo 13 d. Iš byloje esančios 2021 m. spalio 11 d. darbo sutarties turinio nustatyta, kad UAB „3PLdgm“ į darbą priėmė G. Š., darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti nuo 2021 m. spalio 15 d. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad UAB „3p logistics“ nuo 2014 m. savo veiklą vykdo su pavojingais kroviniais.
39. Ieškovė savo reikalavimą taip pat grindžia ir buvusio jos darbuotojo G. Š. nesąžininga konkurencija, siekiant teikti analogiškas paslaugas po darbo santykių nutraukimo, neva, po jo išėjimo iš ieškovės bendrovės, klientai UAB „Merseta“, UAB „AD REM TRANSPORT“, UAB „Kurana“ ir UAB „Bioresus“ staiga nutraukė užsakymų teikimą ieškovei, o pradėjo bendradarbiauti su atsakove UAB „3PLdgm“. Nagrinėjamu atveju atsakovės nekvestionuoja Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje įtvirtintos pareigos, tačiau nesutinka, kad atsakovės, neva pasinaudojusios ieškovės komercine paslaptimi, perviliojo ieškovės klientus.
40. Minėta, kad pavojingų krovinių transportavimo rinka yra nišinė, apie pavojingų krovinių pakavimą, ženklinimą, transportavimą galima viešai surasti prieinamos informacijos. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovas G. Š. savo privačiame Linkedin tinkle privačiai rašydamas ieškovės klientams teikė ne bendro pobūdžio informaciją apie darbovietės pakeitimą, bet aktyviai kvietė jas pradėti naudotis atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo asmeniniams Linkedin kontaktams parašė bendro pobūdžio informacinę žinutę. Iš byloje pateikto atsakovo ir UAB „Venipak“ darbuotojo T. Š. susirašinėjimo nustatyta, kad apie darbo santykių nutraukimą su UAB „DGM Lithuania“ atsakovas ne pats pranešė, o UAB „Venipak“ darbuotojas šią informaciją gavo iš trečiųjų asmenų (<...„girdėjau gandus, kad nebe DGM dirbi“...>), į ką atsakovas tik patvirtino, kad toli gandai laksto ir jog, jau nedirba DGM, bet toliau tęsia darbą su pavojingais kroviniais. UAB „Venipak“ darbuotojas patvirtina, kad „<...rinka maža, greit gandai vaikšto...>“, bei pats paprašo G. Š. kontakto – esant poreikiui jo kontaktą nurodytų pats.
41. Taip pat iš byloje esančių atsakovo G. Š. susirašinėjimų matyti, kad patys klientai siuntė užklausas visoms įmonėms, kurios specializuojasi pavojingų krovinių gabenimo ir tvarkymo rinkoje. UAB „3p logistics“ taip pat pati kreipėsi į atsakovą G. Š. dėl paslaugų suteikimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. Š. ieškovės įmonėje buvo vienintelis darbuotojas, teikęs klientams paslaugas, susijusias tik su pavojingų krovinių ženklinimu ir pakavimu, o ieškovės vadovas Vytautas Volskis kartais išrašydavo sąskaitas, bet pagrindinė jo veikla buvo – mokymai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB „3PLdgm“, priešingai nei ieškovė, teikia klientams visą paslaugų paketą, kuris susijęs su krovinių transportavimu, įskaitant ir pavojingų krovinių ženklinimo, pakavimo ir transportavimo paslaugą. Anksčiau atsakovė ženklinimo ir pakavimo paslaugą pirkdavo iš ieškovės.
42. Teismas laiko nepagrįstais ieškovės teiginius, kad atsakovas, perviliojęs ieškovės klientus, siūlė joms mažesnes kainas ar kitokias nuolaidas. Šiuo atveju sutiktina su atsakovių nurodoma aplinkybe, kad patys klientai pasirenka tiekėją, o bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. sausio 27 d. G. Š. el. laišku pasiteiravus UAB „Merseta“ darbuotojo dėl siuntos siuntimo į Saudo Arabiją, pastarasis patvirtino, kad gavo patrauklesnį pasiūlymą iš buvusios G. Š. darbovietės, t. y. iš ieškovės. Ieškovė nebuvo su neva jos klientais UAB „Merseta“, UAB „AD REM TRANSPORT“, UAB „Bioresus“ ir UAB „Kurana“ sudariusi ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių, šios bendrovės atsakovės UAB „3PLdgm“ pradėjo naudotis ne iškarto po atsakovo G. Š. darbo santykių nutraukimo su ieškove (2021 m. rugsėjo 13 d.). Iš Valstybės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „AD REM TRANSPORT“ atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis naudojosi 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. UAB „Bioresus“ atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis naudojosi 2021 m. spalio 1 d. ir gruodžio 1 d., 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. UAB „Merseta“ atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis naudojosi 2022 m. gegužės 9, 10 ir 16 d. UAB „Kurana“ atsakovės UAB „3PLdgm“ paslaugomis naudojosi 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn.
43. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad dalis ieškovės klientų nustojo naudotis ieškovės teikiamomis siauros apimties paslaugomis, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovės atliko neteisėtus veiksmus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „3PLdgm“ netaikė jokios adaptyvios kainodaros. Minėta, kad atsakovė teikė klientams kur kas didesnės apimties paslaugas, susijusias su pavojingų krovinių gabenimu, o ne tik paslaugų dalį (pavojingų krovinių ženklinimas ir pakavimas), kurią teikė ieškovė. Iš byloje esančių atsakovės pateiktų sąskaitų matyti, kad UAB „3PLdgm“ taikoma kainodara buvo pagrįsta kitokių paslaugų teikimu/ skaidymu: paslaugos, susijusios su pavojingo krovinio transportavimu, sudaro net 97 proc. bendros suteiktų paslaugų sumos, taigi atsakovės suteikta pagrindinė paslauga buvo vežimo paslauga, kurios ieškovė niekada neteikė (ir ginčo dėl to nėra); papildomos paslaugos, pvz. prekių pristatymo išlaidos UAB „Merseta“ kainavo 55 Eur, kai tuo tarpu, ieškovė prekių pristatymo išlaidas skaičiavo UAB „Merseta“ tik 25 Eur, be to, atsakovė dar papildomai taikė ir krovos darbų įkainį – 30 Eur, taigi bendra pristatymo patiriamų išlaidų suma UAB „Merseta“ buvo ne 25 Eur, kaip pas ieškovę, o 85 Eur. Tas pats pasakytina ir apie teikiamas paslaugas UAB „AD REM TRANSPORT“, UAB „Kurana“ ir UAB „Bioresus“, pateiktos abiejų šalių sąskaitos patvirtina, kad atsakovė netaikė klientui nesąžiningos kainodaros, priešingai, kaip ir UAB „Merseta“, taip ir UAB „AD REM TRANSPORT“ buvo taikomi didesni įkainiai, nei kad ieškovės taikyti.
44. Be to, pats ieškovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors G. Š., dirbdamas pas ieškovę, su klientais bendravo el. paštu (kai patys klientai pateikdavo užklausas dėl paslaugų suteikimo, jų el. paklausimus Vytautas Volskis persiųsdavo G. Š.) ir asmeniškai telefonu, tačiau aktyvių pardavimų nevykdavo, nes klientai žinodavo kokias paslaugas teikia ieškovė.
45. Iš ieškovės pateiktos realizacijos pagal pirkėjus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 1 d. matyti, kad ieškovė teikė paslaugas ne tik pirmiau nurodytoms keturioms įmonėms, bet ir UAB „3p logistics“. Taigi atsakovės vadovui Vilmantui Ladygai, kuris buvo ir UAB „3p logistics“ vadovu, puikiai žinoma ieškovės kainodara. Iš byloje esančių ieškovės PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad po atsakovo darbo santykių nutraukimo, ieškovė teikė paslaugas UAB „AD REM TRANSPORT“ – vadovas Vytautas Volskis 2021 m. rugsėjo 14 d. išrašo sąskaitą serija MBPK21 Nr. 02315, taip pat UAB „Merseta“ 2022 m. vasario 3 d. išrašo sąskaitą serija MBPK22 Nr. 00024.
46. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „3PLdgm“ teikia klientams kur kas didesnės apimties paslaugas, susijusias su pavojingų krovinių gabenimu, o ne tik paslaugų dalį (pavojingų krovinių ženklinimu ir pakavimu), kurią teikė ieškovė, ko pasėkoje galėjo mažėti ieškovės apyvarta ir pelno kritimas, savaime nėra nesąžiningos konkurencijos požymiai.
47. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovų nebuvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi (konfidencialia informacija) ir taip nesąžiningai konkuruota. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas nepasisako dėl ieškovės reikalavimo dėl patirtų nuostolių atlyginimo, kaip neturinčio teisinės reikšmės sprendimo priėmimui.
48. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas G. Š. buvo supažindintas su ieškovės komercinėmis paslaptimis ir jos buvo atkleistos bei tokiu būdu buvo nesąžiningai konkuruojama, ir už juos veiksmus atsakingi atsakovai, todėl ieškinys atmestinas (CPK 176-185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
49. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
51. Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
52. Atsakovo G. Š. ir atsakovės UAB „3PLdgm“ patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: advokato pagalbai apmokėti viso 13 803,08 Eur, išlaidos už VĮ Registrų centro paslaugas – viso 9,62 Eur, vertimo paslaugoms viso 62 Eur, viso – 13 874,70 Eur. Atsakovų bendrai patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos atsakovams priteistinas 13 874,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
53. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DGM Lithuania“ ieškinį atsakovams G. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „3PLdgm“ dėl žalos, sukeltos nesąžiningais konkuravimo veiksmais, atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DGM Lithuania“ (j. a. k. 304506101) atsakovų G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „3PLdgm“ (j. a. k. 304154059) naudai 13 874,70 Eur (trylika tūkstančių aštuoni šimtai septyniasdešimt keturi eurai 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė