Civilinė byla Nr. e2A-864-555/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06947-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.4.5.4; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.11.5;
3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1429-1164/2024 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Abelas“, atstovaujamai bankroto administratoriaus G. V., dėl prievolės ir sutarties įvykdymo užtikrinto hipoteka pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Ž., T. O..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti, kad jo prievolė grąžinti paskolintus 14 000 Eur pagal 2019 m. vasario 5 d. paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp jo ir atsakovės UAB „Abelas“, yra įvykdyta, pripažinti, kad sutarties įvykdymą užtikrinusi hipoteka pagal 2019 m. vasario 5 d. patvirtintą sutartinę hipoteką, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajai patalpai – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2019 m. vasario 5 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovė suteikė ieškovui 14 000 Eur paskolą. Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovas, ieškovo sutuoktinė R. Ž. ir atsakovė sudarė sutartinę hipoteką Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas ir ieškovo sutuoktinė įkeitė negyvenamąją patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 6 d. ieškovas grąžino atsakovei 14 000 Eur paskolos sumą pagal pinigų priėmimo kvitą – serija AB Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 20 d. ieškovui buvo įteiktas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio jam tapo žinoma, kad antstolės S. V. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės nemokumo administratoriaus pateikto vykdomojo rašto pagrindu dėl 14 000 Eur skolos išieškojimo. Minėtu turto arešto aktu buvo areštuotas ieškovui priklausantis ginčo nekilnojamas turtas (butas). 2023 m. gegužės 5 d. ieškovas pateikė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kartu pateikdamas kvitą. 2023 m. gegužės 9 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, argumentuodama tuo, kad atsakovės nemokumo administratorius prieštarauja vykdomosios bylos nutraukimui, kadangi jis neturi duomenų apie kvitą, patvirtinantį ieškovo pilną atsiskaitymą pagal sutartį, atsakovės buhalterinėje apskaitoje kvitas nėra apskaitytas, grynieji pinigai iškėlus bankroto bylą atsakovės nemokumo administratoriui neperduoti, todėl paskolos sumokėjimo nepripažįsta. Tokia atsakovės pozicija nėra pakankama pripažinti, kad pinigai nebuvo grąžinti atsakovei. Ta aplinkybė, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą, tuometinis atsakovės vadovas T. O. neperdavė paskirtam nemokumo administratoriui kvito ar šios ūkinės operacijos neįtraukė į atsakovės finansinę apskaitą – neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia ieškovo atsiskaitymo su atsakove fakto.
3. Atsakovė LUAB „Abelas“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. V., prašė ieškovo ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl (jei teigia, kad yra hipotekos pasibaigimo pagrindai) nesiekė pasinaudoti šia įstatymo numatyta hipotekos išregistravimo tvarka ir procedūromis. LUAB „Abelas“ gautuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ieškovo nurodomas 2022 m. birželio 6 d. mokėjimas ir pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra apskaitytas. Administratoriaus gauti LUAB „Abelas“ kasos (grynųjų pinigų apskaitos) duomenys baigiasi 2019 m. Jokie LUAB „Abelas“ grynieji pinigai administratoriui neperduoti. Kasos knygoje 2019 m. vasario 5 d. fiksuotas14 000 Eur paskolos išmokėjimas ieškovui (ieškovas to neginčija, todėl šis dokumentas nėra teikiamas). Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Abelas“ Kauno apygardos teisme buvo priimtas 2022 m. gegužės 17 d., teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2022 m. birželio 9 d. Taigi remiantis ieškovo argumentais, 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašytas jau teismui nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prieš pat teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atskiruoju skundu apskundė tuometinis UAB „Abelas“ direktorius T. O., kuris nurodė, jog ieškovas yra skolingas įmonei 14 000 Eur, ši skola nėra grąžinta. Taigi, pats buvęs įmonės vadovas, tariamai pasirašęs pinigų priėmimo kvitą, 2022 m. liepos 5 d. nurodo, jog paskola ir palūkanos negražintos (tokios pinigų sumos, kokia nurodoma kvite – negauta). LUAB „Abelas“ bankroto administratorius, turėdamas duomenis apie paskolos sutartį ir jos pagrindu LUAB „Abelas“ išmokėtą paskolą ieškovui, 2022 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo šios hipoteka užtikrintos paskolos išieškojimui. Jokių skolininko ieškovo prieštaravimų nebuvo gauta. Negavus ieškovo prieštaravimų, buvo išduotas 2022 m. gruodžio 22 d. vykdomasis įrašas. Tik praėjus 2,5 mėn. po to, kai antstolė areštavo hipotekos sandoriu įkeistą ieškovo butą, rengdamasi jį parduoti iš varžytinių, ieškovas kreipėsi dėl vykdomosios bylos nutraukimo. 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu antstolei pagrįstai atsisakius tenkinti tokį ieškovo prašymą, ieškovas šio antstolės patvarkymo taip pat neskundė. Be to, vizualiai palyginus, T. O. parašas skiriasi 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje ir kituose administratoriaus turimuose dokumentuose. Atsakovė prašė teismo nepripažinti 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) įrodymu šioje byloje.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Ž. nurodė, kad apie skolos paėmimo ir grąžinimo aplinkybes nieko nežino, dalyvavo tik pas notarą įkeičiant butą. Ji yra išsituokusi su ieškovu 2020 m. vasario 10 d., negyvena su ieškovu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. Vėliau buvo nagrinėjama civilinė byla dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, advokatas ruošė dokumentus. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo papildyta, papildomai dalinosi turtą. Kreditoriai norėjo užprotestuoti santuokos nutraukimo sutartį. Turtas buvo įkeistas su jos sutikimu. Ar skolą ieškovas grąžino, jai nėra žinoma ir ji nesidomėjo. Ji žinojo, kad ieškovas turi finansinių skolų, todėl įkeičiamas butas. Apie paskolą iš UAB „Abelas“ žinojo, ji dalyvavo pasirašyme. Ji taip pat paaiškino, kad byloje 2019 m. pateikti kvitai yra buto mokesčiai iki skyrybų, už sodo sklypo kadastrinius matavimus, buvo sudarę žodinį susitarimą padengti dalį buto mokesčių.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. O. nurodė, kad ieškovui iš UAB „Abelas“ buvo suteikta paskola, užtvirtinta notariškai, sudaryta hipoteka. Jis dirbo įmonėje, organizavo įmonės veiklą, vadovu buvo ieškovas, o po to veikla nebuvo vykdoma. Vėliau jis pats įsiformino, kaip vadovas, gal nuo 2021-2022 m., iki pabaigos. Jis pats darbo užmokesčio negavo. Paskolą ieškovas atvežė jam iki namų. Dar nutartis dėl bankroto bylos lyg nebuvo priimta. Įmonė ofiso nebeturėjo, todėl pinigų perdavimas vyko prie jo namų, kiemo. Dalyvavo jis ir ieškovas. Ieškovas atvyko įmonei priklausančiu automobiliu VW Passat. Pinigų grąžinimą įformino pinigų paėmimo kvitu, jis jų turėjo su savimi, užpildė ieškovas, o jis pasirašė. Pinigai buvo perduoti tiesiog grynais, jis įsidėjo į įmautę, įsitikinęs, kad perskaičiavo. Pasirašymo metu jis turėjo rankos sužeidimą, susižalojo 2022 m. pavasarį, pas gydytojus nesikreipė. Pinigų priėmimo kvitas yra oficiali forma. Skolą grąžino, ar palūkanos buvo grąžintos, negali atsakyti. Galimai atskirajame skunde teigė, kad skola dar negrąžinta, nes dar nebuvo įtrauktas kvitas, todėl ieškovas buvo likęs tarp skolininkų. Nebuvo laiko peržiūrėti viską, reikėjo skubiai teikti skundą. Vėliau kvitas buvo įtrauktas, bet nebuvo išregistruota hipoteka dėl viso chaoso. Gavus grąžintą paskolą, buvo padengtos įmonės skolos, dalis padengta darbuotojams (Ukrainos piliečiams) apmokėti, kita dalis kitoms įmonėms, nepamena tiksliai. Padengiant skolas irgi buvo pasirašoma pinigų priėmimo kvitai, pasirašinėjo jis. Vėliau veikla jau nebevyko, prasidėjus bankroto procedūroms. Kur yra visa buhalterija, įrodanti atsiskaitymą su skolininkais, atsakyti negalėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė: iš ieškovo valstybei priteisė 185 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 29,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė ir ieškovas 2019 m. vasario 5 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė paskolino ieškovui 14 000 Eur iki 2021 m. vasario 5 d., mokant 0,2 procentus metinių palūkanų. Susitarė, be kita ko, dėl paskolos gavėjo pareigos įkeisti paskolos davėjui nekilnojamąjį turtą paskolos laikotarpiui, numatė paskolos priešlaikinio grąžinimo, grąžinimo vietos, delspinigių, palūkanų dėl termino praleidimo mokėjimo, sutarties sudarymo išlaidų klausimus. Paskolos sutartis 2019 m. vasario 5 d. patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarės Z. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną sudarytas paprastosios sutartinės hipotekos sandoris. Byloje yra pateiktas 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitas AB Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas paskolos pagal 2019 m. vasario 5 d. sutartį grąžinimas 14 000 Eur, mokėtojas ieškovas A. Ž., pinigų gavėjos UAB „Abelas“ vardu pasirašęs T. O.. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ginčo butas su rūsiu, kuris yra apsunkintas hipoteka, įrašas galioja nuo 2022 m. sausio 1 d., yra taikomas areštas, atliktas notaro vykdomasis įrašas ir kt. Ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas atsakovės direktoriumi. Nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 23 d. UAB „Abelas“ direktorius buvo trečiasis asmuo T. O.. Nuo 2022 m. birželio 23 d. atsakovei nemokumo administratoriumi paskirtas G. V.. 2022 m. birželio 21 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
8. Teismas nurodė, kad byloje duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs vykdomąjį įrašą, nėra. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje nekilo ginčas dėl to, kad rašytine 2019 m. vasario 5 d. paskolos sutartimi, patvirtinta notarine tvarka, ieškovas faktiškai pasiskolino iš atsakovės 14 000 Eur sumą grynaisiais pinigais. Byloje kilo ginčas ar 2022 m. birželio 6 d. ieškovas grąžino atsakovei 14000 Eur paskolos sumą grynaisiais pinigais. Ieškovas teigė, kad paskolos sumą grynaisiais pinigais grąžino atsakovės tuometiniam vadovui – trečiajam asmeniui T. O., kuris teismo posėdžio metu, patvirtino gavęs iš ieškovo pinigus ir pasirašęs kvitą, tačiau atsakovė nesutinka, kad ieškovas prievolę yra įvykdęs, kadangi neturi duomenų apie pinigų priėmimo kvitą, jis neapskaitytas atsakovės buhalterijoje, piniginės lėšos neperduotos bendrovei, be to, tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo teikdami procesinius dokumentus, paaiškinimus kitose bylose yra nurodę, kad ši prievolė vis dar egzistuoja. Atsakovė prašė teismo nepripažinti 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) įrodymu.
9. Teismas taip pat nurodė, kad, formaliai vertinant 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitą AB Nr. (duomenys neskelbtini), sutiktina, jog jame yra įrašai „paskolos pagal 2019 m. vasario 5 d. sutartį gražinimas“ ir „sumokėta suma – keturiolika tūkstančių Eur“, matyti, kad jį pasirašė ieškovas ir trečiasis asmuo T. O., veikdamas atsakovės vardu, tačiau vien tai savaime neduoda pagrindo išvadai, kad 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvite AB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas faktas atitiko tikrovę, todėl esant byloje pateiktiems prieštaringiems šalių įrodymams, šį patvirtinimo dokumentą ir jame nurodytą informaciją nagrinėjamo ginčo atveju teismas vertino kritiškai. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, taip pat kitų teismų priimtus procesinius sprendimus, sprendė, kad ieškovo pozicija dėl prievolės grąžinimo aplinkybių yra nenuosekli ir labiausiai tikėtina, kad 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvite AB Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas faktas neatitinka tikrovės.
10. Teismas, pasisakydamas apie ieškovo argumentus, jog jis turėjo pajamų visai paskolos sumai grąžinti paskolos grąžinimo dieną, vertino, kad ieškovo pateiktos pažymos įrodo, jog laikotarpiu 2021 m. birželio 1 d. – 2022 m. birželio 6 d. jo pajamos, atskaičius mokesčius, sudarė 4 449,65 Eur, t. y. daug mažesnė suma, nei paskolos suma. Be to, nurodyta suma per mėnesį vidutiniškai siekė vos 370,80 Eur (4 449,65 Eur / 12 mėn.), kuriuos ieškovas dar turėjo skirti būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Ieškovas nepateikė finansinius pajėgumus, leidžiančius grąžinti 14 000 Eur paskolą atsakovei, patvirtinančių objektyvių įrodymų (VMI deklaracijų, banko sąskaitų išrašų ar pan.). Be to, ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė jokių įrodymų – kokius įsipareigojimus paskolos gavimo metu jis turėjo. Teismas taip pat vertino, kad ieškovo paaiškinimų, jog didžioji dalis paskolos nebuvo panaudota, nepatvirtina jokie įrodymai. Ieškovo paaiškinimai neįtikinami, prieštarauja tarpusavyje, nenuoseklūs, todėl jie yra nepatikimi.
11. Teismas akcentavo, kad trečiasis asmuo T. O., teikdamas paaiškinimus, negalėjo atsiminti, kas tvarkė atsakovės buhalteriją, kam perdavė buhalterinius duomenis, kokios skolos buvo dengiamos, kas uždėjo ant kvito bendrovės antspaudą, tačiau detaliai nupasakojo apie pinigų perdavimo aplinkybes, metų ir paros laiką, kur pinigus įsidėjo, kas užpildė kvitą ir pan. Pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių buvo užduoti klausimai, vyko apie 2022 m. birželio mėn., todėl neturėtų būti kardinalaus skirtumo dėl aplinkybių įsiminimo, atgaminimo ir perteikimo. T. O. paaiškinimai nebuvo išsamūs, nuoseklūs, be to, atsižvelgdamas į jo galimą nesąžiningumą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamųjų bylų kontekste), teismas jo paaiškinimų nelaikė patikimais ir pakankamais ieškiniui patenkinti.
12. Teismas nurodė, kad atsakovės į bylą pateikti teismų sprendimai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, jie yra aiškūs, patikimi, todėl teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovė nuginčijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.65 straipsnio prezumpciją, ieškovo pateiktas kvitas, ieškovo ir trečiojo asmens T. O. paaiškinimai nėra patikimi ir pakankami pripažinti, jog prievolė grąžinti LUAB „Abelas“ 14 000 Eur paskolą, sumokėti palūkanas ir delspinigius pagal 2019 m. vasario 5 d. notarinę paskolos sutartį yra ieškovo įvykdyta. Kadangi ieškovo prievolė neįvykdyta, todėl nėra pasibaigusi ir 2019 m. vasario 5 d. notarinė paskolos sutartis, nepasibaigė ir šią prievolę užtikrinanti hipoteka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. Ž. prašo panaikini Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai, teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas yra ydingas, o pateiktos išvados nelogiškos ir nepagrįstos. Nagrinėjamu atveju ieškovas, grąžindamas skolą atsakovui, atliko teisės aktuose nurodytus veiksmus, kurie patvirtintų pinigų grąžinimo faktą – perduodamas pinigus atsakovo vadovui, pasirūpino, jog jam būtų išduotas tai liudijantis pakvitavimas (pinigų priėmimo kvitas). Ieškovas objektyviai niekaip kitaip negalėjo labiau užsitikrinti fakto, jog jis grąžino skolą atsakovui.
1.2. Ieškovas sumokėjo pinigus ir gavo pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentų – pinigų priėmimo kvitą (kuris atitinka kasos pajamų orderį). Taigi ieškovui buvo išduoti pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, nurodyti teisės aktuose. Ieškovas neturi pareigos užtikrinti, kad pinigus gavęs asmuo (šiuo atveju įmonės atstovas) juos tinkamai apskaitytų buhalterinėje apskaitoje – įneštų į įmonės kasą ar sąskaitą, suformintų atitinkamus dokumentus dėl pinigų priėmimo į kasą ir t. t. Šioje byloje įrodymai, jog ieškovas negrąžino atsakovui skolos, pateikti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė hipotetiniais motyvais ir prielaidomis, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o jų visetas įrodo, jog ieškovas pinigus atsakovui grąžino.
1.3. T. O. patvirtino, jog ieškovas perdavė jam skolą, ant pinigų priėmimo kvito pasirašė jis. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose pinigų priėmimo kvitas neapskaitytas, pinigų T. O. nemokumo administratoriui neperdavė. Nepaisant to, T. O. teismui aiškiai nurodė faktines aplinkybes, kad kasos pajamų orderiu ieškovas jam kaip įmonės vadovui sumokėjo pinigų priėmimo kvite nurodytą sumą ir tokiu būdu įvykdę prievolę atsakovui. Nors už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ir bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui civilinė atsakomybė gali kilti tuometiniam atsakovo vadovui, tačiau jis, duodamas paaiškinimus, nesiekė išvengti atsakomybės, parodė, jog skolą ieškovas iš tiesų yra grąžinęs. Ieškovas grąžino skolą atsakovui, bet ir leidžia manyti, kad atsakovo nemokumo administratoriui šis faktas buvo žinomas, nes išieškoti skolą iš ieškovo, kai skola yra užtikrinta hipoteka, yra realiau nei iš T. O.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių niekaip nevertino, tuo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
1.4. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie tai, jog iš paskolos sumos sumokėjo 2 300,00 Eur R. Ž. ir 2 025,95 Eur kitiems asmenims (daugiausia antstoliams pagal vykdomąsias bylas). Faktą, jog ieškovas skolos grąžinimo dieną turėjo pakankamą lėšų sumą, pirmosios instancijos teismas paneigė savaip (neteisingai) interpretuodamas 2022 m. gruodžio 16 d. pareiškimą, kurį Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2A‑12141‑1052/2022 teikė ieškovas su R. Ž.. Ieškovas R. Ž. mokėtą sumą bei sumas, mokėtas antstoliams pagal vykdomąsias bylas, būtent ir laiko išskirtinai savo asmeninėmis išlaidomis, todėl jos pareiškime ir buvo įvardintos kaip panaudotos išskirtinai asmeninių poreikių tenkinimui. Teismas netyrė kiek paskolos sumos ieškovas išleido ir kiek jam liko, todėl skundžiamo sprendimo argumentai ir šioje dalyje yra nepagrįsti.
1.5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi T. O. atskiruoju skundu, teiktu Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kur nurodyta, jog A. Ž. yra bendrovei skolingas 14 000 Eur. Tačiau T. O. argumentai atskirajame skunde byloje, kurioje ieškovas nebuvo šalis, negali būti tinkamas įrodymas šioje byloje, o juo labiau laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalies prasme.
1.6. Kitais oficialiais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas laikė: 1) Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9-962/2022, kuriame užfiksuoti A. Ž. paaiškinimai, jog prievolės terminas, pagal ginčo paskolos sutartį, pasibaigė 2021 m. vasario 5 d., tačiau šalys gali susitarti dėl tokio termino pratęsimo; 2) ieškovo su R. Ž. 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismui (civilinė byla Nr. e2A‑12141-1052/2022) pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, jog prievolė pagal ginčo paskolos sutartį lieka asmenine ieškovo prievole. Ginčo paskolos sutartyje buvo numatyti delspinigiai bei palūkanos. Ieškovas paskolą grąžino praleidęs jos grąžinimo terminą ir neskaičiuodamas delspinigių bei palūkanų, todėl santuokos nutraukimo byloje ir buvo nurodyta, jog prievolė pagal ginčo paskolos sutartį lieko jo asmenine prievole. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog net grąžinęs skolą atsakovui nebuvo tikras ar nebus reikalaujama delspinigių ir / ar palūkanų, be to, santuokos nutraukimo dokumentai buvo ruošiami R. Ž. iniciatyva, jis per daug į jų turinį nesigilino. Taigi, į bylą pateikti teismų sprendimai niekaip nepaneigė ieškovo pozicijos, jog skolą atsakovui jis grąžino, nes įstatyme įrodinėjimo priemonių leistinumo aspektu nėra įtvirtinta ribojimo oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytų aplinkybių paneigimui naudoti visas kitas, išskyrus liudytojų parodymus, CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodinėjimo priemones.
1.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pinigų priėmimo kvite nurodytas faktas neatitinka tikrovės, nors jis faktiškai buvo išrašytas, pasirašytas atsakingų asmenų ir ginčo dėl jo tikrumo ar šalių autentiškumo nėra. Teismas pinigų priėmimo kvito nepripažino niekiniu, jis yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl nėra jokio pagrindo juo nesivadovauti. Be to, atsakovė taip pat nereiškė reikalavimų dėl pinigų priėmimo kvito pripažinimo negaliojančiu. Pats pinigų priėmimo kvitas yra sandoris (pinigų sumokėjimo sandoris), kuris šalims turi įstatymo galią. Šalis neturi teisės ignoruoti sandorio ir juo nesivadovauti (šiuo atveju pinigų priėmimo kvitu). Kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nei atsakovė, nei teismas negalėjo ignoruoti sudaryto ir galiojančio pinigų priėmimo kvito. Teismas netinkamai įvertino pinigų priėmimo kvito teisinę galią ir jo galiojimą. Pinigų priėmimo kvitas yra nenuginčytas ir galiojantis, jis pagal teisinį reglamentavimą yra faktiškai vienintelis dokumentas, kuris įrodo, jog pinigai yra gauti, todėl teismas klydo vertindamas įrodymus.
14. Atsakovė LUAB „Abelas“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. V., pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovo apeliacinis skundas pagrinde grindžiamas į bylą pateiktu 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitu AB Nr. (duomenys neskelbtini), neva nurodančiu, jog ieškovas grąžino atsakovui 14 000,00 Eur paskolos sumą. Ieškovas nurodo, jog šis kvitas sąlygoja prezumpciją, kad pinigai buvo išmokėti. Tačiau, kaip pripažįstama ir ieškovo apeliaciniame skunde, ši prezumpcija gali būti paneigta visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis. Būtent pirmosios instancijos teismo sprendime ir nurodoma esminės reikšmės šiai bylai aplinkybės, kurios ir paneigia pinigų priėmimo kvitu užfiksuotą skolos grąžinimo faktą. Svarbu dar ir tai, kad tiek notarė, į kurią LUAB „Abelas“ kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo, tiek antstolė, kuriai vykdyti buvo pateiktas šis vykdomasis įrašas siuntė ieškovui įstatymų numatytus pranešimus, kuriose nurodoma ir teisė pranešti apie prievolės įvykdymą, tačiau į šiuos pranešimus ieškovas nereagavo. Ieškovas teigė, jog negavo šių pranešimų, tačiau tuo pačiu adresu siųstą ginčo buto arešto aktą 2023 m. vasario 20 d. jau gavo.
2.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog iš tiesų turėjo 14 000 Eur pinigų priėmimo kvito pasirašymo dieną. Ieškovo pateiktos pažymos nurodo, jog ieškovas per mėnesį gavo vos 370,80 Eur pajamas ir jo iš viso gauta suma – daug mažesnė nei pasiskolinta pagal paskolos sutartį 14 000 Eur suma. Bet to, dalį gautų pajamų ieškovas dar turėjo skirti būtinosioms pragyvenimo išlaidoms. Ieškovas neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė jokių įrodymų – kokius įsipareigojimus paskolos gavimo metu jis turėjo. Ieškovas vengė nurodyti, kur panaudojo gautą 14 000 Eur paskolos sumą. Paties ieškovo kitoje byloje duotų paaiškinimų kontekste nepatikimais bei prieštaringais vertintini ir ieškovo (jau šioje byloje duoti) paaiškinimai, jog dalies paskolos sumos jis apskritai nepanaudojo.
2.3. Ieškovo teiginius, jog jis gražino paskolą, „patvirtina“ tik pinigų priėmimo kvitas ir trečiojo asmens T. O. paaiškinimai. Pinigų priėmimo kvito „atsiradimo“ aplinkybės – savaime neaiškios. Tuo tarpu aplinkybes, jog paskola visgi nebuvo gražinta, o pinigų priėmimo kvitas yra suklastotas (jame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 14 000 Eur mokėjimą) patvirtina visi likę bylos įrodymai: T. O. 2022 m. liepos 5 d. atskirasis skundas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. liepos 10 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr. eI‑2494‑1023/2023, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9-962/2022, ieškovo 2022 m. gruodžio 16 d. pareiškimas Kauno apylinkės teismo kitoje civilinėje byloje Nr. eA2-12141-1052/2022, 2022 m. gruodžio 16 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.eA2-12141-1052/2022. Vertinant šią įrodymą visumą, neįtikėtina būtų, jog, jei paskola iš tiesų būtų gražinta, tiek pats ieškovas, tiek T. O. vėliau nuosekliai ir oficialiai teigtų priešingai, niekur nenurodydami / nefiksuodami tokios jiems abiem reikšmingos aplinkybės.
2.4. Ieškovas taip pat ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių ginčo buto hipotekai (paskolos gražinimą užtikrinusiam sandoriui) pripažinti negaliojančia. Tokių veiksmų ieškovas ilgą laiką nesiėmė netgi ir pradėjus išieškojimą iš ginčo buto. Ieškovas nepateikė vykdomąjį įrašą pagal hipotekos sandorį atlikusiai notarei duomenų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, taip pat nepateikė duomenų antstolei, atliekančiai vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį įrašą, duomenų apie įvykdytą hipoteką. Ieškovas teigia, kad negavo notarės ir antstolės pranešimų, tačiau turto arešto aktą jau gavo. Šio arešto akto neskundė, o pirmus aktyvius veiksmus atliko (prašymą nutraukti vykdomąją bylą pateikė tik 2023 m. gegužės mėn.). Joks rūpestingas žmogus, gražinęs skolą, nesielgtų taip, kaip elgėsi ieškovas.
2.5. Pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktus sprendimus vertino kaip oficialiuosius rašytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomąją galią – kas yra neginčytina. Oficialiaisiais rašytiniais įrodymais laikytini ir Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės 2023 m. liepos 10 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. baudžiamasis įsakymas byloje Nr.eI-2494-1023/2023 – kadangi tai taip pat yra valstybės institucijų dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Be to, įsiteisėję Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9-962/2022 bei 2023 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-12141-1052/2022, patvirtinantys ieškovo prievolės pagal ginčo paskolos sutartį galiojimą pilna apimtimi šių sprendimų priėmimo metu, turi šioje byloje ir prejudicinę galią Šiuo teismų sprendimuose konstatuotas visų ieškovo prievolių pagal ginčo paskolos sutartį galiojimas pilna apimtimi šių sprendimų priėmimo metu. Vadinasi, bent jau pats ieškovas kitoje byloje negali ginčyti šių teismo nustatytų aplinkybių, faktų ir teisinių santykių.
2.6. Byloje aptartų motyvų ir įrodymų visuma yra akivaizdžiai pakankama pinigų priėmimo kvitui, kaip ginčo paskolos gražinimo įrodymui, paneigti ir jo sukuriamoms prezumpcijoms nuginčyti. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas teigia, jog bylos įrodymų visetas įrodo ginčo paskolos gražinimą, kai yra visiškai priešingai. Ieškovas taip pat tik kartoja paminėtas pinigų priėmimo kvito kuriamas pradines prezumpcijas, tačiau nepasisako dėl šias prezumpcijas paneigiančių įrodymų, aplinkybių visumos.
2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovės pirminė pozicija buvo, jog pinigų priėmimo kvitas yra suklastotas, t. y. neva už T. O. pasirašė kitas asmuo, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė ekspertizės neprašė. Atsakovė ir šiuo metu laikosi pozicijos, jog pinigų priėmimo kvitas yra suklastotas – jame įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie 14 000 Eur mokėjimą, kuris atliktas nebuvo. Tačiau šioje byloje savo poziciją, motyvus, argumentus atsakovė įrodinėjo tomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias laikė efektyviausiomis ir pakankamomis dėstomai pozicijai pagrįsti. Šioje byloje pakanka įrodymų, tarp jų – oficialių rašytinių įrodymų, res judicata galią turinčių įrodymų – paneigiančių ieškovo motyvus ir argumentus bei sudariusių pagrindą ieškiniui atmesti, kaip pagrįstai nusprendė ir pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal paskolos sutartį. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė UAB „Abelas“ ir ieškovas A. Ž. 2019 m. vasario 5 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė paskolino ieškovui 14 000 Eur iki 2021 m. vasario 5 d., mokant 0,2 procentus metinių palūkanų. Šalys sutartyje susitarė ir dėl paskolos gavėjo pareigos įkeisti paskolos davėjui nekilnojamąjį turtą paskolos laikotarpiui, numatė paskolos priešlaikinio grąžinimo, grąžinimo vietos, delspinigių, palūkanų dėl termino praleidimo mokėjimo, sutarties sudarymo išlaidų klausimus. Paskolos sutartis 2019 m. vasario 5 d. patvirtinta (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės Z. R., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną sudarytas paprastosios sutartinės hipotekos sandoris. Faktą, kad yra atsiskaitęs pagal paskolos sutartį, ieškovas (apeliantas) A. Ž. įrodinėja atsakovės UAB „Abelas“ 2022 m. birželio 6 d. pinigų priėmimo kvitu AB Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas 14 000 Eur paskolos pagal 2019 m. vasario 5 d. sutartį grąžinimas.
17. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas dalyvauja įrodinėjimo procese ir yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Jis, be kita ko, pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu patikslina šalių pareigą įrodinėti ir kontroliuoja jos įgyvendinimą bylos nagrinėjimo metu. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą, bet ir jos paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio ir atsikirtimų faktinį pagrindą. Be to, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, reikia atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, kadangi jos gali pakeisti įrodinėjimo pareigos paskirstymą.
18. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka pakvitavimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑257/2010).
19. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimo pareiga (kad prievolė neįvykdyta) nagrinėjamu atveju tenka atsakovei. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovė neįrodė ieškovo prievolės neįvykdymo fakto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. birželio 6 d. ieškovas ir tuometinis atsakovės vadovas T. O. pasirašė pinigų priėmimo kvitą AB Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vykdant 2019 m. vasario 5 d. paskolos sutartį iš A. Ž. UAB „Abelas“ priėmė 14 000 Eur. Be to, bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo T. O., tuometinis UAB „Abelas“ vadovas, patvirtino pinigų priėmimo kvite nurodytos sumos gavimą.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).
21. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo A. Ž. ieškinį, padaręs išvadą, kad atsakovė nuginčijo CK 6.65 straipsnio prezumpciją, nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateiktas pakvitavimas, ieškovo ir trečiojo asmens T. O. paaiškinimai nėra patikimi ir pakankami pripažinti, kad prievolė grąžinti LUAB „Abelas“ 14 000 Eur paskolą, sumokėti palūkanas ir delspinigius pagal 2019 m. vasario 5 d. notarinę paskolos sutartį yra ieškovo įvykdyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad taip spręsdamas pirmosios teismas tinkamai taikė aptartas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto bei trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus apie paskolos grąžinimo (pakvitavimo sudarymo) aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek apelianto pozicija, ginant savo pažeistas teises, tiek trečiojo asmens T. O. paaiškinimai, kuriais pripažįstamas prievolės įvykdymas, prieštartauja byloje pateiktiems įrodymams, yra nenuoseklūs. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. ėjo atsakovės vadovo pareigas, nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 23 d. UAB „Abelas“ direktoriumi buvo paskirtas trečiasis asmuo T. O.. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. UAB „Abelas“ direktoriumi paskyrus trečiąjį asmenį T. O., atsakovės bankroto bylos iškėlimo stadijoje buvo sudarytas pakvitavimas, kuriuo grindžiamas paskolos grąžinimo faktas.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad pakvitavimą kreditorės vardu sudariusio asmens pozicijos nenuoseklumą patvirtina atsakovės bankroto byloje pateikti duomenys. 2022 m. liepos 5 d. T. O., teikdamas Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1089-413/2022 (dabartinis Nr. eB2-176-413/2024) dėl bankroto bylos UAB „Abelas“ iškėlimo, t. y. po ginčo pakvitavimo sudarymo, įrodinėdamas įmonės mokumą nurodė, kad ieškovas A. Ž. yra skolingas UAB „Abelas“ 14 000 Eur, kad yra susikaupusios palūkanos nuo šios sumos ir ši suma nėra grąžinta iki pat šio skundo parengimo dienos, be to, su skundu pateikė ir skolininkų prievolės įvykdymą užtikrinančius duomenis. Nors trečiasis asmuo T. O. bylos nagrinėjimo metu detaliai nurodė piniginių lėšų perdavimo aplinkybes, tačiau ne tik kad napateikė buhalterinės apskaitos duomenų apie gautų lėšų panaudojimą, tačiau negalėjo ir tiksliai įvardinti jų panaudojimo tikslo. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir įmonės nemokumą paneigiantys duomenys buvo teikiami mėnesio laikotarpiu nuo pakvitavimo sudarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, logiškai nepaaiškinami tuo metu buvusio atsakovės vadovo veiksmai, kodėl buvo teikiama įmonės dokumentams prieštaraujanti informacija, nebuvo vedama gautų lėšų apskaita ir jų panudojimo paskirtis.
24. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti skolininko veiksmai taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad pakvitavime įvardintu laikotarpiu skolininkas prievolės nevįvykdė. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas A. Ž. teigė, jog prievolę įvykdė 2022 m. birželio 6 d., tačiau byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad skolininkas iki pat 2023 m. gegužės 5 d. neisėmė jokių veiksmų pranešti apie prievolės įvykdymą 2022 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį įrašą pagal Hipotekos sandorį atlikusiai notarei, neteikė duomenų antstolei, atliekančiai vykdymo veiksmus pagal 2022 m. gruodžio 22 d. vykdomąjį įrašą (CPK 746 straipsnis). Priešingai, Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9-962/2022 apeliantas nurodęs, kad nors prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs 2021 m. vasario 5 d., tačiau nurodytoje byloje sprendimo priėmimo dienai, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d., yra pripažinęs, jog prievolė nėra įvykdyta, ir jo teigimu, yra galimybė prievolės šalims susitarti dėl prievolės įvykdymo terminų pakeitimo.
25. Apelianto pozicijos prieštaringumą patvirtina ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-531-1052/2023 surinkti duomenys. Šioje byloje atsakovės skolininkai, t. y . ieškovas A. Ž. bei R. Ž. susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo, kurios nebuvo aptartos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Nurodytoje byloje 2023 m. vasario 2 d. priimtu sprendimu, t. y. po 2022 m. birželio 6 d. pakvitavimo sudarymo, yra patenkintas pareiškėjų prašymas ir papildyta Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-702-429/2020 rezoliucinė dalis pareiškėjų sudarytos 2022 m. gruodžio 16 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis dėl prievolių kreditorei VšĮ „Teisinių paslaugų centras“ ir kreditorei UAB „Abelas“ pobūdžio, dydžio ir vykdymo po santuokos nutraukimo.
26. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pateikti byloje įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog jis 2022 m. birželio 6 d. pakvitavimo sudarymo metu disponavo pakvitavime nurodyta 14 000 Eur suma. Nors pagal byloje galiojantį įrodinėjimo pareigos paskirstymą, ne apeliantas turėjo įrodyti, kad prievolė nėra įvykdyta, tačiau kilus abejonėms dėl pakvitavimo sudarymo aplinkybių ir teismui pasiūlius pateikti įrodymus apie piniginių lėšų pakankamumą paskolai grąžinti, teismo siūlymu jis nepasinaudojo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo atlikta detali apelianto gaunamų pajamų analizė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog jo gaunamos pajamos ginčo laikotarpiu buvo pakankamos gautai iš atsakovės paskolai grąžinti.
27. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad, atmesdamas jo ieškinį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apelianto teigimu, kadangi atsakovė nereiškė reikalavimų dėl pinigų priėmimo kvito pripažinimo negaliojančiu, nepripažinus jo niekiniu, nebuvo pagrindo juo nesivadovauti. Tačiau pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką pakvitavimas patvirtina tik prievolės įvykdymo faktą, todėl apskritai negali būti ginčijamas (taigi ir pripažįstamas negaliojančiu) sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑257/2010).
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė prievolių įvykdymą reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, apeliantas A. Ž. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Ieškovo A. Ž. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu atsakovė LUAB „Abelas“ jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė ir jų priteisti neprašė, todėl teisėjų kolegija dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė