Civilinė byla Nr. e2S-428-603/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01415-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.2.8.4.; 3.3.2.5.

                                                                 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Rūdės NT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ir D. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rūdės NT“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, O. K. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „Martyno technika“, uždarajai akcinei bendrovei „Kadeira“, uždarajai akcinei bendrovei „Audema“, sporto klubui „Auksinė strėlė“, uždarajai akcinei bendrovei „Arnela“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Splius“ dėl uždraudimo nutraukti elektros energijos tiekimą.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Osvalda“ ir D. K. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovei UAB „Rūdės NT“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, O. K. individualiai įmonei (toliau – ir IĮ), UAB „Martyno technika“, UAB „Kadeira“, UAB „Audema“, sporto klubui „Auksinė strėlė“, UAB „Arnela“ ir UAB „Splius“ dėl uždraudimo nutraukti elektros energijos tiekimą.

2.       Ieškovės 2024 m. lapkričio 26 d. pateikė teisme pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo atsisakė savo ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Rūdė NT“, kadangi negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpa, sandėlis), elektros tinklai buvo prijungti prie akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų? tinklu?, pasirašyta prijungimo sutartis, parengtas ir pasirašytas nuosavybės ribų aktas, elektros energija yra tiekiama į patalpas tiesiogiai iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų. Kartu ieškovės prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rūdė NT“ jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Rūdė NT“ visuose procesiniuose dokumentuose nesutiko su ieškovių ieškinio reikalavimais, ieškovėms vienintelis galimas pažeistų teisių gynimas buvo bylos iškėlimas, o ieškinio atsisakė ne dėl to, kad pakeitė nuomonę, tačiau dėl to, kad pavyko įgyvendinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduotas prisijungimo prie elektros skirstomųjų tinklų sąlygas, t. y. atsirado ieškovių patikslintame ieškinyje nurodyta sąlyga, kuria ieškovės siekė apibrėžti prevenciniu ieškiniu keliamo reikalavimo atsakovei vykdymo terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi priėmė ieškovių ieškinio atsisakymą atsakovei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, O. K. IĮ, UAB „Martyno technika“, UAB „Kadeira“, UAB „Audema“, sporto klubui „Auksinė strėlė“, UAB „Arnela“ ir UAB „Splius“ dėl uždraudimo nutraukti elektros energijos tiekimą; priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis ir 2 235,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Taip pat teismas grąžino 75 proc. žyminio mokesčio, kurį sudaro 122,00 Eur, ir panaikino teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės, siekdamos apginti savo galimai pažeistas teises, kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamos uždrausti atsakovei nutraukti elektros energijos teikimą į negyvenamąją patalpą – sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė visuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį, triplike) nesutiko su ieškovių ieškinio reikalavimais, nurodydama, kad ji neturi pareigos užtikrinti elektros energijos tiekimo į ieškovių valdomas patalpas, nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtą ginčą išspręstų geranoriškai ir taikiai, nesitarė su ieškovėmis, nebendradarbiavo. Ieškinio atsisakymo priežastis, kad šiai dienai negyvenamosios patalpos – sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), elektros tinklai jau yra prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų? tinklu?, elektros energija yra tiekiama į patalpas tiesiogiai iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų, t. y., atsirado ieškovių ieškinyje nurodyta sąlyga, kuria ieškovės siekė apibrėžti prevenciniu ieškiniu keliamo reikalavimo atsakovei vykdymo terminą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Osvalda“ byloje patyrė 2235,50 Eur išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą, kurią sudarė ieškinio, patikslinto ieškinio, dubliko paruošimas bei įrodymų rinkimas, procesinių dokumentų ruošimas. Taip pat nustatė, kad atsakovė UAB „Rūdės NT“ patyrė 3484,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias lygiomis dalimis, t. y., po 1742,40 Eur prašo priteisti iš kiekvienos ieškovės, o patirtas išlaidas susidaro suteikta teisinė advokato pagalba rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliko paruošimą bei įrodymų rinkimą, procesinių dokumentų ruošimą.

6.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nenumato išsamių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, kai byla pabaigiama be teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidas skirstė vadovaudamasis bendromis bylinėjimosi išlaidų priteisimo nuostatomis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byla baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. nutraukiant teismui bylą dėl to, jog teismas priėmė ieškovių atsisakymą nuo ieškinio, todėl bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

7.       Vertindamas šalių procesinį elgesį bei priežastis, nulėmusias tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas nurodė, kad į teismą kreiptasi su prevenciniu ieškiniu siekiant apginti savo galimai pažeistas teises, t. y. prašant uždrausti atsakovei nutraukti elektros energijos teikimą į negyvenamąją patalpą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė pranešimu informavo, jog nuo 2024 m. gegužės 1 d. vienašališkai nutrauks Energijos tiekimo sutartį bei elektros energijos tiekimą į minėtą patalpą. Nurodė, kad dėl to iškilo žalos grėsmė bei padidėjo galimybė žalai atsirasti tiek ieškovėms, tiek tretiesiems asmenims (subnuomininkams). Nurodė, kad šalių ginčas laikinai buvo sureguliuotas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovė visuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį, triplike) nesutiko su ieškovių ieškinio reikalavimais, nurodydama, kad ji neturi pareigos užtikrinti elektros energijos tiekimo į ieškovių valdomas patalpas, nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtą ginčą išspręstų geranoriškai ir taikiai, nesitarė su ieškovėmis, nebendradarbiavo. Laikė, kad ieškovėms vienintelis galimas pažeistų teisių gynimo būdas ir buvo nagrinėjamos bylos iškėlimas.

8.       Teismas laikė, kad ieškovės ieškinio atsisakė dėl svarbios priežasties. Nurodė, kad ieškovės  ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė patenkino ieškinį ar dėl to, kad ieškovės pakeitė nuomonę ir neketina toliau bylinėtis, o dėl to, kad šiai dienai nėra reikalinga, jog elektros energiją tiektų atsakovė, kadangi ieškovės per tą laiką kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo į jų patalpas ir šiai dienai negyvenamosios patalpos – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), elektros tinklai jau yra prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomu?ju? tinklu?, pasirašyta prijungimo sutartis, parengtas ir pasirašytas nuosavybės ribų aktas, elektros energija yra tiekiama į patalpas tiesiogiai iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų. Pažymėjo, kad atsirado ieškovių patikslintame ieškinyje nurodyta sąlyga, kuria ieškovės siekė apibrėžti prevenciniu ieškiniu keliamo reikalavimo atsakovei vykdymo terminą.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovės savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, taip pat ėmėsi visų veiksmų, kad kuo greičiau būtų užtikrinamas elektros energijos tiekimas į patalpas iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų, visus veiksmus atliko savalaikiai. Nurodė, kad šias aplinkybes teismui patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2024 m. spalio 16 d. pranešimu „Dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-5555-907/2024“ Nr. 50301, kuriame nurodė, jog objekto prijungimo prie bendrovės elektros skirstomųjų tinklų data yra numatyta 2024 m. lapkričio 22 d., kad klientas visus veiksmus, reikalingus prijungiant objektą su 45 kW leistina naudoti galia pagal prijungimo sąlygas Nr. TS-31432 atliko laiku ir nedelsdamas.

10.       Teismo vertinimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje tik gilino ginčą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų jam spręsti, todėl jai ir tenka atsakomybė už patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo nuomone, ieškovė UAB „Osvalda“ patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl priešingos šalies (atsakovės) netinkamų procesinių veiksmų – nenoro bendradarbiauti, tartis ir susitarti, spręsti ginčą taikiai, todėl turi ieškovei atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teismas sprendė bylinėjimosi išlaidas ieškovei priteisti pilna apimtimi,

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliantė (atsakovė) pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, prašydama panaikinti jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš UAB „Osvalda“ ir D. K. atsakovės UAB „Rūdės NT“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti rašytinius įrodymus dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. ieškovės yra verslininkės, nekvestionavusios atsakovės teisės nutraukti sutartį. Su atsakove  sudarytos sutarties 4.3 punkte susitarta, kad sutartis gali būti nutraukta įspėjus apie tai kitą šalį prieš 2 mėn., sutartis buvo pasirašyta 2015 m., atsakovė per ilgesnį nei 9 metų sutarties vykdymo laikotarpį klausimo dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimo terminą nekėlė, kas sudaro pagrindą teigti, jog toks terminas, kuris būtų taikomas ir ieškovei, siekiančiai nutraukti sutartį, buvo tinkamas. Taigi apie sutarties nutraukimą buvo informuota ieškovė tinkamai, nepažeidžiant sutartyje numatytos sąlygos, o byloje ir nebuvo ginčo, jog atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutarties;

12.2. pirmosios instancijos teismo išvada, kad prevencinis ieškinys yra vienintelė galimybė ieškovėms apginti savo teises, nepagrįsta, ji galėjo būti padaryta tik ištyrus visus įrodymus byloje, o ne pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Be to, nors teismas pažymėjo, kad ieškovai savo pažeistas teises galėjo apginti vieninteliu būdu – kreipdamiesi į teismą, tačiau dar 2024 m. liepos 9 d. nutartimi nustatęs terminą prevencinio ieškinio trūkumams pašalinti teismas siūlė ieškovėms spręsti, ar jų galimai pažeistos teisės negali būti apgintos kitais civilinių teisių gynimo būdais. Atsakovė procesiniuose dokumentuose taip pat laikėsi pozicijos, kad prevencinis ieškinys, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę užtikrinti elektros tiekimą, yra nepagrįstas, nes ieškovės gali užtikrinti elektrą Sandėlyje ir kitais būdais, o ieškovės šios aplinkybės neginčijo.

12.3. teismo nutartimi kaltė už ieškovių inicijuotą procesą nepagrįstai perkelta atsakovei, nors atsakovės gynyba nuo netinkamai suformuluotų ir nepagrįstų ieškovių reikalavimų negali lemti atsakovės kaltės dėl proceso. Teismas ignoravo ieškovių elgesį gavus pranešimą apie sutarties nutraukimą, neįvertino, kad ieškovės nesikreipė į atsakovę, jog pastaroji tam tikrą laiką ir po sutarties nutraukimo teiktų elektros energiją į Sandėlį, nesikreipė su siūlymu pratęsti sutartį ar pailginti sutarties nutraukimo laikotarpį. Nors ieškovės turėjo eilę būdų situacijai taikiai išspręsti, pasirinko kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu ir, be kita ko, reikalauti, kad atsakovė neatlygintinai teiktų elektros energiją į Sandėlį. Atsakovė, tinkamai informavusi ieškovę apie sutarties nutraukimą, negavo jokios informacijos apie tai, kad ieškovėms nutraukimas yra netinkamas. Atsakovės teigimu, būtent ieškovės turėjo galimybę inicijuoti klausimo sprendimą taikiai, gavusios atsakovės pranešimą apie sutarties nutraukimą, tačiau ieškovių elgesys pagrindžia tai, kad būtent ieškovės nesiekė taikaus ginčo sprendimo, todėl yra kaltos dėl proceso;

12.4. teismo nutartimi atsakovė nubausta už tai, kad ji siekė teisėtai nutraukti sutartį. Teismo nutartimi atsakovei perkelta pareiga siekti taikaus ginčo išsprendimo. Už šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atsakingos ir jas privalo atlyginti atsakovei būtent ieškovės, kurios netinkamai formulavo reikalavimus ir siekė gauti elektros energiją iš atsakovės neatlygintinai. Ieškovės nenurodė elektros galios, kuri turi būti tiekiama į Sandėlį, todėl neaišku, kokią elektros energijos galią atsakovė turėtų užtikrinti ieškovėms. Teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartyje be kita ko atkreipė ieškovių dėmesį, kad ieškovė D. K. nėra tinkama proceso šalis ir įpareigojo ieškoves patikslinti proceso šalis. Ieškovės reikalavo, kad teismas įpareigotų atsakovę tiekti elektros energiją ilgesniam nei būtina terminui, kai tuo tarpu atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad toks terminas per ilgas, kadangi tiek ieškovių teikti dokumentai, tiek ir teisės aktai patvirtino, jog Sandėlis prie elektros bus prijungtas ženkliai greičiau. Su tuo sutiko ir 2024 m. liepos 9 d. nutartyje teismas, pažymėdamas, kad pagal ieškovių pateiktus duomenis objekto prijungimas ne toks ilgas, kokio prašo ieškovės, bei aplinkybė, jog elektra į Sandėlį de facto atvesta 2024 m. lapkričio mėn. Ieškovėms tinkamai suformavus reikalavimus, nebūtų reikėję teikti patikslinto prevencinio ieškinio. Ieškovai net ir kelis kartus tikslinę, reikalavimų tinkamai nesuformulavo, todėl atsakovė nėra atsakinga už procesą. Atsakovės ir ieškovių santykiai iki sutarties nutraukimo nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. prevenciniu ieškiniu nebuvo keliamas reikalavimas dėl jų, todėl ieškovių siekis atsakovės nesąžiningumą pagrįsti iki tol buvusiais santykiais, negali būti svarbus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo;

12.5. teismas, nurodydamas, kad atsakovės nesutikimas su ieškovių reikalavimais lėmė procesą ir bylinėjimosi išlaidas, paneigė rungimosi principą. Tai, kad atsakovė gynėsi nuo netinkamai suformuluotų reikalavimų, nepagrįstai ilgų prašomų nustatyti įpareigojimų terminų ir naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, nėra netinkamas procesinis elgesys, kuris gali būti pagrindu perkelti atsakovei atsakomybę už procesą. Priešingai nei sprendė teismas, atsakovė elgėsi aktyviai ir buvo suinteresuota kuo greitesniu ginčo išsprendimu. Spręsdamas, kad atsakovės nesutikimas su reikalavimais, lemia atsakovės kaltę dėl proceso, teismas paneigia ne tik įstatyme nustatytą teisę gintis nuo nepagrįstų reikalavimų, bet ir rungimosi fundamentą;

12.6. ieškovės ne kartą tikslino savo reikalavimus bei procesinius dokumentus, todėl susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra netinkamo ieškovių elgesio rezultatas. Be to, net tikslinant ieškinį, vengta įtraukti į bylos procesą visus suinteresuotus asmenis, dėl ko užsitęsė bylos procesas, o ieškovių netinkamas tokios savo pareigos įgyvendinimas vertintinas kaip netinkamas ieškovių procesinis elgesys. Taip pat ieškovės delsė informuoti teismą apie prevencinio ieškinio atsisakymą, kadangi iš ieškovių dokumentų matyti, jog Sandėlys prijungtas prie elektros 2024 m. lapkričio 13 d., o ieškovės reikalavimų atsisakė tik 2024 m. lapkričio 26 d.;

12.7.                      ieškovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už iš esmės analogišką patikslintą prevencinį ieškinį bei už nenurodytus procesinius dokumentus yra per didelės ir neaiškios. Ieškovės 2024 m. lapkričio 26 d. prašė priteisti 847,00 Eur už ieškinio ruošimą ir 602,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, tačiau abu ieškiniai yra savo turiniu iš esmės analogiški dokumentai, kuriuose nėra pateikta nei naujų faktinių aplinkybių ar teisinio pagrindo. Todėl 602,00 Eur už patikslintą prevencinį ieškinį yra nepagrįstai didelė suma, kartu reiškianti ieškovių siekį, kad atsakovė sumokėtų du kartus už iš esmės tapatų tik skirtingai pavadintą dokumentą. Taip pat nepagrįsta ir 363,00 Eur suma už įrodymų rinkimą, procesinių dokumentų ruošimą, kadangi nėra aišku, kokie įrodymai buvo renkami ir kokie procesiniai dokumentai buvo rengiami. Kadangi ieškovės nenurodė, už kokius procesinius dokumentus prašoma priteisti išlaidas, lieka neaišku, kokiu būdu teismas vertino, ar išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus ir neviršija dydžių. Taigi nutartis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, priimta neištyrus esminių aplinkybių;

12.8.                      atsakovė nebuvo informuota apie tai, kada teismas spręs dėl ieškovų reikalavimų atsisakymo klausimą, teismas ieškovių atsisakymą išsprendė per vieną dieną, todėl atsakovė objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsakovė prašo prijungti įrodymus apie papildomas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir panaikinus nutartį jas priteisti atsakovei.

13.                      Ieškovės pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą kuriame prašė Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1. atsakovės elgesys sąlygojo būtinybę ieškovėms kreiptis į teismą, kadangi tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl elektros energijos tiekimo sutarties vykdymo ir vietoje ginčo sprendimo abiem šalims priimtinu būdu, atsakovė pasirinko šio ginčo nespręsti ir nutraukti elektros energijos tiekimo sutartį. Pateikusi pranešimą apie vienašališką elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimą, atsakovė nutraukė bet kokį bendravimą su ieškove UAB „Osvalda“. Atsakovė įspėjimą apie elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimą pateikė per minimalų sutartyje numatytą terminą – 2 mėnesius, nors elektros energijos užtikrinimas iš elektros skirstomųjų tinklų objektyviai buvo galimas tik per beveik 9 mėnesius nuo paraiškos AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikimo ir šios aplinkybės atsakovei buvo žinomos. Visuose procesiniuose dokumentuose atsakovė nesutiko, kad ji kokiomis nors sąlygomis turėtų tiekti elektros energiją, todėl atsakovės atskirojo skundo argumentai, kad buvo galimas taikus ginčo sprendimas dar iki bylos iškėlimo yra paneigtas atsakovės elgesiu ir pozicija byloje;

13.2. atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nepagrįstai kėlė naujus argumentus dėl ieškovių ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atsakovė visiškai nepagrįstai darė prielaidą, kad ieškovės siekia neatlygintinai gauti elektros energijos iš atsakovės, kadangi iki ginčo momento, atsakovė išrašinėjo ieškovei UAB „Osvalda“ sąskaitas faktūras už suvartotą elektros energiją, o ieškovė UAB „Osvalda“, nekvestionuodama elektros energijos kainos, šias sąskaitas apmokėdavo. Nors atsakovė teigia, kad ieškovės nenurodė elektros galios, kuri turi būti tiekiama, tačiau pagal teismo priimtą 2024 m. balandžio 4 d. nutartį atsakovė tiekė 50 kW galios elektros energiją, tokios galios mokestį atsakovė nurodė savo išrašomose sąskaitose faktūrose ieškovei UAB „Osvalda“, o ieškovės su tuo sutiko, teiktas sąskaitas faktūras apmokėjo;

13.3. nors atsakovė nurodo, kad ieškovių prašytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir bylos aplinkybes, įvertinus civilinės bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo stadiją, šalių elgesį proceso metu, parengtų procesinių dokumentų skaičių, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų proporcingumą darbo ir laiko sąnaudų atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nepažeidžia šalių teisėtų lūkesčių, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių;

13.4. patikslinto prevencinio ieškinio teikimo būtinybė iškilo ieškovėms susipažinus su atsakovės atsiliepimu į pradinį ieškinį, kuriame yra nurodytas atsikirtimų į ieškinį teisinis pagrindas, nurodomos naujos faktinės aplinkybės, atsikirtimų į ieškovių ieškinį argumentai, todėl patikslinto ieškinio parengimui buvo būtinos nemažos laiko sąnaudos. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. spalio mėnesį ieškovių atstovė yra parengusi ir teismui pateikusi patikslintą ieškinį, o kartu su juo – naujus rašytinius įrodymus (UAB „Rūdė“ reorganizavimo sąlygas, įstatus), todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių nei dėl ieškovės UAB „Osvalda“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, nei dėl jų dydžio;

13.5. atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti keliskart viršija ieškovių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl dar ir dėl tos priežasties atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės UAB „Osvalda“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio yra nepagrįsti;

13.6.                      kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai – dėl ieškovo netinkamumo, netinkamo ginčo sprendimo būdo pasirinkimo – skundžiamos nutarties teisėtumui jokios įtakos neturi, jie teismo būtų vertinami tik galutinai išnagrinėjus šalių ginčą, priimant galutinį teismo sprendimą šioje byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

15.                      Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16.                      Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas neišnagrinėjus ginčo iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Osvalda“ jai 2020 m. sausio 1 d. Patalpų subnuomos sutarties Nr. 2020/01-01 pagrindu išnuomotame Sandėlyje, kurio 2 413,59 kv. m. nuosavybės teise valdomi ieškovės D. K., vykdo ūkinę – komercinę veiklą. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Osvalda“ 2015 m. sausio 30 d. su atsakove UAB „Rūdės NT“ sudarė Energijos tiekimo sutartį Nr. NT2015-E3, kuria susitarta dėl elektros energijos tiekimo į Sandėlį iš atsakovei nuosavybės teise priklausančios pastotės.

18.                      Byloje nustatyta, kad tarp ieškovių ir atsakovės kilo ginčas dėl elektros tiekimo. Ieškovės kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamos uždrausti atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą į Sandėlį. Nustatyta, kad šalių ginčas laikinai buvo sureguliuotas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – uždrausta atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą į Sandėlį iki bus priimtas galutinis sprendimas.

19.                      Nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 26 d. teisme gautas ieškovių atstovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, nurodant, kad ieškovės atsisako ieškinio. Nurodyta ieškinio atsisakymo priežastis – išnykęs poreikis atsakovei tiekti elektros energiją į Sandėlį, kadangi elektros tinklai prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų? tinklu?.

20.                      Šių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovių pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė ir civilinę bylą remdamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nutraukė, grąžindamas 75 proc. žyminio mokesčio, bei išspręsdamas likusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – 25 proc. žyminio mokesčio bei ieškovių patirtas suteiktos teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš atsakovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Teismas laikė, kad prevenciniu ieškiniu siekta apginti savo galimai pažeistas teises, kad ieškovės sąžiningai įgyvendino savo procesines teises ir ėmėsi visų veiksmų tikslu kuo greičiau užtikrinti elektros energijos tiekimą į patalpas iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų, laikė, kad visi veiksmai atlikti savalaikiai, o atsisakyta ieškinio dėl svarbių priežasčių. Taip pat vertino ir atsakovės elgesį, nurodydamas, jog atsakovė nedėjo pastangų kilusiam ginčui išspręsti.

21.                      Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – ieškovei UAB „Osvalda“ atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kartu atmetant atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė argumentuoja, kad: teismas nevertino, jog prevencinis ieškinys nebuvo vienintelė priemonė, t. y. to, kad ieškovės turėjo eilę būdų kilusiam ginčui išspręsti ir nesiėmė aktyvių veiksmų ginčui taikiai išspręsti, kad ieškinys turėjo trūkumų, kuriuos nustatė pats teismas, kad susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra netinkamo ieškovių elgesio rezultatas, be to, dalis jų apskritai yra per didelės ir neaiškios. Taigi, atskirajame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą ieškovėms atsisakius ieškinio.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą

22.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsakovės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei UAB „Osvalda“ jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl pagrįstai spręsta ieškovei UAB „Osvalda“ priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, o atskirojo skundo argumentai to nepaneigia. Ši išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.

23.                      Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

24. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

25. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir, atitinkamai, – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir, atitinkamai, – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

27. Aptartų išaiškinimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju atsakomybė dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų tenka atsakovei.

28. Pirma, ginčo atveju vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, svarbu tai, kad ieškovių kreipimasis į teismą su ieškiniu šioje byloje buvo nulemtas būtent atsakovės elgesio – ieškovė teikė prevencinį ieškinį siekdama apginti savo galimai pažeistas teises – uždrausti atsakovei nutraukti elektros tiekimą į Sandėlį. Toks ieškovių pasirinktas jų galimai pažeistų teisių gynimo būdas pagrįstas faktinių aplinkybių kontekste. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Osvalda“ išreiškus poziciją dėl galimai nepagrįstai skaičiuojamo galios dedamojo mokesčio ir prašant jį perskaičiuoti (2024 m. sausio 18 d. pranešimas), taip pat 2024 m. sausio 28 d. pranešimu paprašius papildomų duomenų (taip pat ir paaiškinimo) dėl galios dedamojo mokesčio skaičiavimo, atsakovė 2024 m. vasario 23 d. pranešimu ieškovę informavo apie tai, kad nuo 2024 m. gegužės 1 d. vienašališkai nutrauks Energijos tiekimo sutartį bei elektros energijos tiekimą į Sandėlį. Pagal įtvirtintas principines nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta, jo manymu, pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), taigi, ieškovės, įgyvendindamos įstatyme numatytą teisę, ja ir pasinaudojo kreipdamosi į teismą. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, jog ieškovė UAB „Osvalda“ pasinaudojo jai suteikta teise ir kreipdamasi į teismą su ieškiniu siekė apginti savo galimai pažeistas teises bei užkirsti padidėjusią galimybę žalai atsirasti. Dar daugiau, šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimasis teise į teisminę gynybą per se (savaime) negali būti vertinamas kaip netinkamas (nesąžiningas) šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

29. Antra, kaip matyti iš byloje esančių faktinių aplinkybių, ieškovė D. K. tą pačią dieną, kuomet atsakovė pranešė apie vienašališką elektros energijos sutarties bei elektros tiekimo į Sandėlį nutraukimą, kreipėsi ir į AB Energijos skirstymo operatorių, pateikdama paraišką įsivesti elektrą į Sandėlį bei išduoti prijungimo prie elektros tinklų sąlygas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sąlygos ieškovei D. K. išduotos 2024 m. kovo 13 d., tačiau vėliau į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog elektros energija po visų reikalingų procedūrų pradėta tiekti į Sandėlį tik 2024 m. lapkričio mėnesį. Taigi, ieškovė, siekdama užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą į Sandėlį, ne tik naudojosi teise kreiptis į teismą tikslu apginti galimai pažeistas savo teises, tačiau savalaikiai ėmėsi ir kitų aktyvių veiksmų. Tai neabejotinai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovėms nepertraukiamas elektros energijos tiekimo užtikrinimas buvo svarbus ir būtinas, o ieškovių pareikštas prevencinis ieškinys, kuris teismo buvo priimtas, bei teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo vienintelės priemonės tam, kad elektros energijos tiekimas pasibaigus atsakovės nurodytam terminui nenutruktų.

30. Trečia, nors atsakovė atskirajame skunde teigia, jog elektros energijos tiekimas į Sandėlį galėjo būti užtikrinamas ir kitais būdais, ir kaip pavyzdį nurodė generatorius, tačiau toks teiginys objektyviai nepagrįstas. Vertintina, kad, viena vertus, atsakovės pasiūlyti užtikrinimo būdai elektros energijai tiekti negali paneigti ieškovių teisės kreiptis su ieškiniu į teismą. Kita vertus, kaip minėta, elektros energiją AB „Energijos skirstymo operatorius“ pradėjo tiekti tik 2024 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo atsakovės nurodyto elektros energijos nutraukimo termino, taigi, abejotina, ar atsakovės nurodomos priemonės būtų protingos, logiškos nagrinėjamu atveju. Todėl nėra pagrindo teigti, jog kiti elektros energijos tiekimo būdai buvo paprastesni, logiškesni nei kad kreipimasis į teismą su prevenciniu ieškiniu siekiant užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą iki kol bus ieškovių valdomų patalpų elektros tinklai prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomu?ju? tinklu?. Taigi ir šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovės, pareikšdamos prevencinį ieškinį, netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir kilusį ginčą galėjo išspręsti be kreipimosi į teismą.

31. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovių procesinį elgesį sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas vertina nesant pagrindo išvadai, jog ieškovės dėl savo elgesio ar nesąžiningo naudojimosi joms suteiktomis teisėmis patyrė teisinės pagalbos išlaidas, kadangi nesiekė taikaus ginčo sprendimo būdo, nesikreipė į atsakovę dėl sutarties pratęsimo ar nesiekė pasinaudoti kitomis, be kreipimosi į teismą su prevenciniu ieškiniu, priemonėmis. Kaip matyti iš atsakovės pozicijos viso teisminio proceso metu, atsakovė nesutiko su ieškovių reikalavimais, teigdama, kad neturi pareigos užtikrinti elektros energijos tiekimo į ieškovių valdomas patalpas. Analogiškos pozicijos atsakovė laikosi ir teikdama atskirąjį skundą, nurodydama, jog kaltė dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu ir dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų tenka tik ieškovėms dėl jų pasirinkto galimai pažeistų teisių gynybos būdo. Taigi, kaip matyti, byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškovėmis ar išspręsti ginčą taikiai, o būtent ieškovės nesiekė taikaus ginčo sprendimo (nesutiko su atsakovės pasiūlymais ir pan.), nėra pagrindo laikyti, jog būtent ieškovės turi būti atsakingos už pradėtą teisminį procesą, kurio tikslas buvo užsitikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą iki kol elektros tinklai bus prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomu?ju? tinklu?. Net ir neliečiant šalių bendradarbiavimo ikisutartiniuose santykiuose, nėra objektyvių duomenų, jog ieškovėms kreipusis į teismą atsakovės pozicija būtų pakitusi. Nepritartina ir apeliantės deklaratyvaus pobūdžio argumentams, jog ieškovės siekia neatlygintino elektros energijos tiekimo. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skaičiuojamo galios dedamosios mokesčio, tačiau ieškovė UAB „Osvalda“ iki kylant ginčui atsiskaitydavo su atsakove. Tai, kad ieškovės nurodė esant reikalingą mažesnės galios elektros energiją, t. y. 50 kW, nesudaro pagrindo laikyti, jog kreipimusi į teismą su ieškiniu ieškovės siekė užsitikrinti nemokamą elektros energijos tiekimą, juolab kad ieškovės nurodo, jog ieškovės apmokėjo atsakovės pateikiamas sąskaitas faktūras.

32. Penkta, pagal kasacinio teismo praktiką vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei UAB „Osvalda“ pagrįstai vertinta ir ieškovių ieškinio atsisakymo priežastis. Ieškovės, reikšdamos reikalavimą teisme bei prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekė nepertraukiamo elektros energijos tiekimo, jis buvo užtikrintas, o tęsiantis bylos procesui ieškovių valdomų patalpų elektros tinklai prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomu?ju? tinklu?, pasirašyta prijungimo sutartis, parengtas ir pasirašytas nuosavybės ribų aktas, elektros energija yra tiekiama į patalpas tiesiogiai iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomųjų tinklų. Pritartina teismui, jog ieškovių atsisakymą nuo ieškinio nulėmė esminė bylos eigoje įgyvendinta sąlyga, kuria ir buvo apibrėžtas prevenciniu ieškiniu (taip pat ir jo patikslinimu) keliamo reikalavimo įvykdymo terminas. Šiuo aspektu neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovių elgesį apeliantės argumentas apie ieškovių delsimą atsisakyti ieškinio, kadangi, viena vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trylikos dienų laikotarpis nelaikytinas dideliu laiko tarpu, o, kita vertus, tai neturėjo jokios reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

33. Šešta, apeliantė atskirajame skunde daug dėmesio skiria prevencinio (taip pat ir patikslinto) ieškinio trūkumams, siekdama paneigti ieškovės UAB „Osvalda“ teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nekeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo. Ieškovių pradinis ieškinys buvo priimtas ir pradėtas civilinis procesas, pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovėms teismas terminą ieškinio trūkumams pašalinti nustatė 2024 m. liepos 9 d. nutartimi, t. y. pabaigus pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu, patikslintas prevencinis ieškinys teismo priimtas. Atsakovės nurodomi tokie galimi prevencinio ieškinio trūkumai kaip ieškovės netinkamumas, netinkamas ginčo sprendimo būdo pasirinkimas galėtų būti vertinami išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju civilinė byla užbaigta CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Kita vertus, net jei ieškovė D. K. ir būtų netinkama ieškovė nagrinėjamu atveju, bylinėjimosi išlaidų aspektu neturi esminės reikšmės, kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistos kitai ieškovei, t. y. UAB „Osvalda“. Nors apeliantė išskiria ir kitus ieškovių ieškinio (taip pat ir patikslinto) trūkumus, tačiau vėlgi, abu ieškiniai priimti nagrinėti teisme, o atsakovės argumentai tiek dėl galimo teisių gynimo būdo, tiek dėl ieškiniuose nurodomo termino, tiek ir dėl kitų trūkumų būtų įvertinti išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir priimant galutinį sprendimą.

34. Apibendrinant išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad  atsakovės veiksmai sudarė prielaidas susiklostyti situacijai, dėl kurios ieškovės kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie atsakovės siekį ieškoti kompromiso susiklosčiusioje situacijoje net ir ieškovėms kreipusis su prevenciniu ieškiniu į teismą (atsakovės pozicija aiškiai išreikšta viso proceso metu), dėl ko šalys šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, sprendė, jog atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės UAB „Osvalda“ šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

35. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principo, ir apeliantei keliant klausimą dėl dalies prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, žemiau nurodytais argumentais vertintinas ieškovės UAB „Osvalda“ patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydis.

36. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Osvalda“ 2024 m. lapkričio 26 d. prašyme nurodo patyrusi tokias bylinėjimosi išlaidas: 847,00 Eur už ieškinio parengimą, 423,50 Eur už dubliko parengimą, 602,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, 363,00 Eur už įrodymų rinkimą, procesinių dokumentų ruošimą. Pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo duomenys).

37. Apeliantė teigia, kad ieškovei UAB „Osvalda“ priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir neaiškios, kadangi 2024 m. lapkričio 26 d. buvo prašoma priteisti 847,00 Eur už ieškinio parengimą bei 602,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą, be to, nepagrįsta ir 363,00 Eur suma už įrodymų rinkimą ir procesinių dokumentų ruošimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą, atsikertant į atsakovės argumentus, teigiama, jog patikslintas ieškinys teiktas susipažinus su atsakovės pozicija, jam parengti buvo reikalingos nemažos laiko sąnaudos, o ieškovių atstovė yra teikusi naujus rašytinius įrodymus.

38. CPK 98 straipsnio 1 dalyje atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis nurodomos šalies išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

39. Nustatyta, kad ieškovės UAB „Osvalda“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės už Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius.

40. Nustatyta, kad ieškovės teikė du patikslintus prevencinius ieškinius, t. y. vieną iš jų šalindamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi nustatytus trūkumus ir 2024 m. spalio 23 d., teismas jį priėmė, nurodė, kad pateiktas analogiškas ieškinys. Kaip matyti iš ieškovių pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, 602,00 Eur nurodyti už patikslinto ieškinio parengimą. Palyginus ieškovių pateiktą prevencinį ieškinį ir patikslintus prevencinius ieškinius matyti, jog jie iš esmės yra analogiški, pirmasis patikslintas prevencinis ieškinys savo esme praktiškai analogiškas pirminiam patikslintam ieškiniui, pastarajame tik papildytos kai kurios faktinės aplinkybės, nurodomi papildomi argumentai, susiję su būtinybe užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, nurodoma reikalinga nenutrūkstama elektros energijos galia tačiau ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas iš esmės likę analogiški, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos patikslinto ieškinio parengimui. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors rengiant pirminį patikslintą ieškinį ir buvo reikalingos laiko sąnaudos, tačiau pagal teiktų dokumentų turinį jos buvo minimalios, abejotina, ar patikslinto ieškinio parengimui buvo reikalingos 5 val., todėl pritartina apeliantei, jog nepagrįstai apeliantė turėtų kompensuoti ieškovei pilna apimtimi paskaičiuotus 602,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant patikslintą ieškinį, nors ši suma ir neviršija Rekomendacijose 8.16 punkte įtvirtinto maksimalaus tokių išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovių atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas rengiant patikslintą ieškinį, į parengto patikslinto ieškinio, lyginant jį su pradiniu ieškiniu, turinį ir apimtį, teisingumo ir protingumo prasme atitiktų 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Osvalda“ kompensavimas už patikslino ieškinio parengimą.

41. Vertinant apeliantės ginčijamą ieškovių atstovės skaičiuojamą 363,00 Eur sumą už įrodymų rinkimą ir procesinių dokumentų ruošimą pagrįstumo kriterijaus prasme, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo iš dalies nesutikti su apeliantės argumentais. Iš ieškovių atstovės pateiktos detalizacijos nustatyta, kad 363,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos skaičiuojamos už įrodymų rinkimą ir procesinių dokumentų ruošimą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės nurodo, jog buvo teikti papildomi įrodymai kartu su patikslintu ieškiniu (UAB „Rūdė“ reorganizavimo sąlygos, įstatai), parengusi patikslintą ieškinį. Taigi, kaip matyti, ieškovių atstovė minėtą bylinėjimosi išlaidų sumą skaičiavo ir už 2024 m. spalio 23 d. patikslinto ieškinio parengimą. Pasisakydamas dėl 2024 m. spalio 23 d. patikslinto ieškinio apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jis analogiškas prieš tai teiktam patikslintam ieškiniui (įtrauktas tik papildomas trečiasis asmuo), ši aplinkybė nustatyta bei nurodyta ir pirmosios instancijos teismo rezoliucijoje priimant patikslintą ieškinį. Taigi, vertintina, kad nėra sąžininga, teisinga, pagrįsta ir būtina papildomas bylinėjimosi išlaidas skaičiuoti už šio patikslinto ieškinio parengimą. Byloje nėra pateikta, o ieškovės, atsikirsdamos į apeliantės atskirojo skundo argumentus, ir nenurodė, kokie dar procesiniai dokumentai, už kuriuos paskaičiuotos šios bylinėjimosi išlaidos, buvo rengti. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovių atstovė teikė papildomus įrodymus, šiuos įrodymus ir nurodė, grįsdamas 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog teisinga būtų skaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, t. y. taikant 0,01 koef. už paklausimą, kas nagrinėjamu atveju sudaro 22 Eur (2024 m. II ketv. galioję bruto 2196,40 Eur x 0,01 koef.). Likusi dalis (341,00 Eur) nurodytų bylinėjimosi išlaidų, jų ieškovėms nedetalizavus, laikytina nepagrįsta, todėl nepriteistina.

42. Apibendrinant išdėstytą laikytina, jog pirmosios instancijos teismas ne visai teisingai įvertino ieškovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, ieškovei UAB „Osvalda“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintina iki bendros 1593 Eur sumos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

      Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų pakeičiama, sumažinant iš atsakovės priteistą teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1593 Eur sumos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

45. Ieškovės teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas.

46. Teisinės paslaugos atsakovei suteiktos ketvirtąjį metų ketvirtį, todėl vertinant bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį Rekomendacijų kriterijams ir remiantis Rekomendacijų 7 punktu, teismas vadovaujasi 2024 m. antrojo ketvirčio duomenimis apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (2 196,40 Eur). Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4) (Rekomendacijų 8.15–8.16 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas šia nutartimi patenkintas iš dalies, t. y. sumažintas atsakovės ieškovei UAB „Osvalda“ mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydis nuo 2235,50 Eur iki 1593 Eur, laikytina, kad patenkinta atskirojo skundo procentinė išraiška yra 29 proc. (1593 Eur x 100 proc. / 2235,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei UAB „Osvalda“ priteistina iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma yra 344 Eur (484 Eur x 71 proc. / 100 proc.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47. Apeliantė pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1161,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas už pagalbą rengiant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme. Visų pirma, pastebėtina, jog teisinės pagalbos išlaidos viršina Rekomendacijų 8.15 punkte įtvirtintą maksimalų dydį už atskirojo skundo parengimą. Todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio, t. y. 878,56 Eur (II ketv. bruto 2196,40 Eur x 0,4 koef.). Kadangi atskirasis skundas patenkintas 29 proc., atlygintinos šia dalimi apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 255 Eur (878,56 Eur x 29 proc.), plius 0,35 Eur pavedimo mokestis (viso – 255,35 Eur).

48. Atlikus tarpusavio sumų sudengimą, ieškovei UAB „Osvalda“ priteistina iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma yra 88,65 Eur (344 Eur – 255,35 Eur).

49.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl atsakovės procesinio prašymo

50.       Atsakovė apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą prijungti įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nurodydama, jog nebuvo informuota apie teismo ketinimą spręsti ieškovų reikalavimų atsisakymo klausimą, jog teismas ieškovių atsisakymą išsprendė per vieną dieną, todėl atsakovė objektyviai negalėjo pateikti dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

51.       Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai savalaikiai, t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo, nebuvo pateikti teismui dėl objektyvių, ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių, atsakovės teikiamus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priima (CPK 314 straipsnis). Tačiau, kartu įvertinęs tai, jog aukščiau nurodytų motyvų pagrindu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas paliktas nepakeistas (nutartis pakeista tik įvertinus teiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, kas nesudaro pagrindo laikyti, jog teisę į bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą įgijo atsakovė), apeliacinės instancijos teismas sprendžia apeliantei neatlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

tenkinti iš dalies apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Rūdės NT“ atskirąjį skundą.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“, į. k. 245195140, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rūdės NT“, į. k. 303496921, 1593,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt trijų Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Osvalda“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rūdės NT“ 88,65 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                   Loreta Bujokaitė