Civilinė byla Nr. e2T-8-381/2021

Teismo proceso Nr. 2-60-3-00045-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Tusson plus“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą byloje Nr. 79-18/2019M, suinteresuotas asmuo – S. N. (S. N.),

n u s t a t ė :

1.       Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 79-18/2019M, nusprendė išieškoti iš S. N. (S. N.) ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „Tusson plus“ naudai
143 980,81 Baltarusijos rublių skolą, kurią sudaro 19 571,03 Baltarusijos rublių pagrindinė skola, 111 280,88 Baltarusijos rublių palūkanos už naudojimąsi komerciniu kreditu ir
13 128,90 Baltarusijos rublių palūkanos už naudojimąsi ne savomis piniginėmis lėšomis, bei
4 809,42 Baltarusijos rublių valstybinės rinkliavos.

2.       Pareiškėja RAB „Tusson plus“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje minėtą Minsko miesto ūkinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą dėl 151 179,85 Baltarusijos rublių išieškojimo iš S. N. ir priteisti 344,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Suinteresuotas asmuo S. N. atsiliepime su RAB „Tusson plus“ prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuoto asmens teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie Minsko miesto ūkiniame teisme nagrinėtą bylą, be to, Minsko miesto ūkiniame teisme nagrinėta byla apskritai neteisminga Baltarusijos Respublikos teismams, nes suinteresuotas asmuo Baltarusijoje nebegyvena nuo 2008 m. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prašo pripažinti sprendimą dėl 151 179,85 Baltarusijos rublių išieškojimo, nors pareiškėjai iš suinteresuoto asmens buvo priteista 148 790,50 Baltarusijos rublių suma.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.

5.       Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas esmine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-249-611/2020). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

6.       Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų priimtų sprendimų abipusio pripažinimo principas, o 55 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir
2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

7.       Bylos duomenys patvirtina, kad formaliai pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus, įskaitant Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinio teismo 2020 m. gegužės 22 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad S. N. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nors suinteresuotas asmuo teigia, kad realiai apie Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkiniame teisme nagrinėtą bylą Nr. 79-18/2019 jis nebuvo informuotas.

8.       Dvišalės sutarties 59 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis gali būti atsisakyta pripažinti teismo sprendimą ar leisti jį vykdyti. Pagal šios sutarties 59 straipsnio 2 punktą pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakoma, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų. Be to, pagal Dvišalės sutarties 19 straipsnį teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

9.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymą dėl Baltarusijos teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjantis teismas jį atmesti Dvišalės sutarties 59 straipsnio
2 punkto pagrindu gali tada, kai yra nustatyta, kad asmuo dėl netinkamo informavimo iš viso nedalyvavo teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).

10.       Tais atvejais, kai procesiniai dokumentai įteikiami susitariančiosios valstybės viduje, Dvišalės sutarties 55 straipsnio 2 punkte, 59 straipsnio 2 punkte minimas asmens informavimas apie teismo procesą šaukimu turi būti suprantamas kaip informavimas, vykdomas pagal valstybės, dėl kurios teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti kreipiamasi, vidaus teisę, o nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo apie pradėtą prieš jį bylą turėjo būti informuojamas (šaukimas jam įteikiamas ar kitaip informuojama) pagal Baltarusijos Respublikos vidaus teisę. Tačiau sprendžiant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį pradėtą procesą civilinėje byloje pagal prašančiosios šalies teisę, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, turi būti patikrinama, ar toks informavimas atitinka Lietuvos Respublikos pagrindinius įstatymų principus (Dvišalės sutarties 19 straipsnis). Antra, Lietuvos Respublika yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi ne tik vadovautis Dvišale sutartimi, bet ir privalo įvertinti, ar toks įteikimas atitinka Konvencijos 6 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, aiškinant šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikusi šalis yra Konvencijos dalyvė. Tokia kontrolė turi būti taikoma, nes Konvencija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisės dalis, todėl Konvencijos nuostatų pažeidimas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų neatitikimas ir tai atitinka Dvišalės sutarties 19 straipsnyje įtvirtintą teisinės pagalbos neteikimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020).

11.       EŽTT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas, informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos kaip atsisakiusios savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas kaip atsisakęs teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). 

12.       EŽTT taip pat pabrėžia, kad rungimosi principas ir šalių lygiateisiškumo principas, kurie yra glaudžiai susiję, yra fundamentalūs „sąžiningo bylos nagrinėjimo“ sąvokos komponentai, kaip apibrėžta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Jie reikalauja „sąžiningos pusiausvyros“ tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta tinkama galimybė pristatyti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nelemtų esminio nepalankumo prieš savo oponentą ar oponentus. Šie principai, apimantys visus susitariančiųjų valstybių proceso teisės aspektus, taip pat taikomi konkrečioje teismo dokumentų įteikimo šalims srityje, nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip nurodanti konkrečią dokumentų įteikimo formą (EŽTT 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07).

13.       Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad S. N. bylos Nr. 79-18/2019M nagrinėjime Minsko miesto ūkiniame teisme nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinis teismas suinteresuotam asmeniui apie civilinės bylos Nr. 79-18/2019M nagrinėjimą pranešinėjo per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Į bylą pateiktame Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 4 d. patvirtinime apie dokumento įteikimą nurodyta, kad S. N. neatvyko į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus atsiimti jam skirtų dokumentų, nors apie tai, jog yra kviečiamas buvo informuotas 2020 m. vasario 12 d. įteiktu šaukimu. Minsko miesto ūkinio teismo 2020 m. liepos 31 d. rašte paaiškinta, kad pagal Baltarusijos Respublikos ūkinio proceso kodekso
142 straipsnio 2 dalį adresatui neatvykus atsiimti teismo, nagrinėjančio ekonomines bylas, siųsto nutarimo nuorašo, laikoma, jog dalyvaujantys byloje asmenys bei kiti proceso dalyviai yra tinkamai ir nustatyta tvarka informuoti, jei yra patvirtinantis pašto pranešimas.

14.       Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, atsižvelgdamas į Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinio teismo 2020 m. liepos 31 d. rašte pateiktą informaciją ir kasacinio teismo bei EŽTT praktiką, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo S. N. nebuvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos Nr. 79-18/2019 nagrinėjimą Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkiniame teisme. Nors S. N. gavo šaukimą atvykti į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus, tačiau vien tik tokio šaukimo įteikimas suinteresuotam asmeniui negali būti prilyginamas asmens informavimui apie Baltarusijos Respublikoje nagrinėjamą bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų šaukime nebuvo nurodyta, kodėl suinteresuotas asmuo kviečiamas į teismą, dėl kokio ginčo, kada bei kur bus nagrinėjama Minsko miesto ūkinio teismo byla Nr. 79-18/2019, jokie Minsko miesto ūkinio teismo bylos Nr. 79-18/2019 procesiniai dokumentai kartu su Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų šaukimu į teismo posėdį šiuose teismo rūmuose suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikti. Pagal Dvišalės sutarties
10 straipsnį patvirtinimas apie dokumento įteikimą paliudijamas asmens, kuriam įteiktas dokumentas, parašu ir įstaigos antspaudu su valstybinio herbo atvaizdu, nurodant įteikimo datą, bei atsakingo įstaigos darbuotojo parašu, arba šios įstaigos išduotu liudijimu, kuriame turi būti nurodytas įteikimo būdas, vieta ir laikas. Šiuo atveju Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 4 d. patvirtinimas apie dokumento įteikimą neatitinka Dvišalės sutarties
10 straipsnio reikalavimų. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nežinojo apie Minsko miesto ūkiniame teisme išnagrinėtą bylą Nr. 79-18/2019M, nes nebuvo tinkamai apie ją informuotas.

15.       Dvišalės sutarties 13 straipsnyje numatyta, kad dokumentai, kuriuos vienos susitariančiosios šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant herbiniu antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos susitariančiosios šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo; dokumentai, kurie vienos susitariančiosios šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos susitariančiosios šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Tačiau šiuo atveju byloje esantys įrodymai (nutarties 13 punktas) paneigia Minsko miesto ūkinio teismo 2020 m. gegužės 22 d. pažymoje pateiktą informaciją, kad S. N. buvo tinkamai informuotas apie bylos
Nr. 79-18/2019M nagrinėjimą, nes nurodytoje pažymoje pateikta informacija neatitinka tikrovės. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. kovo 4 d. patvirtinime apie dokumento įteikimą, kuris buvo pateiktas į Minsko miesto ūkiniame teisme nagrinėjamą bylą, buvo aiškiai nurodyta, kad S. N. neatvyko į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus atsiimti jam skirtų dokumentų. Iš nurodyto dokumento turinio akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo negalėjo žinoti, kokiu tikslu yra kviečiamas atvykti į Lietuvos Respublikos teismą, apie teismo ketinimą įteikti jam Baltarusijos Respublikos teisme nagrinėjamos bylos dokumentus bei apie tokių dokumentų pobūdį.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie bylos Nr. 79-18/2019 nagrinėjimą Baltarusijos Respublikos teisme, negali paneigti ir faktas, kad anksčiau analogiška byla dėl skolos išieškojimo buvo nagrinėjama Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Pervomaysko rajono teisme. Suinteresuotas asmuo neneigia žinojęs, kad po Minsko miesto Pervomaysko rajono teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo byloje Nr. 2-6269/2018 panaikinimo byla bus nagrinėjama iš naujo, tačiau nagrinėjamu atveju prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas yra priimtas ne Minsko miesto Pervomaysko rajono teismo, o Minsko miesto ūkinio teismo. Duomenų apie tai, kad suinteresuotas asmuo buvo realiai informuotas apie bylos nagrinėjimą būtent Minsko miesto ūkiniame teisme, byloje nėra.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, nes Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo byloje
Nr. 79-18/2019M negalima pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu.

18.       Netenkinus pareiškėjos prašymo pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Minsko miesto ūkinio teismo sprendimą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai įrodo, kad suinteresuotas asmuo patyrė 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į pareiškėjos prašymą parengimą. Šios išlaidos neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuoto maksimalaus išlaidų dydžio už tokių teisinių paslaugų suteikimą, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 809–812 straipsniais,

n u t a r i a :

Netenkinti ribotos atsakomybės bendrovės „Tussson plus“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 79-18/2019M, dėl piniginių lėšų išieškojimo iš S. N. (S. N.). 

Priteisti iš pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Tusson plus“ (juridinio asmens kodas 800015523) suinteresuoto asmens S. N. (S. N.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas                                                                                   Artūras Driukas