Civilinė byla Nr. 2-442/2014

                                                Procesinio sprendimo kategorija: 124.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų Š. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1605-125/2013, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-699-524/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č., R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Taurų spalvos“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nukreipti 241 748,35 Lt  išieškojimą BUAB „Taurų spalvos“ bankroto byloje į IĮ „Taurų spalvos“ savininko ir jo sutuoktinės turtą, įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe bei esantį pas trečiuosius asmenis.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino - nukreipė išieškojimą į Š. Č. ir R. Č. santuokoje įgytą turtą BUAB „Taurų spalvos“ 241 748,35 Lt kreditoriniams reikalavimams padengti, o neužtekus šio turto, nusprendė  išieškojimą nukreipti į Š. Č. ir R. Č. turtą, jiems priklausantį asmeninės nuosavybės teise. Taip pat iš atsakovų priteisė po 50 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

2013 m. spalio 24 d. pareiškėjai (atsakovai) Š. Č. ir R. Č. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-699-524/2012.

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjai nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokią aplinkybę atsakovai nurodė BUAB „Taurų spalvos“ buvusio vadovo R. A. 2013 m. liepos 28 d. raštą, kuris nebuvo pateiktas į bylą, ir apie kurio egzistavimą atsakovams iki jo gavimo nebuvo žinoma. Teigė, jog su šiuo raštu atsakovams buvo perduoti AB DnB NORD banko dokumentai, detalizuojantys bendrovės skolą bankui ir jos dydį įvairiais laikotarpiais, tarp jų ir bendrovės pertvarkymo laikotarpiui – 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. kovo 18 d. Pareiškėjai originalių banko dokumentų nepateikė. Prašyme taip pat teigė, jog ieškiniu reikalaujama suma yra grindžiama ieškovo kreditoriaus AB DnB NORD bankas ieškovo bankroto byloje pateikto finansinio reikalavimo dalimi - 139 471,42 Lt. Ši suma ieškovo nurodama išieškoti iš atsakovų, kaip subsidiarių skolininkų pagal prievolę, atsiradusią iki IĮ „Taurų spalvos“ pertvarkymo, tačiau suma paskaičiuota 2010 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėjų teigimu, naujai gauti įrodymai patvirtina, kad bendrovės skola bankui 2008 m. gruodžio 30 d. sudarė tik 38 389,19 Lt. Be to 2009 m. kovo 18 d. ataskaita pavirtina, kad bendrovės skola bankui 2009 m. kovo 18 d. sudarė tik 58 927,63 Lt ir šie duomenys pagrindžia, kad net ir po bendrovės pertvarkymo jos skola bankui buvo daug mažesnė, nei nurodė ieškovas ir atitinkamos sumos iš atsakovų buvo priteistos neteisėtai. Pareiškėjų teigimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, ir atsakovams nebuvo ir negalėjo būti žinomos, o įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes, gauti jau įsiteisėjus teismo sprendimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovų Š. Č. ir R. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 atmetė. Priteisė ieškovui BUAB ,,Taurų spalvos“ iš atsakovų Š. Č. ir R. Č. po 325 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

              Teismas pažymėjo, jog atsakovai ginčija patį ieškovo reikalaujamos sumos dydį naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. raštu su banko dokumentais, nurodančiais mažesnį skolos, atsiradusios iki juridinio asmens pertvarkymo – 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. kovo 18 d. laikotarpiui, dydį, t. y. 38 389,19 Lt. Teismo vertinimui, iš esmės atsakovų prievolių subsidiariai atsakyti ieškovės kreditoriams apimtis dėl ieškovės pertvarkymo jau buvo nagrinėti, sprendžiant ginčą pagal ieškovės reikalavimo tiek civilinėje bylos Nr. 2-699-524/2012 pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad skola atsirado iki neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens IĮ „Taurų spalvos“, kurio dalyviai yra atsakingi už individualios įmonė prievoles  pertvarkymo į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Taurų spalvos“. Civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta solidari sutuoktinių atsakomybė pagal pertvarkytos bankrutuojančios atsakovės prievoles CK 3.109 straipsnio prasme; byloje įrodyta, kad BUAB ,,Taurų spalvos‘‘  iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles.

              Teismas sprendė, jog atsakovų nurodomos aplinkybės dėl skolos, atsiradusios tada, kai atsakovai buvo atsakingi už ieškovo prievoles iki jo pertvarkymo, dydžio atsakovams nesudaro pagrindo reikalauti CK 2.104 straipsnio 2 dalį taikyti taip, jog jie būtų atsakingi tik tiek, kiek ieškovas pertvarkymo metu buvo skolingas kreditoriams. Atitinkamai, atsakovų nurodomos naujos aplinkybės, patvirtintos BUAB „Taurų spalvos“ buvusio vadovo R. A. 2013 m. liepos 28 d. raštu dėl skolos dydžio, kuris atsakovų buvo ginčijamas civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012, negali būti pripažįstamos naujomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams. Be to teismas pažymėjo, kad atsakovų pateiktas raštas yra neaiškus rašytinis įrodymas, neaiški jo kilmė ir įrodomoji galia. Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė įmonės sąskaitų balansą, kuris nėra tinkamai patvirtintas, o pateikti duomenys yra tiesiog atspausdinti iš neaišku kieno kompiuterio, be to tokia sąskaitų suvestinė negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu atsakovų nurodomą esminę aplinkybę dėl skolos dydžio, kadangi šiais duomenimis neatskleidžiama nauja aplinkybė, kuri nebuvo vertinama civilinės bylos Nr. 2-699-524/2013 nagrinėjimo metu ir kurios pagrindu galima būtų panaikinti ar pakeisti jau įsiteisėjusį sprendimą byloje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovų nurodytos aplinkybės neatitinka LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms keliamų reikalavimų, todėl jų pagrindu negali būti atnaujintas procesas šioje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai (atsakovai) Š. Č. ir R. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti š esmės – patenkinti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertina ir painioja bendrovės skolas ir prievoles, atsiradusias iki pertvarkymo bei po jo, todėl pateikia nepagrįstas išvadas. Apeliantų teigimu, atsakomybė jiems gali ir turi būti taikoma tik už tas bendrovės prievoles, kurios atsirado iki pertvarkymo – iki pertvarkymo pareiškėjai turėjo prievolę sumokėti bankui tik 38 389,19 t, kita mokėtina skolos dalis susidarė jau po bendrovės pertvarkymo, todėl ir atsakomybė už šias prievoles atsakovams negali būti taikoma.

2. Priešingai, nei nutartimi sprendė teismas, pateiktose ataskaitose nurodyti duomenys turi esminę reikšmę bylai ir yra pripažintini pagrindu atnaujinti procesą – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, gautų naujų duomenų pagrindu, atsirado pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti byloje priimtus procesinius teismų sprendimus bei ieškovo reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovo BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratorius A. R. skundą prašo atmesti. Taip pat prašo iš pareiškėjų priteisti 605 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Teigia, jog prievolės, kurios vykdymą ieškovas reikalavo nukreipti į atsakovų turtą, atsirado iki IĮ „taurų spalvos“ pertvarkymo (civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012 13-21, 22-23, 24-27 b. l., 1 t.). Pažymi, jog visi pareiškėjų argumentai, kad skola atsakovui UAB DnB Nord lizingas yra ne tokia, kokią nurodė pats kreditorius, yra išnagrinėti sprendžiant ginčą pagal ieškovo reikalavimą teismų procesiniuose sprendimuose ir atmesti kaip nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų (atsakovų) Š. Č. ir R. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č., R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių, savarankiška civilinio proceso stadija. Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius bei nepažeidžiant principų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo institutas. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išskirtinumas. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo procesinė priemonė. Šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų, naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; ir kt. ).             

Prašymą atnaujinti procesą šioje byloje pareiškėjai grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatavo, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; ir kt.).

Vertindamas, ar pareiškėjo pateiktas naujas įrodymas atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijus, teismas, be kita ko, turi aiškintis, ar jame yra tokių bylai reikšmingų faktinių duomenų, kurie esmingai skiriasi nuo turėtųjų nagrinėjant bylą, ar pateiktas naujas įrodymas galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

Pareiškėjų teigimu, naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės yra nurodytos BUAB „Taurų spalvos“ buvusio vadovo R. A. 2013 m. liepos 28 d. rašte, kuris nebuvo pateiktas į bylą ir apie kurio egzistavimą atsakovams iki jo gavimo nebuvo žinoma. Anot pareiškėjų, teismas netinkamai vertina ir painioja bendrovės skolas ir prievoles, atsiradusias iki pertvarkymo bei po jo, todėl pateikia nepagrįstas išvadas. Apeliantų teigimu, atsakomybė jiems gali ir turi būti taikoma tik už tas bendrovės prievoles, kurios atsirado iki pertvarkymo – iki pertvarkymo pareiškėjai turėjo prievolę sumokėti bankui tik 38 389,19 t, kita mokėtina skolos dalis susidarė jau po bendrovės pertvarkymo, todėl ir atsakomybė už šias prievoles atsakovams negali būti taikoma.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, yra vertinamas būtent prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau vertinant tokio prašymo pagrįstumą, negali būti iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima, neatnaujinus proceso.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš esmės atsakovų prievolių subsidiariai atsakyti ieškovo kreditoriams apimtis dėl ieškovo pertvarkymo, jau buvo nagrinėti sprendžiant ginčą pagal ieškovo reikalavimą tiek pirmos instancijos teisme civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (civilinė byla 2A-663/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad skola atsirado iki neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens IĮ „Taurų spalvos“, kurio dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles pertvarkymo į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį UAB „Taurų spalvos“; byloje įrodyta, kad BUAB ,,Taurų spalvos‘‘ iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. Pažymėtina, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatavo, kad atsakovai yra atsakingi ir už pertvarkyto juridinio asmens skolas, kuriems suėjęs mokėjimo terminas, ir už visą tinkamą prievolės įvykdymą trijų metų laikotarpiu nuo pertvarkymo momento. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovų nurodomos naujos aplinkybės, patvirtintos BUAB „Taurų spalvos“ buvusio vadovo R. A. 2013 m. liepos 28 d. raštu dėl skolos dydžio, kurį atsakovai ginčijo civilinėje bylos Nr. 2-699-524/2012, negali būti pripažįstamos naujomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams.

Priešingai, bylos duomenys paneigia apeliantų teiginius, jog teismui pateiktose ataskaitose nurodyti duomenys turi esminę reikšmę bylai ir yra pripažintini pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, gautų naujų duomenų pagrindu, kad atsirado pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti byloje priimtus procesinius teismų sprendimus bei ieškovo reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai (atsakovai) nuo pat ginčo pradžios nesutiko su ieškovo kreditorių UAB DnB Nord lizingas, UAB „AS 24 Lietuva“ Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialas, AB bankas Snoras, reikalavimais. Pareiškėjai savo atsiliepime, esančiame civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 (32-39 b.l., 1 t.) nurodė, jog UAB DnB Nord lizingas reikalavimas yra neteisingas, nepateikti įrodymai pagrindžiantys UAB DnB Nord lizingas kreditorinį reikalavimą, mano jog ieškovo reikalavimas dėl išieškojimo iš atsakovų tai sumai, kuria būtų dengiamas UAB DnB Nord lizingas reikalavimas, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog panašius argumentus atsakovai nurodė ir triplike (civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012, 100-102 b. l., 1 t.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovų (nagrinėjamu atveju apeliantų) atstovas rinko duomenis apie atsakovų skolą UAB DnB Nord lizingas (civilinės bylos Nr. 2-699- 524/2012, 66 b. l., 1 t.), taip pat byloje yra pateikti įrodymai dėl UAB DnB Nord lizingas kreditorinio reikalavimo (civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012, 22-23 b. l., 1 t.), pateiktos lizingo sutartys, kurių pagrindu atsirado prievolės tiek ieškovui, tiek atsakovams (civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012, 141-143 b. l., 1 t.), atsakovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su skolos dydžiu ir šiomis aplinkybėmis rėmėsi, atsikirsdami į ieškovo reikalavimą (civilinės bylos Nr. 2-699-524/2012, 8-9 b. l., 2 t.), taip pat skųsdami pirmosios instancijos teismo sprendimą, savo apeliacinio skundo argumentus grindė aplinkybėmis dėl netinkamo skolos dydžio nustatymo (civilinės bylos Nr. 2- 699-524/2012, 16-25 b. l., 2 t.). Taigi, nėra pagrindo nesutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiais, jog visi pareiškėjų argumentai, kad skola atsakovui UAB DnB Nord lizingas yra ne tokia, kokią nurodė pats kreditorius, yra išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu, dėl gautų naujų duomenų atsirado pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti byloje priimtus procesinius teismų sprendimus bei ieškovo reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti.

Pažymėtina ir tai, kad prašyme atnaujinti procesą nenurodyta jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, galinčių daryti įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų teisiniam pagrįstumui. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl pagrindo atnaujinti procesą byloje. Proceso atnaujinimas pagal pareiškėjų išdėstytas aplinkybes, kurios nėra išskirtinės ir yra teismo teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau toks pakartotinis bylos nagrinėjimas nebūtų suderinamas su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais, nes byloje nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, taigi ir, atnaujinus procesą, tikrinti šio sprendimo teisėtumą.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. 

Ieškovo BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratorius A. R. atsiliepimu į pareiškėjų (atsakovų) atskirąjį skundą prašo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas ir kartu su atsiliepimu pateikė šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos jis patyrė 605 Lt bylinėjimosi išlaidų (55, 56 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, sprendžia, jog šios ieškovo BUAB „Taurų spalvos“ bankroto administratoriaus A. R. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93, 98 str.). Todėl ieškovui iš atsakovų Š. Č. ir R. Č. lygiomis dalimis priteistinos iš kiekvieno po 302,50 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Š. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui  bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Taurų spalvos“ (j. a. k. 179377896, adresas korespondencijai – Žemaičių g. 12, Varkalių k., Plungės r.) 302,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui  bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Taurų spalvos“ (j. a. k. 179377896, adresas korespondencijai – Žemaičių g. 12, Varkalių k., Plungės r.) 302,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                          Donatas Šernas