Civilinė byla Nr. 2-1986-883/2014
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01007-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 113.8;116.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė,
sekretoriaujant O. B.,
dalyvaujant ieškovei S. M. ir jos atstovei advokatei D. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui J. M. ir prašė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo J. M. kaltės; priteisti iš atsakovo J. M. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; santuokoje įgytą turtą - transporto priemonę Audi 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 50 Lt), transporto priemonę O. K. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 50 Lt), transporto priemonę Audi 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 50 Lt) - asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui J. M.; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę M.
Posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad santuoka su atsakovu įregistruota (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. M., kurie šiuo metu yra pilnamečiai. 2007 metais atsakovas J. M. išvyko dirbti į Norvegiją, namo grįždavo kas keturi mėnesiai, 3-4 kartus per metus ieškovė nuskrisdavo pas atsakovą į Norvegiją. 2009 m. ieškovė sužinojo, kad atsakovas turi nesantuokinę (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą; nors buvo labai skaudu dėl sutuoktinio išdavystės, tačiau ieškovė norėjo išsaugoti šeimą, todėl savo sutuoktiniui dėl jo neištikimybės atleido. Po tokio išbandymo ieškovės ir atsakovo santykiai dar labiau sustiprėjo, su atsakovu per Skype, telefonu bendraudavo kiekvieną dieną. 2012 m. balandžio mėnesį, atsakovui grįžus atostogų į Lietuvą, pajuto atsakovo atšalimą ieškovei kaip sutuoktinei, tačiau pagalvojo, kad gal tik taip atrodo. 2012 m. liepos mėnesį išgirdo atsakovo telefoninį pokalbį su draugu, iš kurio suprato, kad atsakovo Norvegijoje laukia draugė. Nuo tada atsakovas pradėjo nebeatsiliepti telefonu, savaitgaliais gerdavo, ieškovė sulaukė atsakovo draugės skambučių, žinučių, o 2012 m. gruodžio mėnesį atsakovas pats prisipažino, kad turi draugę, su kuria ruošiasi kartu gyventi. 2012-12-21 atsakovas J. M. grįžo į Lietuvą, pasakė, kad santykius su drauge nutraukia, atgailavo, prašė atleisti, Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus praleido su šeima. 2013-01-06 ieškovė nuvežė atsakovą į Rygos aerouostą, tačiau 2013-01-07 paskambinus atsakovui, jis buvo visiškai girtas ir pasakė, kad pas ieškovę nebegrįš, daugiau nebeskambino, nutraukė ryšius su vaikais. Ieškovės nuomone, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas yra neištikimas ir pradėjo bendrą gyvenimą su kita moterimi, todėl nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokos nutraukimas jai daro didelę moralinę žalą. Ji pasireiškia dvasiniu skausmu, išgyvenimais, pastovia emocine įtampa; dėl sutuoktinio neištikimybės, sprendimo gyventi su kita moterimi, pašlijo sveikata, buvo priversta kreiptis į gydytoją. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 10 000 Lt ir prašo ją priteisti iš kalto dėl santuokos iširimo atsakovo J. M..
Posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad šalių santuoka iki atsakovo neištikimybės buvo tvirta, sutuoktiniai kartu atostogaudavo, planavo šeimos šventes, bendravo su draugais, ieškovė pradėjo mokytis norvegų kalbos ir buvo apsisprendusi gyventi kartu su sutuoktiniu Norvegijoje.
Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog šalių santuoka būtų nutraukta, nes su ieškove jau daugiau nei metai yra nutraukę šeimyninius ryšius ir šeimos išsaugoti jau neįmanoma, nes jos seniai nėra. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nors neneigia fakto, kad turi nesantuokinę dukterį ir šiuo metu gyvena su kita moterimi. Nurodo, kad nuo 2007 m. gyvena ir dirba Norvegijoje, į kurią išvyko su ieškovės sutikimu ir pritarimu, nes reikėjo šeimai pinigų. Parvykti namo galėjo tik pora kartų per metus, ieškovė pas atsakovą atvykdavo irgi tik keletą kartų per metus. Po kurio laiko suprato, kad šeimyninis gyvenimas per atstumą neturi perspektyvos, o grįžti į Lietuvą negali, nes neturės pragyvenimo šaltinio nei sau, nei šeimai. Todėl prašė, kad ieškovė persikeltų gyventi į Norvegiją, tačiau ieškovė atsisakė. Bėgant metams santykiai su ieškove iš vis atšalo, ėjo vis blogyn, nors dėl vaikų stengėsi palaikyti ryšius, pasiskambindavo, susitikdavo per šventes. Didelis atstumas nugalėjo ir atsakovo gyvenime atsirado kita moteris. Atsakovo nuomone, šeima iširo dėl ne dėl jo neištikimybės, o dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, dėl nuotolio, kuris anksčiau ar vėliau šalių santykius vis tiek būtų suardęs. Atsakovo manymu, šeima iširo ne dėl vieno atsakovo, bet ir dėl ieškovės kaltės, kuri nebuvo lojali, nepalaikė atsakovo ir atsisakė gyventi kartu, nors suprato ir pritarė tam, kad ieškovas gyventų ir dirbtų Norvegijoje. Ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nes nerėmė atsakovo moraliai ir neprisidėjo prie jo poreikių tenkinimo, savo gyvenimo patogumą ir norus iškėlė aukščiau už bendro gyvenimo ateitį, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, nes reikalavimas nepagrįstas, nurodytas žalos dydis yra neatitinkantis suformuotos teismų praktikos santuokos nutraukimo bylose ir yra aiškiai per didelis, ieškovė susitvarkė taip, kad neliko jokio santuokoje įgyto turto ir jai yra pakankamai kompensuota. Ieškinyje nurodomų automobilių seniai nėra, tik jie neišregistruoti. Ieškovė 2012 m. rudenį išsireikalavo, kad namas ir žemės sklypai būtų užrašyti vaikams, motyvuodama tuo, kad bijo, jog į turtą po atsakovo mirties pretenzijas pareikš nesantuokinė duktė. Ieškovės reikalavimu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamosios paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2012 10 29 padovanotas pilnamečiams vaikams, ieškovei paliekant teisę iki gyvos galvos gyventi namų valdoje. Atsakovas teigia supratęs, kad pas notarą pasirašo, jog turtas atiteks vaikams po atsakovo mirties, nurodo buvęs apgautas, nes nesiekė vaikams padovanoti viso turto, sandoris yra fiktyvus, nes tuo namu ir toliau kaip savu naudojasi ieškovė. Taip pat nurodo, kad automobilį Toyota Corolla, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės vardu, ieškovė be atsakovo žinios 2013 03 30 perrašė dukros A. M. vardu ir šis faktas įrodo, kad ieškovė ruošėsi iš anksto ištuokos bylai ir pasirūpino, kad visas turtas būtų perleistas ir nebūtų dalijamas, todėl ji privalo kompensuoti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (97 b. l.)
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės S. M. ir atsakovo J. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad nuo 2013 m. sausio mėnesio sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, atsakovas atsiliepime į ieškinį šias aplinkybes pripažino, jų neginčijo, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigia, kad dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, todėl mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcija dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes (pvz. santuokinę neištikimybę). Tuo tarpu sutuoktiniui, kuris neigia santuokos iširimo prezumpciją, tenka pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kurios neigia pačios prezumpcijos buvimą, pavyzdžiui, tenka pareiga įrodyti, kad jis buvo ištikimas, ir (arba) įrodyti aplinkybes, kad santuoka faktiškai iširo dėl kitų priežasčių.
Ieškovė ieškinio reikalavimo dalį nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės grindė tuo, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, pastarajam pradėjus gyvenimą su kita moterimi. Atsakovo neištikimybės faktą ieškovė įrodinėja citatomis iš telefoninių žinučių, išrašais iš pokalbių per Skype, nuotraukomis socialiniame tinkle Facebook (18–25, 28–29 b. l.) ir savo paaiškinimu. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą laiką labai rūpinosi šeima, ruošėsi kartu su atsakovu išvykti gyventi į Norvegiją, todėl, sužinojusi apie atsakovo bendravimą su kita moterimi, jautėsi labai pažeminta, tokios padėties ji negalėjo toleruoti ir gyvenimas santuokoje su ieškovu tapo neįmanomu.
Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo neištikimybės patvirtino posėdžio metu apklausti šalių pilnamečiai vaikai. Liudytoja apklausta šalių dukra A. M. paaiškino, kad dėl tėvo neištikimybės mamai jai jau buvo kilęs įtarimas, o 2012 m. gruodžio mėnesį tėvas pats pasakė, kad turi kitą moterį. Tėvas 2013 m. pradžioje išvažiavo ir nebegrįžo, neskambindavo. Liudytojas šalių sūnus R. M. nurodė, kad apie tėvo draugę sužinojo 2012 m. pabaigoje, kai tėvas pats pasisakė, kad turi kitą moterį. Neištikimybės fakto neneigia ir pats atsakovas, nurodydamas, kad jo gyvenime atsirado kita moteris, kuri užpildė tą tuštumą, atsiradusią ieškovei gyvenant toli nuo atsakovo.
Visas aukščiau aptartas aplinkybes įvertintus kaip vieną visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galima vienareikšmiškai teigti, jog atsakovas buvo neištikimas, nes šioms aplinkybėms įrodyti pateikta pakankamai įrodymų. Neištikimybės fakto atsakovas neneigia, tačiau savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad ieškovė nebuvo lojali, nepalaikė atsakovo ir atsisakė gyventi kartu Norvegijoje, nerėmė atsakovo moraliai ir neprisidėjo prie jo poreikių tenkinimo, savo gyvenimo patogumą ir norus iškėlė aukščiau už bendro gyvenimo ateitį, pasirūpino, kad santuokoje įgytas turtas būtų perrašytas vaikų vardu ir nutraukiant santuoką nebūtų dalijamas, nors pati faktiškai naudojasi santuokoje įgytu turtu.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012-10-29 dovanojimo sutartimi šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padovanotas šalių vaikams A. M. ir R. M. (88–91 b. l.). Sutartyje nurodyta, kad dovanotoja S. M. pasilieka teisę neatlygintinai gyventi dovanojamojoje gyvenamojoje valdoje iki gyvos galvos. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 2013 03 30 pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė dukrai A. M. už 100 Lt (52 b. l.). Atsakovas nurodo, kad tokiu būdu ieškovė praktiškai visą turtą pasiliko sau, šiuo turtu naudojasi, o jam neliko jokio santuokoje įgyto turto, nes ieškinyje nurodytų jo vardu registruotų automobilių seniai nėra, tik jie nėra išregistruoti. Tiek ieškovė, tiek posėdžio metu liudytojais apklausti šalių vaikai, kuriems buvo padovanotas turtas, paaiškino, kad parduoti namą buvo susitarta todėl, kad tėvai ruošėsi išvykti gyventi į Norvegiją ir J. M. įgaliojo S. M. tvarkyti visus namo dovanojimo reikalus. Šiuos paaiškinimus patvirtina pažyma, kad ieškovė S. M. 2012 m. rudenį buvo pradėjusi mokytis norvegų kalbos, taip pat atsakovo įgaliojimas (76, 92 b. l.). Ieškovė ir liudytojais apklausti šalių vaikai paaiškino, kad 2012-10-29 sutarties sąlyga, kuria ieškovei suteikta teisė neatlygintinai gyventi dovanotoje gyvenamojoje valdoje iki gyvos galvos, buvo įrašyta notarės siūlymu, nurodė, kad tokios sąlygos atsakovo atžvilgiu sutartyje nėra, nes ši sąlyga nebuvo aptarta atsakovo išduotame įgaliojime. Taip pat nurodė, kad su sudaryta sutartimi atsakovas buvo susipažinęs ir jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė neneigė, kad automobilis Toyota Corolla buvo perrašytas dukrai A. M., apie tai neinformavus atsakovo, paaiškino, kad automobilis buvo labiau reikalingas dukrai, nei ieškovei.
Teismo nuomone, aptartos aplinkybės rodo, kad ieškovė, nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį sudariusi sau, nei atsakovui, palankesnėmis sąlygomis, taip pat be atsakovo sutikimo perleisdama automobilį dukrai, nebuvo visiškai lojali atsakovo atžvilgiu, tačiau toks ieškovės elgesys nėra pakankama priežastis pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir tokiu savo elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas minėtų sandorių neginčijo, atmeta atsakovo argumentus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes atsakovas nenurodė jokių esminių ieškovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, ir sprendžia, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti ieškovę, kaip pažeidusią sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. Remdamasis išdėstytu teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo J. M. kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).
Teismui nutraukus šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovės prašymu jai paliekama santuokoje turėta M. pavardė, atsakovui – M. pavardė (CK 3.69 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 10 000 Lt.
Proceso metu šalys pripažino, kad nuo 2013 m. sausio mėnesio šeimyniniai ryšiai nutrūko, nes atsakovas pradėjo bendrą gyvenimą su kita moterimi. Akivaizdu, kad sutuoktinio neištikimybės faktas sukėlė ieškovei neigiamas emocijas, didelius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tai, jog ieškovė patyrė neigiamas emocijas ir didelį dvasinį sukrėtimą, patvirtina tiek pačios ieškovės, tiek ir nagrinėjant bylą apklaustų liudytojų parodymai. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovo elgesio jautėsi labai įskaudinta, pažeminta, patyrė stresą, gėrė vaistus, negalėdavo užmigti, susirgo depresija. Tokią ieškovės būseną patvirtina ir liudytojų A. M. ir R. M. parodymai, kurie teigė, kad mama dėl sutuoktinio elgesio labai pergyveno, tapo liūdna, nuolat verkė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei reikėjo specialistų pagalbos (30 b. l.).
Teismui nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nors šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ieškovė posėdžio metu tvirtino, jog šalių šeimyniniai santykiai nutrūko 2013 m. sausio mėnesį, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2013 metais ieškovei pervedė 20 000 NOK (8164 Lt, 99–105 b. l.). Ieškovė ir liudytojais apklausti šalių vaikai tvirtino, kad šie pinigai buvo reikalingi namo išlaikymui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šalys namą vaikams padovanojo jau 2012-10-29 ir ieškovė turi teisę name gyventi neatlygintinai, o atsakovas nurodo, kad ieškovei yra pakankamai kompensuota, todėl nenori mokėti jokios piniginės kompensacijos. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, taip pat 2013 metais (po šeimyninių santykių nutrūkimo) atsakovo ieškovei pervestas pinigines lėšas, ieškovei priteistina 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (2 dalis). Teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis). Be to, turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą - transporto priemonę Audi 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę O. K. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 50 Lt), transporto priemonę Audi100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 50 Lt) - asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui J. M.. Atsakovas nurodė, kad minėtų automobilių realiai nėra, jie tik neišregistruoti. Bylos duomenys patvirtina, kad automobiliai yra registruoti atsakovo J. M. vardu (12 b. l. ), todėl tenkintinas ieškovės prašymas ir automobiliai priteistini atsakovui.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė privalo jam kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, nes automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 03 30 perleido be jo žinios ir sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas reikalavimo priteisti kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė, teismas šio klausimo nesprendžia.
Po santuokos nutraukimo nė viena iš šalių išlaikymo sau iš kito sutuoktinio nereikalauja, kreditorių neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 444 Lt žyminio mokesčio ir už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2500 Lt, kitos bylinėjimosi išlaidos – 28,58 Lt (12, 33, 34, 35 b. l). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir iš esmės tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (mažinamas tik priteistos neturtinės žalos dydis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2972,58 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistina į valstybės biudžetą 30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270, 385 str. str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M., , a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1108, dėl J. M. kaltės.
Po santuokos nutraukimo S. M. palikti santuokinę pavardę „M.“, J. M. palikti pavardę „M”.
P. S. M. ir J. M. santuokoje įgytą turtą:
transporto priemonė Audi 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , transporto priemonė O. K. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Audi100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei S. M. iš atsakovo J. M. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei S. M. iš atsakovo J. M. 2972,58 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt du litai 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. M. valstybei 30 Lt (trisdešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.
Teisėja Irena Stasiūnienė