Administracinė byla Nr. I-2345-473/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00961-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,
dalyvaujant pareiškėjui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 2, 11), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 20 d. 1.05 val. Vilniaus PN kameroje Nr. 3 buvo sužalotas kito nuteistojo. Pareiškėjui teko laukti kol jam bus suteikta pagalba. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo teigimu, jei pareigūnai būtų tuo metu nemiegoję ir vaikščioję, šis įvykis nebūtų įvykęs, nes būtų buvęs užtikrintas saugumas nuteistųjų miego metu. Pareiškėjo teigimu, jis dėl šio įvykio negali ramiai miegoti, vartoja raminamuosius vaistus, jaučia galvos skausmus, nesaugumo jausmą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 15–20).
Atsiliepime nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 01.05 val., kamerų tipo patalpoje Nr. 3 nuteistasis A. L. tyčia, dėl tyrimo metu tiksliai nenustatytų priežasčių, ne mažiau kaip vieną kartą sudavė tualeto bakelio dangčiu nuteistajam A. J. per galvą, padarydamas jam kūno sužalojimus (duomenys neskelbtini).
Atsakovės atstovo teigimu, nuteistuosius į konkrečias kamerų tipo patalpas nuobaudoms atlikti, paskirsto įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie įvertina visus turimus duomenis dėl galimybės nuteistiesiems kartu atlikti paskirtas nuobaudas vienoje kamerų tipo patalpoje. Tik įvertinus visas rizikas, priimamas sprendimas dėl nuteistųjų paskirstymo į tam tikras kamerų tipo patalpas.
Paaiškino, kad minėti nuteistieji nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 3 kartu atliko laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. ir šiuo laikotarpiu nebuvo kilę jokių neigiamų konfliktinių situacijų. Pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais, prašymais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir A. L., galimos grėsmės jo sveikatai, ar gyvybei bei jo izoliavimo, nesikreipė, todėl Vilniaus PN pareigūnams nebuvo jokio pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus. Pareiškėjas nepateikė jokių aplinkybių ar argumentų, kad Vilniaus PN pareigūnai žinojo ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui ir kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamą veiką pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovės atstovas teigė, kad šiuo atveju įvykęs konfliktas kilo spontaniškai, jo nebuvo įmanoma prognozuoti ir prevenciškai užkardyti.
Vilniaus PN pareigūnų, budėjusių 2017 m. rugsėjo 20 d. kamerų tipo patalpose piktybiško veikimo ar neveikimo požymių nustatyta nebuvo. Atvirkščiai, įvykus incidentui tarp nuteistųjų, pareigūnai susidariusios situacijos metu reagavo operatyviai.
Pažymėjo, kad žalos atlyginimo reikalavimas (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuris kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pareiga įrodyti patirtą žalą, tenka pareiškėjui, kuris privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindžia, prašomos priteisti žalos ir jos dydžio, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas galimai siekia sau tik turtinės žalos iš valstybės. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl netinkamų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų ir dėl to atsiradusios 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak pareiškėjo, neteisėti Vilniaus PN pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. nebuvo užtikrintas jo saugumas miego metu.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 28-599(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 29–30). Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu kameroje buvo laikomas su kitų nuteistuoju, taip pat atliekančiu jam skirtą nuobaudą, A. L. (b. l. 31–32). 2017 m. spalio 18 d. buvo surašyta Tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo A. J. kūno sužalojimo išvada, kurioje nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. 01.05 val. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas E. S., budėjęs kamerų tipo patalpose, Vilniaus PN direktoriaus budinčiam padėjėjui D. D. pranešė, kad jis, kartu su Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniuoju specialistu V. P. pro kamerų tipo patalpos Nr. 3 durų stebėjimo langelį pastebėjo pareiškėją sužalotu (kruvinu) veidu. D. D. nedelsiant nuėjo į įvykio vietą. Pareiškėjas paaiškino, kad jį sužalojo A. L.. Teigė, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. apie 1 val. nakties jau miegojo, kai pajuto kaip jam trenkė su dangčiu per galvą ir tuomet pajuto skausmą ir pabudo. Nurodė, kad su A. L. nesipyko, A. L. jam pasakė, kad jam sumokėta, kad jis jį sužalotų. 01.10 val. atėjusi Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoja S. R. apžiūrėjo pareiškėją, suteikė jam medicininę pagalbą. Po to, pareiškėjas buvo konvojuotas į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, o po to į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę. Pareigūnams apžiūrėjus kamerą buvo rastos keturios tualeto bakelio dangčio dalys, kurių vienos dalies kraštas buvo kruvinas (b. l. 21–22). Sveikatos priežiūros bendrosios praktikos slaugytojos surašytoje pareiškėjo medicininės apžiūros pažymoje nurodoma, kad pareiškėjui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 39-460(2) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (medicinos izoliatorių) (b. l. 33).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Lietuvos Respublikos baudimų vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai.
Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtino Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukciją (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 papunktyje įtvirtina, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose.
Pagal 2013 m. balandžio 9 d. Vilniaus PN priežiūros postų plano Nr. 14-712 21.18 papunktį prižiūrėtojas kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje privalo nustatyta tvarka stebėti kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje laikomus nuteistuosius pro kamerų durų stebėjimo langelius (dienos metu – ne rečiau kaip kas 2 val., nakties metu – ne rečiau kaip kas 1 val.) (b. l. 52).
Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Vilniaus PN, užtikrindami nuteistųjų, laikomų kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje, saugumą naktimis, turi vykdyti šių asmenų elgesio kontrolę ir ne rečiau kaip kas 1 val. atlikti patikrinimus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad jog siekiant įrodyti EŽTK 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimą, asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti kelią realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iš jos buvo galima objektyviai tikėtis. EŽTT pažymėjo, kad būtina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iš kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad būtina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigą atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiškiai spontaniškų muštynių pasekmes (EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje T. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 29474/09).
Įvertinus pateiktą teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vilniaus PN pareigūnai ėmėsi visų būtinų veiksmų išsiaiškinant konflikto priežastis, pareiškėjas tuojau pat po įvykio buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos bei konvojuotas į ligoninę. Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl nesutarimų su nuteistuoju A. L., be to, ir pats pareiškėjas patvirtino, kad dėl minėto nuteistojo elgesio į pataisos įstaigos administraciją raštu nesikreipė, todėl Vilniaus PN nebuvo žinoma apie įvyksiantį konfliktą tarp pareiškėjo bei A. L..
Be to, teismas pažymi, kad dėl tarp pareiškėjo ir A. L. kilusio konflikto Vilniaus apylinkės miesto teisme buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-811-1011/2018 (teisminio proceso Nr. 1-07-0-00015-2017-4). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje priėmė nuosprendį, kuriuo A. L. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skyrė jam už tai 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Vilniaus PN pareigūnų neteisėti veiksmai, kurie yra viena iš būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti, teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinės žalos, atmeta kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė