ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų) 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. G. pateikė teisme ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimo,  prašydamas iš atsakovo priteisti 3220,70 Eur išlaidų, susidariusių dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio taisymo. Nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje automobilių pardavimo aikštelėje jis apžiūrėjo parduodamą naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui. Susisiekus su atsakovu šis patvirtino, kad automobilis yra tinkamas naudoti, jokių defektų neturi, išskyrus neveikiantį galinio lango valytuvą. Šiuo automobiliu ieškovas nuvažiavo apie 800 km ir 2016 m. birželio 14 d., važiuojant į darbą, automobilis pradėjo gesti. Ieškovas negalėjo naudotis automobiliu vos praėjus dviem mėnesiams nuo jo įsigijimo momento. Automobilio remonto meistrai apskaičiavo išlaidas ir jam paaiškino, kad automobilio remontas kainuos 3220,70 Eur. Ieškovas apie tai informavo atsakovą, bet šis paaiškino, kad pats automobilio neremontavo ir apie tai, kad automobilio variklis yra su defektais, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorį  jis nieko nežinojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. G. 700,00 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui A. Ž..

3. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog  automobilis (duomenys neskelbtini) turėjo paslėptų trūkumų, apie kuriuos žinodamas, jį pardavęs atsakovas sąmoningai nutylėjo. Ieškovą tenkino automobilio išvaizda ir techninė būklė, kur nors kitur atlikti patikrinimą jis nepageidavo. Apie automobilio trūkumus ieškovui buvo žinoma, sudarydamas sandorį atsakovas informavo ieškovą apie automobilio defektą – neveikiantį galinio stiklo valytuvą.

4. Teismas vertino, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas apie tai, kad buvo atliktas automobilio (duomenys neskelbtini) variklio remontas, nežinojo. Automobilis buvo įsigytas ne iš gamintojo ar profesionalaus pardavėjo, savo rizika. Šią riziką ieškovas galėjo sumažinti pirkimo metu pasitelkdamas specialistus į automobilio apžiūrą, tačiau sąmoningai to atsisakė, nors ir pats pardavėjas jam siūlė pasitikrinti automobilį pas profesionalus.

5. Teismas sprendė, kad atsakovui, kaip ankstesniam automobilio savininkui, nei norminiai aktai, nei susiklosčiusi praktika nekelia reikalavimų žinoti ir pateikti kitam pirkėjui absoliučiai visą informaciją apie parduodamą naudotą automobilį, įskaitant ir tai, kaip jis buvo modifikuotas, pažeistas ar pan. ankstesnių savininkų valdymo laikotarpiais. Teismas vertino, kad byloje nustatytas daikto trūkumas nebuvo akivaizdus nei ieškovui, nei atsakovui ir be specialaus tyrimo jie jo nenustatytų.

6. Teismas darė išvadą, kad byloje turi būti taikoma sutrumpinta ieškinio senatis, kadangi dar 2017-06-21 buvo nustatyti įrodymai dėl įsigytos prekės netinkamos kokybės ir galutinė remonto kaina. Ieškinys pareikštas 2017-03-28, t. y. praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl ir šiuo pagrindu jis turi būti atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl 3 220,70 Eur dydžio išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimo, panaikinti ir priimti šioje byloje naują sprendimą – ieškovo V. G. ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalis, CK 6.327 straipsnio 4 dalį, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

7.2. Teismas visiškai nepagrįstai nepripažino, kad atsakovui taikytina civilinė atsakomybė už jo apeliantui parduoto automobilio paslėptus trūkumus, konstatuodamas, kad atsakovas esą nežinojo apie tai, jog buvo atliktas netinkamas automobilio (duomenys neskelbtini) variklio remontas ir esą neturi už tai atsakyti. Nepagrįstai teisiškai svarbiomis aplinkybėmis teismas laikė tai, kad apeliantas įsigijo beveik dešimties metų senumo automobilį ir jo detaliai nepatikrino pasitelkdamas atitinkamus specialistus. Byloje buvo nustatyta, kad automobilis pirkimo metu neturėjo jokių akivaizdžių trūkumų. Tačiau teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad apeliantas, įsigydamas automobilį, nepareiškė noro pasikonsultuoti su specialistais dėl jo tikrosios techninės būklės.

7.3. Byloje buvo pakankamas pagrindas teismui konstatuoti, kad defektiniame akte nurodytų trūkumų pobūdis turėjo esminės įtakos apelianto iš atsakovo įsigyto automobilio kokybei ir buvo pagrindas konstatuoti, jog apeliantas įrodė automobilio kokybės neatitikties reikalavimams faktą.

7.4. Apeliantui įrodžius neatitikties kokybės reikalavimams faktą, t. y. kad paslėpti (neakivaizdūs) daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, pagal įstatymą atsakovui turėjo būti taikoma atsakomybė, net jeigu neatitikimas paaiškėjo vėliau, t. y. po nuosavybės teisės perėjimo apeliantui momento.

7.5. Teismas turėjo nustatyti, ar apelianto, kuriam atsakovas pardavė netinkamos kokybės daiktą, materialinė subjektinė teisė savo pasirinkimu reikalauti, kad atsakovas atlygintų jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma ištaisyti, kaip nurodė pats apeliantas savo ieškinyje, atsirado nuo tos dienos, kai apeliantas sužinojo, jog atsakovas neatlygins jo išlaidų trūkumams ištaisyti.

7.6. Teismas neatsižvelgė į tai, jog sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, tačiau apeliantas pareiškė atsakovui ieškinį ne dėl parduoto automobilio trūkumų, o dėl patirtų automobilio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Visais atvejais, kokios rūšies ieškovo reikalavimas bebūtų, jo pradžia turėtų būti skaičiuojama po 2017-02-12, kada pasibaigė atsakovui terminas pretenzijai įvykdyti.

7.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat pažeidė procesinės teisės normas. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kuriomis turėjo vadovautis, spręsdamas šalių ginčą. Išvadas teismas padarė neteisingai ir netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, ieškovas galėjo pasinaudoti savo teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), nes pardavėjas jam tokią galimybę buvo pasiūlęs. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad pardavėjas sudarė jam kliūtis įvertinti prekei, patikrinti automobilio technini būklei pas specialistus. Ieškovas įsigytu automobiliu naudojosi du mėnesius, jokių gedimų nebuvo. Ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo. Atsakovas parduodamas automobilį ieškovui buvo sąžiningas, tyčia jo neklaidino.

8.2. Automobilio gedimui įrodyti pateiktas UAB „Saukla“ defektinis aktas. Automobilio gedimas užfiksuotas be liudytojų ir atsakovo dalyvavimo, neatlikta jokia ekspertizė ar surašyta specialisto išvada.

8.3. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties pradžia negali būti siejama tik su tuo, kada ieškovas gavo PVM sąskaitą faktūrą ar ėmėsi kitų priemonių, kad suvoktų apie galimą savo teisių pažeidimą, nors tokių priemonių galėjo imtis ir anksčiau, nes tokiu atveju tik nuo paties ieškovo valios priklausytų, kada jis laikys ieškinio senaties skaičiavimą pradėtą.

8.4. Teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir, remdamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, pagrįstai padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovas apie tai, kad buvo atliktas automobilio (duomenys neskelbtini) variklio remontas nežinojo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės reikalauti iš pardavėjo atlyginti netinkamos kokybės daikto trūkumų pašalinimo išlaidas bei ieškinio senaties termino tokiems reikalavimams pareikšti taikymo.

11. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 16 d. tarp V. G. ir A. Ž. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas V. G. už  5000,00 Eur nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas A. Ž. pardavė minėtą automobilį. Sutartyje automobilio defektai neužfiksuoti, bet nurodyta, jog parduodamas naudotas automobilis su galiojančia technine apžiūra. Į bylą pateiktas UAB ,,Saukla“ 2016 m. gruodžio 9 d. defektinis aktas, kuriame užfiksuota, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rida 214824 km), savininkas kreipėsi 2016 m. birželio 21 d. dėl šio automobilio variklio gedimo. Nurodyta, jog atlikus automobilio būklės patikrinimą, nustatyta, kad automobilio variklis iki pristatymo į servisą  jau buvo ardytas ir remontuotas, remonto darbai atlikti nekokybiškai. UAB ,,Saukla“ sudarė reikalingų atlikti 1899,70 Eur vertės darbų sąmatą ir 1321,00 Eur vertės autodetalių sąmatą, iš viso 3 220,70 Eur sumos. Ieškovas pagal 2016 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio remontą UAB ,,Saukla“ sumokėjo 3220,70 Eur. 2017 m. sausio 12 d. ieškovo atstovas išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl išlaidų automobilio trūkumams ištaisyti atlyginimo, kuriame nurodė, jog ieškovas įsigijo automobilį su paslėptais trūkumais, jį suremontavo ir dėl to reikalauja atlyginti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl ieškinio senaties

12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, tačiau apeliantas pareiškė atsakovui ieškinį ne dėl parduoto automobilio trūkumų, o dėl patirtų automobilio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Visais atvejais, kokios rūšies ieškovo reikalavimas bebūtų, jo pradžia turėtų būti skaičiuojama po 2017-02-12, kada pasibaigė atsakovui terminas pretenzijai įvykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šalių ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl prekių kokybės tinkamumo pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su išvada, jog yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, nes pretenziją atsakovui dėl žalos atlyginimo ieškovas pateikė tik 2017-01-12, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

13. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

14. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat tai, ar jis nebuvo nutrūkęs.

15. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjų teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių daikto defektų pašalinimo, vertina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Taigi, remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

16. CK 6.338 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kita, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-16 ieškovas V. G. su atsakovu A. Ž. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nupirko iš atsakovo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje garantijos terminas nėra nustatytas. 2016-06-14 ieškovui važiuojant minėtu automobiliu, šis pradėjo gesti ir tą pačią dieną jis buvo nuvarytas į UAB ,,Saukla“ automobilių servisą. Pradėjus remontą, paaiškėjo kad  reikalingas automobilio variklio remontas ir ieškovas su UAB ,,Saukla“ 2016-06-21 pasirašė remonto darbų užsakymą bei automobilio priėmimo perdavimo aktą. 2017-01-12 ieškovas dėl įsigyto daikto kokybės kreipėsi į atsakovą raštu, kuriame nurodė, jog ieškovas  įsigijo automobilį su paslėptais trūkumais, ji suremontavo ir dėl to reikalauja atlyginti automobilio trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakovas į ieškovo reikalavimą neatsakė.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad šalių nebuvo sutarta dėl daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti termino, todėl ieškovas turi teisę pasinaudoti CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu. Taigi, atsakovui neatsakius į ieškovo reikalavimą, spręstina, kad ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2017-02-12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties terminą ir nepagrįstai ją taikė.

Dėl automobilio trūkumų ir pirkėjo teisės reikalauti iš pardavėjo atlyginti netinkamos kokybės daikto trūkumų ištaisymo išlaidas

19. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

20. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

21. CK 6.327 straipsnio 4 dalis numato, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

22. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-16 sutartimi ieškovas V. G. iš atsakovo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Sutartyje automobilio defektai neužfiksuoti, nurodyta, jog parduodamas automobilis su galiojančia technine apžiūra (2016 m. kovo 25 d. automobiliui (duomenys neskelbtini) atlikta privaloma techninė apžiūra. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti nežymūs automobilio trūkumai dėl neveikiančių langų valytuvų, padangų, automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti) ir jo rida 214000 km, t. y. automobilis naudotas. Atsakovas informavo ieškovą apie automobilio defektą – neveikiantį galinio stiklo valytuvą. Ieškovas byloje nurodė, kad atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę apžiūrėti automobilio nustatė, jog šis buvo techniškai tvarkingas ir važiuojantis. Ieškovas automobilį išbandė, juo pavažiuodamas. Ieškovas neneigia, kad atsakovas jam siūlė detaliai patikrinti automobilį kokiame nors automobilių servise, tačiau ieškovas atsisakė.

24. Byloje konstatuota, kad ieškovas įvertino automobilį taip, kaip jis pageidavo – apžiūrėjo, pavažiavo juo. Pažymėtina, jog atsakovas jam siūlė detaliai patikrinti automobilį kokiame nors automobilių servise, tačiau ieškovas atsisakė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovui prieš perkant automobilį buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti jo techninę būklę ir būklė ieškovą tenkino.

25. Ieškovas 2016 m. birželio 21 d. kreipėsi į UAB ,,Saukla“ dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gedimo. UAB ,,Saukla“ 2016 m. gruodžio 9 d. defektiniame akte užfiksuota, kad atlikus automobilio būklės patikrinimą, nustatyta, jog automobilio variklis iki pristatymo į servisą jau buvo ardytas ir remontuotas, remonto darbai atlikti nekokybiškai, užvirintas variklio blokas, sudėtos panaudotos tarpinės, įdėti stūmokliai su švaistikliais neatitinka tos transporto priemonės parametrų, nekeičiant naujų tarpinių buvo panaudota daug hermetiko, kuris sugadino tepalo siurblį, o nelikus tepalo slėgio buvo sugadinti variklio galvutė, turbina ir velenas. UAB ,,Saukla“ sudarė reikalingų atlikti 1899,70 Eur vertės darbų sąmatą ir 1321,00 Eur vertės autodetalių sąmatą, iš viso 3220,70 Eur sumos. Apelianto teigimu, atsakovas nuslėpė automobilio trūkumus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodomas automobilio trūkumas nebuvo akivaizdus nei ieškovui, nei atsakovui.

26. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, kad pirkėjas, t. y. ieškovas, 2016 m. balandžio 16 d. įsigijo beveik dešimties metų (pirmos registracijos data 2006-10-31) senumo naudotą automobilį. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.

27. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovo įsigytas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz., negalėjo būti eksploatuojamas). Ieškovas du mėnesius automobiliu naudojosi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2016 m. gruodžio 9 d. defektiniame akte nustatytas variklio netinkamas remontas ir jo pasekmės - variklio gedimai - buvo padaryti būtent iki ieškovui įsigyjant automobilį.

28. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovui buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo bei tai, kad pardavimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas, gedimai pasireiškė po poros mėnesių, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodyti gedimai atsirado iki 2016 m. balandžio 16 d. sutarties sudarymo, kad atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus. Pastarosios aplinkybės nėra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 straipsnis).

29. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad pirkėjas įsigijo beveik dešimties metų naudotą automobilį, todėl, kaip apdairus ir protingas žmogus, taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apelianto nerūpestingas elgesys (siūlymo detaliai patikrinti perkamą automobilį kokiame nors automobilių servise atsisakymas) reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodymo faktą. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esamų faktinių aplinkybių pakako, kad pirmosios instancijos teismas padarytų išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad pirkėjui buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis.

31. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, kuriomis turėjo vadovautis, spręsdamas šalių ginčą. Išvadas teismas padarė neteisingai ir netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir vertina juos kaip nepagrįstus.

32. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010).

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties terminą ir nepagrįstai ją taikė, vertindamas, kad ir šiuo pagrindu ieškinys turi būti atmestas, tačiau bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas A. Ž. prašo iš apelianto priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Minėtas išlaidas atsakovas patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovui iš ieškovo (apelianto) priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. G. atsakovui A. Ž. 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.