Civilinė byla Nr. 3K-3-336/2012                                                                                                             

  Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12544-2011-0

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 128.16 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS        

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AS PAREX banka kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos           2011 m. lapkričio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AS PAREX banka pareiškimą dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo; suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė ,,Balsių vystymo grupė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Nekilnojamojo turto valdymas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių skolos ir su ja susijusių sumų (palūkanų, delspinigių) išieškojimą priverstine tvarka hipotekos kreditoriaus naudai, kai, siekiant užtikrinti skolininko, kuriam vėliau iškeliama bankroto byla, įsipareigojimų įvykdymą, hipoteka yra įkeistas kitam asmeniui priklausantis turtas.

2007 m. spalio 11 d. kredito sutartimi AB PAREX bankas suteikė suinteresuotam asmeniui UAB ,,Balsių vystymo grupė“ 661 781 euro paskolą, kurią šis įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. birželio 30 d. Sutarties įvykdymui užtikrinti suinteresuotas asmuo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštu, i. k. (duomenys neskelbtini), įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas ir 0,4800 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė – 9 620 000 Lt.

2010 m. liepos 31 d. sutartinis hipotekos reikalavimas perleistas pareiškėjui.

2011 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto ir išieškoti 769 887,07 euro skolą: 635 298,33 euro paskolos, 30 741,39 euro palūkanų, 103 849,35 euro delspinigių ir 139 Lt žyminio mokesčio. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Balsių vystymo grupė“ iki 2009 m. birželio 30 d. negrąžino paskolos, todėl pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš įkeisto turto.

2011 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi suinteresuotam asmeniui         UAB ,,Balsių vystymo grupė“ iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškimą tenkino: areštavo suinteresuotam asmeniui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), uždrausdamas įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis suvaržyti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto; įspėjo suinteresuotus asmenis UAB ,,Balsių vystymo grupė“ ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą, 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir pareiškimą atmetė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ypatingosios teisenos taisykles sprendžiamos tiktai tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl materialiosios teisės, byloje nėra šalių su priešingais interesais – tai vienašalė teisena, o bylą pradeda asmuo, kurio teisių niekas nėra pažeidęs ir neginčija. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutarties priėmimo metu Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-18664-534/2011, kurioje suinteresuotas asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškęs ieškinį pareiškėjui dėl įpareigojimo išregistruoti hipoteką, savo reikalavimus, be kita ko, grindžia tuo, kad skolininkas UAB ,,Balsių vystymo grupė“ iki 2009 m. birželio 30 d. neįvykdė prievolių pagal 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartį, tačiau pareiškėjas dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi tik 2011 m. rugpjūčio 30 d., t. y. daugiau kaip po dvejų metų, kai suėjo terminas prievolei pagal sutartį įvykdyti, ir nemotyvuodamas, kodėl taip ilgai delsė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės reiškia, kad pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka siekia įgyvendinti teises, dėl kurių galiojimo yra sprendžiama ginčo teisena. Be to, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teisme skolininkui UAB „Balsių vystymo grupė“ yra iškelta bankroto byla Nr. B2-1129-267/2011, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog nurodytoje byloje pareiškėjas būtų pareiškęs kreditoriaus reikalavimą ir jis būtų patvirtintas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad hipotekos teisėjas, nagrinėjantis bylą, privalo vadovautis bendraisiais civilinių teisinių santykių principais ir, nustatęs, jog išieškojimo vykdymas ypatingos teisenos tvarka prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neleistinai iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeistų skolininko trečiųjų asmenų interesus, atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendė, kad, suinteresuotam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užginčijus pareiškėjo teisę vykdyti išieškojimą iš suinteresuoto asmens turto bei galimybę įgyvendinti šią teisę ne ginčo teisenos tvarka, pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pradėjimo negali būti tenkinamas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas AS PAREX banka prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl išieškojimo iš įkeisto turto sąlygų. Kasatoriaus įsitikinimu, jis tinkamai įgyvendino jam priklausančią teisę pradėti išieškojimą iš įkeisto suinteresuotam asmeniui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto: skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdė įsipareigojimo, todėl kasatorius turėjo teisinį pagrindą pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo (CK 4.192 straipsnis).

2. Dėl hipotekos teisėjo vaidmens, nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos nagrinėjant bylas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Kasatoriaus teigimu, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Skundžiamas gali būti hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūros vykdymo teisėtumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB ,,Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinį skundą, vienu argumentų nurodė tą aplinkybę, kad Hipotekos skyriaus nutarties priėmimo metu Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje suinteresuotas asmuo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ yra pareiškęs ieškinį kasatoriui dėl įpareigojimo išregistruoti hipoteką, t. y. kilęs ginčas dėl teisės. Kasatoriaus teigimu, šis argumentas nepagrįstas, nes Hipotekos skyriaus nutarties priėmimo metu tarp šalių nebuvo kilę jokių ginčų, kasatoriaus nurodytas reikalavimas Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pateiktas tik 2011 m. rugsėjo 28 d. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ginčų tarp šalių buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolininko įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008); atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas ,,Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB ,,Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Kasatoriaus nuomone, Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai, tinkamai atliko procesinius veiksmus; byloje nėra duomenų, kad Hipotekos skyriaus priimta nutartis prieštarauja bendriesiems civilinių teisinių santykių principams, yra neteisėta, neteisinga, nesąžininga ir pan.

3. Dėl pareigos pareikšti reikalavimą skolininko bankroto byloje. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad kasatorius turėjo pareikšti kreditoriaus reikalavimą skolininko UAB ,,Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje. Bankroto byla skolininkui iškelta tik 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu dar nebuvo įsiteisėjusi. Tai reiškia, kad kasatorius neturėjo jokios galimybės pateikti pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo. Be to, kasatoriaus nuomone, CPK 588 straipsnio ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nesuvaržo kreditoriaus teisės vykdyti išieškojimą iš trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto net ir tuo atveju, kai skolininkui, kurio prievolės užtikrintos hipoteka, priimama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo; bankroto bylos iškėlimas skolininkui turi įtakos tik įkeičiamo daikto savininko atsakomybės dydžiui, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Pagal ypatingosios teisenos taisykles nagrinėjamos tik tokios civilinės bylos, kuriose nėra ginčo dėl teisės, šalių interesai nesiskiria, o bylą pradeda asmuo, kurio teisės nepažeistos ir neginčijamos. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorius (kasatorius) siekia įgyvendinti teises, kurios yra įkeisto turto savininko (suinteresuoto asmens) ginčijamos, pagrįstai konstatavo, jog Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius turėjo atsisakyti vykdyti išieškojimą ne ginčo teisenos tvarka. Suinteresuoto asmens nuomone, kasatoriaus elgesys yra nesąžiningas. Suinteresuotas asmuo dar iki kasatoriaus kreipimosi į teismą raštu išreiškė nesutikimą su kasatoriaus reikalavimais: reiškė pretenzijas tiek dėl įkeitimo, tiek dėl skolos dydžio. Nors skolininkas prievolės pagal sutartį tinkamai ir laiku (iki 2009 m. birželio 30 d.) neįvykdė, tačiau kasatorius dėl priverstinio skolos išieškojimo į Hipotekos skyrių kreipėsi tik po daugiau kaip dvejų metų (2011 m. balandžio 12 d.). Tai, suinteresuoto asmens nuomone, reiškia, kad kasatorius sąmoningai delsė imtis išieškojimo iš skolininko veiksmų. Be to, skolininkas          UAB ,,Balsių vystymo grupė” ir kasatorius, sudarydami kredito sutartį, susitarė, kad kasatorius atsisakys suinteresuoto asmens turto įkeitimo, t. y. hipoteka pasibaigs, kai skolininkas kasatoriui įkeis jam nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Taigi iš esmės buvo susitarta, kad suinteresuoto asmens turtas įkeičiamas su sąlyga, t. y. iki tol, kol skolininkas įkeis kasatoriui nurodytą turtą. Tai reiškia, kad suinteresuoto prievolė savo turtu užtikrinti skolininko prievolių vykdymą galbūt yra pasibaigusi, atitinkamai turto hipoteka turėtų būti išregistruota. Dėl to šiuo metu vyksta ginčas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme.  

Kasatoriaus teigimu, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, skolininkui iškelta bankroto byla, tačiau kasatorius nėra pareiškęs joje jokių reikalavimų. Be to, kasatorius, kreipdamasis į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą ir prašydamas pradėti priverstinį išieškojimą iš suinteresuoto asmens turto, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į skolininką dėl skolos grąžinimo, įteikė jam raginimą grąžinti skolą, o skolininkas atsisakė vykdyti kasatoriaus reikalavimus. Suinteresuotas asmuo ne tik nesutinka su tuo, kad kasatorius turi teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, bet ir su išaugusia skolos suma. Hipotekos lakštu buvo užtikrintas tik pagrindinės skolos ir palūkanų grąžinimas, tačiau kasatorius, be kita ko, reikalauja išieškoti ir delspinigius. Patenkinus kasatoriaus pareiškimą ir išieškojus skolą iš įkeisto turto, suinteresuotas asmuo nebegalėtų pasinaudoti CK 4.195 straipsnyje įtvirtinta atgręžtinio reikalavimo teise, nes skolininkas yra nemokus. Be to, pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Pareiškėjas, vykdydamas banko veiklą, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neužtikrino, kad skolininkas įvykdytų sutartį bei grąžintų skolą, taip pat kad įkeistų jam priklausantį turtą, taip užtikrinant, jog suinteresuoto asmens turto hipoteka pasibaigs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad hipotekos teisėjas turi atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka ne tik tuo pagrindu, jog kreditoriaus reikalavimas neatitinka formaliųjų hipotekos procedūrų reikalavimų, bet ir tada, kai bylos duomenys sudaro pagrindą manyti, kad toks išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams, įtvirtintų neteisėtumą ir neteisingumą, būtų nesąžiningas, neleistinai iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeistų skolininko ar trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010).

2. Suinteresuoto asmens nuomone, kasatorius per siauriai aiškina hipotekos teisėjo pareigas ypatingosios teisenos procese. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Aplinkybė, kad hipotekos skolininkas ar trečiasis asmuo neiškėlė civilinės bylos dėl hipoteka užtikrintos prievolės ar hipotekos galiojimo ginčo teisena, neturi būti suabsoliutinama ir nereiškia, kad hipotekos teisėjas besąlygiškai turi patenkinti kreditoriaus reikalavimą išieškoti skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009).

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB ,,Balsių vystymo grupė“ remiasi kasaciniame skunde nurodytais motyvais ir prašo kasacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kai yra kilęs hipotekos šalių ginčas

Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti ne tik skolininkui, bet ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas. Toks sandoris, kai yra įkeičiamas trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas, siekiant užtikrinti skolininko prievolių vykdymą, kvalifikuojamas kaip svetimo turto hipoteka (CK 4.181 straipsnis). Asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, ir, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis).

Pagal ginčo metu galiojusią bendrąją išieškojimo iš įkeisto turto taisyklę kreditorius turėjo teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Procesinė tokio kreipimosi tvarka buvo reglamentuojama CPK 558 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms (skolininkui negrąžinus per nustatytą terminą skolos) turėjo teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo), nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priimdavo nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įspėdavo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šios ir kitos CPK XXXVI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje          V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų nagrinėjant hipotekos bylas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (tikrina, ar jam pateikti dokumentai užpildyti tinkamai, ar pasibaigė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsiradusiai prievolei užtikrinti turtas buvo įkeistas, ir pan.), tačiau nesprendžia hipotekos šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. UADB ,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-226/2012). Skolininkui ar hipotekos kreditoriui nesutinkant su skolos ar (ir) su ja susijusių sumų dydžiu, ginčijant skolinio reikalavimo ar hipotekos sandorio galiojimą, pasibaigimą ir pan., jie turi teisę pareikšti ieškinį CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Jeigu iki tol kreditorius CPK XXXVI skyriaus normų nustatyta tvarka jau buvo pareiškęs reikalavimą pradėti priverstinį skolos iš hipoteka įkeisto turto išieškojimą ir jis tenkintas – areštuotas hipotekos davėjo turtas, ieškinio pirmiau nurodytais pagrindais teismui padavimas savaime nedaro hipotekos teisėjo nutarties, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus pareiškimas, negaliojančios ar sustabdo jos galiojimą. Tokiu atveju skolininkas ar hipotekos kreditorius ieškinio teisena nagrinėjamoje byloje gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti hipotekos procedūrų iš įkeisto turto vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. D. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2011; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. UADB ,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-226/2012) arba teikti prašymą sustabdyti tokių procedūrų vykdymą hipotekos byloje.

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2007 m. spalio 11 d. kredito sutartimi                kasatorius suteikė suinteresuotam asmeniui UAB ,,Balsių vystymo grupė“ 661 781 euro paskolą, kurią šis įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. birželio 30 d. Sutarties įvykdymui užtikrinti suinteresuotas asmuo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštu, i. k. (duomenys neskelbtini), įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas ir 0,4800 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo UAB ,,Balsių vystymo grupė“ iki nustatyto termino skolinio įsipareigojimo neįvykdė, tai reiškia, kad kasatoriui atsirado teisinis pagrindas reikalauti priverstinai išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateikto kasatoriaus 2011 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimo Hipotekos skyriui matyti, kad jame nurodyti visi būtini pareiškimui išnagrinėti duomenys: hipotekos lakšto numeris, negrąžintos skolos suma, skolininkas ir hipotekos davėjas bei jų buveinės, pridėta kredito sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad Hipotekos skyrius, gavęs pareiškimą pradėti priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmus, tinkamai įvertino jo atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams ir pagrįstai priėmė nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei įspėjo suinteresuotus asmenis UAB ,,Balsių vystymo grupė“ (skolininką) ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (įkaito davėją), kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. (po mėnesio nuo kasatoriaus kreipimosi dėl priverstinio išieškojimo) suinteresuotas asmuo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, reikalaudamas įpareigoti kasatorių išregistruoti įkeistų daiktų hipoteką, nesudaro pagrindo spręsti, kad Hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis yra neteisėta. Minėta, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, skolininkas ar įkaito davėjas, ginčydami jiems pateiktus reikalavimus ieškinio teisenos tvarka ir siekdami užtikrinimo, kad turtas iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos nebūtų priverstinai parduodamas iš varžytynių, turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi sustabdytas priverstinio išieškojimo iš suinteresuoto asmens UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ hipoteka įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymas. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė hipotekos bylų nagrinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuoto asmens UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti argumentai dėl kasatoriaus delsimo kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolos dydžio, reikalavimo priteisti delspinigius ir pan., atsižvelgiant į pirmiau pateiktus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nagrinėtini ieškinio teisenos tvarka pradėtoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, kai skolininkui iškelta bankroto byla

Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusioje CPK 560 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nuo pareiškimo dėl bankroto bylos skolininkui (įkeisto turto savininkui) iškėlimo pateikimo teismui dienos turi būti taikomi visi apribojimai išieškoti iš skolininko turto pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, o įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas (2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo redakcija). Tokiu atveju hipotekos kreditorius, kaip ir kiti kreditoriai, turi nustatytais terminais pareikšti finansinį reikalavimą (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 560 straipsnio 3 dalies normos taikymas aktualus tada, kai bankroto byla keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas, realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas bankrutuojančios įmonės (ne trečiųjų asmenų) turtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-205/2011; 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. UADB ,,ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-226/2012). Taigi tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tretiesiems asmenims, ne jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, iškeliama bankroto byla, kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bendra CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinės išieškojimo procedūros iš įkeisto turto pradėjimo, ir neturi pareigos pareikšti kreditoriaus reikalavimą skolininko bankroto byloje.

Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, skolininkui – suinteresuotam asmeniui UAB ,,Balsių vystymo grupė“ – suteiktos 661 781 euro paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įkeičiant ne jam, bet suinteresuotam asmeniui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Skolininkas iki nustatyto termino pabaigos (2009 m. birželio 30 d.) skolos negrąžino ir kasatorius nuo 2009 m. liepos 1 d. įgijo teisę reikalauti patenkinti turimą reikalavimą iš įkeisto turto. Aplinkybė, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. suinteresuotam asmeniui UAB ,,Balsių vystymo grupė“ iškelta bankroto byla, nesuvaržo kasatoriaus teisės reikšti reikalavimą priverstinai išieškoti skolą ne ginčo tvarka ir, esant įkeistam suinteresuoto asmens UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, ne skolininko turtui, kasatoriui nekyla pareigos pareikšti finansinį reikalavimą suinteresuoto asmens UAB ,,Balsių vystymo grupė“ bankroto byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius turėjo pareikšti finansinį reikalavimą skolininko bankroto byloje, atmestina kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė  hipotekos procedūras reglamentuojančias teisės normas ir šiais klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl skundžiama nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 346 straipsnis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, priteisimo

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 51,20 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš suinteresuoto asmens UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį.

Priteisti iš suinteresuoto asmens UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ valstybei 51,20 Lt (penkiasdešimt vieną litą 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė