Civilinė byla Nr. e2A-888-538-/2022

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00842-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.3.2.9.10.8; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2022 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusiu su neteisėtu atleidimu priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G. esmė

1.       Ieškovas V. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo atleidimą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB pareigų neteisėtu; grąžinti į (duomenys neskelbtini) pareigas; priteisti 671,73 Eur dydžio sumą už neišmokėtas išmokas; priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinio darbo užmokesčio sumos netesybas nuo 2021 m. vasario 3 d. iki visiško atsiskaitymo su ieškovu; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 3 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti ieškovui 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovas ir atsakovės direktorius A. T. (toliau – ir įmonės direktorius) 2018 m. rugsėjo 19 d. įkūrė UAB (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas ir A. T. turi po 50 proc. akcijų. Akcininkų sprendimu, A. T. buvo paskirtas įmonės direktoriumi, o ieškovas įdarbintas įmonės komercijos direktoriaus pareigose. Ieškovui 2020 m. rugpjūčio mėnesį pradėjus gilintis į įmonės buhalterinius dokumentus, tapo žinoma, kad įmonės direktorius galimai apgaulingai veda apskaitą bei galimai savinasi įmonės pinigus. Pastebėjęs tokią ieškovo iniciatyvą, įmonės direktorius nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio nurodė įmonės buhalterinę apskaitą vedančiai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) neleisti ieškovui susipažinti su jokiais įmonės buhalteriniais dokumentais. Įmonės direktorius užblokavo visus ieškovo prisijungimus: prie įmonės banko sąskaitos, laivų įvedimo sistemos LUVIS, kitų sistemų, kurios yra reikalingos darbo funkcijai atlikti, bei užblokavo prieigą prie darbui skirto elektroninio pašto. Ieškovas 2020 m. spalio 9 d. įmonės direktoriui išsiuntė pranešimą, kuriuo pareiškė nepasitikėjimą įmonės direktoriumi bei jo vykdoma veikla. Įmonės direktoriui 2020 m. lapkričio 9 d. ieškovas išsiuntė prašymą leisti susipažinti su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovas, kaip įmonės akcininkas, kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti įmonės direktorių pateikti įmonės buhalterinius dokumentus ieškovui. Įmonės direktorius pranešimu pareikalavo ieškovo pasiaiškinimo dėl komercijos direktoriaus pareigų nevykdymo. Ieškovas 2021 m. vasario 1 d. įmonės direktoriui elektroniniu paštu nurodė, kad jam yra atjungtos visos prieigos prie įmonės sistemų bei nesuteikiama galimybė susipažinti su įmonės dokumentas, todėl jis negali patikrinti pranešime nurodytos informacijos bei pateikti pasiaiškinimo, kol nebus grąžintos prieigos. Ieškovas 2021 m. vasario 4 d. gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimą apie socialinio draudimo pabaigą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu pasibaigė darbo santykiai. Ieškovas buvo informuotas, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, tačiau kokius tariamus pažeidimus atsakovė kvalifikavo kaip šiurkščius, ieškovui iš esmės nėra tiksliai žinoma. Teigė, kad tik nagrinėjant ginčą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijoje sužinojo, kad iš darbo yra atleistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punkto pagrindais. Teigė, kad  darbo bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu sužinojo, kad atsakovė jo atleidimą grindžia tuo, kad ieškovas pažeidė 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą dėl įmonės ekspedijuojamų laivų darbo tvarkos, nes negavęs patvirtinimo apie apmokėjimą iš klientų, išdavė klientams krovinius; neišrašė 24 PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko nebuvo atsiskaityta su įmone; pakeitė krovinių manifestus, ekspeditoriumi paskyręs UAB ,,I. L.“; iš laivų kapitonų grynaisiais pinigais paėmė 13 585 JAV dolerių (~11 202,28 Eur) ir nepateikė apskaitą tvarkančiai įmonei. Ieškovas teigė, kad jam ne tik nebuvo žinoma apie 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą, tačiau jis net nebuvo su juo supažindintas, atsakovė nebuvo sudariusi ir pateikusi ieškovui susipažinti su pareigybine instrukcija ar kitais aktais, kuriais būtų nustatytos aiškios ieškovo funkcijos. Pažymėjo, kad ieškovas vykdydavo atsakovės pavedimus, todėl, jei atsakovės vadovas nepateikė pavedimų vykdyti, tai ieškovas neturėjo ir vykdytinų funkcijų, be to, už grynųjų pinigų operacijas ir įmonės kasą atsakingas buvo įmonės vadovas. Ieškovas teigė, kad jo atleidimas iš darbo yra grįstas vien kerštu ir psichologiniu spaudimu dėl to, kad ieškovas, kaip akcininkas kreipėsi į teismą dėl įmonės direktoriaus neteisėtų veiksmų, taip pat siekiant nuslėpti įmonės realią finansinę padėtį bei iš įmonės veiklos pašalinti ieškovą. Ieškovo nuomone, įmonės direktorius neturėjo intereso išlaikyti ieškovą kaip darbuotoją ir siekė jį netesėtai atleisti. Be to, pranešime nebuvo pateikta informacija, kad įmonės direktorius ketina atleisti ieškovą dėl šiurkštaus darbo teisės pažeidimo. Pažymėjo, kad pranešime nėra nurodyta konkreti data, kada įmonei tapo žinoma apie ieškovo neva tai padarytą pažeidimą. Mano, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas per kurį turėjo būti priimtas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu byloje bus priimtas sprendimas ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu, prašo jį grąžinti į įmonės komercijos direktoriaus pareigas. Dėl neturtinės žalos dydžio nurodė, kad darbo sutarties nutraukimas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus sukelia darbuotojui itin neigiamus išgyvenimus, diskredituoja jį, kelia pagrįstą baimę, pažeminimą. Prieš ieškovą buvo naudojamas psichologinis spaudimas, siekiant, kad ieškovas palūžtų bei pats būtų priverstas išeiti iš darbo. Dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė labai sunkius išgyvenimus, psichologinę traumą, kadangi atsakovė siekia sutepti ieškovo verslo reputaciją, kuri tiek metų auginta klientų, partnerių ir šioje sferoje dirbančių kolegų akyse. Pažymėjo, kad tai yra ieškovo įkurta įmonė, į kurią ieškovas įdėjo daug jėgų, pastangų ir laiko kuriant darbo santykius su partneriais ir darbo reputacijos praradimas turi didžiulę materialinę įtaką tolimesnei ieškovo karjerai ir perspektyvoms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos

3.1.                      Ieškovas neišrašydamas sąskaitų faktūrų už atsakovės suteiktas krovinių ekspedicijos paslaugas ir (ar) nepateikdamas dokumentų (duomenų), reikalingų sąskaitoms faktūroms išrašyti, taip pat perimdamas į savo vadovaujamą UAB „I. L.“ atsakovės klientus, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir atsakovė turėjo pagrindą priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį CK 58 straipsnio 3 dalies 5, 6, 7 punktuose nurodytais pagrindais.

3.2.                      Atmetus reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetami ir kiti iš jo kylantys išvestiniai reikalavimai: dėl ieškovo gražinimo į komercijos direktoriaus pareigas, dėl neišmokėtų išmokų priteisimo, netesybų priteisimo ir išmokų už priverstines pravaikštas priteisimo.

3.3.                      Pripažinus, kad ieškovas iš komercijos direktoriaus pareigų atleistas teisėtai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti.

3.4.                      Atsižvelgiant į ieškovo atstovo pateiktus duomenis, spręstina, kad ieškovo atstovo prašymu 2021 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. vasario 3 d. atidėti teismo posėdžiai buvo dėl pateisinamų priežasčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4.       Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. L. ieškinį tenkinti arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priimti pakartotinai teismui pateikiamus įrodymus - garso įrašą; priteisti ieškovo V. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1.                      Dėl 24 PVM faktūrų neišrašymo byloje nustatyta, kad paskyras kroviniams išduoti faktiškai išrašė įmonės direktorius, nes paskyroms išrašyti buvo panaudotas spaudas, kurį naudojo įmonės direktorius. Šis faktas įrodo, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis faktiškai dalyvavo A. T., o ne ieškovas, t. y. jis ne tik, kad negalėjo, tačiau ir neturėjo pareigos išrašyti nurodytų PVM sąskaitų faktūrų.

4.2.                      Teismo

4.3.                      2020 m. gruodžio 9 d. įsakymas ieškovui nebuvo įteiktas ir ieškovas su juo nebuvo supažindintas. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovui buvo žinoma apie įsakymą yra paremta vien subjektyviu pirmosios instancijos teismo situacijos vertinimu, o ne byloje esančių įrodymų, pagrįstų visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir įvertinimu.

4.4.                      Pirmosios

4.5.                      Ieškovas duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad tik krovinio siuntėjas sprendžia, kokia įmonė teiks paslaugas ir siuntėjai pasirinko(duomenys neskelbtini), t. y. manifestus keitė siuntėjas, šią poziciją teisme patvirtino/pripažino ir atsakovės atstovas.

4.6.                      Ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip įmonės vadovas prisipažįsta, kad iš laivų kapitonų ima grynuosius pinigus, bei teisinasi, kad jis turi mokėti „atkatą“ pagrindinio kliento UAB Klaipėdos jūros krovinių kompanija „Bega“ atitinkamiems darbuotojams, tačiau bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė jį priimti, nors bylos nagrinėjime jį tyrė, t. y. pateikinėjo klausimus atsakovės atstovui, tačiau priimdamas sprendimą juo nesivadovavo, todėl šį įrašo prašo prijungti prie bylos apeliacinės instancijos teisme.

4.7.                      Ieškovas palaiko procesiniuose dokumentuose, bei pirmosios instancijos teismui pateiktus paaiškinimus/motyvus dėl neturtinės žalos, bei prašo teismo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti.

4.8.                      Ieškovas įrodinėdamas neteisėtą atleidimą rėmėsi ir faktu, kad atsakovas nebesilaikė atleidimo tvarkos, t. y. nesudarė ieškovui galimybės pateikti pasiaiškinimo dėl pateikto formalaus pranešimo apie tariamą darbo tvarkos taisyklių pažeidimą, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino, t. y. nevertino nei teisės aktų reikalavimų, nei suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio ginčuose.

4.9.                      Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos, todėl sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo negalėjo būti priimtas.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Ieškovas aplinkybe, esą negavo 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo, ieškovas 2021 m. gegužės    17 d. ieškinyje nesirėmė, o nurodytą versiją iškėlė tik 2022 m. birželio 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose, todėl toks ieškovo nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių dėl jo naujai užimtos pozicijos tikrumo ir pagrįstumo.

5.2.                      Priešingai negu teigia apeliantas, atsakovės vadovas 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymą ir priėmė būtent dėl tos priežasties, kad apeliantas 2020 m. ėmė nesilaikyti bendrovėje nusistovėjusios darbo tvarkos ir nustojo informuoti atsakovės vadovą apie klientams išrašomas sąskaitas ir jiems išduodamus krovinius.

5.3.                      Apelianto teiginiai apie „nustatytą faktą, kad atsakovės vadovas renka grynuosius pinigus iš laivų kapitonų“ ir apie atsakovės vadovo veiksmus neva siekiant pašalinti ieškovą iš bendrovės yra deklaratyvūs, neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti jokiais juos patvirtinančiais duomenimis.

5.4.                      Apelianto deklaratyvus teiginys, esą „byloje nustatyta, kad paskyras kroviniams išduoti faktiškai išrašė A. T., nes paskyroms išrašyti buvo panaudotas spaudas, kurį naudojo A. T.“, yra melagingas, nepagrįstas jokiais jį patvirtinančiais duomenimis. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad grynųjų pinigų priėmimo kvitai būtų suklastoti, ar kad atsakovės vadovas būtų prisipažinęs juos klastojęs.

5.5.                      Klaipėdos

5.6.                      Apelianto argumentai, kad jis negali būti laikomas padariusiu šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes esą nebuvo tinkamai supažindintas su įsakymu, nepagrįstas, atsižvelgiant į šio atsiliepimo jau nurodytus argumentus ir į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad apeliantas buvo ne tik l iš 2 atsakovės darbuotojų, bet ir l iš 2 jos steigėjų, su verslo partneriu pasidalinusiu bendrovės veiklos sritimis.

5.7.                      Nors bendrovėje ir nebuvo formalizuota apskaitos dokumentų išrašymo ir pasirašymo tvarka, tačiau faktiškai buvo susiklosčiusi praktika, pagal kurią atsakovės vadovas PVM sąskaitas faktūras už atsakovės klientams suteiktas ekspedijavimo paslaugas pavedė išrašyti būtent ieškovui, o ieškovas šią pareigą sistemingai vykdė.

5.8.                      Apeliantas taip pat prašo jam priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą, tačiau aplinkybes apie jo neva patirtus neigiamus išgyvenimus ir psichologinį spaudimą grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į apeliantą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

9.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams teismo sprendimo motyvams.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10.       Apeliantas prašo priimti pakartotinai teismui pateikiamus įrodymus - garso įrašą, kuriame, kaip teigia apeliantas, užfiksuota, kaip įmonės vadovas prisipažįsta, kad iš laivų kapitonų ima grynuosius pinigus, bei teisinasi, kad jis turi mokėti „atkatą“ pagrindinio kliento UAB Klaipėdos jūros krovinių kompanija „Bega“ atitinkamiems darbuotojams.

11.       Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

12.       Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

13.       Apeliantas nurodo, kad garso įrašas, kurį jis prašo prijungti, susijęs su atsakovės vadovo veiksmais, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl atsakovės vadovo, o dėl ieškovo veiksmų teisėtumo, taigi prašomi prijungti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, todėl apelianto prašymas naujus įrodymus prijungti prie bylos netenkinamas.

Faktinės aplinkybės

14.       Nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. atsakovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. T., su ieškovu V. L. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo pareigos – (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. vasario 1 d. pakeistas darbo sutarties 1.2, 1.3 punktai, užimamos pareigos pakeistos į (duomenys neskelbtini), nustatyta 670 Eur mėnesinė alga. Iš pateiktų atsakovės buhalterinių duomenų matyti, kad ieškovas laikotarpiu 2020 m. vasario – kovo mėn. atsakovės vardu klientams PVM sąskaitas faktūras išrašydavo, jas siųsdavo el. paštu atsakovės buhalterei, vadovui ir klientui. 2020 m. gruodžio 9 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui išsiųstas atsakovės direktoriaus įsakymas dėl bendrovės ekspedijuojamų laivų darbo tvarkos Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 gruodžio 21 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovui išsiųstas įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. ekspedijavo laivus (duomenys neskelbtini), kuriais buvo atgabenti atsakovės ekspedijuojami kroviniai. Išduodant krovinius, ieškovas nevykdė atsakovės direktoriaus 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo 2-4 punktų. Ieškovui nustatytas terminas iki 2020 m. gruodžio 28 d. pateikti pasiaiškinimą raštu dėl atsakovės direktoriaus įsakymo nevykdymo. Ieškovas taip pat buvo įspėtas, jog už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą gali būti atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. 2021 m. sausio 8 d. atsakovės direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė apskaitą tvarkančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) atlikti metinę inventorizaciją. 2021 sausio 19 d., 2021 m. sausio 22 d. susirašinėjimas tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovo patvirtina, kad manifestuose nurodytas ekspeditorius (duomenys neskelbtini) buvo pakeista kitu ekspeditoriumi – (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktorė L. G. atsakovės direktorių A. T. informavo, kad ieškovas už 2020 m. nepateikė 24 PVM sąskaitų faktūrų. 2021 vasario 3 d. priimtas atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame konstatuota, kad ieškovas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. gruodžio 6 d. už atsakovės suteiktas krovinių ekspedicijos paslaugas neišrašydamas sąskaitų faktūrų ir (ar) nepateikdamas dokumentų (duomenų), reikalingų sąskaitoms faktūroms išrašyti, taip pat perimdamas į savo vadovaujamą UAB „I. L.“ atsakovės klientus, neįnešdamas į atsakovės sąskaitą atsakovės vardu gautų grynųjų pinigų, ieškovas veikė ne atsakovės interesais ir šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tyčia, galimai nusikalstamai, padarė materialinės žalos atsakovei. Atsakovė nutraukė su ieškovu darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 5-7 punktus. Ieškovas nesutikdamas su atleidimu kreipėsi į teismą prašydamas atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė.

15.       Dėl ginčo

16.       Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

17.       DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Apeliantas teigia, kad dėl 24 PVM faktūrų neišrašymo byloje nustatyta, kad paskyras kroviniams išduoti faktiškai išrašė A. T., nes paskyroms išrašyti buvo panaudotas spaudas, kurį naudojo A. T.. Šis faktas įrodo, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis faktiškai dalyvavo A. T., o ne ieškovas, t. y. jis ne tik, kad negalėjo, tačiau ir neturėjo pareigos išrašyti nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

19.       Byloje nėra ginčo, kad buvo neišrašytos 24 PVM sąskaitos faktūros. Ieškovas teigia, kad santykiuose su trečiaisiais asmenimis faktiškai dalyvavo A. T., o ne ieškovas, t. y. jis ne tik, kad negalėjo, tačiau ir neturėjo pareigos išrašyti nurodytų PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovės vadovas teigia, kad ieškovas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, jis pats kaip vadovas PVM sąskaitas faktūras išrašydavo retai, ieškovas tokį darbą kaip įmonėje dirba virš (duomenys neskelbtini), visos funkcijos yra aiškios ir būdavo aptariamos žodžiu. Iš pateiktų atsakovės buhalterinių duomenų matyti, kad ieškovas laikotarpiu 2020 m. vasario – kovo mėn. atsakovės vardu klientams PVM sąskaitas faktūras išrašydavo, jas siųsdavo el. paštu atsakovės buhalterei, vadovui ir klientui. Atsakovės metinės inventorizacijos metu buvo nustatyta, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. neišrašė ir nepateikė 24 PVM sąskaitų faktūrų, už atsakovės suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas, taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad PVM sąskaitas faktūras atsakovės įmonėje išrašinėjo ieškovas, jis turėjo pareigą sąskaitas faktūras išrašyti. Pažymėtina, kad atsakovė nedidelė paslaugas teikianti įmonė, ginčui aktualiu laikotarpiu turėjusi tik 2 darbuotojus, vienas iš kurių komercijos direktoriaus pareigas ėjęs ieškovas, kuris tuo pačiu buvo ir atsakovės steigėjas bei akcininkas ekspedijavimo srities profesionalas, turintis 20 metų patirtį, kuriam buvo/turėjo būti žinoma ir suprantama atsakovės ekspedijuotiems laivams taikyta sąskaitų išrašymo bei krovinių išdavimo tvarka, ir kuris nuo darbo bendrovėje pradžios nurodytos tvarkos laikėsi. Nustačius, kad PVM sąskaitas faktūras įmonėje turėjo pareigą išrašyti ir pateikti ieškovas, neturi teisinės reikšmės ieškovo nurodyta aplinkybė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymas ieškovui nebuvo įteiktas ir ieškovas su juo nebuvo supažindintas. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas už 2020 m. nepateikdamas 24 PVM sąskaitų faktūrų padarė tiesioginę žalą atsakovei, nes paslaugas atsakovės vardu teikė, tačiau apmokėjimas už paslaugas iš klientų nebuvo gautas.

20.       Taip pat byloje nustatyta, kad 2021 sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siunčia manifestus, kuriuose nurodytas ekspeditorius (duomenys neskelbtini), o 2021 m. sausio 22 d. ieškovas išsiunčia el. laišką, kuriame nurodyta, kad krovinio ekspeditorius yra UAB (duomenys neskelbtini) ir prisegami manifestai su UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitais, pakeisti manifestai buvo išsiųsti būtent iš ieškovo el. pašto.

21.       Apeliantas teigia, kad tik krovinio siuntėjas sprendžia, kokia įmonė teiks paslaugas ir siuntėjai pasirinko UAB (duomenys neskelbtini), t. y. manifestus keitė siuntėjas, šią poziciją teisme patvirtino/pripažino ir atsakovės atstovas.

22.       Pripažintina, kad tik krovinio siuntėjas sprendžia, kokia įmonė teiks paslaugas, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad siuntėjas pakeistas ieškovo iniciatyva, pakeisti manifestai buvo išsiųsti būtent iš ieškovo el. pašto. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo veiksmai, pakeičiant manifestuose atsakovę į kitą ieškovo vadovaujamą įmonę, sukūrė neigiamus ekonominius padarinius atsakovei, ieškovas nesielgė kaip lojalus atsakovės darbuotojas, siekė atsakovei pakenkti.

23.       Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas neišrašydamas sąskaitų faktūrų ir (ar) nepateikdamas dokumentų (duomenų), reikalingų sąskaitoms faktūroms išrašyti, taip pat perimdamas į savo vadovaujamą(duomenys neskelbtini) atsakovės klientus, neįnešdamas į atsakovės sąskaitą atsakovės vardu gautų grynųjų pinigų, ieškovas veikė ne atsakovės interesais ir šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, tyčia, galimai nusikalstamai, padarė materialinės žalos atsakovei, todėl darbo sutartis pagal DK straipsnio 3 dalies 5-7 punktus nutraukta pagrįstai.

24.       Apeliantas teigia, kad teismo teiginys, kad ieškovas iš laivų kapitonų grynaisiais pinigais paėmė 13 585 JAV dolerių (~11 202,28 EUR) ir nepateikė jų apskaitą tvarkančiai įmonei yra nepagrįstas ir neteisėtas, priešingai pateikti duomenys, kad atsakovo vadovas A. T. renka grynuosius pinigus iš laivų kapitonų. Taip pat pagal teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad pateikti vaučeriai yra suklastoti.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl minėtų grynųjų pinigų paėmimo konstatavo, kad įrodymai, kuriais atsakovė grindžia šį atleidimo pagrindą, nėra pakankami ir patikimi. Atsakovė dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisakyti neturi pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis).

26.       Apeliantas teigia, kad atsakovė nesilaikė darbo sutarties nutraukimo tvarkos, o ieškovas neturėjo galimybės pateikti atsakovei pasiaiškinimų, kuriuos būtų galėjęs pateikti tik gavęs prieigą prie atsakovės dokumentų.

27.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2021 vasario 3 d. atsakovės direktoriaus įsakyme Nr. 2021020301 nurodyti darbo drausmės pažeidimai buvo susiję su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu įmonėms, taip pat ieškovo vadovaujama įmone (duomenys neskelbtini) bei grynųjų pinigų paėmimu ir neįnešimu į atsakovės banko sąskaitą, todėl ieškovui teikiant paaiškinimą atsakovei dėl padarytų pažeidimų, specialių prisijungimų prie įmonės sistemų nereikėjo. Taigi nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė nesilaikė darbo sutarties nutraukimo tvarkos, nes paaiškinimą atsakovei būtų galėjęs pateikti tik gavęs prieigą prie atsakovės dokumentų.

28.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos, todėl sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo negalėjo būti priimtas.

29.       DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

30.       Nustatyta, kad 2021 m. sausio 8 d. atsakovės direktorius įsakymu Nr. 2021010801 nurodyta apskaitą tvarkančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) atlikti metinę inventorizaciją, taigi terminas nutraukti darbo sutartį prasitęsė iki dvejų metų (DK 58 straipsnio 6 dalis). 2021 sausio 19 d., 2021 m. sausio 22 d. susirašinėjimas tarp (duomenys neskelbtini) ir ieškovo patvirtina, kad manifestuose nurodytas ekspeditorius (duomenys neskelbtini) buvo pakeista kitu ekspeditoriumi – UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad 2021 vasario 3 d. priimtas atsakovės direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo, nei 2 metų terminas, nei 1 mėnesio terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo nėra praleisti.

31.       Atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, pagrįstai atmesti ir kiti iš jo kylantys išvestiniai reikalavimai dėl ieškovo grąžinimo į komercijos direktoriaus pareigas ir dėl neišmokėtų išmokų priteisimo, netesybų priteisimo ir pravaikštų priteisimo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų ieškovės pareikštų reikalavimų ir dėl visų atsakovų pateiktų atsikirtimų, išsamiai išnagrinėjo visas bylai svarbias aplinkybes, iš esmės aptarė visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertino, todėl konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl to galėjo būti neatskleista bylos esmė, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017).

33.       Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materilinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

35.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

36.       Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. L. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.