Civilinė byla Nr. e3K-3-135-1120/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00666-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.14; 2.6.8.11.5; 2.6.16.8.1; 3.2.4.8.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. (E. K.) kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., Neringos savivaldybės administracija ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomojamo valstybinės žemės sklypo atlaisvinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė panaikinti atsakovės skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1497-(14.13.104.) ir atsakovės 2023 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 1SS-1452-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl atsakovės skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1497-(14.13.104.) panaikinimo.
3. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės gavo 2023 m. gegužės 17 d. raštą 13SD-1497-(14.13.104.), kuriame buvo nurodyta atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas), kurio nenumatoma naudoti pastatams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Poilsio nameliai) eksploatuoti. Ieškovas šį atsakovės raštą apskundė ir reikalavo įpareigoti atsakingus asmenis pradėti Žemės sklype esančių statinių išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūrą. Atsakovė skundo netenkino. Atsakovės reikalavimas atlaisvinti Žemės sklypą grindžiamas tuo, kad Žemės sklype be valstybinės žemės patikėtinio (nuomotojo) sutikimo pastatyti statiniai – Poilsio nameliai – nėra laikytini teisėtai pastatytais statiniais, todėl Valstybinėje žemėje teisėtai pastatytų statinių ir įrenginių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo valstybės nuosavybėn tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 3D-462, (toliau – Aprašas) nuostatos šiuo atveju netaikomos, be to, yra pasibaigusi 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0483 (toliau – Nuomos sutartis). Atsakovės teiginiai apie tariamai neteisėtai atliktus statinių kapitalinio remonto darbus ir apie neteisėtą Poilsio namelių statybą yra paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (civilinės bylos teisminis procesinis Nr. 2-06-3-10591-2015-5). Atsakovės reikalavimas atlaisvinti Žemės sklypą, t. y. nugriauti teisėtai pastatytus statinius, yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog nors valstybinės žemės nuomos sutartyse (dėl Žemės sklypo) buvo nustatyta ginčo žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė, tačiau ginčo žemės sklypas nuo 2010 m. kovo 26 d. galėjo būti naudojamas tik miškų ūkiui. Ieškovas kartu su bendraturte 2014 m. atliko Žemės sklype esančių Poilsio namelių, pastatytų iki 2010 m. kovo 26 d., kapitalinį remontą. Tą darė žinodami, kad valstybinės žemės nuomos sutartys netrukus pasibaigs ir, tikėtina, nebus nei pratęstos, nei atnaujintos, be to, žinodami, kad nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti Žemės sklype bet kokius esančius pastatus ir draudė vykdyti naujų pastatų statybą, o žemę eksploatuoti pagal kitą paskirtį nei miškų ūkio paskirties veikla. Akivaizdu, jog, esant tiek įpareigojimui nugriauti statinius, tiek ir draudimui užsiimti naujų statinių statyba Žemės sklype, jokio pobūdžio Poilsio namelių remonto darbai negalėjo būti atliekami. Nors ieškovas ir teisėtai įsigijo namelius (ar kas tuo metu buvo iš jų likę) ir savo rizika atliko šių namelių kapitalinį remontą, žinodamas apie visus apribojimus tam sklypui ir kad Poilsio nameliai vis tiek turės būti nugriauti, tai nesudaro pagrindo ieškovui nevykdyti pasibaigusios Nuomos sutarties reikalavimų dėl nuomoto Žemės sklypo grąžinimo ir sutvarkymo.
6. Teismas, atsižvelgdamas į Žemės sklypo specifiką, ypatingą Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą ir konkrečią parko teritorijų paskirtį, padarė išvadą, jog tiek atsakovės skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 13SD-1497-(14.13.104.), tiek ir atsakovės 2023 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 1SS-1452-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl atsakovės skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1497-(14.13.104.) panaikinimo, buvo parengti remiantis galiojančiais teisės aktais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be to, jie yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys ieškovui jokių pasekmių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų naikinti. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog šiuo atveju būtų pagrindas naikinti ieškovo ieškiniu skundžiamus atsakovės raštus, todėl pripažino, kad ieškinys yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl yra atmestinas.
7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2025 m. sausio 9 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir 2024 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Kolegija nurodė, kad nors, kaip teigia ieškovas, specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuojančiuose pirmosios instancijos teismo paminėtuose teisės aktuose nėra tiesioginių nuostatų, įpareigojančių griauti statinius, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad, panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, pasikeitė nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis. Esant šioms aplinkybėms, pasikeitus nuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirčiai, Žemės sklypas galėjo būti naudojamas tik miškų ūkiui.
9. Kolegija nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas kartu su bendraturte 2014 m. atliko Žemės sklype esančių Poilsio namelių kapitalinį remontą. Akivaizdu, kad jie tai darė žinodami, jog valstybinės žemės nuomos sutartys netrukus pasibaigs ir, tikėtina, nebus nei pratęstos, nei atnaujintos, be to, žinodami, kad nuo 2010 m. kovo 26 d. galiojusios teisės normos įpareigojo nugriauti Žemės sklype bet kokius esančius pastatus ir draudė vykdyti naujų pastatų statybą, o žemę eksploatuoti pagal kitą paskirtį nei miškų ūkio paskirties veikla. Akivaizdu ir tai, jog, esant tiek įpareigojimui nugriauti statinius, tiek ir draudimui užsiimti naujų statinių statyba Žemės sklype, jokio pobūdžio Poilsio namelių remonto darbai negalėjo būti atliekami. Nors ieškovas ir teisėtai įsigijo Poilsio namelius (ar kas tuo metu buvo iš jų likę) ir savo rizika atliko šių Poilsio namelių kapitalinį remontą (žinodamas apie visus apribojimus tam sklypui ir kad Poilsio nameliai vis tiek turės būti nugriauti), tai nesudaro pagrindo ieškovui nevykdyti pasibaigusios Nuomos sutarties reikalavimų dėl nuomoto Žemės sklypo sutvarkymo ir grąžinimo.
10. Kolegija konstatavo, kad 2013 m. vasario 28 d. planinės apžiūros aktas patvirtina, jog Valstybine žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0483 išnuomotame Žemės sklype buvę Poilsio nameliai 2013 m. vasario 28 d. buvo sugriauti arba nugriuvę, o Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažinus minėtą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu, pagal tuo metu galiojusias teisės normas ginčo žemės sklype nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų buvusios pionierių stovyklos poilsio namelių kapitalinio remonto darbus.
11. Tiek atsakovės skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 13SD-1497-(14.13.104.), tiek ir 2023 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 1SS-1452-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovo skundas dėl atsakovės skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1497-(14.13.104.) panaikinimo, buvo parengti remiantis galiojančiais teisės aktais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be to, jie yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys ieškovui teisinių pasekmių, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti minėtus raštus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismai netinkamai taikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje (įstatymo Nr. IX-391, 2001-06-21, Žin. 2001, Nr. 55-1948 (2001 m. birželio 27 d.), redakcija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 straipsnio 9 punkte ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose įtvirtintas teisės normas. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovui priklausantys statiniai dar 2013 metais buvo sunykę. Tokia išvada buvo grindžiama atsakovės specialistų 2013 m. vasario 28 d. surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte, kuriame konstatuota, kad ieškovui priklausantys statiniai buvo sugriuvę arba nugriauti. Byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad visi ginčo teritorijoje esantys ar buvę statiniai buvo pastatyti valstybinėje žemėje 1961–1965 metais. Ieškovui priklausantys statiniai buvo pastatyti 1965 metais ir teisės aktų nustatyta tvarka statiniai buvo ir yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, taip pat į šiuos statinius yra įregistruotos ieškovo daiktinės teisės. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojantys teisės aktai nustatė, kad nekilnojamieji daiktai (ginčo atveju – Poilsio nameliai) galėjo būti laikomi sunykusiais tik po to, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami kompetentingų valstybinių institucijų išduoti dokumentai ir šių dokumentų pagrindu nekilnojamieji daiktai išregistruojami iš viešo Nekilnojamojo turto registro. Atsakovės specialistų 2013 m. vasario 28 d. surašytus aktus teismai nepagrįstai laikė dokumentais, patvirtinančiais faktą, kad ieškovui priklausantys Poilsio nameliai 2013 metais jau buvo sunykę. Šių aktų bei teismo padarytų išvadų nepagrįstumą patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos(toliau – VTPSI) 2015 m. birželio 19 d. išvada Nr. (7.9)20-9072, kurioje patvirtinta, kad toje pačioje teritorijoje esančių statinių, taip pat ir ieškovui priklausančių Poilsio namelių, remonto darbai atitiko galiojusius teisės aktų reikalavimus. Minėtą dokumentą parengė būtent ta valstybinė institucija, kuri pagal galiojančius teisės aktus turi teisę konstatuoti nekilnojamojo daikto sunykimo faktą.
12.2. Teismai netinkamai taikė ir pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį. Teismai nurodė, kad skundžiami raštai jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukelia ir negali būti ginčo objektas teisme. Tokios teismų išvados prieštarauja tiek skundžiamų raštų turiniui, tiek teismų skundžiamuose procesiniuose sprendimuose išdėstytiems argumentams dėl skundžiamų atsakovės raštų pagrįstumo. Skundžiamuose raštuose yra išreikštas atsakovės reikalavimas, kad ieškovas savo lėšomis nugriautų Žemės sklype esančius Poilsio namelius, sutvarkytų Žemės sklypą, o už šiuos statinius jam niekaip nebūtų atlyginta.
12.3. Teismai netinkamai taikė ir pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismai neturėjo pagrindo daryti išvados, kad Žemės sklypo sutvarkymas ir grąžinimas turi būti vykdomas vadovaujantis CK 6.557 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes jokių statinių be atsakovės leidimo ieškovas nestatė. Ieškovui bei statinių bendraturtei nuosavybės teise priklausantys Poilsio nameliai buvo pastatyti 1965 metais, t. y. iki nuomos sutarčių sudarymo, o Žemės sklypo Nuomos sutartis buvo sudaryta dėl tame Žemės sklype jau esančių Poilsio namelių eksploatavimo. Šis faktas yra konstatuotas ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5), kurioje buvo sprendžiamas ginčas, be kita ko, tarp atsakovės ir ieškovo, atsakovė byloje buvo pareiškusi priešieškinį ieškovui ir kitiems bendraturčiams su reikalavimu per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jiems priklausančius statinius ir sutvarkyti teritoriją. Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad statiniai buvo atstatyti 2014–2015 m. atlikus savavališkus namelių atstatymo darbus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu atsakovės priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio paliko galioti. Nors civilinė byla taip pat buvo nagrinėjama ir kasacine tvarka – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2018 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018, tačiau atsakovė kasacinio skundo byloje neteikė, t. y. pripažino, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.
12.4. Teismai, nusprendę, kad ieškovas savo lėšomis ir be jokio atlygio privalo nugriauti Žemės sklype esančius jam priklausančius Poilsio namelius, netinkamai taikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.93 straipsnyje, 6.557 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Ieškovas sutinka, kad susiklostė situacija, kai valstybė, kaip Žemės sklypo savininkė, ir ieškovas, kaip statinių (Poilsio namelių), stovinčių ant Žemės sklypo, bendraturtis, nebegali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių į šalims priklausančius nekilnojamuosius daiktus, nes dėl teisės aktais nustatytos Žemės sklypo paskirties (miškų ūkio) tolesnis ieškovui kartu su trečiuoju asmeniu priklausančių statinių naudojimas yra neįmanomas. Dėl Žemės sklype esančių statinių valstybė taip pat negali užtikrinti, kad šis žemės sklypas būtų tinkamai naudojamas pagal savo paskirtį. Tačiau ieškovas kartu su trečiuoju asmeniu yra teisėti Poilsio namelių savininkai (bendraturčiai), todėl reikalavimas neatlygintinai nugriauti šiuos statinius negali būti laikomas pagrįstu. Ieškovo nuomone, pasibaigus nuomos sutarčių terminui, atsakovė privalėjo perimti Žemės sklypą tokios pat būklės, kaip ir iki nuomos sutarties sudarymo, t. y. su Žemės sklype esančiais statiniais, todėl skundžiamuose raštuose išreikšti reikalavimai atlaisvinti Žemės sklypą negali būti laikomi pagrįstais. Atsakovė privalėjo vadovautis Aprašo nuostatomis ir pradėti procedūras, susijusias su Žemės sklype esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn, arba spręsti klausimą dėl kompensacijos už Žemės sklype esančius Poilsio namelius išmokėjimo.
12.5. Pirmosios instancijos teismas priimto sprendimo pagrįstumą taip pat grindė kitose civilinėse bylose Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. priimtais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-1131-323/2024 ir civilinėje byloje Nr. e2-1241-323/2024, nors sprendimo priėmimo metu jie dar nebuvo įsiteisėję. Civilinėje byloje Nr. 2-1131-323/2024 buvo nagrinėjamas trečiojo asmens ieškinys dėl atsakovės raštų panaikinimo. Šiais raštais atsakovė reikalavo, kad trečiasis asmuo atlaisvintų (nugriautų) ir tuos Poilsio namelius, kurie yra ir šios civilinės bylos ginčo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje jau vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-769-889/2024 ir 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-770-513/2024, kuriomis Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. priimti sprendimai buvo palikti galioti. Šiuo metu nurodyti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimai bei Klaipėdos apygardos teismo nutartys kasacinio teismo procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. e3K-3-57-1075/2025 ir Nr. e3K-3-66-403/2025 yra pakeisti.
13. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Teismai konstatavo, jog atsakovės skyriai 2013 m. vasario 28 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje (surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-4) ir nustatė, kad Žemės sklype nebebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Taigi, ieškovui priklausantys Poilsio nameliai Žemės sklype jau nebeegzistavo 2013 m. vasario 28 d. Įvertinus tai, kad VTPSI Žemės sklype esančių Poilsio namelių patikrinimą atliko gerokai vėliau (2015 m. birželio 19 d.), t. y. po to, kai šie pastatai miško žemėje jau buvo atstatyti (ir tai padaryta neturint Žemės sklypo savininko teises įgyvendinančio subjekto – atsakovės sutikimo), darytina vienareikšmiška išvada, kad tokie statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, todėl teismai visiškai pagrįstai priėmė išvadą, kad pagal tuo metu galiojusias teisės normas Žemės sklype nebuvo galimi pastatų statybos darbai, įskaitant ir faktiškai sunaikintų ar apgadintų Poilsio namelių kapitalinio remonto darbus.
13.2. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-103-524/2016 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10586-2015-9) taip pat buvo konstatuotas statybos Žemės sklype negalimumas. Šioje byloje teismas nurodė, kad neteisėtai atstatyti statiniai turi būti nugriauti, nes statybos darbai buvo atliekami žinant, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas draudžia vykdyti tokią veiklą. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad pagal į bylą pateiktus dokumentus, susijusius su Poilsio namelių atstatymo darbais, turėjo būti vykdomi net poilsio namelių naujų pamatų mūrijimo darbai ir pagaminti surenkamų konstrukcijų nameliai. Minėtoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad VTPSI, vykdydama statybos Žemės sklype patikrinimą, nesivadovavo teritorijų planavimo dokumentais ir neturėjo informacijos apie tai, kad minėtame Žemės sklype esantys statiniai yra likviduojami.
13.3. Šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas sunykusių pastatų (Poilsio namelių) išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro klausimas. Atsakovė ieškovo prašomais panaikinti raštais prašė tik atlaisvinti Žemės sklypą, kurio nenumatoma ar negalima naudoti Poilsio nameliams eksploatuoti, t. y. ieškovo buvo prašoma tik įvykdyti Nuomos sutarties 13 punkte įtvirtintą nuostatą – pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su Poilsio namelių teisine registracija (išregistravimu), yra atmestini kaip juridiškai nereikšmingi šiai bylai.
13.4. Ieškovo ginčijami raštai yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys ieškovui teisinių pasekmių (galimų teisinių pasekmių negalėjo nurodyti ir pats ieškovas nei teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje), o iš to išplaukia, kad šie raštai negali (negalėjo) būti ginčo objektas teisme. Šiuos teiginius patvirtina minėtų raštų turinys, nors ieškovas bylą nagrinėjusius teismus bandė įtikinti priešingai, tačiau tokiai savo pozicijai pagrįsti nesugebėjo pateikti tinkamų argumentų ar įrodymų, todėl teismų procesiniuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad skundžiami raštai yra tik informacinio pobūdžio pranešimai, nesukeliantys ieškovui jokių teisinių pasekmių.
13.5. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nuomos sutarties 13 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog pasibaigus nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininko lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, todėl ieškovas privalo laikytis šio sutartinio įsipareigojimo ir jį įvykdyti. Be to, Nuomos sutarties 5 punkte taip pat buvo nurodyta, kad pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba vykdoma pagal Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Ieškovas neginčijo fakto, jog 2013 m. vasario 28 d. atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje ir jo metu nustatė, kad Žemės sklype nebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Taip pat ieškovas nenurodė nesutikimo argumentų dėl atsakovės konstatuoto fakto, jog nuomotojas (atsakovė) Žemės sklype sutikimo dėl pastatų rekonstrukcijos ar naujų pastatų statybos nėra išdavęs. Ieškovas, žinodamas, kad Nuomos sutartis netrukus pasibaigs ir kad tuo metu galiojo draudimai vykdyti naujų pastatų statybą, nes Žemės sklypas minėtoje vietoje negalėjo būti eksploatuojamas kitai nei miškų ūkio paskirties veiklai, savo valia 2014–2015 m. vykdė statybos darbus, atkurdamas faktiškai išnykusius pastatus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė, prašydama ieškovo atlaisvinti Žemės sklypą, kurio nenumatoma naudoti Poilsio nameliams, teisėtai atsisakė spręsti klausimą dėl jam priklausančių Poilsio namelių išpirkimo valstybės nuosavybėn, todėl skundžiamais procesiniais sprendimais teismai pagrįstai konstatavo, jog civilinėje byloje pareikštas ieškinys turi būti atmestas.
13.6. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovui priklausančius Poilsio namelius ir sutvarkyti teritoriją, nes priešieškinis buvo atmestas Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu, o šis buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Svarbu pažymėti, kad minėtoje byloje priešieškinio reikalavimai buvo grindžiami kitomis aplinkybėmis nei šioje byloje, kai sprendžiami klausimai dėl pasibaigusios Nuomos sutarties teisinių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo nurodyta byla (Nr. e3K-3-18-695/2018) neturi prejudicinės galios nagrinėjamam klausimui dėl Žemės sklypo atlaisvinimo pagal Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes šių bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl skundžiamų raštų reikšmės
14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, konstatuodami, jog skundžiami raštai ieškovui teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo objektas teisme, netinkamai taikė ir pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį.
15. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas).
16. Tam, kad galima būtų konstatuoti asmens materialinį teisinį suinteresuotumą, būtina nustatyti: pirma, kad asmuo turi teisę ar teisėtą interesą, antra, kad asmens reikalavimo patenkinimas jam sukeltų materialinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-701/2024, 36 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismai nusprendė, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – reikalavimas pripažinti atsakovės 2023 m. gegužės 17 d. ir 2023 m. rugsėjo 11 d. raštus negaliojančiais – netenkina antrosios materialinio suinteresuotumo sąlygos – šio reikalavimo patenkinimas nesukeltų ieškovui materialinių teisinių padarinių.
17. Byloje teismų nustatyta, kad atsakovė 2023 m. gegužės 17 d. raštu kreipėsi į ieškovą prašydama atlaisvinti Žemės sklypą iki nustatyto termino. Ieškovas, nesutikdamas su minėtu 2023 m. gegužės 17 d. raštu, 2023 m. birželio 5 d. pateikė skundą atsakovės direktoriui, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą ir įpareigoti atsakingus asmenis pradėti įgyvendinti Aprašo nuostatas, susijusias su Žemės sklypu ir jame esančių Poilsio namelių išpirkimu valstybės nuosavybėn. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 11 d. raštu nurodė, kad ieškovo skundas dėl 2023 m. gegužės 17 d. rašto yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. ir 2023 m. rugsėjo 11 d. raštus.
18. Bylą nagrinėję teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodė, kad ieškovo prašomi naikinti raštai yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys ieškovui teisinių pasekmių, todėl nėra teisinio pagrindo juos naikinti. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismų vertinimu tik iš dalies dėl šių argumentų.
19. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas administracinės procedūros apibrėžimas – pagal šį įstatymą, viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Atitinkamai to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.
20. Iš 2023 m. gegužės 17 d. atsakovės rašto turinio matyti, kad ieškovas šiuo raštu buvo informuotas apie Nuomos sutarties pasibaigimą bei prašomas vykdyti sutarčių 13 punkte numatytą sąlygą – pasibaigus nuomos terminui žemę sutvarkyti nuomininko lėšomis ir grąžinti nuomotojai tinkančioje naudoti būklėje ir atlaisvinti žemės sklypą. Todėl teismai pagrįstai nurodė, kad informacinio turinio 2023 m. gegužės 17 d. rašto panaikinimas nesukurtų ieškovui jokių materialinių teisinių pasekmių.
21. Tačiau 2023 m. rugsėjo 11 d. raštu buvo atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti 2023 m. gegužės 17 d. raštą, kuriuo prašoma ieškovo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą, ir reikalavimas pradėti įgyvendinti valstybinėje žemėje pastatytų statinių, kurie nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, išpirkimo procedūras. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas VAĮ nuostatas dėl administracinio sprendimo požymių, nurodo, kad minėtu raštu yra išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, taigi priimtas atsakovės administracinis sprendimas dėl atsisakymo išpirkti Poilsio namelius, todėl nusprendžia, kad šis sprendimas sukėlė teisines pasekmes ieškovui ir jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą jį skųsti.
Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo
22. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nes civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl Nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumo, atsakovė buvo pareiškusi priešieškinį ieškovui ir kitiems bendraturčiams su reikalavimu per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausančius Poilsio namelius ir sutvarkyti teritoriją. Šis priešieškinis buvo atmestas. Skundžiamų teismų procesinių sprendimų išvados dėl neteisėtai atlikto Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, ieškovo vertinimu, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.
23. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, 29 punktas).
25. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinio fakto buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas laiko prejudiciniu faktu aplinkybę, jog ankstesnėje byloje buvo išspręstas ginčo dėl pastatų remonto (atstatymo) teisėtumo klausimas. Įvertinusi teismų procesinius sprendimus ieškovo nurodytoje byloje, teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, jog aplinkybė dėl Poilsio namelių remonto teisėtumo pripažintina šioje byloje prejudiciniu faktu.
27. Pažymėtina tai, kad ieškovo nurodomoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-06-3-10591-2015-5) apeliacinės instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė iš esmės motyvuodamas tik tuo, kad pripažinus, jog atsakovė neteisėtai nutraukė ginčo nuomos sutartis ir jos galioja, atsakovės reikalavimas pašalinti namelių fragmentus ir sutvarkyti teritoriją yra nepagrįstas. Ir nors ieškovo minėtoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas pritarė, kad ieškovui priklausantys Poilsio nameliai kapitaliai suremontuoti teisėtai, tačiau aplinkybė, ar ginčo pastatai suremontuoti teisėtai, šalių sudarytos Nuomos sutarties pabaigą reglamentuojančių sąlygų kontekste nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybę, kad minėtoje byloje klausimas dėl pastatų teisėtumo sutartinių santykių pasibaigimo kontekste nebuvo sprendžiamas, patvirtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog klausimai, susiję su ginčo namelių fragmentų pašalinimu, turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarčių sąlygas.
Dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą CK 6.557 straipsnio 2 dalies pagrindu ir valstybės pareigos išpirkti statinį
28. Kasaciniu skundu ieškovas teigia, kad bylą nagrinėję teismai, nusprendę, jog ieškovas savo lėšomis ir be jokio atlygio privalo nugriauti Žemės sklype esančius Poilsio namelius, netinkamai taikė CK 6.557 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas. Ieškovo vertinimu, pasibaigus Nuomos sutarties terminui, atsakovė privalėjo perimti Žemės sklypą tokios pat būklės, kaip ir iki Nuomos sutarties sudarymo, t. y. su Žemės sklype esančiais statiniais, ir už jų vertę kompensuoti ieškovui. Ieškovas nurodo ir antrąjį kompensavimo už namelius pagrindą – Aprašą, kuriuo atsakovė privalėjo vadovautis ir pradėti procedūras, susijusias su Žemės sklype esančių statinių išpirkimu valstybės nuosavybėn.
29. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kaip minėta, ieškovą ir atsakovę siejo valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl nuomotojo ir nuomininko teises ir pareigas dėl nuomininkui priklausančių pastatų pasibaigus Nuomos sutarčiai reglamentuoja šios sutarties nuostatos ir bendrosios sutarčių teisės normos, įtvirtintos CK. Be to, atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, galintis pradėti Žemės sklype esančių Poilsio namelių išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūrą, jei būtų nustatytos Apraše įtvirtintos sąlygos, įpareigojančios atsakovę tai daryti. Atsižvelgdama į kasaciniu skundu suformuluotą kasacinės bylos dalyką, teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisakys dėl ieškovo teisės į kompensaciją už pastatus abiem šiais pagrindais – ar ieškovui turi būti atlyginta už Poilsio namelius ir kaip turi būti sprendžiamas sklypo sutvarkymo klausimas Nuomos sutarties pagrindu, taip pat dėl to, ar atsakovė privalo Žemės sklype esančius statinius išpirkti valstybės nuosavybėn Aprašo pagrindu.
Dėl kompensacijos už nuomininko pastatus Nuomos sutarties pagrindu
30. Teismai nagrinėjamoje byloje klausimą dėl Poilsio namelių pašalinimo sprendė pagal sąlygas, įtvirtintas Nuomos sutarties 4 ir 13 punktuose. Nuomos sutarties 13 punkte nustatyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkamos naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus. Nuomos sutarties 4.1 punkte teigiama, kad pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sąlygos pasibaigus nuomos terminui nustatomos pagal CK 6.557 straipsnio nuostatas.
31. CK 6.557 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, pasibaigus žemės nuomos terminui arba nutraukus žemės nuomos sutartį prieš terminą, už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius, kurių statybos galimybė buvo nustatyta žemės nuomos sutartyje, nuomininkui žemės savininkas kompensuoja, o kai pastatai lieka buvusiam žemės nuomininkui nuosavybės teise, šis turi teisę į žemės servitutą, jeigu tai buvo nustatyta žemės nuomos sutartyje arba papildomame rašytiniame susitarime. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pastatai, statiniai ar įrenginiai pastatyti be leidimo arba pastatyti žemės nuomos sutartyje nenurodyti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuomininkas privalo juos nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Kai nuomininkas to nepadaro, jo lėšomis tai padaro nuomotojas arba tie pastatai, statiniai bei įrenginiai pereina nuomotojui nuosavybės teise, jeigu jie tenkina teritorijų planavimo dokumentų nustatytus reikalavimus ir įteisinami įstatymų nustatyta tvarka.
32. Kadangi šalys Nuomos sutartimi susitarė, kad pastatų vertės kompensavimo ir sklypo sutvarkymo klausimas pasibaigus nuomos terminui vyks pagal CK 6.557 straipsnio nuostatas, atsakovės pareiga kompensuoti ieškovui už pastatus ir ieškovo pareiga savo lėšomis sutvarkyti sklypą priklauso nuo to, ar pastatai suremontuoti (atstatyti) teisėtai.
33. Bylą nagrinėjusių teismų požiūriu, ieškovo pastatai buvo atstatyti neteisėtai, dviem pagrindais – pirma, namelių atstatymas prieštaravo 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai – generaliniam planui (toliau – Schema), Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą pakeitusiam Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimui Nr. 702, patvirtinusiam Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, antra, ieškovas veikė savo rizika, pažeisdamas sutarčių vykdymo principus, ir todėl jo atlikti Poilsio namelių atstatymo darbai yra neteisėti. Ieškovas kasaciniu skundu teigia, kad Poilsio nameliai yra pastatyti teisėtai, todėl nuomotoja turi kompensuoti jam pastatų vertę.
34. Teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka, kad teismai netinkamai nusprendė, jog ieškovo pastatai visa apimtimi pastatyti neteisėtai, tačiau pritaria teismų išvadai, kad ieškovo atliktas Poilsio namelių kapitalinis remontas buvo neteisėtas Nuomos sutarties sąlygų kontekste.
35. CK 6.200 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinti sutarties vykdymo principai, nustatyta, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, be to, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nuomininkas, sudaręs žemės nuomos sutartį tam tikram terminui, turi teisę remontuoti jam nuosavybės teise priklausančius statinius, kuriems eksploatuoti žemė išnuomota, tačiau investicijų ir remonto mastą bei pobūdį (pvz., remontuoti minimaliai ar kapitaliai, pritaikant statinį perkelti į kitą vietovę nepadarant jam žalos) turi pasirinkti atsižvelgdamas į žemės nuomos sutartyje nurodytą laikotarpį (žr. plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 52 punktas).
36. Nuomos sutarties 5 punkte buvo įtvirtinta, kad pastatų rekonstrukcija ir naujų statyba vykdoma pagal Sprendimu Nr. 151 patvirtintą teritorijos detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Ieškovas teigia, kad jis nevykdė pastatų rekonstrukcijos ir naujos statybos, atliko tik kapitalinį remontą, todėl nuomotojo sutikimo nereikėjo ir dėl to pastatai suremontuoti teisėtai.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vertinant, ar ieškovas teisėtai remontavo pastatus, atsižvelgtina į kapitalinio remonto pradžioje (2014 m.) susiklosčiusią teisinę situaciją. Taisyklė, kad statinių savininko lūkesčių teisėtumas vertintinas atsižvelgiant į sudarytos sutarties sąlygas bei teisės normų, reglamentuojančių jo nuomojamo sklypo naudojimo ir apsaugos režimą, visumą (žr. plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, 51 punktą), suformuluota kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo padarinius tuo atveju, kai paaiškėja, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, aiškinimo ir taikymo, tačiau aktuali ir tuo atveju, kai vykdant valstybinės žemės nuomos sutartį pasikeičia nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis.
38. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas Žemės sklype esančius Poilsio namelius atstatė, vykdydamas kapitalinį remontą, 2014 metais. Ieškovui dar nepradėjus Žemės sklype esančių Poilsio namelių atstatymo darbų, prasidėjo teisminis procesas administraciniuose teismuose dėl Sprendimo Nr. 151 teisėtumo, šiame procese ieškovas dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Sprendimas Nr. 151 buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Schemai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Schemą pakeitusiame Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija buvo pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuomos sutarties sudarymo metu galiojęs teritorijos, kurioje buvo Poilsio nameliai, detalusis planas galėjo lemti ieškovo lūkestį, kad jis galės atstatyti Poilsio namelius be atsakovės sutikimo kapitalinio remonto būdu. Vis dėlto, Nuomos sutarties galiojimo metu iš esmės pakitus teisinėms aplinkybėms dėl ginčo sklypo naudojimo paskirties (panaikinus Sprendimą Nr. 151 ir juo patvirtintą detalųjį planą), apie kurias ieškovas žinojo prieš atlikdamas remonto darbus, likus trejiems metams iki Nuomos sutarties termino pabaigos, jo sprendimas atlikti Poilsio namelių remonto darbus vertintinas kaip pažeidžiantis CK įtvirtintą reikalavimą sutartį vykdyti sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis su nuomotoja, taip pat vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu nuomotojai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, įvertinęs įsiteisėjusius administracinių teismų procesinius sprendimus, turėjo galimybę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti Nuomos sutarties nutraukimo ir (ar) nuostolių atlyginimo, tačiau jais nesinaudojo.
40. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismų išvada šioje byloje, kad visi ieškovui priklausantys Poilsio nameliai turi būti pašalinti jo lėšomis ir už juos neturi būti kompensuota. Poilsio nameliai, kokios būklės jie buvo išlikę iki 2010 m. (iki teismų procesinių sprendimų, kuriais panaikintas Sprendimas Nr. 151, įsiteisėjimo), vertintini kaip pastatyti teisėtai pareigos nugriauti juos savo lėšomis ir pareigos kompensuoti Poilsio namelių vertę kontekste. Toks Poilsio namelių statybos teisėtumo vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-1075/2025, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su šia byla (abiejose bylose reiškiami reikalavimai panaikinti atitinkamus raštus; abiejose bylose nuomos sutarčių terminas pasibaigęs; nuomos sutartyse įtvirtintos analogiškos nuostatos; nuomos sutartyse nurodyta, kad reikia vadovautis, be kita ko, Sprendimu Nr. 151, kuris administracinių teismų pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams), pateiktą išaiškinimą, kad CK 6.557 straipsnio požiūriu teisėta statyba, kurios vertę nuomininkui turi kompensuoti nuomotojas, neapima ginčo Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, po to, kai administraciniuose teismuose prasidėjo teisminiai procesai dėl Sprendimo Nr. 151 teisėtumo, ir tuo labiau po to, kai procesiniai teismų sprendimai dėl Sprendimo Nr. 151 panaikinimo įsiteisėjo.
41. Dėl Poilsio namelių, kokios būklės jie buvo išlikę iki 2010 m., nesutiktina su teismų padaryta išvada, kad Poilsio nameliai 2013 m. vasario 28 d. buvo visiškai sugriauti arba nugriuvę. Aplinkybę, kad pastatai 2013 m. buvo sugriuvę, bylą nagrinėję teismai nustatė vertindami byloje esantį 2013 m. vasario 28 d. žemės naudojimo patikrinimo vietoje aktą Nr. 13ŽN-(14.13.73)-4, kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu Žemės sklype nebuvo nė vieno pastato (pastatai sugriuvę arba nugriauti). Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog minėtame akte nurodyta, kad Žemės sklype nėra nė vieno pastato, nereiškia, jog patikrinimo metu Žemės sklype nebuvo išlikusių pastato konstrukcijų (jų dalių), nes ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime nurodė, kad ieškovas teisėtai įsigijo namelius (ar kas tuo metu buvo iš jų likę).
42. Remdamasi pirmiau nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, be kita ko, atsižvelgdama į analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-1075/2025 pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovei, priešingai nei teigia ieškovas, nekyla pareiga išpirkti Poilsio namelių tokios būklės, kokios jie buvo Nuomos sutarties pabaigoje. Tačiau ieškovas turi teisę į kompensaciją už Poilsio namelių dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo. Poilsio namelių dalių (jų fragmentų), išlikusių iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, griovimas turi būti atliekamas atsakovės sąskaita, o Poilsio namelių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, pagrindu pagerinta dalis – ieškovo sąskaita. Todėl ieškovo ginčijamas atsakovės sprendimas šioje dalyje pripažintinas neteisėtu.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad kompensacijos už Poilsio namelių dalis (fragmentus) dydžio ir (ar) Poilsio namelių (fragmentų) sumokėtos kainos atlyginimo klausimas, kaip ir su tuo susijęs klausimas, kiek konkrečiai Poilsio namelių fragmentų buvo išlikę iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl pastatų išpirkimo valstybės nuosavybėn Aprašo pagrindu
44. Ieškovas kasaciniame skunde teigia, kad atsakovė turi išpirkti valstybės nuosavybėn Poilsio namelius vadovaudamasi Aprašu.
45. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kuriais atvejais inicijuojama išpirkimo valstybės nuosavybėn procedūra: 1) priėmus sprendimą nesudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, kai teisėtai pastatytiems statiniams, įrenginiams eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka negali būti suteikiama teisė naudotis valstybine žeme dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų (Aprašo 3.1 papunktis); 2) priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai teisėtai pastatytų statinių, įrenginių savininkas praranda teisę naudotis valstybine žeme dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų (Aprašo 3.2 papunktis); 3) kai teismas, priėmęs sprendimą nutraukti valstybinės žemės, kurioje yra teisėtai pastatyti statiniai ar įrenginiai, nuomos sutartį, sprendimu neišsprendžia šiame žemės sklype esančių statinių, įrenginių klausimo (Aprašo 3.3 papunktis).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės, kurioje yra privačios nuosavybės teise asmeniui priklausantis statinys, nuomos pasibaigimo klausimas nėra susijęs nei su tokio statinio (Poilsio namelio) nenaudojimu pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį, nei su valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimu teismo sprendimu, todėl nusprendžia, kad Aprašo nuostatos nėra skirtos santykiams, kurie yra susiklostę nagrinėjamoje byloje, reguliuoti. Papildomai pažymėtina, kad išaiškinimas, jog Aprašo normos dėl pastatų išpirkimo valstybės nuosavybėn netaikomos pastatams, kuriems eksploatuoti buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas ir jo nuomos terminas yra pasibaigęs, pateiktas ir savo aplinkybėmis analogiškoje šiai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-403/2025.
47. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas, iš dalies netinkamai kvalifikavo ieškovo pareigą savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą ir valstybės kompensavimo už Poilsio namelių dalis (fragmentus) pareigą. Todėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutarties dalys, kuriomis paliekama nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys atmestas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 1SS-1452-(5.59 E.) dalies, kuria ieškovas įpareigotas savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą tokios faktinės padėties, kokios jis buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovui kompensuoti už statinio dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, panaikinimo, ir dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1497-(14.13.104.) yra naikinamos ir dėl šių dalių priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, panaikinant nurodytą atsakovės 2023 m. rugsėjo 11 d. rašte išdėstytą sprendimo dalį, bylos dalis dėl ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovės 2023 m. gegužės 17 d. raštą nutrauktina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktai).
49. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą – 110 Eur žyminį mokestį, iš viso – 219 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (laikytina, jog patenkinta 25 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinas 54,75 Eur (219 Eur × 25 proc. / 100) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
51. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą proporciją, ieškovui iš atsakovės priteistinas 27,75 Eur (111 Eur × 25 proc. / 100) kasaciniame teisme sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
52. Atsakovė nei bylą nagrinėjusiems teismams, nei kasaciniam teismui nepateikė prašymo ir duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, iš dalies tenkinus kasacinį skundą, atsakovei jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepaskirstytinas.
53. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 191,58 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 25 proc., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovo priteistinas 143,69 Eur (191,58 Eur × 75 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas. Atitinkamai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš atsakovės priteistinas likęs 43,89 Eur (191,58 Eur – 143,69 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
54. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracija bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 392,74 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 25 proc., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovo priteistinas 294,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Atitinkamai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš atsakovės priteistinas likęs 98,18 Eur (392,74 Eur – 294,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
55. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S. ir BĮ Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nei bylą nagrinėjusiems teismams, nei kasaciniam teismui nepateikė prašymo ir duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jiems jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepaskirstytinas.
56. Byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas patyrė 16,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taikant pirmiau nurodytą proporciją valstybei iš ieškovo priteistinas 12,34 Eur šių išlaidų atlyginimo, o iš atsakovės likęs 4,11 Eur išlaidų atlyginimas nepriteistinas, kadangi išlaidų suma yra mažesnė nei minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.) (CPK 96 straipsnio 1,3, 6 dalys).
57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,87 Eur tokių išlaidų. Kadangi patirtų išlaidų suma yra mažesnė nei minimali 8 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties dalis, kuriomis palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys atmestas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 1SS-1452-(5.59 E.) išdėstytos sprendimo dalies, kuria ieškovas įpareigotas savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovui kompensuoti už statinio dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, panaikinimo, ir dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1497-(14.13.104.) ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – ieškovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 1SS-1452-(5.59 E.) išdėstytą sprendimo dalį, kuria ieškovas įpareigotas savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą tokios faktinės padėties, kokios buvo iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties įsiteisėjimo, ir atsisakyta ieškovui kompensuoti už statinio dalis (fragmentus), buvusias iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, nutraukti bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1497-(14.13.104.).
Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 2024 m. birželio 20 d. papildomas sprendimas ir kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ir šią nutarties dalį išdėstyti taip:
„Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo priteistas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei, pakeisti ir valstybei iš ieškovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 12,34 Eur (dvylika Eur 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. papildomą sprendimą, kuriuo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracijai, pakeisti ir priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Neringos savivaldybės administracijai (j. a. k. 188754378) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 43,89 Eur (keturiasdešimt tris Eur 89 ct) ir ieškovo E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 143,69 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti trečiajam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai (j. a. k. 188754378) iš ieškovo E. K., (a. k. (duomenys neskelbtini) 294,56 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis Eur 56 ct) ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 98,18 Eur (devyniasdešimt aštuonis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 54,74 Eur (penkiasdešimt keturis Eur 74 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo.“
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 27,75 Eur (dvidešimt septynis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Agnė Tikniūtė
Dalia Vasarienė