Civilinė byla Nr. e2S-285-730/2020

                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09126-2017-9

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;

  3.3.2.3; 3.4.2.4.5

                                                                                         (S)

                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens SIA „B2Kapital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą pareiškėjos S. K. bankroto byloje dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. bankrutuojančios S. K. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 dalies panaikinimo (dėl 4-ojo darbotvarkės klausimo „Dėl kredito sutarties su akcine bendrove SEB bankas nutraukimo ir įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių“).

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2019 m. rugsėjo 4 d. bankrutuojančios S. K. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kredito sutarties su akcine bendrove (toliau – AB) SEB bankas nutraukimo ir įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių“. Pažymi, kad nesutinka su nurodytu kreditorių susirinkimo nutarimu. Nurodo, kad nesutinka su kreditorės SIA „B2Kapital“ argumentais, kuriais remdamasi ji inicijavo kreditorių susirinkimą ir pateikė pasiūlymą dėl kredito sutarties su hipotekos kreditore akcine bendrove SEB banku nutraukimo ir pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto hipotekos kreditoriui, pardavimo iš varžytynių. Nurodo, jog kreditorė nepagrįstai teigia, jog reikia parduoti pareiškėjai priklausantį ir akcinei bendrovei SEB bankui įkeistą turtą, nes pareiškėja gyvena užsienyje ir tai nėra jos vienintelis jos turtas, be to, jis reikalauja išlaikymo išlaidų, nes pareiškėja tik laikinai dirba (duomenys neskelbtini) ir ateitį sieja su Lietuva. Kadangi pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, ji privalėjo deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Pažymi, kad nurodyto nekilnojamojo turto išlaikymas nėra brangus, kadangi jame nėra įrengta centrinė šildymo sistema. Be to, šiame bute gyvena pareiškėjos mama, kuri moka hipotekos kreditoriui įmokas ir komunalinius mokesčius už šį turtą. Vykdant kreditorių priimtą nutarimą ir pardavus vienintelį pareiškėjos turimą gyvenamą būstą, grįžusi į Lietuvą, pareiškėja būtų priversta nuomotis būstą, mokėti už jį komunalinius mokesčius. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas yra hipotekos kreditorė, kuriai išskirtinė padėtis kitų kreditorių atžvilgiu yra garantuojama Civilinio kodekso normomis. Prašo atsižvelgti ir į tai, jog mokumo atkūrimo plano vykdymo metu jos pajamos padidėjo, jos proporcingai didėja kas 3 mėnesius, todėl kreditorė SIA „B2Kapital“ klaidingai nurodo, jog kitiems pareiškėjos kreditoriams yra skiriama tik po 65 EUR per mėnesį. Be to, kreditorė pareiškėjos mokumo atkūrimo planui, kuriame buvo numatyta ir sąlyga apie tai, kad pareiškėjai priklausantis ir akcinei bendrovei SEB bankas įkeistas turtas bankroto proceso metu nebus parduodamas, pritarė visi kreditoriai, įskaitant ir SIA „B2Kapital“. Taip pat mano, kad kreditorės argumentai, jog pardavus hipoteka įkeistą būstą gautų lėšų pakaks visiems kreditoriams, yra grįsti prielaidomis, nes varžytynėse nekilnojamasis turtas įprastai yra parduodamas už mažesnę nei rinkos vertę.

2.       Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad kreditorių susirinkimo metu balsavo prieš priimtą nutarimą. Patvirtina, kad dar pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo metu buvo susitarta, jog, pareiškėjos tėvams tinkamai vykdant įsipareigojimus kreditorei akcinei bendrovei SEB bankui, vienintelis pareiškėjai priklausantis turtas nebus parduodamas iš varžytynių. Taip pat prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

3.       Suinteresuotas asmuo kreditorius SIA „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir įpareigoti bankroto administratorių nutraukti kredito sutartį su akcine bendrove SEB banku ir pardavinėti iš varžytynių įkeistą turtą, o sumą, likusią po hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo, skirstyti kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo nutartimi. Nurodo, kad nors įstatymas numato bankrutuojančiam asmeniui galimybę išsaugoti turtą, tačiau yra nustatytos sąlygos. Tačiau byloje surinkta informacija patvirtina, kad nagrinėjamu atveju turto išsaugojimas negalimas, nes tam nėra įstatyme numatytų sąlygų. Šioje situacijoje vienas iš bankrutuojančio asmens kreditorių įkaito turėtojas yra privilegijuotojo padėtyje kitų kreditorių atžvilgiu. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 straipsnio 11 punkte aprašytos aplinkybės, kurioms esant bankrutuojantis asmuo gali išsaugoti turtą, tačiau tokiu atveju turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas. Mano, kad pareiškėjos atveju nėra įstatyme numatytų sąlygų, nes pati pareiškėja negyvena jai priklausančiame bute, už kurį moka kitas asmuo (skolininkės motina), bet ne pati skolininkė. Mano, kad aplinkybė, jog pareiškėjos motina išlaiko įkeistą butą, patvirtina, kad ne jos motinai reikia išlaikymo, bet priešingai, ji padeda dukrai dengti finansinius įsipareigojimus bankui, kai dukra faktiškai gyvena užsienyje ir nesinaudoja įkeistu butu. Teigia, jog jam nėra žinomas bankrutuojančio asmens susitarimo su įkaito turėtoju faktas ir tokio susitarimo turinys.

4.       Pareiškėjos atstovas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra detalizuojama susitarimo forma su hipotekos kreditoriumi dėl turto išsaugojimo. Mano, kad šiuo atveju hipotekos kreditorius yra aiškiai išreiškęs savo valią bei sutikimą dėl pareiškėjos gyvenamojo būsto išsaugojimo, kadangi tiek mokumo atkūrimo plane, tiek balsavimo metu hipotekos kreditorius aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė už vienintelio bankrutuojančio asmens gyvenamojo būsto išsaugojimą. Mano, kad tokie kreditorės akcinės bendrovės SEB banko veiksmai patvirtina šalių susitarimą dėl vienintelio būsto išsaugojimo, nes kreditorė turėdama pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto nerealizuoja šios teisės, nors turi galimybes tai padaryti.

5.       Bankroto administratorė L. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad bankroto administratorius fizinio asmens bankroto metu siekia apginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančio asmens interesus, todėl turi būti nešališkas. Paaiškino, kad, vadovaujantis gautu SIA „B2Kapital“ prašymu ir FABĮ, buvo surengtas pareiškėjos kreditorių susirinkimas, į darbotvarkę įtraukiant SIA „B2Kapital“ siūlomą svarstyti klausimą „Dėl kredito sutarties su akcine bendrove SEB bankas nutraukimo ir įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių“ ir įtraukiant papildomą klausimą dėl R. K. (pareiškėjos skolininko) 101 367,01 EUR skolos pardavimo. Nurodė, jog pareiškėja iš Lietuvos yra išvykusi laikinai, bankroto administratorei nėra žinoma, kad ji turėtų nuosavą būstą (duomenys neskelbtini). Bankrutuojančiam asmeniui yra (duomenys neskelbtini) metai, todėl, mano, kad, pardavus vienintelį turimą būstą ir jam grįžus į Lietuvą, įsigyti naują būstą būtų nebeįmanoma. Kaip ir numatyta patvirtintame pareiškėjos kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane, kredito įmokas ir palūkanas hipotekos kreditoriui moka pareiškėjos mama, plane nėra numatytos išlaidos būstui išlaikyti, visos gautos pajamos, atėmus būtinąsias ir bankroto administravimo išlaidas, skiriamos kreditiniams reikalavimams tenkinti. Pažymi, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirba legaliai, yra drausta, gauna nuolatines pajamas, taip pat susirado papildomą darbą, todėl jos pajamos bankroto proceso metu padidėjo. Mano, jog pareiškėja tinkamai vykdo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi jos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, todėl yra ruošiamas 2, 4 ir 12 dalių pakeitimų projektas, kuris bus teikiamas bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkimui pritarti. Bankroto administratorės nuomone, vienas iš bankroto tikslų yra siekis kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimus ir apsaugoti bankrutuojančio asmens orumą, išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo. Įvertinus pareiškėjos amžių, persikvalifikavimo galimybes, pardavus jos vienintelį gyvenamąjį būstą, ji būtų visiškai nuskurdinta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti bankrutuojančios S. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 6 nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl kredito sutarties su akcine bendrove SEB bankas nutraukimo ir įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių“, kuriuo nutarta nutraukti kredito sutartį su akcine bendrove SEB banku ir parduoti pareiškėjai S. K. priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėjai S. K. iškelta bankroto byla. 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos patikslintas mokumo atkūrimo planas. Nurodytoje teismo nutartyje pažymėta, kad pareiškėjos patikslintam mokumo atkūrimo planui pritarė ir hipotekos kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas, kuriam priklauso vienintelis hipoteka užtikrintas kreditinis reikalavimas. 2019 m. rugsėjo 4 d. kreditorės SIA „B2Kapital“ iniciatyva įvyko bankrutuojančios S. K. kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai priėmė nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu dėl „Dėl kredito sutarties su akcine bendrove akcine bendrove SEB bankas nutraukimo ir įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių“, kuriuo nusprendė nutraukti kredito sutartį su akcine bendrove SEB banku ir parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ svarstant pareiškėjos patikslintą mokumo atkūrimo planą dalyvavo, teismo nutarties, kuria buvo pritarta tokiai mokumo atkūrimo plano sąlygai, neskundė.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas dėl kredito sutarties nutraukimo ir įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių nurodė, kad bankroto metu fiziniai asmenys turi teisę išsaugoti vienintelį gyvenamąjį būstą, kuris yra būtinas jų poreikiams (FABĮ 17 straipsnio 11 punktas). Teismas nustatė tokias faktines aplinkybes – nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, jog pareiškėja netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą, hipotekos kreditorė su pareiškėja susitarė dėl turto išsaugojimo, hipotekos kreditorė ir pareiškėja susitarė, kad kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dengs pareiškėjos mama, kuri yra garbaus amžiaus. Nurodė, kad, pagal bankroto administratorės paaiškinimus, pareiškėja siekia atsiskaityti su kreditoriais gaudama didesnes pajamas (duomenys neskelbtini), kur jai yra suteiktas gyvenamasis plotas. Nurodė, kad netekus vienintelio gyvenamojo būsto bankrutavusiam asmeniui nebebūtų galimybės įsigyti kito, atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos skundą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.       Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) SIA „B2Kapital“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 

7.1.                      Apeliantė dėl netinkamo Fizinių asmenų bankroto įstatymo 17 straipsnio 11 punkto aiškinimo nurodo, kad šiame įstatyme įtvirtintos trys sąlygos, kurioms esant bankrutuojantis asmuo gali išsaugoti turtą bankroto procese. Atkreiptinas dėmesys, jog turtas gali būti išsaugotas tik tuomet, kai visos trys sąlygos vienu metu įgyvendinamos. Nagrinėjamu atveju iš dalies įgyvendinta tik viena sąlyga – teismas patvirtino, kad yra hipotekos kreditoriaus susitarimas su bankrutuojančiu asmeniu. Teismas konstatavo, kad paties susitarimo nėra, tačiau jam prilygsta akcinės bendrovės SEB banko pritarimas mokumo atkūrimo planui. Tačiau likusios dvi sąlygos (turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas ir turto išsaugojimas nepažeidžia kitų kreditorių interesų) nėra įgyvendintos.

7.2.                      Apeliantė dėl netinkamų faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš byloje turimos informacijos akivaizdu, kad įkeistas turtas nėra vienintelis gyvenamasis būstas. Skundžiamoje nutartyje teismo konstatuota, kad pareiškėja išvyko iš Lietuvos ilgiau kaip 6 mėnesiams. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, išvykimas deklaruotas 2017 m. vasario 1 d. ir iki šiol pareiškėja gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), tai patvirtino ir pareiškėjos bankroto administratorė. Pažymi, kad skolininkei priklausančiame bute gyvena ir įmokas moka už įkeistą turtą trečiasis asmuo – skolininkės motina. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog ne pareiškėja išlaiko savo motiną, bet motina pati susimoka už gyvenamąjį būstą. Pažymi, kad hipotekos kreditoriaus ir bankrutuojančio asmens susitarimas neturi pažeisti kitų kreditorių interesų, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos padarė nepagrįstas išvadas. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, į įkeisto turto vertės ir hipoteka užtikrinto reikalavimo likučio santykį. Teismas nevertino, nepasisakė ir netikslino hipotekos kreditoriaus neišmokėto kredito likučio bylos nagrinėjimo dieną. Nurodo, kad pardavus įkeistą turtą būtų visiškai padengti hipotekos kreditoriaus reikalavimai ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti liktų nuo 34 000 EUR iki 38 000 EUR suma.

8.       Pareiškėja S. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1.                      Pareiškėja dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ginčo turtas yra vienintelis pareiškėjos gyvenamasis būstas, kurį pardavus pareiškėja turėtų nuomotis būstą arba glaustis laikinuose nakvynės namuose arba pas artimuosius giminaičius. Teigia, kad nesutinka su apeliantės argumentais dėl pareiškėjos nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kadangi išvykimas pagal sutartį nebuvo siekis išvengti skolų grąžinimo, o siekė rasti geriau mokamą darbą. Teigia, kad nesiekia natūralizuotis (duomenys neskelbtini), ateitis siejama su Lietuva, dėl šios priežasties ir buvo išreikštas pageidavimas išsaugoti vienintelį turimą gyvenamąjį būstą. Pažymi, kad bankroto byloje buvo patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, kurio 13 punktas numatė, kad SIA „B2Kapital“ ginčo nekilnojamasis daiktas nebus parduotas. Pažymi, kad pardavus būstą pareiškėja liks be namų, be to, privalės pasirūpinti ir mama, kuri šiuo metu gyvena būste, kurį reikalauja parduoti SIA „B2Kapital“.

8.2.                      Pareiškėja dėl kreditorių interesų pažeidimo nurodo, kad nagrinėjamu atveju prievolės yra vykdomos tinkamai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog kreditorių interesai yra pažeidžiami. Pareiškėjos manymu, kreditorius SIA „B2Kapital“ pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kurio nereglamentuoja FABĮ nuostatos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti bankrutuojančio asmens skundą dėl kreditorių susirinkimo protokolo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta nutraukti kredito sutartį su akcine bendrove SEB banku ir parduoti bankrutuojančiam asmeniui priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą, panaikinimo. 

         Dėl atskirojo skundo argumentų

11.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas spręsdamas pareiškėjos prašymo pagrįstumo klausimą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatytos būtinosios sąlygos išsaugoti pareiškėjos valdomą turtą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi pardavus pareiškėjos nekilnojamąjį turtą būtų visiškai padengtas hipotekos kreditoriaus reikalavimas ir likusi suma būtų paskirstyta kitiems kreditoriams.

12.       Atsižvelgiant į apeliantų nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjos prašymo pagrįstumo klausimą vertindamas bylos faktines aplinkybes ir taikydamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas.

13.       Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

14.       Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 9 dalimi, išskirtinos trys sąlygos, kurias nustačius galima konstatuoti, kad pareiškėjai turi teisę išsaugoti gyvenamąjį būstą fizinio asmens bankroto procese: pareiškėjai ir hipotekos kreditorius yra sudarę susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo; įkeistas turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti; kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad bankrutuojančiam asmeniui nuosavybės teise priklauso automobilių stovėjimo patalpa ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Vilniaus bankas (vėliau – akcinė bendrovė SEB bankas) 2003 m. rugsėjo 23 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0450318040694/22, kuria pareiškėjai paskolinti 12 743,28 EUR (44 000 LT) iki 2013 m. rugsėjo 22 d., o pareiškėja bankui įkeitė turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Akcinė bendrovė SEB bankas su pareiškėja 2009 m. kovo 31 d. susitarimu Nr. 1 pakeitė 2003 m. rugsėjo 23 d. kredito sutarties Nr. 0450318040694 sąlygas, t. y. pakeista valiuta ir kredito grąžinimo terminas (e. b. l. 17–18) ir 2010 m. lapkričio 5 d. susitarimu pakeitė 2006 m. kovo 22 d. kredito sutarties Nr.0460618070461-13 sąlygas Nr. 3 nustatyta, kad bankas suteikė pareiškėjai papildomą kredito sumą – 48 026,63 EUR.

16.       Pirmiausia, byloje nėra ginčo dėl fakto, kad bankrutuojantis asmuo, tai yra pareiškėja, ir hipotekos kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas susitarė dėl hipotekos sutartimi įkeisto turto išsaugojimo. Ši aplinkybė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad hipotekos kreditorius SEB bankas savo pritarimą yra išreiškęs pritardamas pareiškėjos mokumo atkūrimo planui, be to, aplinkybę, jog yra pritaręs turto išsaugojimui, nurodė ir atsiliepime į bankrutuojančio asmens prašymą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė atskiruoju skundu neginčijama. Todėl konstatuojama, kad yra pirmoji turto išsaugojimo sąlyga – pareiškėja ir hipotekos kreditorius yra sudarę susitarimą dėl įkeisto turto išsaugojimo (nutarties 14 punktas).

17.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad apeliantė yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) ilgiau kaip 6 mėnesius, o pareiškėjai priklausančiame ginčo objekte gyvena bankrutuojančio asmens motina, todėl akivaizdu, kad įkeistas turtas nėra vienintelis gyvenamasis būstas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka. Šiuo aspektu būtina įvertinti, ar įkeistas turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti (nutarties 14 punktas).

18.       Pirmiausia, byloje nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėja, kuriai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis bankrutuojančio asmens turtas, kuris yra gyvenamoji patalpa. Teisė į būstą – tai asmens ekonominė, socialinė teisė. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje. Pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Apeliantė nurodo, kad pareiškėja šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo objektas yra vienintelis bankrutuojančio asmens būstas. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai yra pateiktas darbo sutartis ir banko sąskaitų išrašus, nustatė, kad apeliantė šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir bankroto administratorės nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), padeda neįgaliai moteriai, kuri jai oficialiai moka atlyginimą, yra ją apdraudusi, nemokamai suteikusi gyvenamąjį plotą. Be to, ji dirba nuolat, gauna oficialias, (duomenys neskelbtini) deklaruotas pajamas. 2018 metais už šį darbą į rankas pareiškėja gaudavo 427,09 Eur per mėn, 2019 metų I pusmetį gaudavo 445,24 Eur per mėn, o nuo 2019 m. liepos 1 d. gauna 466,17 Eur per mėn. Pažymėjo, jog bankrutuojantis asmuo (duomenys neskelbtini) taip pat turi papildomą darbą už 80 EUR per mėnesį. Teigia, kad galimybės pareiškėjai, neturinčiai paklausios specialybės, nemokančiai užsienio kalbos ir esančiai (duomenys neskelbtini) metų, rasti darbą, už kurį būtų mokamas toks atlyginimas Lietuvos Respublikoje, yra abejotinos. 

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra teisėto pagrindo spręsti, jog ginčo būstas nėra bankrutuojančio asmens vienintelis gyvenamasis būstas, kadangi tiek iš paties bankrutuojančio asmens nurodytų argumentų, tiek iš bankroto administratorės paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) yra suteikta laikinai vykdyti darbo funkcijoms (18 punktas). Teismas pažymi, kad dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos (B. v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996‑IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; G. v. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; W v. the United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių rimčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą (M. v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; C. v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

20.       Šiuo aspektu būtina pažymėti ir tai, kad FABĮ 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2235 redakcijos pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Europos Sąjungos Komisija rekomenduoja nustatyti teisinį reguliavimą, kuris leistų užtikrinti verslininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinį, paliekant jam tam tikrą turtą bankroto proceso metu (2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendacijos dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES) 32 punkto c papunktis). Pagal aiškinamąjį raštą, galimybė bankrutuojančiam fiziniam asmeniui susitarti su įkeisto turto kreditoriais ir taip išsaugoti tam tikrą įkeistą turtą bankroto proceso metu leistų išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, kas atitiktų ir jo kreditorių interesus, nes gaunamos lėšos būtų skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nors apeliantei darbo funkcijoms atlikti yra suteikta gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), tačiau tokia gyvenamoji patalpa negali būti laikoma „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme, atsižvelgiant į tai, jog apeliantė kito nekilnojamojo turto neturi, (duomenys neskelbtini) kitos gyvenamosios patalpos neturi, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju įkeistas turtas yra vienintelis gyvenamasis būstas, būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti (nutarties 14 ir 16 punktai).

22.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad hipotekos kreditoriaus ir bankrutuojančio asmens susitarimas neturi pažeisti kitų kreditorių interesų, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl šios sąlygos padarė nepagrįstas išvadas. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes, į įkeisto turto vertės ir hipoteka užtikrinto reikalavimo likučio santykį, nevertino, nepasisakė ir netikslino hipotekos kreditoriaus neišmokėto kredito likučio bylos nagrinėjimo dieną.

23.       Pagal FABĮ 8 straipsnio 9 dalį, jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų.

24.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017).

25.       Fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, tai yra ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

26.       Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas. Pareiškėjos mokumo atkūrimo planui pritarė ir hipotekos kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas, kuriam priklauso vienintelis hipoteka užtikrintas kreditinis reikalavimas. Šis kreditorius neprieštaravo pareiškėjos mokumo atkūrimo plane numatytai sąlygai, kad pareiškėjai fizinio asmens bankroto proceso metu išliktų hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, tačiau pažymėjo, jog mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta, jog pareiškėjai vėluojant mokėti įmokas pagal kredito sutartį ji bus nutraukta ir bus pradėtas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad pareiškėjos ir hipotekos kreditoriaus susitarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Apeliantė dėl šios aplinkybės prieštaravimų tvirtinant mokumo planą nepareiškė.

27.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto proceso metu itin didelis dėmesys skiriamas mokumo atkūrimo plano sudarymui, jo vykdymo priežiūrai ir kontrolei. Nors mokumo atkūrimo planą sudaro fizinis asmuo, tačiau šiame planavimo procese gali aktyviai dalyvauti fizinio asmens kreditoriai, teikdami pastabas ir pasiūlymus. Kreditoriai fizinio asmens bankroto procese turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl fakto, jog pareiškėja mokumo atkūrimo planą vykdo tinkamai, o hipotekos kreditoriaus ir pareiškėjos susitarimas dėl turto išsaugojimo buvo išviešintas ir žinomas visiems kreditoriams tvirtinant mokumo atkūrimo planą. Teismo vertinimu, pardavus pareiškėjai priklausantį būstą kai yra tinkamai vykdomas mokumo atkūrimo planas neatitiktų fizinio asmens bankroto paskirties – atkurti mokumą, patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus išvengiant visiško fizinio asmens nuskurdinimo.

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiais principais, pagrįstai atsižvelgė į šioje bankroto byloje esančias individualias bylos aplinkybes – pareiškėjos gyvenamąją vietą, amžių, gaunamas pajamas, mokumo atkūrimo plano vykdymą,  jo patvirtinimo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

29.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 11–28 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Erinija Kazlauskienė