Civilinė byla Nr. 2-922/2012
2-55-3-03077-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios V. B. individualios įmonės „Silava“ savininko V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria patikslintas bankrutuojančios V. B. individualios įmonės „Silava“ kreditorių sąrašas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi V. B. IĮ „Silava“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtinto įmonės kreditorių sąrašą, kuris 2011 m. liepos 22 d. nutartimi buvo patikslintas.
Bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ administratorius pateikė teismui prašymą patikslinti kreditorių sąrašą, į jį įtraukiant kreditorių AB „DNB bankas“ (buvęs pavadinimas AB „DnB NORD bankas“) su 61 536,04 Lt dydžio hipoteka užtikrintu finansiniu reikalavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ administratoriaus prašymą tenkino ir patikslino bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių sąrašą, t. y. į jį įtraukė kreditorių AB „DNB bankas“ su hipoteka užtikrintu 61 536,04 Lt dydžio (iš jų 47,48 Lt palūkanos) finansiniu reikalavimu.
Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, aplinkybę, kad administratorius kreditoriaus finansinio reikalavimo neginčija ir administratorius įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytą pareigą, sprendė, jog prašymas dėl kreditorių sąrašo patikslinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas yra kildinamas iš 2003 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties Nr. MEV-1615, pagal kurią V. B. bei N. B. įsipareigojo solidariai atsakyti už šios sutarties įsipareigojimų įvykdymą. Sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas V. B. bei N. B. nekilnojamasis turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas V. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Paskolos su AB „DNB bankas“ šalimi yra buvusi apelianto sutuoktinė N. B. , kuri sutarties sąlygas vykdo, sutartis nėra pasibaigusi. AB „DNB bankas“ apelianto ir N. B. santuokos nutraukimo byloje neprieštaravo, kad padalinant sutuoktinių turtą ir kreditorinius įsipareigojimus kreditoriniai įsipareigojimai atitektų N. B. , ir teismas įsiteisėjusiu sprendimu dėl santuokos nutraukimo šiuos įsipareigojimus priskyrė N. B. . Be to, sprendžiant klausimą dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo N. B. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, jai nepranešta apie šį klausimą, o tai yra esminis teisės pažeidimas, nes teismas, sprendžiant klausimą dėl kreditorinių reikalavimų pasisakė dėl į bylos neįtraukto asmens teisių ir pareigų.
2. Iš bylos medžiagos yra dingę kai kurie esminiai dokumentai, apelianto atstovė dalyvavo 2011 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje, tačiau teismo posėdžio protokole apie tai žinių nėra, dėl šių priežasčių yra būtina skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausyti 2011 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo bankrutuojančios V. B. IĮ „Silava“ administratorius UAB „Bankrotas“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. V. B. IĮ „Silava“ įsteigta sutuoktinių N. B. ir V. B. santuokos metu. N. B. ir apelianto santuoka nutraukta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-23512-235/2010, o Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-11481-127/2011 panaikinta sprendimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalis, kuria patvirtintas N. B. ir apelianto sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktas, kuriuo minėti asmenys pasidalijo turtą ir kreditorinius įsipareigojimus. Tokiu būdu abu sutuoktiniai, būdami V. B. IĮ „Silava“ savininkai (dalyviai), už bankrutavusios individualios įmonės prievoles kreditoriams atsako solidariai savo turtu ir po santuokos nutraukimo.
2. Kadangi V. B. IĮ „Silava“ dalyviais yra tiek apeliantas, tiek N. B. , tai, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, savo finansinius reikalavimus turėjo pateikti visi V. B. IĮ „Silava“, apelianto ir N. B. kreditoriai, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš minėtų asmenų buvo sudarytas sandoris, iš kurio kilo kreditoriaus reikalavimas. Kadangi AB „DNB bankas“ finansinius reikalavimus pareiškė dėl V. B. IĮ „Silava“ savininkų V. B. ir N. B. sudaryto sandorio (pažymėtina, kad sandoris, iš kurio kilo finansinis reikalavimas sudarytas jų santuokos metu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino AB „DNB bankas“ finansinį reikalavimą V. B. IĮ „Silava“ bankroto byloje.
3. Įmonių bankroto įstatymas nenumato bankroto bylą nagrinėjančio teismo ir/ar bankroto administratoriaus pareigos informuoti bankrutavusios V. B. IĮ „Silava“ dalininkus apie teismo posėdžius, kuriuose rašytinio proceso tvarka nagrinėjami V. B. IĮ „Silava“ kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai. Pažymėtina, kad informacija apie V. B. IĮ „Silava“ bankroto bylos eigą yra teikiama 2011 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, su kuria yra supažindinti visi suinteresuoti asmenys.
4. Apelianto argumentai dėl dokumentų dingimo neturi jokios reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „DNB bankas“ prašo apelianto skundą atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund ir V. B. bei N. B. 2003 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. MEV-1615, kurios pagrindu paskolos gavėjams suteikta 23 900 EUR dydžio paskola ir nustatyti su šios paskolos gavimu susiję paskolos gavėjų įsipareigojimai. Paskolos sutarties preambulėje įtvirtinta solidarioji apelianto ir N. B. atsakomybė už paskolos sutarties pagrindu atsiradusių prievolių įvykdymą. 2004 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. MEV-1615 visos Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund reikalavimo teisės pagal minėtą paskolos sutartį perleistos AB „DNB bankas“. Tokiu būdu AB „DNB bankas“ tapo apelianto ir N. B. kreditoriumi. Kadangi V. B. IĮ „Silava“ buvo iškelta bankroto byla, AB „DNB bankas“, būdamas bankrutuojančios individualios įmonės savininkų (dalyvių) kreditoriumi, nustatyta tvarka V. B. IĮ „Silava“ administratoriui pateikė savo kreditorinį reikalavimą, kuris visiškai pagrįstai, administratoriui su finansiniu reikalavimu sutinkant, patvirtintas apelianto skundžiama teismo nutartimi.
2. Priešingai nei nurodo apeliantas, apelianto ir N. B. atsakomybė pagal paskolos sutartį yra solidarioji. Atsakomybės forma Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo pakeista nebuvo, AB „DNB bankas“ niekada nesutiko su įsipareigojimų priskyrimu N. B. . Be to, panaikinus aukščiau minėto teismo sprendimo dalį dėl apelianto ir N. B. turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo, jų atsakomybės pobūdis už prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą nepasikeitė, o solidarioji atsakomybė yra nustatyta pačioje paskolos sutartyje.
3. Kadangi už prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymą solidariai atsako apeliantas ir N. B. , tai, atsižvelgiant į solidariosios atsakomybės esmę (CK 6.6 str. 4 d.), AB „DNB bankas“ finansinis reikalavimas, nepriklausomai nuo to, ar V. B. IĮ „Silava“ savininkais (dalyviais) yra apeliantas ir N. B. , ar tik apeliantas, yra pareikštas ir patvirtintas visiškai pagrįstai. Ta aplinkybė, kad reiškiant finansinį reikalavimą dar nebuvo suėjęs prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo terminas, neturi teisinės reikšmės, kadangi teisinį pagrindą reikšti finansinį reikalavimą individualios įmonės savininkams pagal jų prievoles nagrinėjamu atveju suponuoja bankroto bylos V. B. IĮ „Silava“ iškėlimo faktas.
4. Aplinkybė, kad apeliantas, kaip jis teigia, nebuvo informuotas apie AB „DNB bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankrutuojančios individualios įmonės bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, kildinamas iš individualios įmonės savininko prievolių kreditoriui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004).
Įmonių bankroto įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta, kad reikalavimus bankroto byloje gali pareikšti ne tik pačios individualios įmonės kreditoriai, bet ir individualios įmonės savininko kreditoriai. Tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese specifiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
Dėl to kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslino BIĮ „Silava“ kreditorių sąrašą į jį įtraukiant kreditoriaus AB „DNB bankas“ finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2003 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties Nr. MEV-1615, sudarytos tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos Baltic-American Enterprise Fund (2004 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. MEV-1615 visos reikalavimo teisės perleistos AB „DNB bankas“) ir apelianto (individualios įmonės savininko) bei jo buvusios sutuoktinės N. B. .
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nutraukiant jo ir N. B. santuoką, įsipareigojimai pagal minėtą paskolos sutartį atiteko N. B. , todėl teismas neturėjo tvirtinti AB „DNB bankas“ finansinio reikalavimo BIĮ „Silava“ bankroto byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-23512-235/2010 yra nutraukta apelianto ir N. B. santuoka. Minėtu sprendimu teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte buvę sutuoktiniai susitarė, kad N. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka likusieji finansiniai įsipareigojimai pagal AB „DnB Nord bankas“ paskolos sutartį Nr. MEV-1615, kurie sutarties pasirašymo dienai sudaro 18 765,63 Eurų. Taip pat jie susitarė, kad AB „DnB Nord bankas“ paskolos sutarties Nr. MEV-1615 sąlygos nesikeičia ir N. B. ir V. B. prievolės lieka solidarios iki visiško prievolės įvykdymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-172-127/2012 panaikinta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalį, kuria patvirtintas V. B. ir N. B. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktas, kuriuo minėti asmenys pasidalijo turtą ir kreditorinius įsipareigojimus. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad prievolė kreditoriui AB „DNB bankas“ tarp buvusių sutuoktinių liko nepadalinta ir jie kreditoriui už tinkamą prievolių įvykdymą kreditoriui atsako solidariai (2003 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutarties Nr. MEV-1615 įžanginė dalis). Pažymėtina, kad solidariosios prievolės ypatumas yra tas, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl kreditorius AB „DNB bankas“ turėjo teisę pareikšti finansinį reikalavimą, kildinamą iš apelianto solidariosios prievolės, BIĮ „Silava“ bankroto byloje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą patvirtino.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su AB „DNB bankas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog ta aplinkybė, kad reiškiant finansinį reikalavimą dar nebuvo suėjęs prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo terminas, neturi teisinės reikšmės, kadangi teisinį pagrindą reikšti finansinį reikalavimą individualios įmonės savininkams pagal jų prievoles nagrinėjamu atveju suponuoja bankroto bylos V. B. IĮ „Silava“ iškėlimo faktas.
Kreditorių reikalavimų pareiškimo procedūra reglamentuojama Įmonių bankroto įstatyme. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Reikalavimai yra pareiškiami bankrutuojančios įmonės administratoriui. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Juos tvirtina teismas (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant kreditoriaus AB „DNB bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, bankroto administratorius neginčijo šio kreditoriaus finansinio reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį klausimą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka nekviečiant į teismo posėdį byloje dalyvaujančių asmenų. Atsižvelgiant į tai apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų yra nepagrįstas.
Apelianto teiginiai dėl iš bylos medžiagos dingusių dokumentų nėra susiję su nagrinėjamu kreditoriaus AB „DNB bankas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirasis skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Audronė Jarackaitė
Danutė Milašienė Vytas Milius
Dalia Vasarienė